Koronavirusas (COVID-19)

[PoDV]

Iki balandžio mėn. buvo šioks toks bardakas, bet paskui susitvarkė. Sakoma, dėl didelio spaudimo iš apačios.

[mantasm]

Nes tikrai tokiom situacijom turi vadovauti žmonės, kurių pirminis prioritetas yra reitingai ar 'ką žmonės pagalvos', o ne ką iš tikro reikia daryti. O nepirkus sausio pabaigoje, gal būtų buvę galima kovo viduryje pirkti?

Iš sprendimų nėra daug naudos jei jie nėra vykdomi. Žiūrint, kad buvo trydos dėl "policinės valstybės" kovo viduryje apribojus kabokų darbo laiką, įvedant tuos pačius apribojimus keliom savaitėm ar net mėnesiu anksčiau būtų buvus truputi kitokia reakcija.

Kovo viduryje buvo truputi problematiška įsigyti. Ar ne vasario gale apsaugos priemonių kainos jau mušė rekordus.

[Sula]

Ar ne vasario gale apsaugos priemonių kainos jau mušė rekordus.

Taip, vasario mėn. apsaugos priemonės buvo masiškai eksportuojamos iš Lietuvos.

[rmss]

Iš sprendimų nėra daug naudos jei jie nėra vykdomi. Žiūrint, kad buvo trydos dėl "policinės valstybės" kovo viduryje apribojus kabokų darbo laiką, įvedant tuos pačius apribojimus keliom savaitėm ar net mėnesiu anksčiau būtų buvus truputi kitokia reakcija.

Kovo viduryje buvo truputi problematiška įsigyti. Ar ne vasario gale apsaugos priemonių kainos jau mušė rekordus.

Kokia dar tryda? Čia tie du žmonės forume ar Armonaitė su savo keturiais rinkėjais?

[senasnamas]

Skurdesnės šalys įsivedė karantinus, matyt bandydamos pavaizduoti, kad yra klusnios šalys ir galbūt taip sulauks dividendų iš Vakarų, o kažkokia praktinė nauda iš pat pradžių atrodė abejotina

.
Niekas karantino dėl kitų šalių neįvedinėjo. Neturtingos šalys paprastai negali pasigirti geru medicinos sektoriumi, tai jų valdžia puikiai suvokia, kad sunkiau sergantiems negalės padėti. Tada griebiasi karantino, bet jį įgyvendinti irgi sunku tiek dėl ekonominių priežasčių, tiek dėl gyventojų galimo nepaklusnumo, tankio, gyvenimo sąlygų. Tai toks išeina neefektyvus pasiblaškymas tarp dviejų pavojų.

[senasnamas]

Programėlės „Karantinas“ kūrėjai liko be užmokesčio

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) verslininkai sukūrė ir plėtojo programėlę „Karantinas“, tačiau už paslaugas niekas neatsiskaitė, o ir programėlę teko sustabdyti dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, rašo portalas „15min.lt“.
NVSC aiškina jokių programėlės kūrimo paslaugų neužsakinėjęs, tad ir neturintis už ką atsiskaityti. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) taip pat pažymi, jog programėlės pirkimas neįvyko, o jei ir būtų įvykęs, greičiausiai būtų vertintinas kaip imitacinis.

Taip išeina, kad įmonė pati susigalvojo ir sukūrė programėlę. Tik kažin ką veikė NVSC atstovai programėlės pristatyme? Kaip "smagu" verslui bendradarbiauti su valdžios sektoriumi.

Plačiau: https://www.vz.lt/technologijos-moks...#ixzz6Q4XtGxYY

[Tomas]

Švedija jau 3 dienas neatnaujina duomenų. Kas ten atsitiko?

Taigi savaitgalis, ir dar Midsommar.

[Tomizmas]

Taigi savaitgalis, ir dar Midsommar.

Iki šiol tai netrukdydavo atnaujinti kasdien. Gal vėl susigalvojo kokį "kitokį kelią".

[Tomas]

Savaitgaliais niekada normaliai informacijos nenaujino. Švedo dirbti savaitgalį nepriversi.

[MedinisStrazdas]

Žiūrint pasauliniu mastu, tai vėl mušame visus rekordus naujų užkrėtimų skaičiumi. Prie to gana gerai prisideda Brazilija ir apskritai visa pietų amerika. Įdomu kuo įpatinga Čilė kad ji taip sparčiai veržiasi į penktą vietą.

Ten po tuo straipsniu verta paskaityti komentarus. Labai daug kas rašo, kad sirgo dar praėjusiais metais labai keistu sunkiu "gripu" su dusimu ir skonio pojūčio praradimu. Gal netgi kas iš forumiečių žino tokių atvejų? Mano aplinkoje nebuvo.

