Vandeniliui vienintele perspektyva matau, tai jog susikuria naftos sektorius nauja nisa ir migruoja prie naujo produkto, bet tik tiek Pernelyg brangi ir nepasiteisinusi technologija privaciam naudojimui. Viesajame - gal ir tiktu
Nepaisant to, kad absoliuti dauguma automobilių gamintojų pastaruoju metu stato ant elektromobilių ir hibridinių modelių kortos, yra manančiųjų, kad tikroji degalų ateitis – vandenilio technologijose.
Nors automobilių gamintojai vis daugiau lėšų skiria elektromobilių kūrimui ir tobulinimui, neatsisakoma ir vandeniliu varomo transporto idėjos. Praėjusią savaitę Davose (Šveicarija) vykusiame Pasaulio ekonomikos forume pranešta apie tai, kad įkurta Vandenilio taryba (Hydrogen Council) – organizacija, vienijanti 13 pramonės milžinų.
Pasikartosiu įdėdamas dar kartą šią schemą, kuri lygina vandenilinius ir akumuliatorinius elektrinius automobilius. Mano labai asmenine ir subjektyvia nuomone išvesčiau paraleles su plazminiais ir LED televizoriais...
„Transport for London“ paskelbė konkursą urmu įsigyti vandenilio kuro elementais varomų autobusų. Tai – dalis „Jive“ projekto, finansuojamo ES lėšomis. Iš viso devyniems miestams žadama nupirkti 139 naujus autobusus.
Autobusai įsigyti įgyvendinant JIVE projektą. Tai – didžiausias projektas Europoje, remiantis kuriuo bus nupirkti 139 vandenilio kuro elementais varomi autobusai. Vokietijos Federacinė vyriausybė pagal nacionalinę vandenilio kuro elementų inovacinių technologijų programą finansuoja kuro elementų diegimo programas Vokietijoje.
Kaip yra su pačių vandenilio fuel cells gamyba? Kiek tai kainuoja (vs dyzelis/benzinas ar EV)? Kiek švari jo gamyba?
Priklauso nuo to kaip gaminamas vandenilis ir kiek švari energija, kuri skirta vandenilio gamybai. Paprasčiausias ir pigiausias vandenilio gamybos būdas yra iš gamtinių dujų, proceso metu išmetama nemažai CO2. Jeigu kaip energijos šaltinis vandenilio gamybai naudojamos tos pačios dujos - prie CO2 emisijų reikia pridėti ir jas. Juolab kad fuell cells technologija turi nemažus energijos nuostolius (čia geras grafikas: https://insideevs.com/efficiency-com...gen-22-ice-13/) Randu įvairius bendrų emisijų skaičiavimus - nuo 40 iki 100g CO2/km2. Vistiek mažiau, nei vidaus degimo variklis.
Nuvažiuoti 100 km šiuo metu kainuoja mažiausiai dvigubai daugiau, nei su vidaus degimo varikliu. Švarios nuo CO2 technologijos, pvz. vandens elektrolizė yra dar brangesnės. Dar galima pridėti didesnius infrastruktūros ir automobilių gamybos kaštus.
BEV (Elektromobilių su baterijomis) technologija turi labai daug pranašumų ir vieną rimtą trūkumą - krovimo laiką ir nuvažiuotą atstumą. Fuel cells nusileidžia BEV daugelyje vietų, bet turi didelį pranašumą, kad gali užsipilti baką per kelias minutes ir važiuoti.
„Nikola Motors“ pristatė įspūdingą vandenilinį sunkvežimį: 1000 km ir 1000 „žirgų“
Mažas OT apie kompanijos pavadinimą: žinant, kad Tesla pavadinta išradėjo Nikola Tesla garbei, konkuruojančiai automobilių pramonėje kompanijai pasirinkti pavadinimą Nikola - įdomus sprendimas.
Lietuvoje kuriama vandenilio platforma, skirta šios energijos rūšies technologijų plėtrai. Energetikos ministerija pranešė kartu su dar 19 organizacijų pasirašiusi susitarimą dėl platformos įkūrimo.
„Rīgas satiksme” vasario 6-11 dienomis išbandė vandenilinį „Solaris“ autobusą. Kad būtų gauta kaip įmanoma daugiau duomenų, transporto priemonė vežė keleivius skirtingais maršrutais.
Gerai kad kažkas eksperimentuoja bet latvių efektyvumo bandymų rezultatus reikia atsargiai vertinti, jie su efektyvumu nelabai bendrauja ir mėgsta viską pagrąžinti kad ištraukti kuo daugiau pajamų iš biudžeto. Visai nesenas auditas parodė, jog Rygoje viešojo transporto išlaidos vienam keleiviui TRIS kartus didesnės nei Vilniuje ir lygtais du su puse karto nei Taline (kur irgi kursuoja tramvajai)
Comment