Pasaulio demografija

[MedinisStrazdas]

Šiaip pritarčiau, bet ne dėl klubų ir barų, o grynai iš asmeninio pažįstamų rato patirties – pažįstu nemažai tokių, kuriems jau gerokai per 30, bet poros susirasti nesiseka, nors noras yra didelis. Pasimatymų daug, bet absoliuti dauguma jų, ypač inicijuotų per Tinder ir panašiais programėles, būna nesėkmingi. Pornografija ir socialinė medija labai užkėlė žmonių lūkesčius – taip labai, kad jie visiškai nerealistiški.

Tinderis yra skirtas one-night-stand pasimatymams. Susirasti ilgalaikius partnerius per ten yra plaukimasp rieš srovę.

Mano asmenine nuomone, didelė problema, kad turime būsto krizę, labai maži būstai, ypač Lietuvoje su tais sovietiniais daugiabučiais, ir žmonės turi ilgai dirbti kažkur toli nuo namų. Sunku norėti paskui kažkokios šeimos. Korėjoje, Kinijoje spėju irgi maži būstai, pilna vad. komiblokų, atsiranda ekstrymų kur iš vis šaldytuvo dydžio būstai, tai norėt kažkokios šeimos darosi sunku. Aukšti lūkesčiai ne tik partneriui, bet ir gerom gyvenimo sąlygom, tai siekiama dirbti darbus, kurie tokias sąlygas galėtų suteikti ar prie tokių priartėti.

Didžiausias gimstamumas ten kur iš vis šiaudinėse jurtose gyvena. Visi tyrimai rodo kad nors "neturtingi tai negimdo" yra populiarus teiginys, visiškai niekuo nepagrįstas.

[Stadionas]

Tinderis yra skirtas one-night-stand pasimatymams. Susirasti ilgalaikius partnerius per ten yra plaukimasp rieš srovę.



Didžiausias gimstamumas ten kur iš vis šiaudinėse jurtose gyvena. Visi tyrimai rodo kad nors "neturtingi tai negimdo" yra populiarus teiginys, visiškai niekuo nepagrįstas.

neturtingas vakaru/rytų Europoje ir bananų šalyse yra du skirtingi dalykai.

[Palpatine]

Kaip ten sakoma, modern problems require modern solutions. Jei reikia gyventojų šalim, pats laikas juos ir pasigaminti vyriausybėms, kiek miršta tiek ir naujų žmogeliukų, gal net modifikuotų kad nesirgtų ir pa. ir finansiškai skatinti įsivaikinimus tiek porom, tiek vienišiem žmonėm kurie nori šeimos bet negali susirasti antros pusės. Win-Win

[Stadionas]

Kaip ten sakoma, modern problems require modern solutions. Jei reikia gyventojų šalim, pats laikas juos ir pasigaminti vyriausybėms, kiek miršta tiek ir naujų žmogeliukų, gal net modifikuotų kad nesirgtų ir pa. ir finansiškai skatinti įsivaikinimus tiek porom, tiek vienišiem žmonėm kurie nori šeimos bet negali susirasti antros pusės. Win-Win

reik pagaliau, kad Lietuvos gėjai iš kažko pradėtu atiminėt vaikus, kiek galima Norvegams tik

[Palpatine]

reik pagaliau, kad Lietuvos gėjai iš kažko pradėtu atiminėt vaikus, kiek galima Norvegams tik

Visokie sinicos gerbėjai patys siųstų vaikus kad ir į Malį, tik ne gėjam

[Lettered]

Kaip ten sakoma, modern problems require modern solutions. Jei reikia gyventojų šalim, pats laikas juos ir pasigaminti vyriausybėms, kiek miršta tiek ir naujų žmogeliukų, gal net modifikuotų kad nesirgtų ir pa. ir finansiškai skatinti įsivaikinimus tiek porom, tiek vienišiem žmonėm kurie nori šeimos bet negali susirasti antros pusės. Win-Win

Valstybė neturi tam pinigų, dabar skiriami vaiko pinigai tėra vienas būrelis iš kokių 5. Aišku kokioje JAV tai vien pagimdyti vaiką reikia nemažai susitaupyti ant tokios vienos paslaugos.