SARS-CoV-2 nėra vienintelis virusas su tokiais simptomais. Tokių virusų turbūt ant pirštų nesuskaičiuotum. Problema su būtent šiuo yra didelis mirtingumas (šiuo metu Worldometers duomenimis 9%) ir didelė tikimybė ilgalaikiams organų pažeidimams (pvz lung scaring). Reikia atsiminti, kad šį sezoną (nuo praėjusios rudens) buvo gana stipri paprasto gripo atmaina ir hospitalizuotu nuo gripo atvejų buvo apie pusantro karto daugiau nei paprastai, taigi daug didesnė tikimybė, kad jie turėjo tą šiemet gana stiprią gripo atmainą.

Beje dėl gripo, tai gripo testas yra greitas ir gana paprastas taigi nustatyti kad ten yra influenza ar rhinovirus ar pan lengva ir manau tokiu atveju abejoti neriekėtu. Nors vieną atvejį žinau kur žmogus pasigavo ir Influenza-A ir Sars-Cov-2, bet tai manoma yra labia retas reiškinys ir šis žmogus gana greitia užvertė kojas (indonezijoje).

Spėju jog dar tikrai bus ir pas mus padidėjimas, bet apseisim be karantinų, tiesiog visi savaitėlei savanoriškai panešios kaukes ir pasilaikys atstumo ir back to normal.

Back to normal gali būti tik visiškai išnaikinant virusą. Jeigu jis taps kasmetiniu back to normal nebus niekada ir mes turėsime permanentiškai pakeisti gyvenimo būdą.

[PoDV]

Mirtingumas priklauso nuo atvejų augimo statumo. Buvo vienu metu net 22% mirtingumas, bet nukrito iki 9%, dabar vėl pradėjo statėti augimo kreivė, tai ir mirtingumo mažėjimas sulėtėjęs, gali vėl šauti mirtingumas bent jau kuriam laikui.

Pagal antikūnių testus, mirtingumas turėtų būti apie 1%.

[Vilnietizz]

Back to normal gali būti tik visiškai išnaikinant virusą. Jeigu jis taps kasmetiniu back to normal nebus niekada ir mes turėsime permanentiškai pakeisti gyvenimo būdą.

Visiškai virusas neišnyks niekada. Gripas juk neišnyko, atradus vakciną nuo jo. Tai, manau, ir back to normal po koronaviruso priklauso nuo vakcinos ir vaistų atsiradimo (arba nuo kitokio būdo įgyti visuomenės imunitetą). Nors realiai Europoje jau dabar apribojimų lieka vis mažiau.

[MedinisStrazdas]

Mirtingumas priklauso nuo atvejų augimo statumo. Buvo vienu metu net 22% mirtingumas, bet nukrito iki 9%, dabar vėl pradėjo statėti augimo kreivė, tai ir mirtingumo mažėjimas sulėtėjęs, gali vėl šauti mirtingumas bent jau kuriam laikui.

Pagal antikūnių testus, mirtingumas turėtų būti apie 1%.

Tai taip, mirtingumas vėluoja, bet jeigu pažiurėti time-locked tyrius, tai mirtingumas ne 1% o arčiau 5%.

P.S. jeigu dabar 100% sergančių išgytų su 0 mirčių mirtingumas vistiek būtų virš 4%.

Visiškai virusas neišnyks niekada. Gripas juk neišnyko, atradus vakciną nuo jo. Tai, manau, ir back to normal po koronaviruso priklauso nuo vakcinos ir vaistų atsiradimo (arba nuo kitokio būdo įgyti visuomenės imunitetą). Nors realiai Europoje jau dabar apribojimų lieka vis mažiau.

SARS1 išnyko. Virusas išnykti gali, tik klaisimas yra ar mes to sieksime. Dabartiniai veiksmai rodo, kad atsakymas yra ne.

Gripo mirtingumas esant civilizuotai medicinai yra 0,05%, todėl realiai dėl jo nieko nesiimama. Pvz teoriškai ir ankščiau per gripo epidemijas turėjome vaikščioti su kaukėmis, bet tik šiemet pirmą kartą pabandė tokius reikalavimus vykdyti.
Na taip, antras back to normal variantas yra, jeigu mes išrasime vakciną ir vakcinuosime pakankamą kiekį, kad susidarytų herd immunity, ir to pasekoje virusas taip pat išnyks. Čia su salyga, kad virusas nemutuos taip sparčiai, kad apeitų vakciną ir sugrįžtų, kaip gripas.

