Pasaulio demografija

[MedinisStrazdas]

Kaip kartos atstovų gausa šiuo atveju įtakoja rodiklį?

karta kuri yra gimstamumo peak'o amžiuje nėra linkusi gimdyti?

[Globalus]

Bet kas nutiko Europoje taip staiga vis per kelis metus - įdomu. Iki 2020 buvo dar apie 1,6 kas nors ir mažai, bet dar nebuvo taip blogai. Ar negalėjo būti taip, kad masiškai gimdė gana gausi millennialsų - echo boomers karta, o dabar pribrendo tam reikalui Z karta kuri ne tokia gausi?

Suminis gimstamumo rodiklis (Tfr) nepriklauso nuo kartos kiekio, nes rodklis skaičiuojamas vienai moteriai

[Sklansky]

Pasauliniai trendai.

Most people DON'T WANT RELATIONSHIPS: understanding the decline in romantic relationships

https://m.youtube.com/watch?v=R47aOm-UbQ4

Trumpai: vyram santykių pakaitalas - pornografija, moterim - socialinė medija.

[Justiakas]

Pasauliniai trendai.

Most people DON'T WANT RELATIONSHIPS: understanding the decline in romantic relationships

https://m.youtube.com/watch?v=R47aOm-UbQ4

Trumpai: vyram santykių pakaitalas - pornografija, moterim - socialinė medija.

Labai geri trendai, tiems kas turi vaikų.

[Stadionas]

Pasauliniai trendai.

Most people DON'T WANT RELATIONSHIPS: understanding the decline in romantic relationships

https://m.youtube.com/watch?v=R47aOm-UbQ4

Trumpai: vyram santykių pakaitalas - pornografija, moterim - socialinė medija.

pridėčiau, gyvenimo trukmę, t.y. tavo pirma šeima (seneliai/tėvai) ilgiau gyvena todėl tu turi ilgiau saugia aplinka, nei ankščiau, plius dėl vaikų kiekio sumažėjimo, ryšis stipresnis tarp tėvų ir vaikų.

[Sklansky]

pridėčiau, gyvenimo trukmę, t.y. tavo pirma šeima (seneliai/tėvai) ilgiau gyvena todėl tu turi ilgiau saugia aplinka, nei ankščiau, plius dėl vaikų kiekio sumažėjimo, ryšis stipresnis tarp tėvų ir vaikų.

Bet sexual opportunity iš bendravimo su tėvais negausi.

[Stadionas]

Bet sexual opportunity iš bendravimo su tėvais negausi.

na taip, bet santykiai ne tik apie sexą, ypač moterims

[Sklansky]

Bendravimas su tėvais gaunasi kaip pigesnė galimybė gauti santykius. Kaip pornografija pigesnė ir prieinamesnė sexual opportunity.

[Tomizmas]

Bet savaitgaliais vis tiek klubai ir barai pilni, ir dauguma labai akivaizdžiai kažko ieško (juk matosi pagal elgesį, kūno kalbą, kitų asmenų dėmesio atkreipimą ir t. t.) Aišku nemaža dalis ateina poromis ar kompanijose, tiesiog tik pasitūsinti, bet sakyčiau neieškančių ir ieškančių santykis jaučiasi toks 40/60 ar net 30/70.

Arba tų pačių Tinderių populiarumas. Ne dėl to žmonės juos naudoja, kad tiesiog nuotraukėles pastumdyti ir pasižiūrėti.

[Lettered]

Bet savaitgaliais vis tiek klubai ir barai pilni, ir dauguma labai akivaizdžiai kažko ieško (juk matosi pagal elgesį, kūno kalbą, kitų asmenų dėmesio atkreipimą ir t. t.) Aišku nemaža dalis ateina poromis ar kompanijose, tiesiog tik pasitūsinti, bet sakyčiau neieškančių ir ieškančių santykis jaučiasi toks 40/60 ar net 30/70.