[Stadionas]

Visokie sinicos gerbėjai patys siųstų vaikus kad ir į Malį, tik ne gėjam

tai kad lyginant su visokioms šiukšlėm už Žemaitaiti ir vatnikus balsuojančius, Sinicos elektoratas (žinoma jo beveik nėra) yra beveik liberalai

[mantasm]

Valstybė neturi tam pinigų, dabar skiriami vaiko pinigai tėra vienas būrelis iš kokių 5. Aišku kokioje JAV tai vien pagimdyti vaiką reikia nemažai susitaupyti ant tokios vienos paslaugos.

„5 būreliai“ tiek tėvų išpindėjimas, tiek vaikui ne į naudą. 90ais būrelių beveik nebuvo ir problemų nebuvo. Dalis problemų dabar ir gaunasi iš pergrūstos vaikų dienotvarkės. Iš dalies pervargę. Kita vertus įpranta gyvent pagal sudarytą tvarkaraštį ir neišmoksta patys susigalvot veiklų. Tada prasideda stresas atsiradus laisvai minutei, nes nu kaip čia dabar. O visgi nuobodulys yra vienas pagrindinių kūrybiškumo variklių.

[Lettered]

„5 būreliai“ tiek tėvų išpindėjimas, tiek vaikui ne į naudą. 90ais būrelių beveik nebuvo ir problemų nebuvo. Dalis problemų dabar ir gaunasi iš pergrūstos vaikų dienotvarkės. Iš dalies pervargę. Kita vertus įpranta gyvent pagal sudarytą tvarkaraštį ir neišmoksta patys susigalvot veiklų. Tada prasideda stresas atsiradus laisvai minutei, nes nu kaip čia dabar. O visgi nuobodulys yra vienas pagrindinių kūrybiškumo variklių.

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

[Palpatine]

Valstybė neturi tam pinigų, dabar skiriami vaiko pinigai tėra vienas būrelis iš kokių 5. Aišku kokioje JAV tai vien pagimdyti vaiką reikia nemažai susitaupyti ant tokios vienos paslaugos.

Bent jau nuolaidos mokesčiam, pvz -50% elektrai, dujom ir pan, dar gal lengvatinį pvm skirt. vis tiek kalbam ne apie 500k šeimų.

[Tomizmas]

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

Gal daugiau bendraudavo negrūsdami į rankas planšetkių ir neapkraudami visokiomis "labai ugdančiomis veiklomis".

Žmonės darosi vis labiau perfekcionistai, ir tai yra baisu. Perfekcionizmas yra liga, o ne pasiekimas. O perfekcionistiškas vaikų auklėjimas yra žalojimas. Vaikai turi būti vaikais - žaisti, būti laisvi, netgi daryti savas nesąmones, klysti ir taisyti klaidas, juoktis ir bendrauti, o ne būti užimti "veiklomis, pasiekimais" kurie reikalingi ne tiek jiems, kiek tėvų ego patenkinimui.

Buvo 90-aisiais būreliai, dauguma lankė. Kokį vieną. Kartais nueidavo, kartais ne, pagal nuotaiką. Nebuvo daroma iš to kažkokio fanatizmo.

[Stadionas]

Gal daugiau bendraudavo negrūsdami į rankas planšetkių ir neapkraudami visokiomis "labai ugdančiomis veiklomis".

Žmonės darosi vis labiau perfekcionistai, ir tai yra baisu. Perfekcionizmas yra liga, o ne pasiekimas.

kai nebuvo planšečių tiesiog išspirdavo pro durys su vaikais žaisti

[mantasm]

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

Po „5 būrelių“ tuo labiau nebendrauja ir nemato.

Nematau pagrindo požiūriui atseit jei neužkrausi vaiko kiekvienos minutės visokiom veiklom, tai būtinai nueis šunkeliais. Kažkaip iš mano aplinkos dauguma neturėjo jokių būrelių arba labai minimaliai ir užaugo respektabiliais piliečiais. Kas nuėjo šunkeliais - tam ir tėvų prigalvotos veiklos nepadėjo.

O su draugeliais paežerėj palošt kortom su giros bonke jaunystėj būtina. Kaip ir su dviračiu palakstyt palaužant tėvų nubraižytas ribas. Kaip ir pageimint grįžus iš mokyklos kol tėvų nėra namie.

