Parašė Tomizmas
Rodyti pranešimą
Vėlgi, šnekam apie nežinomą ligą.
Savotiškai praskaidrino nuotaiką istorija apie vilnietę, kuri du kartus užsikrėtė covid (tiesa, pirmą kart nesitestavo, nes neturėjo galimybės, bet simptomai kaip covid ir labai daug požymių, kad tai buvo covid). Nežinau, gal darbo pobūdis neleidžia, bet jei būtų pasisaugojusi, tai turbūt būtų tiesiog neužsikrėtųsi nei vieno karto kaip manau nemažai žmonių saugosi ir neužsikrečia iš vis niekuo.
Be to, neaiškios pasekmės persirgusiems. Plaučių ligos, kraujotakos sistemos pažeidimai, nevaisingumas. Dabar rizikuoti ir turėti ateityje aibes problemų su tuo?
Ir ar tas socialinis gyvenimas yra vertas tokių kiekių mirčių? Čia jau yra elementarios moralės klausimas. Kad žmogus pasėdės namie be pramogų, nuo to nenumirs. O nuo koronos gali ir mirti. Kol gyvas, esi savo gyvenimą koreguoti, o mirus jau yra viskas, pabaiga.
Per pirmą karantiną kažkaip dar aptakiau šnekėdavai - ekonomika, darbo vietos ir t. t. Dabar pradeda lįsti neypatingai moraliai atrodanti retorika.
Kada nors istorijos vadovėliuose rašys "jie turėjo visas galimybes išsigelbėti, bet labiau norėjo pramogų". Na, kaip Romos Imperija beveik.
Per pirmą karantiną kažkaip dar aptakiau šnekėdavai - ekonomika, darbo vietos ir t. t. Dabar pradeda lįsti neypatingai moraliai atrodanti retorika.
Kada nors istorijos vadovėliuose rašys "jie turėjo visas galimybes išsigelbėti, bet labiau norėjo pramogų". Na, kaip Romos Imperija beveik.
Aš tiesą sakant į šią ligą žiūriu net ne iš moralės perspektyvos, o iš praktinės. Kas garantuos, kad ši liga nesukels masinių pasėkmių visai žmonijai? Jeigu šios ligos komplikacijos gerokai pakenks žmonijos progresui.
Gal kaip tik šie karantinai yra pastanga išgelbėti žmonijos progresą.
Čia aišku tiesiog mano atsargios mintys. Sorry, jei kai kam skambu paranojiškai.
Comment