Arba tų pačių Tinderių populiarumas. Ne dėl to žmonės juos naudoja, kad tiesiog nuotraukėles pastumdyti ir pasižiūrėti.

Amsterdame raudonųjų žibintų kvartalas irgi pilnas žmonių, bet visa tai nelabai susiję su ilgalaikiais santykiais ar tuo labiau vaikais.

[abruo]

Bet savaitgaliais vis tiek klubai ir barai pilni, ir dauguma labai akivaizdžiai kažko ieško (juk matosi pagal elgesį, kūno kalbą, kitų asmenų dėmesio atkreipimą ir t. t.) Aišku nemaža dalis ateina poromis ar kompanijose, tiesiog tik pasitūsinti, bet sakyčiau neieškančių ir ieškančių santykis jaučiasi toks 40/60 ar net 30/70.

Arba tų pačių Tinderių populiarumas. Ne dėl to žmonės juos naudoja, kad tiesiog nuotraukėles pastumdyti ir pasižiūrėti.

Šiaip pritarčiau, bet ne dėl klubų ir barų, o grynai iš asmeninio pažįstamų rato patirties – pažįstu nemažai tokių, kuriems jau gerokai per 30, bet poros susirasti nesiseka, nors noras yra didelis. Pasimatymų daug, bet absoliuti dauguma jų, ypač inicijuotų per Tinder ir panašiais programėles, būna nesėkmingi. Pornografija ir socialinė medija labai užkėlė žmonių lūkesčius – taip labai, kad jie visiškai nerealistiški.

[Sklansky]

Net ne lūkesčius užkėlė, o tapo pakaitalu. Lietuviai apskritai ne pagal paskirtį Tinderį naudoja tikėdamiesi rimtus santykius ten susirasti.

[Tomizmas]

pažįstu nemažai tokių, kuriems jau gerokai per 30, bet poros susirasti nesiseka, nors noras yra didelis

Jei nori bet niekaip neranda, tai čia gali būti rimti bendravimo sunkumai, nulemti kažkokių asmenybės sutrikimų ar kitokių grynai medicininių (psichologinių) dalykų. Dauguma jų yra išgydomi terapija, tik deja, juos turintys žmonės retai kada kreipiasi pas specialistus (o tą galima daryti ir anonimiškai), nes yra šventai įsitikinę, kad su jais viskas gerai "na aš gi normalus, į darbą einu, mašinai teises turiu, balsų negirdžiu, haliucinacijų nematau", o problemos yra tik kituose, bet ne juose.

Seniau žmones su bendravimo bėdomis kažkaip supiršdavo, apženydavo (nors taip ir neišgydydavo - nes gi "sveiki, nenusišneka, darbus dirba"). Dabar nėra to bendruomeniško rūpesčio "kad vaikas apsiženytų", palikta tai daryti patiems. O ne visi susidoroja su tuo. Kiti gi net žodį bijo pasakyti, balsas ir kojos dreba, kai tik reikia bendrauti (patologiškas nesugebėjimas bendrauti NĖRA normalu, ir visi šitie "na jis toks žmogus" yra bėdos kišimas po kilimu, nenorint jos spręsti pas specialistus, tikintis kad "ai gal kažkaip, daug gi tokių").

[sauls]

Ir apskritai EUR vienintelis žemynas, kur žmonių sumažėjo (-1,2M), net Australija +0,6M.

Nebūtų Ukrainoje karo su beveik milijonų žuvusių, ko gero būtų ant nulio išėję.

[sauls]

O dar didesnis krytis (priežasčių yra daugiau, neišsiplėtosiu), yra dėl Z kartos (vyriausiems jos atstovams jau 28 m.) asocialumo, dar didesnio individualizmo ir automatizacijos (savarankiškumo visame kame). Viso to priežastis yra kompiuterizacija ir internetizacija. Ateityje gali grėsti ir biologinių-žmogiškųjų asmenybių išnikimas, kai atsiras Meta-virtualus pasaulis(-iai), kur bus vykdoma visa veikla (tiek ir darbinė, tiek ir buitinė, ar net seksualinė). Gali likti tik humanoidai, androidai su DI.

