Parašė Eidvis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Koronavirusas (COVID-19)
Collapse
X
-
Lenkijos "antikonstitucinė" veikla smulkmena palyginti su Macrono žygdarbiais.
Neuždarė sienų, nes virusas neturi paso.
Vasario 19 d. Wuhanui išsiuntė daug kaukių, kad parodytų solidarumą Kinijai.
Testų trūkumas.
Konfliktas su Prancūzijos profesoriumi, kuris pasisakė už gydymą hidrochlorokvinu (antimaliarinis) ir azitromicinu. Ir jais sėkmingai gydė. Macrono aplinkos medikai šitą gydymą užpolitizavo ir apribojo. Vietoj to nurodė naudoti klonazepamą (nuo epilepsijos ir panikos), kuris lėtina kvėpavimą
Ateityje galima tikėtis inkštimo, kad Prancūzijoje galvas kelia populistai ir populiarėja M. Le Pen.
Šiaip Prancūzija turi gerą sveikatos apsaugos sistemą, tačiau visa tai nubraukia nevykę politiniai sprendimai.
We Weren't Prepared" For COVID-19: Macron Admits A French Disaster
In the French mainstream media, China is treated extremely politely. No journalist will remind the public that that the pandemic began in Wuhan, China. Reporters say that the United States is in a difficult situation and show New York hospitals, as if showing the suffering of Americans would alleviate the suffering of the French.Paskutinis taisė senasnamas; 2020.04.14, 16:22.
Comment
-
Parašė Vilnietizz Rodyti pranešimą
Man taipogi, ar tikrai karantinas taip jau palengvina bankroto ar veiklos stabdymo galimybes? Ar, tikrai, šalyje galiojant karantinui, bankai ir antstoliai atlaidžiau žiūrės į įsiskolinimus ir bus lankstesni?
Comment
-
Bandymai paskaičiuoti, kiek žmonių patenka į COVID-19 rizikos grupę, nelabai džiugina. Skaičiuojant žmones, kurie serga bent viena rizikinga lėtine liga (širdies, kraujagyslių, inkstų, kepenų, plaučių ligomis, diabetu, vėžiu ir t.t.), susidaro 22% visos pasaulio populiacijos, Europos - 31%, o Lietuva pirmauja pasaulyje su >35%. Apribojus imtį iki darbingo amžiaus (15–64 metų), Lietuvoje vis tiek lieka ~30% rizikos grupėje. Tokie skaičiai gaunasi atsižvelgiant tik į diagnozuotas ligas, o jei kaip atskirą rizikos faktorių pridedame ir amžių, skaičiai dar didėja - pvz. jei laikome, kad į rizikos grupę patenka ir visi 60+ metų žmonės, pasaulyje rizikos grupė apima 31% populiacijos, Europoje - 43%.
We estimate that 1.7 (1.0 - 2.4) billion individuals (22% [15-28%] of the global population) are at increased risk of severe COVID-19 disease. The share of the population at increased risk ranges from 16% in Africa to 31% in Europe. Chronic kidney disease (CKD), cardiovascular disease (CVD), diabetes and chronic respiratory disease (CRD) were the most prevalent conditions in males and females aged 50+ years. African countries with a high prevalence of HIV/AIDS and Island countries with a high prevalence of diabetes, also had a high share of the population at increased risk. The prevalence of multimorbidity (>1 underlying conditions) was three times higher in Europe than in Africa (10% vs 3%).Paskutinis taisė bucaneer; 2020.04.14, 17:20.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąKad Švedų ekonomika nukentėjo labiau nei Lietuvos, nes 'nedirba viešbučiai, o pas mus verslai gali lengviau bankrutuoti' - tai šitą gal palikim nekomentavę.
Kalbant apie ligonius, arenų neprireikė, bet karo lauko ligoninė Stoholme jau dvi savaitės kaip dirba. Beje žmonės kenčia ne tik nuo karantino bet ir jo nebuvimo. Kiek žmonių virš 50 metų amžiaus Švedijoje mirė nuo streso, nes virusas stipriai išplitęs ir gali užsikrėsti nuėjęs vieną kartą per savaitę į parduotuvę, o geriausia ką jiems gali pasiūlyti valdžia yra eiti į parduotuvę kartą per mėnesį? Kiek žmonių plyšo širdis žiūrint į kaimynines valstybes, kur visi piliečiai vieningai stengiasi kovoti su virusu, o Švedijoje rizikos grupės tampa neliečiamaisiais? Kiek žmonių nuėjo pasitikrinti nuo vėžio, užsikrėtė virusu ir po to numirė?
