Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Pasaulio demografija

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Visokiems alkašams gal tai ir nerūpi, bet normalūs, atsakingi žmonės skaičiuoja ir nenori vaikų auginti bet kaip, tiek iš finansinės pusės, tiek emocinės skiriant dėmesio. Atlyginimai Lietuvoje dabar irgi aukštumoje, bet vaiko užauginimo kaštai taip pat tose pačiose aukštumose, o kiek vaikų turi iš tiek ir turi dalinti tuos kad ir aukštus atlyginimus.
    Aukštumose ne vaiko auginimo kaštai, o tam tikro burbulo įsivaizdavimas. Kad jei jau augini vaiką, tai būtina visi -iausi būreliai, -iausios švietimo įstaigos pagal supermamyčių forumiukų standartus, -iausi nauji drabužėliai, dizainerių vežimėliai ir t.t.

    O dėl „emocinės pusės skiriant dėmesio“, tai neretai tie „atsakingi“ žmonės patampa statistiniu vienetu kur vaikui skiria 5 minutes per dieną ir net nesugeba mažam vaikui nukarpyt nagų.

    Comment


      Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

      Na jau tikrai, griūna pasaulis, baisu. O ypač Vakarų visuomenėje tai jau visai vargdieniai, kankiniai. Badaujantys, šviesios dienos nemato.

      Nejuokinga? Pasaulis niekad nebuvo tokia saugi, soti ir pasiturinti vieta, per visą savo istoriją. Niekada karų, badų, marų ir kitų baisybių nebuvo tiek mažai. Tie mūsų dabartiniai "iššūkiai" palyginus su tuo, ką turėjo žmonės prieš 100 metų - juokas.

      Kas įdomiausia, tokie apie "griūnantį pasaulį, kur negalima atvesti vaikų" šnekantys, būna nė iš tolo nepanašūs į užkankintus baisaus pasaulio. Visokie spa, jėgos aitvarai Svencelėje, padeliai, jogos, Tailandai, mašinytės, naujos statybos butai, vynų degustacijos, pozityvaus š*kimo užsiėmimai... Pervargę labai, tikrai sunkus gyvenimas, baisus pasaulis.

      Man tokie atvejai dažniausiai būna panašūs į tiesiog "atgavorkę", negi sakysi kad tingiu cackintis su vaikais, jiems kažką skirti, kažko atsisakyti... Ne, kažkaip egoistiška, o egoizmas negražu, numuša markę. Geriau sakyti, kad aš čia taip labai giliai mąstau - iššūkiai, pasaulinė situacija, kaip viskas baisu. Koks aš atsakingas iš karto darausi, koks mąstantis, ne kaip biomasė, kai kiti supratingai palinksi galvomis! Ir kažkaip egoistiškai neatrodau (sau).

      Yra gal dalis ir tokių, kuriems vėl gi, tikrai reiškiasi perfekcionizmas ir jie laukia idealių sąlygų. Tarsi jos kada nors bus. Ir beje, netgi vaikų karta pasaulio nesutvarkys, jis niekada nebus idealus, niekada nebus be problemų, nebus kaip visiškas 100% rojus. Kas to tikisi - gyvena kažkokiose fantazijose.
      Labiau apie dabar einantį marketingą kaip viskas blogai. Nes blogos naujienos labai generuoja paspaudimus. Ir galima kiniečiai patiuninguoja tiktokų algoritmus

      Šiaip vakaruose tas kažkiek tiesos turi. Vakaruose 30mečiai gyvena blogiau nei jų tėvų karta. Ir jų vaikai, tikėtina, gyvens blogiau už tėvus. Ir, panašu, tas suvokimas labai kerta psichologiškai. Pas mus tas dar nelabai suprantama, nes gyvenimas iš kartos į kartą gerėja septynmyliais žingsniais. Ir, atmetus kacapų grėsmę (kuri pas mus +/- konstanta), mūsų vaikai irgi gyvens geriau už mus. Spėčiau, kad ir anūkai gyvens geriau. Bet jei pasaulinės tendencijos nesikeis, tai proanūkiai jau gali susidurti su problemom kai jų gyvenimas nebegerės palyginus su jų tėvais.

      Comment


        Parašė mantasm Rodyti pranešimą
        Aukštumose ne vaiko auginimo kaštai, o tam tikro burbulo įsivaizdavimas. Kad jei jau augini vaiką, tai būtina visi -iausi būreliai, -iausios švietimo įstaigos pagal supermamyčių forumiukų standartus, -iausi nauji drabužėliai, dizainerių vežimėliai ir t.t.

        O dėl „emocinės pusės skiriant dėmesio“, tai neretai tie „atsakingi“ žmonės patampa statistiniu vienetu kur vaikui skiria 5 minutes per dieną ir net nesugeba mažam vaikui nukarpyt nagų.
        Kalbam apie "paprastus" žmones, vaikas toks pat žmogus su atitinkamomis tokiomis pat, o kai kuriais atžvilgiais ir aukštesnėmis pragyvenimo išlaidomis, todėl ir sakau, kad koks pragyvenimo lygis yra dviejų asmenų šeimos, tai su 2 vaikais atitinkamai du kartus mažesnis prie tokių pat pajamų. Nebent jūs vaikus badu marinate, neaprengiate, neleidžiate į jokius mėgstamus būrelius, nedarote gimtadienio švenčių, niekur nekeliauojate, einate į kavines tik vienas ir t.t.?
        Flickr

        Comment


          Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

          Na jau tikrai, griūna pasaulis, baisu. O ypač Vakarų visuomenėje tai jau visai vargdieniai, kankiniai. Badaujantys, šviesios dienos nemato.