Ar teko susidurti su slauga, pragulomis, demencija, afazija ir panašiais dalykais? Ar teko ten matyti automatizacijos? Burbule gyvenant galima įsivaizduoti daug robotų ir panašių dalykų, bet senatvėje, geriausiu atveju padeda lova su varikliukais, visa kita daroma rankomis ir darbuotojų toje srityje beviltiškai trūksta visame pasaulyje. Iliuzija, kad neturint vaikų kas nors tinkamai senatvėje pasirūpins. Valstybė socialinio darbuotojo skiria 3-5 valandas per dieną pačiu sunkiausiu atveju. O jei dar neduokdie įvyktų karas, tai ir to neliktų. Kaip tie žmonės savo valia neturintys vaikų įsivaizduoja savo senatvę, aš neįsivaizduoju.

[PoDV]

Šiaip pritarčiau, bet ne dėl klubų ir barų, o grynai iš asmeninio pažįstamų rato patirties – pažįstu nemažai tokių, kuriems jau gerokai per 30, bet poros susirasti nesiseka, nors noras yra didelis. Pasimatymų daug, bet absoliuti dauguma jų, ypač inicijuotų per Tinder ir panašiais programėles, būna nesėkmingi. Pornografija ir socialinė medija labai užkėlė žmonių lūkesčius – taip labai, kad jie visiškai nerealistiški.

Ne šiaip sau matyt Reddit'ai ūžia vis apie "incel incel incel".

Kiek teko skaityt priežastys dvi: krikščionybė slopino tą pirmykštį inkstinktą, likusį kokiose nors Afrikos Sahelio juostos regionuose, kur geriausias vyras pasiima visas moteris, o likę lieka prie suskilusios geldos. Post moderniuose visuomenėje Krikčionybės įtaka šiandien sumažėjusi. Antra priežastis tai matyt ir bus užkelti lūkesčiai apie idealų partnerį.

Mano asmenine nuomone, didelė problema, kad turime būsto krizę, labai maži būstai, ypač Lietuvoje su tais sovietiniais daugiabučiais, ir žmonės turi ilgai dirbti kažkur toli nuo namų. Sunku norėti paskui kažkokios šeimos. Korėjoje, Kinijoje spėju irgi maži būstai, pilna vad. komiblokų, atsiranda ekstrymų kur iš vis šaldytuvo dydžio būstai, tai norėt kažkokios šeimos darosi sunku. Aukšti lūkesčiai ne tik partneriui, bet ir gerom gyvenimo sąlygom, tai siekiama dirbti darbus, kurie tokias sąlygas galėtų suteikti ar prie tokių priartėti.

[RokasLT]

Ar teko susidurti su slauga, pragulomis, demencija, afazija ir panašiais dalykais? Ar teko ten matyti automatizacijos? Burbule gyvenant galima įsivaizduoti daug robotų ir panašių dalykų, bet senatvėje, geriausiu atveju padeda lova su varikliukais, visa kita daroma rankomis ir darbuotojų toje srityje beviltiškai trūksta visame pasaulyje. Iliuzija, kad neturint vaikų kas nors tinkamai senatvėje pasirūpins. Valstybė socialinio darbuotojo skiria 3-5 valandas per dieną pačiu sunkiausiu atveju. O jei dar neduokdie įvyktų karas, tai ir to neliktų. Kaip tie žmonės savo valia neturintys vaikų įsivaizduoja savo senatvę, aš neįsivaizduoju.

O dar didesnis krytis (priežasčių yra daugiau, neišsiplėtosiu), yra dėl Z kartos (vyriausiems jos atstovams jau 28 m.) asocialumo, dar didesnio individualizmo ir automatizacijos (savarankiškumo visame kame). Viso to priežastis yra kompiuterizacija ir internetizacija. Ateityje gali grėsti ir biologinių-žmogiškųjų asmenybių išnikimas, kai atsiras Meta-virtualus pasaulis(-iai), kur bus vykdoma visa veikla (tiek ir darbinė, tiek ir buitinė, ar net seksualinė). Gali likti tik humanoidai, androidai su DI.