[Tomizmas]

kai nebuvo planšečių tiesiog išspirdavo pro durys su vaikais žaisti

Ir tai gerai, natūralus gyvas bendravimas. Sveika aplinka kokioje vaikai visada ir augdavo per amžius, nejučia išsiugdydami savo bendravimo įgūdžius, funkcionavimą visuomenėje.

Buvo aišku visada tokių tėvų, kurie kažkodėl savo vaikus nuo visko saugodavo, "negalima lakstyti nes nugriūsi susižeisi susilaužysi mirsi", reikalaudavo nežinia ko - vaikas turi būti geriausias, neklysti ir panašiai. Sveikų neužaugino - kaip minimum su OCPD ir to nulemtu nepritapimu prie žmonių. Bet tokių būdavo vienetai. Dabar tie visi vaiko rankų valymai po 15 kartų vos susitepė, ir nesveikai užkelti reikalavimai, išplito kaip niekad. Koks bus rezultatas? Dar daugiau sužalotų vaikų, kurie suaugę bendrauti nemokės. Ką jau kalbėti apie antras puses.

[taspac]

Nežinau ar buvo minėta, bet yra dar vienas aspektas. Jis yra gajus ypač Vakarų kultūroje, bet jau girdimas ir LT (pagrinde higher income, aukštesnio išsilavinimo ~25-35 m. žmonės).

Tai nenorėjimas atvesti vaikų į tokį pasaulį, kos jis yra ar kas jam šviečiasi. O šviečiasi nieko gero - karai, klimato kaita, pasaulio tvarkos keitimasis ir pan. Žodžiu netikrumas dėl ateities, ne tik lokalios, bet ir globalios. Nesijaučia sąžiningai prieš būsimus vaikus, kad juos atvesti į byrantį pasaulį. Tėvai tai jau bus nugyvenę, o vaikai savo jaunystėje/pike pajus visus pasaulio "fejerverkus".

Iš kitos pusės, kas jei ne jie turėtų sustabdyti tą byrėjimą ir atsitatyti tvarką. Tad tai irgi egoistinis mąstymas, kai norima, kad "kažkas kitas" sutvarkytų pasaulį, o tada jau mes galime ir apie vaikus pagalvoti.

Atvirai pasakius, praeitą savaitę su žmona diskutavome: jei dabar mums būtų 30 m. (amžius kai susilaukėme savo dukros), ar ramiai žvelgtume į planus dėl vaikų? Abu sutarėmę, kad tikrai neramumo ir nesaugumo jausmas būtų ir šis aspektas būtų vienas iš aspektų darant sprendimą dėl vaikų.

[acetonas]

Nebuvo problemų, ar tėvai jų nematė, nes nelabai su vaikais bendraudavo?

Jei vaikas stropiai mokosi tai per dieną kelias valandas pasėdi prie namų darbų. Kas laiko prasme ir gaunasi panašu į pilno etato darbą. Kas čia per norai, kad vaikas penkias dienas per savaitę varytu po 12+ valandų.

[Sklansky]

Ne ekonominiame vaikų auginimo aspekte esmė. Dabar ekonomiškai auginti vaiką geriausi laikai. Protingai investavus vaiko pinigus galima pasidengti paskolas už tuos didesnius butus ir dar išleisti vaikus į mokslus.

Problema, kad žmonės nebekuria santykių, o juos pakeičia substitutais: socialine medija ir pornografija. Sekso dažnumo ir romantinių santykių skaičiai istorinėse žemumose.

Šis forumas yra geras pavyzdys. Čia gali būti ir karo strategu, urbanistu, architektu, politiku, bet realiame gyvenime turbūt mažoji dalis rašančių tokiais yra. Čia tik substitutas, pakaitalas, kompensacinis mechanizmas gauti tai ko realybėje neturi.

[Lettered]

Ne ekonominiame vaikų auginimo aspekte esmė. Dabar ekonomiškai auginti vaiką geriausi laikai.

