Koronaviruso poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai

[mantasm]

Krizės sunkumas vakaruose priklausys nuo politinės valios perkelti strateginių prekių gamybą atgal namo. Bus tiek poreikis dėl stojančios ekonomikos, tiek objektyvus pagrindimas kodėl abejojantiems.

[themanual]

Taip. Sumazes vartojimas - tiesa. Visgi bankai, IT imones ir toliau dirba. Labiausiai kencia maza prodetine verte kuriantys sektoriai - viesbuciai, restoranai, grozio salonai etc. (Nors zinant, kad paskutiniai giliai seselyje, gal ten verte ir didesne)

O siaip - gera proga pasauliui bent permastyti ekonomika. jei kelios savaites namie, nekeliaujant ir nesilankant restoranuose sukelia chaosa ir ekonomini kracha - kazkas su ekonomikos modeliu labai blogai. Per daug koncentruojames ir begalini ir vis didejanti vartojima bei ribotu resursu eikvojima. Galetu tokios krizes kasmet but, gal ismoktume gyvent.

Kapitalizmo pasekmė, kai visokios avialinijos ir tradicinė pramonė dirba ant minimalių maržų bet tuo pačiu stengiasi maksimizuoti dividendus ir aišku su nuliniu rezervu. Bet kokia rimtesnė krizė ir viskas velniop eina, tuomet valstybė turi bail out'int, o įmonės gavusios pinigus susipirkinėja savo akcijas, kad dar labiau užkelti jų kainas. O valstybės per kvailos, kad mainais už bail out'ą perimtų dalį akcijų pati ir gautų kažkokios naudos iš to.

Beje Borisas jau nacionalizavo traukinius, nors prižadėjo gražinti. Portugalai lygtais perėmė Lisabonos uostą, ispanai ligonines. O Estijoje socialistiniai vagys nori nepervedinėti antros pakopos pinigų ir paskubinti pensijų reformą. Nieks nebūtų patikėjęs prieš mėnesį.

[sankauskas]

Kapitalizmo pasekmė, kai visokios avialinijos ir tradicinė pramonė dirba ant minimalių maržų bet tuo pačiu stengiasi maksimizuoti dividendus ir aišku su nuliniu rezervu. Bet kokia rimtesnė krizė ir viskas velniop eina, tuomet valstybė turi bail out'int, o įmonės gavusios pinigus susipirkinėja savo akcijas, kad dar labiau užkelti jų kainas. O valstybės per kvailos, kad mainais už bail out'ą perimtų dalį akcijų pati ir gautų kažkokios naudos iš to.

Beje Borisas jau nacionalizavo traukinius, nors prižadėjo gražinti. Portugalai lygtais perėmė Lisabonos uostą, ispanai ligonines. O Estijoje socialistiniai vagys nori nepervedinėti antros pakopos pinigų ir paskubinti pensijų reformą. Nieks nebūtų patikėjęs prieš mėnesį.

Koks tikslas rašyti tokius akivaizdžiai melagingus pranešimus? Europoje per finansų krizę buvo bail-out'inti ir nacionalizuoti krūva bankų. Vos ne visose valstybėse už pinigų injekcijas buvo perimti didžiuliai akcijų paketai, kurie daug kur iki šiol dar nėra visiškai išparduoti.
Dėl avialinijų, tai JAV po rugsėjo 11 įvykių buvo suteikta negrąžintinų paskolų, bet vargu bau ar čia galima apkaltinti avialinijų vadovybes blogu korporaciniu valdymu.

[Eidvis]

Kam skleisti tokią paniką, džiaukimės, kad nesame lockdown'e. Daugybė žmonių dirba įprastu rėžimu arba iš namų, tie patys restoranai siūlo take out'us, viešbučių personalas ir kitų parduotuvių darbuotojai rankioja prekes barborai. Esu tikras, kad visokios kirpėjos ir manikiūrininkės ir toliau namuose aptarnauja savo klientes.

