“1353 straipsnis. Tyčinis rinkimų ar referendumo dokumentų sugadinimas, sunaikinimas, paslėpimas, taip pat šių dokumentų pagrobimas
Neteisėtas rinkėjų sąrašų, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, balsų skaičiavimo protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių sunaikinimas, taip pat šių dokumentų tyčinis sugadinimas, paslėpimas ar pagrobimas, jeigu tai turėjo įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams arba jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, -
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.”
Gal man durnam paaiškinsit kaip gali būti griežta rytų politika ir didelė rinkos laisvė kai griežtas elgesys su rytų kaimynais reiškia veiksmus ribojančius rinkos laisvę?
“1353 straipsnis. Tyčinis rinkimų ar referendumo dokumentų sugadinimas, sunaikinimas, paslėpimas, taip pat šių dokumentų pagrobimas
Neteisėtas rinkėjų sąrašų, piliečių, turinčių teisę dalyvauti referendume, sąrašų, balsų skaičiavimo protokolų, rinkimų ar referendumo biuletenių sunaikinimas, taip pat šių dokumentų tyčinis sugadinimas, paslėpimas ar pagrobimas, jeigu tai turėjo įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams arba jeigu dėl to rinkimai ar referendumas buvo pripažinti negaliojančiais, -
baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.”
Šitoks straipsnis NEGALI galioti ir negalioja rinkėjo balsavimui, jo elgesiui su SAVO biuleteniu SLAPTO balsavimo kabinoje. Tema baigta.
Gal man durnam paaiškinsit kaip gali būti griežta rytų politika ir didelė rinkos laisvė kai griežtas elgesys su rytų kaimynais reiškia veiksmus ribojančius rinkos laisvę?
Paaiškinimas paprastas - "Mano balsas" klausimai kategorizuoti taip, kad kiekvienas klausimas patenka tik į vieną ašį. Tad nors užsienio politikos kategorijoje yra klausimų su ekonomikos prieskoniu (ar pirkti Astravo elektrą, ar taikyti ekonomines sankcijas Rusijai), jie pagal oficialią metodiką niekaip nepaveikia respondento pozicijos ekonominėje ašyje.
Stulpeliuose - 2016 m., eilutėse - 2020 m. partijų sąrašas. Kuo skaičius arčiau 100, tuo didesnė tikimybė, kad už atitinkamą partijų porą balsavo tie patys žmonės. Koreliacijos skaičiuotos pagal daugiamandatės rezultatus apylinkių lygyje - į skaičiavimą pateko 1820 apylinkių, kurios tarp abiejų rinkimų nesikeitė arba keitėsi minimaliai.
Kaip ir anksčiau, išsiskiria pora itin ištikimus rinkėjus turinčių partijų - LLRA (koreliacijos koeficientas 0.98) ir TS-LKD (0.89). Lyginant su 2019 m. EP rinkimais, šiek tiek sumažėjo LVŽS rinkėjų ištikimumas (nuo 0.75 iki 0.68), o dar labiau - LRLS (nuo 0.68 iki 0.57). Įdomu, kad LP elektoratas nėra vien buvę LRLS rinkėjai - vienodai stipri yra ir koreliacija su buvusiais TS-LKD rinkėjais (0.48), o taip pat prisidėjo ir "Lietuvos sąrašo" rinkėjai (0.43). Dar įdomu, kad po TT ir LLS susijungimo į LT naujajai partijai ištikimesni liko LLS (0.45), o ne TT (0.36) rinkėjai - pastarųjų dalis perėjo pas LVŽS (0.24). Kitas siurprizas - LSDDP elektoratą sudaro daugiau buvę DP (0.40), o ne LSDP (0.17) rinkėjai.
Iš lentelės duomenų negalima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kur pradingo dalis LLRA rinkėjų, partijai kainavusių 5% kartelę, nes nėra teigiamos koreliacijos tarp 2016 m. LLRA rinkėjų su jokia kita partija, bet tikėtiniausi kandidatai - LT (-0.03) ir DP (-0.09). Žiūrint į LLRA ir LT koreliaciją verta prisiminti, kad EP rinkimuose nemažą dalį Pakso judėjimo elektorato sudarė būtent LLRA rinkėjai. O ryškiausia neigiama koreliacija - tarp LVŽS ir LLRA (-0.52 ir -0.47) - rodo šių partijų tarpusavio nekonkuravimą.
Lyginant 2016 ir 2020 m. rinkimus, ženkliai sumažėjo vyresnių (45+ metų) rinkėjų aktyvumas, o jaunesnių keitėsi mažai ar netgi išaugo. Dar detaliau pokyčius parodyti galima atskirai vertinant didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) rinkėjus ir likusią šalies dalį:
Taigi išaugo (ar bent nesikeitė) rinkėjų iki 45 metų aktyvumas miestuose (25-34 m. grupės - ir rajonuose), o visų kitų grupių - sumažėjo. Ypač smarkiai (daugiau nei 5 procentiniais punktais) krito 55 - 74 m. grupės aktyvumas tiek miestuose, tiek rajonuose. Įdomu, kad šiais metais visų amžiaus grupių aktyvumas miestuose buvo apylygis (intervalas 45%-54%), o didžiausi skirtumai buvo rajonuose (intervalas 35%-63%). Panašu, kad pasitvirtino šis paaiškinimas, kurį rašiau savo priešrinkiminių prognozių aptarime po pirmo turo:
Kodėl prognozės gavosi tokios netikslios? Įtariu, kad čia suveikė koronavirusas, dėl kurio pasikeitė rinkėjų demografinis pjūvis. Galbūt dalis vyresnių ir į rizikos grupes patenkančių rinkėjų dėl saugumo nusprendė nebalsuoti. Galbūt šįkart rinkimuose sudalyvavo daugiau tokių rinkėjo, kurie anksčiau vietoj balsavimo būtų rinkęsi keliones arba pramoginius renginius. Jei rinkimuose dalyvavo kitokie rinkėjai nei anksčiau, natūralu, kad ankstesnėmis tendencijomis paremtos prognozės klydo.
Comment