Pupinis laimėjo solidžia 5 balsų persvara.
Buvo kalbos, kad D. Griškevičius laimėjęs vienmandatę Šiauliuose irgi gali stoti į liberalų frakciją.
Didelė tikimybė, kad V. Bakas eis pas konservatorius.
Geriausiu atveju dauguma iš 77 narių, tai vienas kitas ir į WC galės sulakstyti.
Paprastai tokia dauguma būna sudėtinga ne dėl visokių WC (karbauski eik miegot), o dėl to kad dalis būna išvažiavę į komandiruotes.
Kad pačiam Karbauskiui už posėdžių nelankymą vos nebuvo rengiama apkalta.
Tai klausimas kaip bus per šią kadensiją, nieko ganyti nebereikės, postų turbūt nebus. Graužti Landsbergį dar 4 metus? variantas. Bet žmonės šneka, kad Kildišienė lygtais pagimdė.
Stipriausią mandatą pagal balsų skaičių gavo Aušrinė Armonaitė (LP), už kurią Pasaulio lietuvių apygardoje balsavo 12.967 rinkėjai (pirmame ture - 12.640). Antroje vietoje - Ingrida Šimonytė (TS-LKD), laimėjusi pirmame ture su 11.921 balsu. Silpniausias mandatas - Agnės Bilotaitės (TS-LKD), kuri Panerių-Grigiškių apygardoje laimėjo su 4.925 balsais - tai yra mažiau balsų, nei surinko 47 antrame ture pralaimėję kandidatai. Vidutiniškai pergalei vienmandatėje reikėjo 7.506 balsų.
Siauriausias skirtumas tarp antro turo dalyvių, aišku, Utenoje - po perskaičiavimo iš 0 virto 5 balsais. Antroje vietoje - Žiemgalos rytinė apygarda, kur 122 balsų persvara laimėjo Antanas Matulas (TS-LKD). Plačiausias skirtumas - Pilaitės-Karoliniškių apygardoje, kur Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (TS-LKD) surinko 5.484 balsais daugiau už Saulių Skvernelį (LVŽS). Vidutinis skirtumas tarp antro turo kandidatų - 2.054 balsai.
Antrame ture mažiausiai balsų surinko Rimvydas Podolskis (DP, Nalšios šiaurinė apygarda) - 2.253. Pirmame ture mažiausiai balsų surinko Andrius Šarėjus (LLRA, Utenos apygarda) - 36. Tarp pirmo ir antro turų daugiausiai papildomų balsų surinko Vytautas Bakas (išsikėlęs Alytaus apygardoje) - 5.271 papildomas balsas, kas yra beveik dvigubai daugiau, nei surinko pirmame ture. Vienintelis kandidatas, kuris antrame ture surinko mažiau balsų nei pirmame - Darius Kaminskas (išsikėlęs Kėdainių apygardoje) - prarado 58 balsus.
Susumavus, visi vienmandatėse laimėję kandidatai surinko 541.354 balsus - tai yra 22,9% nuo visų rinkimų teisę turinčių piliečių, 46% nuo dalyvavusių pirmame ture, arba 59% nuo dalyvavusių antrame ture. Tarp jų už TS-LKD + LRLS + LP kandidatus balsavo 285.126 rinkėjai (11,6% nuo visų, 31,1% nuo dalyvavusių antrame ture, 52,7% nuo balsavusių už vienmandačių laimėtojus).
Daugiamandatėje apygardoje į Seimą patekusios partijos bendrai gavo 903.185 balsus - 36,7% nuo visų rinkimų teisę turinčių piliečių, arba 76,9% nuo dalyvavusių rinkimuose. Už TS-LDK + LRLS + LP balsavo 478.972 rinkėjai (19,5% nuo visų, 40,8% nuo dalyvavusių, 53% nuo balsavusių už į Seimą patekusias partijas).
Pagal paskutinius partijų populiarumo reitingus, TS-LKD + LRLS + LP bendrai palaiko 22,7% nuo visų piliečių, arba 34,4% nuo tų, kurie turi konkrečią nuomonę. Taigi - mažuma, kuri Seimo daugumą gavo dėl santykinai didelio savo rinkėjų aktyvumo.