[Zorro]

Lietuvių būklė specialistams vis dar kelia nerimą: karantinas skaudžiausiai kirto visai ne senukams



„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ baigė Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos. Labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones.

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią pradinę emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą, lyginant su 2018 metais, padaugėjo nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., liūdesį – nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc., pyktį – nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc., stresą – nuo 31,7 iki 45,8 procento. Po pirminio šoko neigiamos reakcijos sparčiai sumažėjo, tačiau per balandį ir gegužę mažai kito bei išliko labai dažnos.

„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia: „Kai patiriama grėsmė, kurios žmogus negali kontroliuoti, psichologinis jos poveikis gali tęstis gana ilgai. Yra tyrimų, rodančių, kad net po dviejų metų gali būti matomas neigiamas poveikis. COVID-19 atveju, prie neigiamo poveikio prisidėjo didelis egzaltuotas gąsdinančios informacijos srautas ir socialinė izoliacija. Tikėtina, kad po karantino didelei daliai žmonių reikės psichologinės pagalbos. Ji galėtų būti naudinga apie 25 proc. gyventojų.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=84592837

[Tomizmas]

Na nežinau, man ir daugybei pažįstamų žymiai didesnis stresas buvo nutraukiant karantiną, kai vėl prasidėjo kamščiai gatvėse, intrigos ir "kavučių gėrimai" darbuose, didėjantys krūviai, žmonių minios parduotuvėse, triukšmingumas. Per karantiną nors galima buvo nuo to pailsėti.

[Sula]

Na nežinau, man ir daugybei pažįstamų žymiai didesnis stresas buvo nutraukiant karantiną, kai vėl prasidėjo kamščiai gatvėse, intrigos ir "kavučių gėrimai" darbuose, didėjantys krūviai, žmonių minios parduotuvėse, triukšmingumas. Per karantiną nors galima buvo nuo to pailsėti.

Tai priklauso nuo darbo pobūdžio ir perspektyvų. Pvz.: net med. personalas - vieni persidirbo, o kiti sėdėjo be darbo. Palaipsniui keičiasi vos ne atvirkščiai.

[senasnamas]

Senukus paveikė baimė užsikrėsti ir numirti, o jaunimą paveikė negalėjimas su draugais išgerti karamelinės Latte. Žinoma, kad pastarieji nukentėjo labiau.

[Vilnietizz]

Na nežinau, man ir daugybei pažįstamų žymiai didesnis stresas buvo nutraukiant karantiną, kai vėl prasidėjo kamščiai gatvėse, intrigos ir "kavučių gėrimai" darbuose, didėjantys krūviai, žmonių minios parduotuvėse, triukšmingumas. Per karantiną nors galima buvo nuo to pailsėti.

Na, mano žiniomis, tik mažuma įmonių verčia darbuotojus grįžti į darbą, dauguma vadovų leidžia ir toliau dirbti iš namų, kai kurie net neribotą laiką. Įmonėje, kurioje pats dirbu, 95% kolegų savanoriškai grįžo į biurą, nors jokio spaudimo šiuo klausimu nebuvo.

[Vilnietizz]

SARS1 išnyko. Virusas išnykti gali, tik klausimas yra ar mes to sieksime. Dabartiniai veiksmai rodo, kad atsakymas yra ne.

Nuo valstybės priklauso, kai kurios siekia visiškai išnaikinti virusą ir susirūpina dėl menkiausio prieaugio, o kai kurioms pakanka stabilizuoti augimą, kad jis nebūtų eksponentinis ir nebūtų perkrautos ligoninės, ir viskas, galima atšaukti karantiną. Pvz: Pietų Korėja šiandien paskelbė apie antrąją bangą, nors 50 milijonų gyventojų turinčioje valstybėje dienos prieaugis tėra 30-60 atvejų per dieną, o ir pasveiksta per dieną ne ką mažiau (per patį protrūkio piką buvo nustatoma iki tūkstančio atvejų per dieną). Penkis kartus mažesnės Čekijos, kuri turi 50-100 atvejų per dieną, sveikatos apsaugos ministras skelbia, kad šalis gerai valdo epidemiją ir apribojimus galima toliau švelninti. Aišku, nieko nuostabaus tokiame požiūrio skirtume. Ne visos šalys ekonomiškai gali sau leisti ilgai taikyti apribojimus iki tol, kol virusas jose išnyks visai arba liks tik įvežtiniai atvejai.

[Tomizmas]

Čia vėl eilinį kartą gali būti mentalitetų skirtumai tarp rytų azijiečių ir europiečių.