          Nejuokinga? Pasaulis niekad nebuvo tokia saugi, soti ir pasiturinti vieta, per visą savo istoriją. Niekada karų, badų, marų ir kitų baisybių nebuvo tiek mažai. Tie mūsų dabartiniai "iššūkiai" palyginus su tuo, ką turėjo žmonės prieš 100 metų - juokas.

          Kas įdomiausia, tokie apie "griūnantį pasaulį, kur negalima atvesti vaikų" šnekantys, būna nė iš tolo nepanašūs į užkankintus baisaus pasaulio. Visokie spa, jėgos aitvarai Svencelėje, padeliai, jogos, Tailandai, mašinytės, naujos statybos butai, vynų degustacijos, pozityvaus š*kimo užsiėmimai... Pervargę labai, tikrai sunkus gyvenimas, baisus pasaulis.

          Man tokie atvejai dažniausiai būna panašūs į tiesiog "atgavorkę", negi sakysi kad tingiu cackintis su vaikais, jiems kažką skirti, kažko atsisakyti... Ne, kažkaip egoistiška, o egoizmas negražu, numuša markę. Geriau sakyti, kad aš čia taip labai giliai mąstau - iššūkiai, pasaulinė situacija, kaip viskas baisu. Koks aš atsakingas iš karto darausi, koks mąstantis, ne kaip biomasė, kai kiti supratingai palinksi galvomis! Ir kažkaip egoistiškai neatrodau (sau).

          Yra gal dalis ir tokių, kuriems vėl gi, tikrai reiškiasi perfekcionizmas ir jie laukia idealių sąlygų. Tarsi jos kada nors bus. Ir beje, netgi vaikų karta pasaulio nesutvarkys, jis niekada nebus idealus, niekada nebus be problemų, nebus kaip visiškas 100% rojus. Kas to tikisi - gyvena kažkokiose fantazijose.
          Va būtent, pastaruosius 50-60 metų Vakarų pasaulis buvo beveik ideali, saugi, pasiturinti vieta. Ir užaugo karta, kuri nematė karo, maro, bado. Žmonėms tos visos galimybės, saugumas, pramogos, dalinai ir prabanga yra naturali gyvenimo kokybė, "taip kaip turi būti", o ne kažkoks bonusas ar extra dalykai. Ir jiems kitoks, mažiau saugus, su daug pavojų, reikalaujntis susimažinti gyvenimo kokybę pasaulis yra nepriimtinas. Ir jų akimis, daryti vaikus tik del darymo, kad jie lenktų nugarą "varge" (jų akimis) skirtingai nei tėvai, kuriems pasiekė gyventi "aukso amžiuje", nėra logiška.

          Taip, žmonės gimdė vaikus ir per karus, ir per marus ir daug sunkesniai laikais. Bet a) vaikai buvo išgyvenimo šaltinis, b) jiems tie sunkumai buvo esmas gyvenimo standartas.

          Ir dabar sakyti, va jūs čia dabar išlepę, visko pertekę veltėdžiai negalite subinės pajudinti dėl vaikų, tai taspats sakyti, kad va tu čia sušalėlis atsisakai eiti į lauką be šilto palto, kai mes seniau per pusnis basi varydavom.

          Skirtingi laikai sukuria skirtingus standartus ir jų mauti ant vieno "kurpalio" nėra teisinga.
          Paskutinis taisė taspac; 2025.03.13, 12:36.

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą

            Kalbam apie "paprastus" žmones, vaikas toks pat žmogus su atitinkamomis tokiomis pat, o kai kuriais atžvilgiais ir aukštesnėmis pragyvenimo išlaidomis, todėl ir sakau, kad koks pragyvenimo lygis yra dviejų asmenų šeimos, tai su 2 vaikais atitinkamai du kartus mažesnis prie tokių pat pajamų. Nebent jūs vaikus badu marinate, neaprengiate, neleidžiate į jokius mėgstamus būrelius, nedarote gimtadienio švenčių, niekur nekeliauojate, einate į kavines tik vienas ir t.t.?
            Kai vaikui kokie 14 ar 16 tai drabužiai ir maistas pradeda panašiai kainuot. Bet ir tada vaikui nėra reikalo pvz pirkt automobilį. Jei nori naujausio aifono tai gal irgi pačiam laikas susigalvot kaip užsidirbt O maži ir suvalgo mažiau, ir drabužiai pigesni irba padėvėti.

            Dėl gimtadienių ir t.t. tai irgi kaip kas supranta šventimą. Kam užtenka torto ir pasibuvimo su artimais žmonėm, o kam reikia biudžeto su bent trim nuliais. Antru atveju ir be vaikų gerai uždirbantys žmonės sugeba vos nuo algos iki algos pratempt.

            Comment


              Parašė mantasm Rodyti pranešimą

              Kai vaikui kokie 14 ar 16 tai drabužiai ir maistas pradeda panašiai kainuot. Bet ir tada vaikui nėra reikalo pvz pirkt automobilį. Jei nori naujausio aifono tai gal irgi pačiam laikas susigalvot kaip užsidirbt O maži ir suvalgo mažiau, ir drabužiai pigesni arba padėvėti.