Autonomitizacija* (autonomija)

Taigi pataisiau komentarą seniau. Kalbu ne apie mechaninę automatizaciją, o apie asmenybių autonomitizaciją, kai nieko žmogiško neriaikia, nes jie, tokie žmonės, patys viską gali padaryti, pasiekti be niekieno artimo pagalbos. O kažkas kas gali tapti jų asmeninio gyvenimo dalimi, gali tik truktyti siekiant savo tikslų.

Visas mano rašymas apie žmonių susvetimėjimą ir ateitį be jų bei kas juos pakeis. Nes gimstamumas visur krenta, o atskirose vietose, jau 40-30 m. yra žemesnis už tautos išlikimo lygį

[abruo]

Ne šiaip sau matyt Reddit'ai ūžia vis apie "incel incel incel".

Kiek teko skaityt priežastys dvi: krikščionybė slopino tą pirmykštį inkstinktą, likusį kokiose nors Afrikos Sahelio juostos regionuose, kur geriausias vyras pasiima visas moteris, o likę lieka prie suskilusios geldos. Post moderniuose visuomenėje Krikčionybės įtaka šiandien sumažėjusi. Antra priežastis tai matyt ir bus užkelti lūkesčiai apie idealų partnerį.

Mano asmenine nuomone, didelė problema, kad turime būsto krizę, labai maži būstai, ypač Lietuvoje su tais sovietiniais daugiabučiais, ir žmonės turi ilgai dirbti kažkur toli nuo namų. Sunku norėti paskui kažkokios šeimos. Korėjoje, Kinijoje spėju irgi maži būstai, pilna vad. komiblokų, atsiranda ekstrymų kur iš vis šaldytuvo dydžio būstai, tai norėt kažkokios šeimos darosi sunku. Aukšti lūkesčiai ne tik partneriui, bet ir gerom gyvenimo sąlygom, tai siekiama dirbti darbus, kurie tokias sąlygas galėtų suteikti ar prie tokių priartėti.

Na taip, ekonominės priežastys turi didelę įtaką. Kita vertus, lūkesčiai irgi nėra labai pagrįsti. Kartais pajunti žmonių požiūrį, kad jei jau neturi namo priemiestyje, tai jau vaikų turėti dar ne laikas. Bet ar namas, ar didelis butas – vaikams nėra svarbu. Svarbu yra rūpestis, dėmesys, saugumas. Deja, bet tas įsivaizdavimas, kad būtinai reikia erdvaus būsto, poros mašinų ir pinigų visokiems būreliams ir kelionėms sulaiko žmones nuo vaikų turėjimo.

Gal dar pridėčiau istorines priežastis – anksčiau tuos vienišus vyrus „suvalgydavo“ karai ar emigracija, tai ir to „incel incel incel“ ne tiek ir daug buvo. Gal dėl to biologija taip sutvarkė, kad berniukų gimsta truputį daugiau nei mergaičių. Dabar tas „incel“ ir „male loneliness“ problem labai ryškus. Tiesa yra ta, kad taikos ir gerovės sąlygomis daugiau vyrų nei moterų yra pasmerkti likti vieniši.

Jei nori bet niekaip neranda, tai čia gali būti rimti bendravimo sunkumai, nulemti kažkokių asmenybės sutrikimų ar kitokių grynai medicininių (psichologinių) dalykų. Dauguma jų yra išgydomi terapija, tik deja, juos turintys žmonės retai kada kreipiasi pas specialistus (o tą galima daryti ir anonimiškai), nes yra šventai įsitikinę, kad su jais viskas gerai "na aš gi normalus, į darbą einu, mašinai teises turiu, balsų negirdžiu, haliucinacijų nematau", o problemos yra tik kituose, bet ne juose.