Aš jokios panikos neskleidžiu, tiesą sakant netgi atvirkščiai - mano supratimu dėl koronaviruso yra skleidžiama hiperbolizuota panika, o panikuodami žmonės praranda gebėjimą priimti logiškus sprendimus. Problema, kad mes turime ne vieną, o dvi krizes - koronaviroso ir ekonominę ir tikrai dar nėra aišku, kuri iš jų suduos didesnį smūgį, tačiau 97% viso naujienų srauto yra ne apie ekonominę, o apie koronaviruso krizę. Tai kodėl tie 97% yra normalus naujienų srautas, o kalbėjimas apie ekonominius padarinius jau yra panikos skleidimas?

[Eidvis]

Taip. Sumazes vartojimas - tiesa. Visgi bankai, IT imones ir toliau dirba. Labiausiai kencia maza prodetine verte kuriantys sektoriai - viesbuciai, restoranai, grozio salonai etc. (Nors zinant, kad paskutiniai giliai seselyje, gal ten verte ir didesne)

O siaip - gera proga pasauliui bent permastyti ekonomika. jei kelios savaites namie, nekeliaujant ir nesilankant restoranuose sukelia chaosa ir ekonomini kracha - kazkas su ekonomikos modeliu labai blogai. Per daug koncentruojames ir begalini ir vis didejanti vartojima bei ribotu resursu eikvojima. Galetu tokios krizes kasmet but, gal ismoktume gyvent.

Ekonomika visiškai nesustoja, jeigu jinai visiškai sustotų, tai būtų 100% BVP kritimas. Dabartinėmis sąlygomis manau yra tikslu manyti, kad ekonomika krenta kaip minimum 10% ir taip - jei tai būtų kelios savaitės, tai nieko čia tokio nenutiktų, visgi dauguma įmonių turi rezervus.Bet jeigu tai būtų mėnesis - tai jau metinį ekonomikos augimą nuvarytų į minusą. Bet pagrindinė problema, kurią aš matau, kad tai nebus nei dvi savaitės, nei mėnuo, nei du mėnesiai - pagal dabartinę politiką tai bus visus metus, o ekonomikai tai jau turėtų panašią žalą, kaip per 2008-ųjų krizę, kur po to 5 metus reikėjo kilti iki to buvusio lygio. Taigi pagrindinis klausimas - tai kiek tas karantinas laiko tęsis? Būtent čia aš matau didžiausią problemą, nes ar po mėnesio, ar po dviejų ar penkių, mes turėsim turbūt 10 kartų daugiau aktyvių koronos atvejų, nei kad jų turėjom įvesdami karantiną. Tada gal kas man paaiškins logiką - kaip karantiną atšaukti galima tada, kada užkrėstųjų ir aktyvių atvejų yra dešimtis kartų daugiau, nei kad jų buvo pradžioje? Yra tik du pagrindiniai keliai, kuriais karantinas gali būti atšauktas 1) radikalios suvaržymo priemonės, tokios kaip Kinoje, kur atšaukus karantiną suvaržymų yra žymiai daugiau, nei pas mus karantino metu 2) kai pakankama visuomenės dalis perserga ir įgija imunitetą. Problema, kad mes neinam nei vienu, nei kitu keliu. Aš sutikčiau tiek su vienu, tiek su kitu keliu, nes svarbiausia, jog karantinas būtų apribotas sakykim kad ir tiems patiems dviem mėnesiams, bet tik ne metams. Problema, kad griežto karantino kelias pas mus nelabai pavyktų, nes nebus pakankamai respiratorių ir veido kaukių, o antras keliu irgi neiname, nes persirgimo tempą mažiname prie vieno sunkesnio atvejo, kai ventiliavimo aparatų turime 900. Persirgimo tempo mažinimas = karantino laiko ilginimui. Taip, persirgi nėra nei faina, nei smagu, bet jeigu nėra kito kelio - tai tą reikėtų padaryti su kuo galima mažiau mirčių ir mažesniais ekonominiais ir visais kitais nuostoliais.