              Dėl gimtadienių ir t.t. tai irgi kaip kas supranta šventimą. Kam užtenka torto ir pasibuvimo su artimais žmonėm, o kam reikia biudžeto su bent trim nuliais. Antru atveju ir be vaikų gerai uždirbantys žmonės sugeba vos nuo algos iki algos pratempt.
              Va dar kartą pabraukta pavyzdys, kad siūloma mažintis gyvenimo kokybę. Kodėl? Kodėl vaikas tui nešioti kažkieno padėvėtus rūbus vietoj naujų? (Nereikia pritempinėti apie kažkokiu brandinius su neadekvačio kainom, kalbame apie paprastus naujus drabužius). Kodėl vaikas negali gimtadienio šventei nuvykti su draugais pvz į karstylių parką, o vietoj to sėdėti tarp keturių sienų su tortu ir 'mielom" tetom? (Nerekia pritempinėti apie neadekvačiius gimtadienių sventimus kur nors Bali ar su limuzinais).

              Vaikai pukiai mato gyvenimo galimybes savo aplinkoje, ir sakyti jiems kad "aj čia neišsigalvok, mes va galime pagaliukais po medžiu pažaisti" yra jų psichologijos/pasitikėjimo žlugdymas. Vėlgi, neiname į kraštutinumus link kitos pusės kur vaikui kišama viskas kas reikalinga ir nereikalinga. Kalbame apie sveikas, esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitinkančias galimybes.
              Paskutinis taisė taspac; 2025.03.13, 12:50.

              Comment


                Vaikai nedaug kainuoja pirmus kelis metus. Paskui šeimos išlaidos padidėja:
                -Maistas namie: beveik dvigubai
                -Maistas ne namie: dvigubai
                -Drabužiai: daugiau nei dvigubai
                -NT: per pusę ar daugiau (du papildomi kambariai)
                -Atostogos: daugiau nei dvigubai

                Nekalbu apie laiką ir nervus.

                Comment


                  Parašė taspac Rodyti pranešimą
                  Va dar kartą pabraukta pavyzdys, kad siūloma mažintis gyvenimo kokybę. Kodėl? Kodėl vaikas tui nešioti kažkieno padėvėtus rūbus vietoj naujų? (Nereikia pritempinėti apie kažkokiu brandinius su neadekvačio kainom, kalbame apie paprastus naujus drabužius).
                  Iš asmeninės patirties - padėvėtas Reima kombinezonas ar batai yra n+k kartų geriau nei nauji pigesni. Mažesni vaikai nu niekaip nesudrožia didžiosios dalies rūbų kol išauga. Pats irgi nespjaunu į padėvėtus drabužius kai randu ką nors kas tinka ir patinka.

                  Parašė taspac Rodyti pranešimą
                  Kodėl vaikas negali gimtadienio šventei nuvykti su draugais pvz į karstylių parką, o vietoj to sėdėti tarp keturių sienų su tortu ir 'mielom" tetom? (Nerekia pritempinėti apie neadekvačiius gimtadienių sventimus kur nors Bali ar su limuzinais).
                  Nereikia pritempinėt ir pasisėdėjimo su tortu iki pasisėdėjimo su tetom O karstyklių parkas kaipo ir nekainuoja milijonų. Nebent balius 50 žmonių ir už visus moka jubilijato tėvai. Bet čia jau link neadekvatumo sakyčiau.

                  Parašė taspac Rodyti pranešimą
                  Vaikai pukiai mato gyvenimo galimybes savo aplinkoje, ir sakyti jiems kad "aj čia neišsigalvok, mes va galime pagaliukais po medžiu pažaisti" yra jų psichologijos/pasitikėjimo žlugdymas. Vėlgi, neiname į kraštutinumus link kitos pusės kur vaikui kišama viskas kas reikalinga ir nereikalinga. Kalbame apie sveikas, esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitinkančias galimybes.
                  Iš dalies taip. Dėl to visuomenei būtų geriau, jei visi bendrai nesistengtų per daug lepinti vaikų. Nes kai kieme pirmas gauna hipotetinį naujausią aifoną - tada prisireikia ir visiems kitiems. Nors kol nėra pirmo, tol visiems ramu.

                  Nežinau kaip apibrėžt kas yra „esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitnkančios galimybės“. Net ir paaugliam suvokt realias šeimos galimybes ganėtinai sudėtinga. O aplinkoj turėt žmonių iš gerokai daugiau uždirbančių ratų nėra sudėtinga. Bandant, kad jokiu būdu vaikai neatsiliktų nuo aplinkos galima nusivažiuot iki visiško absurdo.

                  Comment


                    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                    Iš asmeninės patirties - padėvėtas Reima kombinezonas ar batai yra n+k kartų geriau nei nauji pigesni. Mažesni vaikai nu niekaip nesudrožia didžiosios dalies rūbų kol išauga. Pats irgi nespjaunu į padėvėtus drabužius kai randu ką nors kas tinka ir patinka.

                    Nereikia pritempinėt ir pasisėdėjimo su tortu iki pasisėdėjimo su tetom O karstyklių parkas kaipo ir nekainuoja milijonų. Nebent balius 50 žmonių ir už visus moka jubilijato tėvai. Bet čia jau link neadekvatumo sakyčiau.
                    Visa tai tiesa, tačiau kalbame apie pačia idėją, jog turint 2-3 ar daugiau vaikų jau tas Reima kombinezonas ar 100-200 eur už gimtadienį karstyklių parke tampa sunkiai pakeliama suma, kai su vienu vaiku tai būtų priimtina. Ir dabar atsisakyti viso to dėl to, kad sūnus ar dukra turėtų brolių ar sesių?