Armonaites atveju keista, kad pirmam ture už ją balsavo +- tiek pat kiek antram už ją. Turėjo dvugubai skirtis aktyvumas, nes pirmam ture negavo ji 50proc
Keletas įdomių skaičių iš rinkimų rezultatų:
Pagal paskutinius partijų populiarumo reitingus, TS-LKD + LRLS + LP bendrai palaiko 22,7% nuo visų piliečių, arba 34,4% nuo tų, kurie turi konkrečią nuomonę. Taigi - mažuma, kuri Seimo daugumą gavo dėl santykinai didelio savo rinkėjų aktyvumo.
Galima ir kitaip paklausti, kokią dalį balsų gavo opozicija? Dar mažesnę dalį, nei 3 laimėjusios. Reiškia juos palaiko dar mažesnė visuomenės dalis. O kuriems yra viskas dzin, nedalyvauja, neturi nuomonės, tai negi juos įskaičiuosi kur nors.
Šiaip stipriausi mandatai yra procentiniai, o ne pagal kiekį. Pagal tokią logiką įmanoma, kad visus balsus surinkęs savo apygardoj, nebus stipriausias mandatas, nes kitus bus daug didesnė apygarda.
Antras dalykas parodantis absurdišką vertinimą - jei Šimonytė būtų pasirodžius prasčiau ir pirmam ture surinkus 49proc, jis kažkodėl turėtų jau ne antrą, o pirmą stipriausią mandatą (antram ture surinktų didesnį skaičių).
Šiaip stipriausi mandatai yra procentiniai, o ne pagal kiekį. Pagal tokią logiką įmanoma, kad visus balsus surinkęs savo apygardoj, nebus stipriausias mandatas, nes kitus bus daug didesnė apygarda.
Antras dalykas parodantis absurdišką vertinimą - jei Šimonytė būtų pasirodžius prasčiau ir pirmam ture surinkus 49proc, jis kažkodėl turėtų jau ne antrą, o pirmą stipriausią mandatą (antram ture surinktų didesnį skaičių).
Panašu, kad humanitarai darė analitiką
Pripažįstu, kad pirmo ir antro turų balsų skaičiaus sugretinimas - ydingas, bet šiuo konkrečiu atveju problemos nematau, kadangi pirma-antra vietos vienodai pasiskirsto tiek imant vien pirmo turo rezultatus, tiek kartu vertinant pirmą ir antrą turus. O gryną balsų skaičių (ir procentus nuo visų rinkimų teisę turėjusių, bet nebūtinai ja pasinaudojusių) man visada įdomu parodyti - tai pabrėžia, kokia vis tik nedidelė dalis visuomenės aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime ir nulemia valstybės valdymą.
Galima ir kitaip paklausti, kokią dalį balsų gavo opozicija? Dar mažesnę dalį, nei 3 laimėjusios. Reiškia juos palaiko dar mažesnė visuomenės dalis. O kuriems yra viskas dzin, nedalyvauja, neturi nuomonės, tai negi juos įskaičiuosi kur nors.
Balsų mažiau, pasyvaus palaikymo daugiau - galima gana drąsiai teigti, kad dauguma šalies gyventojų yra nepatenkinti rinkimų rezultatais, kas turėtų atsispindėti visokiuose partijų populiarumo, pasitikėjimo institucijomis, gyvenimo kokybės ir panašiuose reitinguose. O kad tai - tų pačių nepatenkintųjų kaltė dėl to, kad nesivargina balsuoti rinkimuose ar kitaip rūpintis, kad valdžia jiems tinkamai atstovautų - kita problema.
Balsų mažiau, pasyvaus palaikymo daugiau - galima gana drąsiai teigti, kad dauguma šalies gyventojų yra nepatenkinti rinkimų rezultatais, kas turėtų atsispindėti visokiuose partijų populiarumo, pasitikėjimo institucijomis, gyvenimo kokybės ir panašiuose reitinguose
Kas leidžia drąsiai teigti, kad:
Ir paklausiant antrą klausimą, koks tavo nuomone turėtų būti rezultatas, kad ta atseit dauguma būtų patenkinti?