Man tai yra esminis klausimas, į kurį niekur nėra jokios informacijos - tai kiek pagal dabartinę Lietuvos politiką laiko tęsis karantinas ir kokios sąlygos turi būti pasiektos, kad jis būtų atšauktas?

Eidvis turbūt galvoja, kad leidus dirbti restoranams ir viešbučiams jų užimtumas iškart būtų toks, kaip prieš 2-4 savaites . Svarbiausi sektoriai dirba ir Lietuvos suvaržymai gana švelnūs.

Mano mėgstamiausi komentarai, iš temos 'Eidvis turbūt galvoja... <ir toliau belieka fantaziją į laisvę paleisti>'.
Let me try:
Senasnamas turbūt galvoja, kad žemė yra apvali, dėl to karantinas truks tik dvi savaites . Visiškai analogiškas taviškiui komentaras, dabar gali paneiginėti, pradėk nusileisdamas ant žemės.

[Eidvis]

Koks tikslas rašyti tokius akivaizdžiai melagingus pranešimus?

Man dar nesuprantama šita logika:

Kapitalizmo pasekmė, kai visokios avialinijos ir tradicinė pramonė dirba ant minimalių maržų bet tuo pačiu stengiasi maksimizuoti dividendus ir aišku su nuliniu rezervu.

Jeigu yra konkurencija ir norint išsilaikyti rinkoje, reikia dirbti kuo efektyviau ir su menka pelno marža (pelnas dažniausiai naudojamas plėtrai, ne dividendams) - tai iš to išlošia tik klientas. Yra įmonių, kurie turi didesnius pelnus, jų klientų sąskaita, tik ištikus tokiai krizei jie tuos rezervus skubiai išsimoka akcininkams ir įmonė bankrutuoja. Nelabai matau logikos, kodėl toks kelias turėtų būti geresnis.

[mantasm]

Man dar nesuprantama šita logika:



Jeigu yra konkurencija ir norint išsilaikyti rinkoje, reikia dirbti kuo efektyviau ir su menka pelno marža (pelnas dažniausiai naudojamas plėtrai, ne dividendams) - tai iš to išlošia tik klientas. Yra įmonių, kurie turi didesnius pelnus, jų klientų sąskaita, tik ištikus tokiai krizei jie tuos rezervus skubiai išsimoka akcininkams ir įmonė bankrutuoja. Nelabai matau logikos, kodėl toks kelias turėtų būti geresnis.

Bėda, kad ištikus kažkokiai problemai tokie verslai ne paliekami natūraliai eigai, o gelbėjama iš valstybės biudžeto. Viskas būtų tvarkoj, jei netvarūs verslai natūraliai susibankrutuotų ir užleistų vietą geriau valdomiems.

[Eidvis]

Kadangi tema apie koronos įtaką Lietuvos ekonomikai, tai tikiuosi nebus palaikyta panikos skleidimu, jeigu pabandysim nebūti mažais vaikais, nusiimti rožinius akinius ir pažvelgsim tiesai į akis:

Ekonomistai apie situaciją šalyje: krizė jau atėjo

Ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje teigė, kad yra paskaičiavęs, jog kiekviena savaitė karantino Lietuvos ekonomikai kainuoja ir nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nukerpa apie 0,5 procentinio punkto. „1 mėnuo – 2 proc., tačiau tai – tik tiesioginis poveikis. Netiesioginis – didėja eksponentinė progresija. Jeigu turime karantiną 1 mėn., tai yra vienas rezultatas, jei 2 mėn. – kitas, o jei 3 mėn. – tai po trijų mėnesių tam tikroms įmonėms bus toks didelis smūgis, kad jos nebeatsigaus.

Kuo ilgesnis karantinas, tuo daugiau negrįžtamų procesų prasideda ir tuo grandinė labiau įsisuka. Jei karantinas būtų 1 mėn. , galėtume išsisukti su bendrai paėmus 4 proc. BVP nuosmukiu, lyginant su prieš tai buvusiu baziniu scenarijumi, bet antrą mėnesį jau nebe plius 4 proc. būtų, o plius 8 proc. , reiškia, jau 12 proc. BVP mažėjimas, trečią mėnesį – dar daugiau. Tada mes tiesiog smengame į dugną“, – kalbėjo jis.