                    Iš dalies taip. Dėl to visuomenei būtų geriau, jei visi bendrai nesistengtų per daug lepinti vaikų. Nes kai kieme pirmas gauna hipotetinį naujausią aifoną - tada prisireikia ir visiems kitiems. Nors kol nėra pirmo, tol visiems ramu.
                    Idealiame pasaulyje taip, bet tokiame negyvename.

                    Nežinau kaip apibrėžt kas yra „esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitnkančios galimybės“. Net ir paaugliam suvokt realias šeimos galimybes ganėtinai sudėtinga. O aplinkoj turėt žmonių iš gerokai daugiau uždirbančių ratų nėra sudėtinga. Bandant, kad jokiu būdu vaikai neatsiliktų nuo aplinkos galima nusivažiuot iki visiško absurdo.
                    Pavyzdys, mano dukros klasėje, kad vaikai vartotų pakankamai skysčių yra skatinama vartoti vandenį. Tai vienu metu paėjo kažkokie labai šiuo metu populiarūs brangūs brandiniai Stanley puodeliai/buteliukai, visi jų užsinorėjo ir labai čia jau dabar būtent tokių reikia (atitikmuo brandgiam gimtadieniui, rūbams ar naujausiam iPhone). Daug vaikų juos gavo. Maniškė gavo irgi puodelį, bet ne fancy, o tokio pačio funcionalumo, tik kitos firmos ir pigesnį, bet ne padėvėtą, ne iš skelbimų ar pan. Paaiškinau, kjad už populiarumą papildomai nemokame, kad jos gautas pilnai atitiks funkciją, dar už kelis eurus išgraviravau jos ardą ant to puodelio buteliuko. Aišku galėjau išvis nieko neprikti, o sakyti, yra klasėje puodeliai, nueini isipili vandens kai ištrokši ir tiek. (Atitikmuo tortams namie ar žaidimamas su pagaliukais) Nes tie buteliukai ar puodeliai nėra reikalavimas. Tad čia matau tą kompromisą, vaikas gavo dalyką bet nei "naujausio iphone" lygyje, bet ir ne "zaiskime su pagaliukai lygyje", kas ir yra ta esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitnkančios galimybės. Nesam bidni kad stabdytume dėl buteliukų, bet nesame ir tiek turtingi kad pirkaliotume brandinius isbrangintus dalykus. Kokia ir yra Lietuva, ne Dubajus, bet ir ne Zimbabve.

                    Comment


                      Parašė taspac Rodyti pranešimą
                      Visa tai tiesa, tačiau kalbame apie pačia idėją, jog turint 2-3 ar daugiau vaikų jau tas Reima kombinezonas ar 100-200 eur už gimtadienį karstyklių parke tampa sunkiai pakeliama suma, kai su vienu vaiku tai būtų priimtina. Ir dabar atsisakyti viso to dėl to, kad sūnus ar dukra turėtų brolių ar sesių?
                      Reima kombinezono kaina nedidėja, nes tą patį kombinezoną atnešioja visi tie 2-3-ar-daugiau vaikų. Tarp paauglių aišku prasideda kitokios realijos, bet kombinezoniniam amžiuje kiekvienam vaikui pirkt atskirą kombinezoną būtų aukštas pilotažas.

                      Parašė taspac Rodyti pranešimą
                      Pavyzdys, mano dukros klasėje, kad vaikai vartotų pakankamai skysčių yra skatinama vartoti vandenį. Tai vienu metu paėjo kažkokie labai šiuo metu populiarūs brangūs brandiniai Stanley puodeliai/buteliukai, visi jų užsinorėjo ir labai čia jau dabar būtent tokių reikia (atitikmuo brandgiam gimtadieniui, rūbams ar naujausiam iPhone). Daug vaikų juos gavo. Maniškė gavo irgi puodelį, bet ne fancy, o tokio pačio funcionalumo, tik kitos firmos ir pigesnį, bet ne padėvėtą, ne iš skelbimų ar pan. Paaiškinau, kjad už populiarumą papildomai nemokame, kad jos gautas pilnai atitiks funkciją, dar už kelis eurus išgraviravau jos ardą ant to puodelio buteliuko. Aišku galėjau išvis nieko neprikti, o sakyti, yra klasėje puodeliai, nueini isipili vandens kai ištrokši ir tiek. (Atitikmuo tortams namie ar žaidimamas su pagaliukais) Nes tie buteliukai ar puodeliai nėra reikalavimas. Tad čia matau tą kompromisą, vaikas gavo dalyką bet nei "naujausio iphone" lygyje, bet ir ne "zaiskime su pagaliukai lygyje", kas ir yra ta esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitnkančios galimybės. Nesam bidni kad stabdytume dėl buteliukų, bet nesame ir tiek turtingi kad pirkaliotume brandinius isbrangintus dalykus. Kokia ir yra Lietuva, ne Dubajus, bet ir ne Zimbabve.
                      Nu tai šaunu. Taip ir reikia daryt, o ne negimdyt vaikų, nes neeis įpirkt superbrangios gertuvės kiekvienam