- 1 patinka
Comment
-
Arba tiesiog Europoje geresnė diagnostika. Kažko labai abejoju, ar Afrikoje žmonės labai sveiki (turint omenyje vidutinę gyvenimo trukmę, skurdą, nepakankamą mitybą, visokias maliarijas, etc). Korona Afrikoje irgi "mažai serga", bet kažin kokie būtų skaičiai, jeigu testuotų kaip Europoje.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Lietuva pirmauja pasaulyje su >35%
Kažko labai abejoju, ar Afrikoje žmonės labai sveiki (turint omenyje vidutinę gyvenimo trukmę, skurdą, nepakankamą mitybą, visokias maliarijas, etc).
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimą<...> Aš nelabai tikėjau, kad Lietuvoje galima išnaikinti virusą, nes nuo pat pradžių kaip mantra kartojau, jog tam būtinos veido kaukės. Nepraėjo nei pusę metų karantino ir atrodo, kad ir valdžia tai suprato, anksčiau kaip mantra kartojusi, kad 'kaukės nieko neapsaugo'. Kadangi Lietuvoje virusas ir taip menkai paplitęs, tai įvedus griežtas priemones dėl kaukių dėvėjimo atsirado reali galimybė, kad virusą apskritai išnaikinti galima. <...>
Iš kitos pusės, jei kaukių nebuvo, o valdžia paskleistų paniką, kad tik kaukės išgelbės pasaulį, tai būtų išvogtos ir paskutinės iš ligoninių
Comment
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąItalijoje šiandien nėra net 3000 naujų atvejų. Būdavo po 4000 - 5000.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąItalijoje šiandien nėra net 3000 naujų atvejų. Būdavo po 4000 - 5000.
Laukiame galutinės ispanų suvestinės - tikiuosi, 4000 ribos irgi nepasieks.
Beje - gal kas žino, kodėl UK nebeskelbia pasveikusiųjų skaičiaus ?
Comment
-
Parašė themanual Rodyti pranešimąO kas teigia kad nukentėjo labiau? Aš kalbu ne apie šiandieną, o apie ateinančius metus. Pas mus bent nieks neturi iliuzijų jog viskas bus po senovei ir jau dabar daro sprendimus ar reformuosis ir bandys konkuruoti, ar uždarinės veiklą ir užsiiminės perpsektyvesniais verslais. Švedai bando išgyventi chaosą, o mes įvedėm tvarką ir bandysim nuo jos atsispirti. Man ir panašu daugeliui Lietuvos piliečių tai yra priimtiniau
Beje žmonės [Švedijoje] kenčia ne tik nuo karantino bet ir jo nebuvimo. Kiek žmonių virš 50 metų amžiaus Švedijoje mirė nuo streso?
Parašė Rimas_OK Rodyti pranešimąKaži vyriausybė turi remtis PSO, ar forumų liaudimi? Vyriausybė irgi gali manyti kad kaukės galbūt geriausia, bet paprastai remiamasi oficialiom išvadom, o ne manymu.
Comment
-
Koronaviruso pražudytą 49-erių vilnietį ištiko citokinų audra: jos nesuvaldė net moderniausia aparatūra
Negana to, dar maždaug prieš mėnesį 49 metų vilnietis buvo kraujo donoras.
Anot R.Samalavičiaus, mitas yra ir tai, jog COVID-19 pavojingas tik rizikos grupei priklausantiems žmonėms. „Italijoje 30 proc. sunkios būklės pacientų, gydytų reanimacijos skyriuose buvo jaunesni nei 50 metų“, – pastebėjo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąAnot R.Samalavičiaus, mitas yra ir tai, jog COVID-19 pavojingas tik rizikos grupei priklausantiems žmonėms. „Italijoje 30 proc. sunkios būklės pacientų, gydytų reanimacijos skyriuose buvo jaunesni nei 50 metų“, – pastebėjo Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas.
Žinoma, kad pasitaiko atvejų, kad žaibas trenkia du kartus į ta pačią vietą ir bent jau aš nemačiau, kad kažkas teigtų, jog <50 metų amžiaus žmonės turi kažkokį super imunitetą. Bet kodėl norima ignoruoti faktus ir save apgaudinėti? Pvz. Italijos statistika, kad tarp visų mirčių, susijusių su Covid-19, <50 metų žmonės tesudarė 1%. Visų pirma tai ir vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai nuo to išgyja, tiesiog jų tarpe neišgijimo tikimybė yra tokio lygio, jog jau verta jaudintintis, o <50 metų amžiaus ne visi yra sveiki kaip ridikai, pasitaiko ir ten žmonių, priklausančių rizikos grupei. Realiai neturinčio rimtų sveikatos problemų ir <50 metų žmogaus nepasveikimo tikimybė yra panaši, kaip kad tikimybė, jog vairuojant automobilį tavo kelionė baigsis mirtimi.Paskutinis taisė Eidvis; 2020.04.14, 23:07.