Tai yra tai, apie ką aš kalbėjau nuo pat pradžių - karantinas smogs Lietuvos ekonomikai ir kuo karantinas ilgesnis, tuo smūgio stiprumas didėja eksponentiškai, galiu tik pasikartoti, kad metų laiko karantinas Lietuvos ekonomiką nusviestų į 1990'uosius. Būtent dėl to karantinais negalima švaistytis be reikalo. Turi būti aiškus tikslas - arba karantino trukmę mes trumpinam per drąstiškas priemones absoliučiai išnaikinant virusą, arba karantino trukmę trumpinam per visuotinio įmuniteto įgijimą. Nėra jokio tarpinio kelio, tik man iki šiol neaišku - tai kokiu keliu eina Lietuva?

[Lettered]

Nėra jokio tarpinio kelio, tik man iki šiol neaišku - tai kokiu keliu eina Lietuva?

Jokiu, valdžia šaudo užmerktomis akimis, "kažką daryti reikia" stiliumi ir tiek. Jokių ilgalaikių prognozių ar planų nebuvo skelbta.

[themanual]

Nėra jokio tarpinio kelio, tik man iki šiol neaišku - tai kokiu keliu eina Lietuva?

Tingiu rašyti paklodes apie ekonomiką, bet nepatingėsiu pasiūlyti pabusti iš košmaro ir nueiti į darbo biržą. Gausi išmoka, numuš stresą.
Visas pasaulis eina tarpiniu keliu (UK ir Nyderlandai jau viską pristabdo, švedai nuosaikiau, bet jau irgi įvedinėja ribojimus ir jeigu skaičiai eis blogyn - ribojimai didės), bet vienas silpnaprotis white house persigalvojo ir dabar nori eiti į vieną kraštutinumą, o kitam pasirodo nesvarbu į kurį kraštutinumą eit, kad tik ne ten kur sveikas protas veda.

Paaiškinsiu vieną ir paskutinį kartą kas yra tarpinis kelias:
1. Suvaldom pirmąją viruso bangą tam kad ji nenužudytų sveikatos apsaugos sistemos. Kiek ji truks nieks negali pasakyti ir visiems ji truks skirtingai. Mums gal dar savaitę, italams ir ispanams gal du mėnesius.
2. Pamažu nuiminėjam ribojimus verslui, bet paliekami reikalavimai žmonėms laikytis fizinio atstumo, dažnai plauti rankas ir galbūt nešioti kaukes.
3. Visi po truputį persergam per metus ar du su keliais žemesniais epideminiais pikais.
4. Profit? Neaišku, priklausys nuo ECB ir EWG sprendimų, galbūt už metų gyvensim geriau už italus. Bet bent jau tikrai neįeisim į istoriją kaip eksperimentinio genocido dalyviai.

[Romas]

Delfi.lt 2020.03.24
Italiją užgriūva naujos bėdos

Italijos profsąjungų konfederacijos CGIL duomenimis sugriežtinto karantino sąlygomis vis dar veikė 40 proc. visų šalies įmonių. Tai yra pakankamai nemažas skaičius – maždaug 800 000 bendrovių, kuriose darbuojasi 7,5 milijono šalies gyventojų.

Trečiosios griežto karantino savaitės pradžioje Italijai tenka spręsti skausmingą pandeminės ekonomikos klausimą: kurios pramonės šakos gali ir privalo toliau dirbti, kurios turi sustoti. Uždaryti visus fabrikus? Leisti dirbti tik žemės ūkiui, maisto prekybai ir transportui?
Italijos premjeras Giuseppe Conte į šiuos klausimus atsakė paprastai: tegu toliau dirba strateginės reikšmės įmonės, o nelabai strateginėms teks stabdyti veiklą. Pirmadienį jis pasirašė vyriausybės dekretą, kuriame – 860 žodžių ir 80 strateginės įmonės apibūdinimų.