                      Comment


                        Parašė taspac Rodyti pranešimą
                        Visa tai tiesa, tačiau kalbame apie pačia idėją, jog turint 2-3 ar daugiau vaikų jau tas Reima kombinezonas ar 100-200 eur už gimtadienį karstyklių parke tampa sunkiai pakeliama suma, kai su vienu vaiku tai būtų priimtina. Ir dabar atsisakyti viso to dėl to, kad sūnus ar dukra turėtų brolių ar sesių?
                        Taip, nes turėti brolių ar seserų tikrai daugybei vaikų yra tai, kas atstotų labai daug ką. Ir ne tik vaikystėje. Suaugęs nelabai atsimins kokį ten kombinezoną nešiojo ar kiek kartų buvo karstytis, bet turėdamas savo amžiaus artimųjų su kuriais gali leisti laiką, kurie gali padėti bėdoje, dar plius jų šeimos, vaikai, iš karto didesnis giminių ratas - tai mažiau svarbu nei tie materialūs vienadieniai žaisliukai? Tikrai?

                        Parašė taspac Rodyti pranešimą
                        Vaikai pukiai mato gyvenimo galimybes savo aplinkoje, ir sakyti jiems kad "aj čia neišsigalvok, mes va galime pagaliukais po medžiu pažaisti" yra jų psichologijos/pasitikėjimo žlugdymas.
                        Oi kiek man vaikystėje, ar mano bendraamžiams, tėvai nenupirkdavo kažkokių pageidaujamų cucalų pucalų nors ir kiek būdavo zyzimo. Ir kas atsitiko? Sužlugdė? Nebuvo tiesiog galimybių pripirkti visko ko tik vaikelis užsigeidė (nors jau būdavo nemažai pripirkta - 90-ieji nors biednoki, bet kažkaip vaikystėje visi turėjom užtektinai visko, nuo tetrių iki kramtoškių), ir VISKO ko tik vaikas nori ir ką gražaus pamatė nupirkti neįmanoma net over 9000 algą gaunant. Na nenupirko, pazyzi kokią valandą ir pamiršti (vaikystėje tokios "bėdos" pasimiršdavo labai greit). O dabar kai atsimenu savo kai kuriuos įgeidžius, tai pačiam juokinga - gerai kad ir nepirko, nes tikrai sugebėdavau užsigeisti nesąmonių ir tikrai ne pagal kišenę.
                        Paskutinis taisė Tomizmas; 2025.03.13, 16:58.
                        Snowflakes will attack U <3

                        Comment


                          Parašė taspac Rodyti pranešimą

                          Va dar kartą pabraukta pavyzdys, kad siūloma mažintis gyvenimo kokybę. Kodėl? Kodėl vaikas tui nešioti kažkieno padėvėtus rūbus vietoj naujų? (Nereikia pritempinėti apie kažkokiu brandinius su neadekvačio kainom, kalbame apie paprastus naujus drabužius). Kodėl vaikas negali gimtadienio šventei nuvykti su draugais pvz į karstylių parką, o vietoj to sėdėti tarp keturių sienų su tortu ir 'mielom" tetom? (Nerekia pritempinėti apie neadekvačiius gimtadienių sventimus kur nors Bali ar su limuzinais).

                          Vaikai pukiai mato gyvenimo galimybes savo aplinkoje, ir sakyti jiems kad "aj čia neišsigalvok, mes va galime pagaliukais po medžiu pažaisti" yra jų psichologijos/pasitikėjimo žlugdymas. Vėlgi, neiname į kraštutinumus link kitos pusės kur vaikui kišama viskas kas reikalinga ir nereikalinga. Kalbame apie sveikas, esamą socialinę ir ekonominę situaciją atitinkančias galimybes.
                          Geras, ką tik sužinojau kad turiu sužlugdytą psichologiją, nes augdamas devėjau nenaujus drabužius, o gimtadienius švęsdavau pas senelius sode su aplinkiniais vaikais.

                          Comment


                            Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                            neturtingas vakaru/rytų Europoje ir bananų šalyse yra du skirtingi dalykai.
                            Taip. Neturtingas europoje nereiškia kad 3 vaikas badaus, bet vis tiek gimdo ten kur 3 vaikas badaus.

                            Parašė taspac Rodyti pranešimą
                            Tai nenorėjimas atvesti vaikų į tokį pasaulį, kos jis yra ar kas jam šviečiasi. O šviečiasi nieko gero - karai, klimato kaita, pasaulio tvarkos keitimasis ir pan. Žodžiu netikrumas dėl ateities, ne tik lokalios, bet ir globalios. Nesijaučia sąžiningai prieš būsimus vaikus, kad juos atvesti į byrantį pasaulį. Tėvai tai jau bus nugyvenę, o vaikai savo jaunystėje/pike pajus visus pasaulio "fejerverkus".
                            Turbūt istorijoje nėra tokio atvejo kad vidutinis pilietis nejaustų netikrumo ateityje. Na nebent trumpoje gilded age epochoje prieš pirmą pasaulinį bet ir tai ginčytina.

                            O šiaip jeigu jau žiūrim ekologijos, tai pats blogiausias ekologiškai dalykas ką gali padaryti tai turėti vaiką. Antras blogiausias tai turėti naminį gyvuną. Tik va - nemanau, kad žmonės apie tai galvoje lovoje.