Balsų mažiau, pasyvaus palaikymo daugiau - galima gana drąsiai teigti, kad dauguma šalies gyventojų yra nepatenkinti rinkimų rezultatais, kas turėtų atsispindėti visokiuose partijų populiarumo, pasitikėjimo institucijomis, gyvenimo kokybės ir panašiuose reitinguose. O kad tai - tų pačių nepatenkintųjų kaltė dėl to, kad nesivargina balsuoti rinkimuose ar kitaip rūpintis, kad valdžia jiems tinkamai atstovautų - kita problema.
Reikia pradėti taikyti finansines priemones: pvz. "nebalsavai rinkimuose/referendume - tavo būsima pensija sumažėja 1%".
Balsų mažiau, pasyvaus palaikymo daugiau - galima gana drąsiai teigti, kad dauguma šalies gyventojų yra nepatenkinti rinkimų rezultatais, kas turėtų atsispindėti visokiuose partijų populiarumo, pasitikėjimo institucijomis, gyvenimo kokybės ir panašiuose reitinguose. O kad tai - tų pačių nepatenkintųjų kaltė dėl to, kad nesivargina balsuoti rinkimuose ar kitaip rūpintis, kad valdžia jiems tinkamai atstovautų - kita problema.
Labai į temą išmetė R. Valatkos fb;
Filosofas S. Šalkauskis prieš 83-ejus metus parašė įstabų tekstą „Lietuviai – istorinių paradoksų tauta“. Pasak Šalkauskio, lietuviai yra rytiška tauta, bet istorinėse kryžkelėse visada renkasi vakarišką kelią. Kurį išrenka aktyvi tautos mažuma, po ko dauguma už tai mažumą ilgai ūdija.
Kas leidžia drąsiai teigti, kad: [dauguma šalies gyventojų yra nepatenkinti rinkimų rezultatais]
Ir paklausiant antrą klausimą, koks tavo nuomone turėtų būti rezultatas, kad ta atseit dauguma būtų patenkinti?
Partijų reitingai pagal priešrinkimines apklausas - konkretų palankumą partijoms, išskyrus TS-LKD + LRLS + LP, turi ~65,6% piliečių. Aišku, tos kitos partijos toli gražu nėra vieningos, ir vargu, ar dabartiniame politiniame lauke įmanomas toks derinys, kuris sugebėtų ir išlaikyti valdžią, ir patenkinti gyventojų daugumos norus. Bet manyčiau, kad didesnis visuomenės politinis raštingumas (ir iš jo išplaukiantis didesnis rinkėjų aktyvumas) pagerintų bendro pasitenkinimo situaciją tuo, kad žmonės realistiškiau vertintų valdžios institucijų įgaliojimus, kreiptų dėmesį į konkrečius politikų ir partijų sprendimus užuot vadovaudamiesi stereotipais (a la "visi jie vagys"), ir t.t. Aš čia nelenkiu prie to, kad "paauklėti" piliečiai keistų politines pažiūras ir iškart imtų balsuoti "teisingai" - netgi jei tas, kas dabar šūkauja "kodėl prezidentas man nepakelia algos" tiesiog pradėtų aiškinti, kad "reikia pakeisti konstituciją, kad prezidentas turėtų įgaliojimus pakelti man algą", tai jau būtų didelis progresas - artėjimas prie to, kad visi piliečiai bent jau turėtų bendrą pagrindą tarpusavio debatams, ir, reiktų tikėtis, didesnį pasitikėjimą iš tų debatų kylančia valdžia.
Pripažįstu, kad pirmo ir antro turų balsų skaičiaus sugretinimas - ydingas, bet šiuo konkrečiu atveju problemos nematau, kadangi pirma-antra vietos vienodai pasiskirsto tiek imant vien pirmo turo rezultatus, tiek kartu vertinant pirmą ir antrą turus.
Tai, kad nebuvo Šimonytės antro turo. Jei būtų, greičiausiai būtų aplenkus.
Šiaip kai kuriose šalyse kiek žinau prieš rinkimus rinkėjai turi užsiregistruoti (yra sąvoka registruoti rinkėjai). Tai visi tie, kurie turi balso teisę ir nori balsuoti. Ir paskui rezultatai skaičiuojami tik nuo užsiregistravusių rinkėjų skaičiaus
Comment