Viskas aišku? Nelabai. Netgi siaubingai neaišku. Baldų fabrikas nėra strateginė įmonė, bet lovas naujiems ligoninių
skyriams gaminti kažkam reikia (...)
https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=83861493

[themanual]

Realybėje reiškia metinį karantiną ir Lietuvos ekonomikos nusviedimą į 1990-uosius.

Tamstelei psichozė ir reiktų ne metinio karantino, o bent metelius su tramdomais marškiniais pabūti

[Eidvis]

Aš suprantu, kad kai nėra ką pasakyti - tai belieka tramdomų marškinių argumentais mosikuoti. Aš taip pat suprantu, kad tai yra nemaža krizė ir kad daug kam tai sukelia paniką, kas kartais neleidžia blaiviai mąstyti. Bet tau ne taip prastai ir sekasi, tu lyg ir įveikei pirmą lygį - supratai, kad viruso Lietuvoje išvengti nepavyks, kad vakcina ateis ryškiai per vėlai ir kad vienaip ar kitaip kritinei visuomenės daliai teks įgauti imunitetą. Šitas nušvitimas yra labai sveikintinas, bet to neužtenka, nes reikia ir antro - kaip padaryti taip, kad įgaudami imunitetą turėtumėm kuo mažiau mirčių ir tuo pačiu kuo mažesnius ekonominius padarinius. Ties šituo žingsniu dar reikėtų padirbėti.

P.S: dar galėčiau pridėti formulę, kurią berods psichologai naudoja, nors eigos galiu tiksliai ir neprisiminti.
Panika -> Baimė -> Nusivylimas -> Susivokimas -> Supratimas -> Susitakymas.

[mantasm]

Sunku į tavo paklodes apie pieno riebumą atsakyt argumentais. Vien pavyzdys apie 1990uosius parodo, kad nelabai įsivaizduoji kas nutiks sustojus ekonomikai ir kame buvo pagrindės bėdos tais 90ais.

[Eidvis]

Man kažkaip atrodo, kad po patirto pirmojo šoko, po truputi bus pradėta suvokti ir realybę, tik tiek, kad realybės suvokimas bus antras šokas.

Europos vyriausybės nenori ilgo karantino ir recesijos, bet plano kol kas neturi

Pasaulio valstybėms skelbiant karantinus ir siūlant kelių milijardų eurų vertės pagalbą verslams, vyriausybės žino, kad tai – tik trumpalaikės priemonės. Nacionaliniai lyderiai viena akimi žiūri į kalendorių ir bando apskaičiuoti, kada reikės pasakyti žmonėms, jog metas grįžti prie darbų. Net jei dėl to vėl padaugės užsikrėtimų ir mirčių, rašo „Politico“.

„Neįmanoma gyventi – net saviizoliacijoje – ir gydyti žmonių, jei netęsime ekonominės veiklos, kuri, paprastai tariant, leidžia mums gyventi šioje šalyje“, – kalbėjo jis.

E.Macronas taip pat yra vienas garsiausių balsų, įspėjusių, kad vakcina greitu metu nebus išrasta – greičiausiai iki 2021 metų pabaigos. Žinutė – aiški: ligi tol žmonėms nebus įmanoma likti namuose.

„Politico“ rašo, kad, viena vertus, socialinio atstumo palaikymas gali sumažinti užsikrėtimų ir mirčių skaičių, tačiau gili ekonominė depresija sumažins biudžeto pajamas, kuriomis apmokamos sveikatos apsaugos ir kitos paslaugos. Šalys, kuriose nešalinamos atliekos, sutrikęs vandens ir elektros tiekimas, gali pasirodyti esančios tokios pat pavojingos kaip ir virusas. Tačiau problema ta, kad vos atrakinus miestus, užsikrėtimų ir mirčių skaičius vėl išaugs. „Labai sunku balansuoti, – sakė Mujtaba Rahmanas iš politinės rizikos konsultacijų firmos „EurasiaGroup“. – Neaišku, ar kuri nors vyriausybė turi patikimą išėjimo strategiją.“

Praeitą savaitę E.Macronas tapo pirmuoju ES lyderiu, pripažinusiu, kad niekas nežino, „kiek ilgai turėsime riboti socialinius kontaktus“. Mokslininkai tikina, kad ekstremalios socialinio atstumo priemonės, kokių imtasi Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitose ES šalyse, nepanaikins pandemijos, o tiesiog ją pristabdys, taip siekiant užkirsti kelią didžiuliam ligoninių apkrovimui.