                            Comment


                              Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                              O šiaip jeigu jau žiūrim ekologijos, tai pats blogiausias ekologiškai dalykas ką gali padaryti tai turėti vaiką. Antras blogiausias tai turėti naminį gyvuną. Tik va - nemanau, kad žmonės apie tai galvoje lovoje.
                              Gyvenant labai plačiai ir nežiūrint ekologijos laisvai galima vienam priteršt kaip už kelis žmones. Gal daugiau naudos būtų jei ekologiškai susirūpinę atitinkamoj dvasioj augintų vaikus ir ateity žmonija biški paprasčiau gyventų. Kitaip natūraliu būdu ekologinės idėjos pasišalins iš genofondo ir išsigryninus žmonių rūšis terš be stabdžių.

                              Comment


                                Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                                Didžiausias gimstamumas ten kur iš vis šiaudinėse jurtose gyvena. Visi tyrimai rodo kad nors "neturtingi tai negimdo" yra populiarus teiginys, visiškai niekuo nepagrįstas.
                                Kai laukuose gyveni tai nesvarbu tas būsto dydis, kai aplink dideli plotai, nemažai laiko ir taip leidi lauke.

                                Įdomiau visokie miestų lūšnynai su dideliu gimstamumu, kur ir vietos nėra, ir gyvena visi susipaudę. Gal suveikia faktoriai: tradicija, religija, žemi expectations.

                                Comment


                                  Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą

                                  Geras, ką tik sužinojau kad turiu sužlugdytą psichologiją, nes augdamas devėjau nenaujus drabužius, o gimtadienius švęsdavau pas senelius sode su aplinkiniais vaikais.
                                  Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

                                  Oi kiek man vaikystėje, ar mano bendraamžiams, tėvai nenupirkdavo kažkokių pageidaujamų cucalų pucalų nors ir kiek būdavo zyzimo. Ir kas atsitiko? Sužlugdė? Nebuvo tiesiog galimybių pripirkti visko ko tik vaikelis užsigeidė (nors jau būdavo nemažai pripirkta - 90-ieji nors biednoki, bet kažkaip vaikystėje visi turėjom užtektinai visko, nuo tetrių iki kramtoškių), ir VISKO ko tik vaikas nori ir ką gražaus pamatė nupirkti neįmanoma net over 9000 algą gaunant. Na nenupirko, pazyzi kokią valandą ir pamiršti (vaikystėje tokios "bėdos" pasimiršdavo labai greit). O dabar kai atsimenu savo kai kuriuos įgeidžius, tai pačiam juokinga - gerai kad ir nepirko, nes tikrai sugebėdavau užsigeisti nesąmonių ir tikrai ne pagal kišenę.
                                  Kuriais metais, sąlygomis, laikotarpiu gyvenote jūs, kuriai gyvena ar gyvens jūsų vaikai? Maunate 90s and 2020s? Logiška? Ar tikrai?

                                  Taip, ir jums ir man nieko neatsitiko gyvenant be tų daiktų, kuriuos dabar gauna ir turi vaikai. Be tų galimybių, kurias dabar gali gauti vaikai. Man irgi lygiai taip pat nieko neatsitiko, gyvenome nepasiturinčiai 90s ir nenumiriau, ir stogas nenuvažiavo. Bet TADA BUVO TADA, o DABAR YRA DABAR.

                                  Tada dauguma buvo nepasiturintys, tik mažas ratas turėjo kažko daugiau. Vaikai sukosi toje mažiau pasiturinčioje aplinkoje ir nesijausdavo atskirti. Turtingi, ar pastebimai su didesnėmis galimybėmis buvo tik maža dalis visuomenės. Tad net jei ir kažkuris turėjo naujus vakarietiškus kedus, jis paskesdavo daugumoje be kedų. O bet tačiau... pamenu, mokiausi tuo metu prestižinėje Kauno mokykloje (nes mama ten tarybiniais laikais mokesi, tai ir aš ten nuėjau). Beabejo, ten buvo sustatyti turtingiausio Kauno rato vaikai. Pirmoje ar antroje klasėje tas nesijautė. Bet 4 ar 5 klausėje, kai atėjau pas mamą ir paklausiau, kodėl visi klasėje vaikšto su naujais kedais, o aš jų išvis neturiu, mama greit susisgribo ir perkėlė į kitą mokyklą. O ten jau visi buvome "be kedų". Ir dauguma mokyklų buvo "be kedų" . Pvz mano žmona pirmąkart jūra pamatė 17kos, nes gyveno kaimukyje. Ir viskas su tuo ok, buvome neturtinga šalis ir tai buvo natūralu. Toks buvo tuo metu pragyvenimo lygis/standartas.

                                  O dabar yra atvirkščiaii, žymiai daugiau gali sau leisti didžioji šalies žmonių dalis. Niekas nekalba apie neadekvačius dalykus, bet kompiuteriai, telefonai, kelionės į užsienį ar į pajūrį, gimtadieniai ne namie prie torto, būreliai, įvairūs žaislai ar pan. galimi didesniajai daliai visiomenės. Ir kad ir kiek manysite, kad va "aš nenumiriau to neturėdamas, vaikas irgi nenumirs", vistiek vaikui bus sunku, nes jis negalės išeiti iš to rato į kita mokyklą ir to daugiau nematyti, kaip kad aš išėjau. Jis matys aplinką, kurioje gyvena, daugumą, jaus atskirtį, iš to augs nepasitikėjimas savimi, savivertės jausmas kris ir pan. Nes dauguma žais Fortnite, o jis tik "su pagaliukais" ir liks vienas. Ir galite keikti tokį sumaterialėjusį pasaulį, bet tokia realybė. Dabar Lietuva yra Vakarų dalis, pasiturinti šalis ir standartas šiuo metu yra kitoks. Tad arba savo vaikų sąskaita galite kariauti prieš tą baisią realybę, arba leisti jiems mėgautis šio pasiturinčio pasaulio malonumais, turėti draugų, bet tuo pačiu tas geresnes galimybes išnaudojant vaiko naudai suteikiant geresnį išsilavinimą, pamatyti pasaulį ir pan.