Visokiems alkašams gal tai ir nerūpi, bet normalūs, atsakingi žmonės skaičiuoja ir nenori vaikų auginti bet kaip, tiek iš finansinės pusės, tiek emocinės skiriant dėmesio. Atlyginimai Lietuvoje dabar irgi aukštumoje, bet vaiko užauginimo kaštai taip pat tose pačiose aukštumose, o kiek vaikų turi iš tiek ir turi dalinti tuos kad ir aukštus atlyginimus.

[taspac]

Kurioje "Universe 25" vietoje dabar yra žmonija? Ar šis eksperimentas galioja žmonėms? Analogijų tikrai nemažai. Kas nežino, apie šį eksperimentą, nepagailėkite 6-8 min pažiūrėti šiuos filmukus.

Apibendrinanti paprastesnė versija:

Kadrai iš originalaus eksperimento:

[Tomizmas]

Nežinau ar buvo minėta, bet yra dar vienas aspektas. Jis yra gajus ypač Vakarų kultūroje, bet jau girdimas ir LT (pagrinde higher income, aukštesnio išsilavinimo ~25-35 m. žmonės).

Tai nenorėjimas atvesti vaikų į tokį pasaulį, kos jis yra ar kas jam šviečiasi. O šviečiasi nieko gero - karai, klimato kaita, pasaulio tvarkos keitimasis ir pan. Žodžiu netikrumas dėl ateities, ne tik lokalios, bet ir globalios. Nesijaučia sąžiningai prieš būsimus vaikus, kad juos atvesti į byrantį pasaulį. Tėvai tai jau bus nugyvenę, o vaikai savo jaunystėje/pike pajus visus pasaulio "fejerverkus".

Iš kitos pusės, kas jei ne jie turėtų sustabdyti tą byrėjimą ir atsitatyti tvarką. Tad tai irgi egoistinis mąstymas, kai norima, kad "kažkas kitas" sutvarkytų pasaulį, o tada jau mes galime ir apie vaikus pagalvoti.

Atvirai pasakius, praeitą savaitę su žmona diskutavome: jei dabar mums būtų 30 m. (amžius kai susilaukėme savo dukros), ar ramiai žvelgtume į planus dėl vaikų? Abu sutarėmę, kad tikrai neramumo ir nesaugumo jausmas būtų ir šis aspektas būtų vienas iš aspektų darant sprendimą dėl vaikų.

Na jau tikrai, griūna pasaulis, baisu. O ypač Vakarų visuomenėje tai jau visai vargdieniai, kankiniai. Badaujantys, šviesios dienos nemato.

Nejuokinga? Pasaulis niekad nebuvo tokia saugi, soti ir pasiturinti vieta, per visą savo istoriją. Niekada karų, badų, marų ir kitų baisybių nebuvo tiek mažai. Tie mūsų dabartiniai "iššūkiai" palyginus su tuo, ką turėjo žmonės prieš 100 metų - juokas.

Kas įdomiausia, tokie apie "griūnantį pasaulį, kur negalima atvesti vaikų" šnekantys, būna nė iš tolo nepanašūs į užkankintus baisaus pasaulio. Visokie spa, jėgos aitvarai Svencelėje, padeliai, jogos, Tailandai, mašinytės, naujos statybos butai, vynų degustacijos, pozityvaus š*kimo užsiėmimai... Pervargę labai, tikrai sunkus gyvenimas, baisus pasaulis.

Man tokie atvejai dažniausiai būna panašūs į tiesiog "atgavorkę", negi sakysi kad tingiu cackintis su vaikais, jiems kažką skirti, kažko atsisakyti... Ne, kažkaip egoistiška, o egoizmas negražu, numuša markę. Geriau sakyti, kad aš čia taip labai giliai mąstau - iššūkiai, pasaulinė situacija, kaip viskas baisu. Koks aš atsakingas iš karto darausi, koks mąstantis, ne kaip biomasė, kai kiti supratingai palinksi galvomis! Ir kažkaip egoistiškai neatrodau (sau).

Yra gal dalis ir tokių, kuriems vėl gi, tikrai reiškiasi perfekcionizmas ir jie laukia idealių sąlygų. Tarsi jos kada nors bus. Ir beje, netgi vaikų karta pasaulio nesutvarkys, jis niekada nebus idealus, niekada nebus be problemų, nebus kaip visiškas 100% rojus. Kas to tikisi - gyvena kažkokiose fantazijose.