Tokios nuomonės laikosi ir vokiečių virusologas Christianas Drostenas, patarinėjantis šalies vyriausybei dėl covid-19 suvaldymo. „Kaip gydytojas, turintis išsilavinimą užkrečiamųjų ligų epidemiologijoje, galiu pasakyti tą patį, ką sako visi mano kolegos: atgijus viešajam gyvenimui, išaugs ir užsikrėtimų skaičius“, – sakė jis.

Ekspertai sutaria, kad vakcina bus sukurta tik po metų ar net po 18 mėnesių. „Politico“ rašo, kad išlaikyti socialinį atstumą tokį laiką būtų neįmanoma ir greičiausiai tai baigtųsi globalia ekonomine depresija.

Miunchene įsikūrusio ekonominių tyrimų centro „Ifo Institute“ skaičiavimais, ekonominiai nuostoliai Vokietijoje galėtų siekti 7,2 proc. BVP, jei ekonomikos sutrikdymas užsitęs du mėnesius. Jei tai užsitęs tris mėnesius, nuostoliai galėtų siekti 20,6 proc. BVP.

„Šiuo metu Kinijoje verslai grįžta į darbą. Matėme, kad karantino priemonės sukėlė tiek daug ekonominio skausmo, kad jie turėjo jas atšaukti“, – sakė Ch.Drostenas. Jis prognozavo, kad užsikrėtimų skaičius Kinijoje ateinančiais mėnesiais vėl smarkiai išaugs, tačiau režimas tikruosius skaičius bandys nuslėpti.

[Tomizmas]

Viskas priklausys nuo įvykių eigos ir eigoje viskas keisis. Jeigu karantinas taps nepakeliamas - kažką darys. Švelnins, orientuos į tam tikras visuomenės grupes ir t. t. Nereikia galvoti, kad dabar priimti sprendimai yra galutiniai ir niekas nebus koreguojama. Aplinkybėms verčiant viskas gali koreguotis.

[Zorro]

Britai spaudžiami stabdyti statybų darbus, išskyrus lygoninių statybas.


The government is facing growing pressure to stop non-essential construction work to help tackle the spread of coronavirus in the UK.

On Tuesday, Health Secretary Matt Hancock said those who cannot do their jobs from home should go to work to "keep the country running".

Construction work can continue so long as people are 2m (6.5ft) apart, Mr Hancock said.

But critics said public health should be prioritised over the economy.

Boris Johnson, who faces Prime Minister's Questions later, has so far resisted pressure from politicians, unions and workers themselves to halt construction work.

In Scotland, First Minister Nicola Sturgeon has said building sites should close, unless it involves an essential building such as a hospital.

BBC

[Aukštaitis]

Atleisim karantiną, betvtoliau praktikuosim social distancing. Eisim į darbą, bet neturėsim masinių, renginių, viešų grupinių pramogų etc.

Manau, bus galima bandyti grįžti į normalų ritmą, kai kaukės ir respiratoriai taps pasiekiami visiems ar bent daugiau nei tik medicinos personalui. Tik klausimas – kiek laiko užtruks, kol kaukių ir respiratorių gamintojai sureaguos į tiek išaugusią paklausą?

[Kvailas]

Ar Lietuvoje yra nors viena įmonė galinti gaminti respiratorius?
Ar yra kažkokia speciali įranga kurios reikia tam, ar labai nenori bendradarbiauti su grigeo?
Gryno oro problemos...

[Romas]

Ar Lietuvoje yra nors viena įmonė galinti gaminti respiratorius?

Yra tokių įmonių