                                  Tad taikyti 90tuju standartą 2025tiems tikrai kvaila.

                                  Man akis atvėrė vienas nuotykis su dukra, kai būnant gamntoje pastebėjau medį žemomis šakomis, labai tinkama karstytis po jas. Nu ir pradėjau kelti dukrą ant tų šakų, tipo "lipk, pažiūrėk kaip fainai, pasikarstysi po medžius". Nes prisiminiau, kaip pats vaikystėje po juos smagiai karsčiausi. Ir matau kaip dukra žiūri į mane kreivai, net priešinasi keliama į tą medį. Susmąsčiau kodėl, juk taip fainai karstyti po medžius. Bet tada supratau, kad a) fainai karstytis buvo MAN ir TADA, b) po medžius karstėmės nes nebuvo nieko kito kur karstytis (na dar buvo skalbinių rėmai kiemuose). Po to kalbant su draugai paklausė gerą klausimą, o jei mes būtų turėję tas puikias žaidimų aikstelės, saugias karstynes juose, nuotykių parkus ir pan. kaip kad dabar turi vaikai, ar būtųme lipę į tuos medžius? Ko gero ne.

                                  Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                  Taip, nes turėti brolių ar seserų tikrai daugybei vaikų yra tai, kas atstotų labai daug ką. Ir ne tik vaikystėje. Suaugęs nelabai atsimins kokį ten kombinezoną nešiojo ar kiek kartų buvo karstytis, bet turėdamas savo amžiaus artimųjų su kuriais gali leisti laiką, kurie gali padėti bėdoje, dar plius jų šeimos, vaikai, iš karto didesnis giminių ratas - tai mažiau svarbu nei tie materialūs vienadieniai žaisliukai? Tikrai?
                                  Niekur neteigiau kad sesės broliai yra blogai, bet kas geriau? Vienas vaikas augęs su daugiau galimybių, geresnėmis sąlygomis , šansu gauti gerenį išsimokslinimą ir šansą pasaulyje (nemaišyti su išlepinimu), ar 2-3 vaikai bet su mažiau šansų šiems dalykams? Einame už kokybę ar kiekybę?

                                  Paskutinis taisė taspac; 2025.03.13, 19:25.

                                  Comment


                                    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

                                    Turbūt istorijoje nėra tokio atvejo kad vidutinis pilietis nejaustų netikrumo ateityje. Na nebent trumpoje gilded age epochoje prieš pirmą pasaulinį bet ir tai ginčytina.
                                    Yra netikrumo lygis, jis gal visada buvo bet nevienodas. Manau mažiausia netikrumo jautėsi ~60-2010s laikotarpyje Vakarų pasaulyje. T.y. mūsų tėvų kartoje. Mes spėjome tą pajusti ir bent mūsų ~80s gimimo karta irgi šį minimalų netikrumą pajutome. Ir tas jausmas užkėlė naują standartą. O leistis žemyn niekas nenori... tuo labiau leisti vaikus į pasaulį, kuris didelė tikimybė, kad gyvens prasčiau lygiai taip pat nesinori. Ir čia nekalbame, apie materialius dalykus. Tarkim man portencialaus karo nerimas yra labiausia ne dėl manės, kad nušaus apkasuose ar pan., bet kas, neduok dieve, gali atsitikti mano dukrai užėjus orkų ordai iš rytų, jei nespės pasitraukti į vakarus. Tad vieni pergyva dėl karo, vakaruose lbaiu pergyvnama dėl klimato kaitos. Kiti turi kitų nerimų.

                                    Ir labai sutinku, kad šį masinį nerimą sukėlė informacijos/interneto amžius, kur algoritmai ir antraštės tą nerimą hiperbolizuoja. Plius galimybės apie viską sužinoti akimirksniu.