Comment
-
Parašė Milwaukee Rodyti pranešimąCoronavirus Cases:
2,000,089
Padvigubejo per 13 dienu
Be to, įdomu, kokia tikslesnė pasveikimo statistika, nes UK išvis nustojo teikti informaciją apie pasveikusius.
Comment
-
Man kiek keisti tokie mitų paneiginėtojai, tai panašiai, kaip kad paneiginėti mitą, jog žaibas du kartus į tą pačią vietą netrenkia.
Padvigubejo per 13 dienuPaskutinis taisė senasnamas; 2020.04.15, 09:07.
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąAbsoliutūs skaičiai atrodo dideli, bet procentinis augimas lėtėja. Padvigubėjimą per 2 savaites daugelis specialistų įvardija kaip valdomą augimo tempą.
Tuo labiau, kad daugumoje Europos šalių į ligonines guldomi tik sunkesnės būklės pacientai, kiti gydosi namie ir jiems didelio dėmesio iš sveikatos apsaugos sistemos nereikia.
Netgi JAV ir Prancūzijoje, kur statistika dar nerodo pereito piko, sveikatos apsaugos pareigūnai teigia, kad jau kurį laiką mažėja hospitalizuotų pacientų kiekis.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
Aš siūlau dar kartą persiskaityti ką tu parašei, nes realiai tai, ką parašei reiškia, jog mes vis neišsirenkam normalios valdžios, nes normali valdžia būtų ta, kuri sukeltų didelę krizę, nes krizė yra gėris - suteikia paskatą žmonėms ir verslams persiorientuoti profesijose/versluose. Tai prieštarauja visiems ekonomikos vadovėliams, kurie teigia, kad krizės yra nieko gero, problema ta, kad jos neišvengiamos, bet kad jas sušvelninti, ištikus krizei reikia mėginti gelbėti verslą, kad vėliau jis neturėtų viską pradėti nuo nulio, nes naujam verslui įsivažiuoti užtrunka ne metus, ne du ir net ne tris.
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąSpėju nuo streso nemirė nei vienas, antra vertus labai malonu, kad pagaliau pastebėjai, jog šita krizė nėra vien tik apie Covid-19, šita krizė yra apie tūkstančius kitų problemų ir stresas yra viena jų. Bet jeigu mes imsim grynai streso rodiklius, tai aš nė kiek neabejoju, kad Švedijoje jie yra dešimtis kartų geresni nei Lietuvoje. Čia neišskiriant senukų, o bendrai. Švedijoje covid-19 bijo tik senukai, o pas mus visi, bet skirtumas tas, kad Lietuvoje stresą patiria ir dėl daug kitų priežasčių - pvz. darbo/pajamų netekimas, šeimos krizės ir daugybės kitų, kurie yra karantino pasekmės.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė themanual Rodyti pranešimą
Ekonomika tai ne tik ūkinė veikla bet ir žmonių lūkeščiai ir tas kaip niekad aktualu per krizes su kuriomis dabartinė sistema nepajėgi susitvarkyti be papildomos intervencijos. Lietuviams ramiau pasitikti rytojų, kai vyrauja tvarka ir užtikrintumas, švedams galbūt ramiau prie chaoso ir nežinomybės. Skirtingos tautos, skirtingas požiūris.
Mano pažįstamų tarpe jau dabar, po mėnesio karantino, jaučiamas šioks toks nerimas. Aišku, nerimas tai dar ne stresas, bet, karantinui užsitęsus dar kelis mėnesius, nerimas į stresą transformuotis gali. Dauguma mokslininkų su tuo sutinka.
Nepažįstu nei vieno tokio, kurie jau susitaikė su esama padėtim ir pozityviai žiūri į ateitį. Nerimauja žmonės dėl neapibrėžtumo, nerimauja.
Ir vėlgi - tai nereiškia, jog reikalauju skubiai karantiną atšaukti. Tik konstatuoju faktą, dėl kurio sutaria dauguma mokslininkų - ilgalaikis karantinas negali nepadaryti jokios įtakos žmonių psichologiniam stabilumui.Paskutinis taisė Vilnietizz; 2020.04.15, 10:52.
Comment
Comment