                                    Comment


                                      Parašė taspac Rodyti pranešimą
                                      O dabar yra atvirkščiaii, žymiai daugiau gali sau leisti didžioji šalies žmonių dalis. Niekas nekalba apie neadekvačius dalykus, bet kompiuteriai, telefonai, kelionės į užsienį ar į pajūrį, gimtadieniai ne namie prie torto, būreliai, įvairūs žaislai ar pan. galimi didesniajai daliai visiomenės. Ir kad ir kiek manysite, kad va "aš nenumiriau to neturėdamas, vaikas irgi nenumirs", vistiek vaikui bus sunku, nes jis negalės išeiti iš to rato į kita mokyklą ir to daugiau nematyti, kaip kad aš išėjau. Jis matys aplinką, kurioje gyvena, daugumą, jaus atskirtį, iš to augs nepasitikėjimas savimi, savivertės jausmas kris ir pan. Nes dauguma žais Fortnite, o jis tik "su pagaliukais" ir liks vienas. Ir galite keikti tokį sumaterialėjusį pasaulį, bet tokia realybė. Dabar Lietuva yra Vakarų dalis, pasiturinti šalis ir standartas šiuo metu yra kitoks. Tad arba savo vaikų sąskaita galite kariauti prieš tą baisią realybę, arba leisti jiems mėgautis šio pasiturinčio pasaulio malonumais, turėti draugų, bet tuo pačiu tas geresnes galimybes išnaudojant vaiko naudai suteikiant geresnį išsilavinimą, pamatyti pasaulį ir pan.
                                      Tai kad šituos elementarius daugumai prieinamus dalykus, puikiai padaro ir gali sau leisti vidutinių pajamų šeimos su 2 vaikais. Na gerai, viengungiu būdamas gal per metus gali turėti 3 keliones, su vaikais kažkur išskrisi 1 kartą metuose, bet tikrai gi keliauja ir skraido žmonės su 2 vaikais. Lygiai taip pat su kantuperiais, telefonais, kažkokiais mandresniais žaislais ir t. t. Aišku gal kažkur pasispaudžiant, kažką nuperkant - kitur pataupant, atidedant ir įsigijus vėliau - bet tikrai susitvarkoma. Ir kai dauguma visuomenės yra panašaus lygio tai kur ta baisiausia atskirtis? Kai visi maigo smartfonus, yra buvę Turkijoje ir rengiasi tų pačių brendų rūbais (škurlių galima dabar nusipirkti visai padorių firminių už prieinamą kainą, pvz. Outlete).

                                      Parašė taspac Rodyti pranešimą
                                      Niekur neteigiau kad sesės broliai yra blogai, bet kas geriau? Vienas vaikas augęs su daugiau galimybių, geresnėmis sąlygomis , šansu gauti gerenį išsimokslinimą ir šansą pasaulyje (nemaišyti su išlepinimu), ar 2-3 vaikai bet su mažiau šansų šiems dalykams? Einame už kokybę ar kiekybę?
                                      Vienatvė yra baisiau, nei kažkoks "galimybių trūkumas", pradedant jau nuo to.

                                      Brolio ar sesers turėjimas neužkerta kelio turėti išsilavinimą ir gerą darbą. Kas mokosi, tie egzaminus gerai išlaikys vidutinėje paprastoje mokykloje. Nei prestižinė mokykla, nei korepetitoriai neištemps už ausų.

                                      Ten kur gimiau ir augau, nėra prestižinių brangių mokyklų - buvo paprasta gimnazija, kurią baigėme. Kažkaip beveik visi dabar su aukštaisiais, normaliais darbais, tvarkingais gyvenimais ir šeimomis. Mokytojai dar sakydavo, kad mūsų stipri klasė. Ir vienturčių mažuma, didžioji dalis iš 2 vaikų šeimų, keli ir iš 3. Kas būtų buvę, jei lankytume kokią privačią mokyklą - jau gal visi būtume Muskais?
                                      Paskutinis taisė Tomizmas; 2025.03.13, 19:59.
                                      Snowflakes will attack U <3

                                      Comment


                                        Parašė taspac Rodyti pranešimą
                                        Tarkim man portencialaus karo nerimas yra labiausia ne dėl manės, kad nušaus apkasuose ar pan., bet kas, neduok dieve, gali atsitikti mano dukrai užėjus orkų ordai iš rytų, jei nespės pasitraukti į vakarus. Tad vieni pergyva dėl karo, vakaruose lbaiu pergyvnama dėl klimato kaitos. Kiti turi kitų nerimų.
                                        Bet čia visiškai keisti ir nelogiški nerimai. Gal ateis, gal neateis, gal bus, gal nebus - o dukros jau viskas, negalima turėti Tai nesusilaukti vaiko, neduoti jam galimybės gyventi ir džiaugtis visu tuo kuo džiaugiamės mes, neleisti pamatyti gyvenimo - vien dėl to, kad kažkas GALI atsitikti? Bet tas nėra normalu. Reiškia, visi turėjome negimti, nes šimtaprocentinių garantijų kad visada viskas bus tik rožėmis klota, neturime niekas ir mums jų niekas net nežadėjo. Tai ką - negyventi?

                                        Nepaisant visų galimų rizikų, netikrumų ir realių ar išsigalvotų pavojų - aš NORIU gyventi. Nes gyventi geriau, nei negimti visai. Ir manau tie vaikai, kurie negimė dėl tokių nelogiškų baimių, irgi būtų norėję. Jie žaistų, kvailiotų ir gyventų DABAR, be kažkokių ten "bus - nebus".

                                        "Nesusilaukiau vaikų, nes va klimato kaita - žiemos šiltesnės ir gal po 100 metų Klaipėdą užpils". Vajetau, kol tą Klaipėdą užpils - vaikas jau spės ir gyvenimą nugyventi. O jei ir po 50 metų užpils, tai čia aišku bus katastrofa kuri įvyks per naktį ir sugriaus jau pagyvenusio vaiko gyvenimą Vilniuje

                                        Gelbėjau negimusius vaikus nuo pavojų - "išgelbėjau" nuo gyvenimo apskritai. Kuris norėtume būti taip "išgelbėtas"?
                                        Paskutinis taisė Tomizmas; 2025.03.13, 20:15.
                                        Snowflakes will attack U <3

                                        Comment


                                          taspac Kaip suprantu, pagrindinė jūsų keliama problema yra potencialios patyčios? Ar ne geriau būtų su šiuo reiškiniu kovoti, o ne rinktis tylų komformizmą arba apskritai savo kraujo linijos nutraukimą? Juk patyčios vyksta toli gražu ne vien dėl materialinės padėties.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X