Seniau žmones su bendravimo bėdomis kažkaip supiršdavo, apženydavo (nors taip ir neišgydydavo - nes gi "sveiki, nenusišneka, darbus dirba"). Dabar nėra to bendruomeniško rūpesčio "kad vaikas apsiženytų", palikta tai daryti patiems. O ne visi susidoroja su tuo. Kiti gi net žodį bijo pasakyti, balsas ir kojos dreba, kai tik reikia bendrauti (patologiškas nesugebėjimas bendrauti NĖRA normalu, ir visi šitie "na jis toks žmogus" yra bėdos kišimas po kilimu, nenorint jos spręsti pas specialistus, tikintis kad "ai gal kažkaip, daug gi tokių").

Na, nereikia visko taip patologizuoti. Tai, kad žmogus intravertas, turi autizmo bruožų ar tiesiog neturi gerų bendravimo įgūdžių nėra kažkokia liga. Tai yra visiškai normalus žmogaus egzistavimo būdas. Gal ir gerai būdavo anksčiau, kad buvo tie piršliai ir bendruomeninis rūpestis šeimų sudarymu. Gal buvo supratimas, kad kitaip ir neišeitų, negali būti. Dabar tai palikta individo valiai. Tai tik parodo, kaip svarbu gyventi veiksmingoje bendruomenėje.

[Tomizmas]

Na, nereikia visko taip patologizuoti. Tai, kad žmogus intravertas, turi autizmo bruožų ar tiesiog neturi gerų bendravimo įgūdžių nėra kažkokia liga. Tai yra visiškai normalus žmogaus egzistavimo būdas. Gal ir gerai būdavo anksčiau, kad buvo tie piršliai ir bendruomeninis rūpestis šeimų sudarymu. Gal buvo supratimas, kad kitaip ir neišeitų, negali būti. Dabar tai palikta individo valiai. Tai tik parodo, kaip svarbu gyventi veiksmingoje bendruomenėje.

Būti intravertu nėra patologija. Bet intraversija ir "social awkwardness" yra labai skirtingi dalykai. Netgi žmonės, kurie natūraliai yra ekstravertai, gali būti socially awkward dėl tam tikrų traumų (ypač ankstyvos vaikystės), auklėjimo klaidų ir kitokių dalykų. Įsivaizduokit kaip tokie žmonės kenčia - jie nėra uždari, jie nori bendrauti, bet nesugeba, vis klysta, vis nepataiko, jiems nesigauna. Intravertams gal net labiau pasisekė - jie nenori, jiems gerai, komfortiška. O štai tais kitokiais atvejais, žmonėms būtina padėti. Tik deja aplinkiniai juos dažniausiai gaslightina "viskas gerai, mes tave mylim tokį, koks esi".

Autistinis spektras sunkesnis variantas, bet ir tai - juk sukuria šeimas ir jie, tiesiog reikia pripažinti esamas problemas ir kiek įmanoma, jas spręsti.

Aš aišku nesakau kad tai vienintelės šeimų nesukūrimo priežastys - aišku ne. Būna gi ir tikrai laisvu apsisprendimu to nenorinčių - jų valia, negi priversi. Yra įvairių. Bet padėjus tiems kurie nori, pas ką realiai su bendravimu yra rimtų problemų - tikrai kažkokia dalis pagaliau sugebėtų įgyvendinti savo tikslą, kurio norėjo, bet niekaip negalėjo pasiekti.

Iš vienos pusės - gerai, kad seniau turintiems sunkumų šioje srityje, būdavo padedama superšant ar supažindinant. Bet yra ir kita pusė - kaip jau minėjau, kad "apženydavo" nereiškia kad išgydydavo. O tėvai su asmenybės sutrikimais paprastai užaugina vaikus su lygiai tokiomis pačiomis ar labai panašiomis problemomis. Obsesiniai - kompulsiniai užaugina obsesinius - kompulsinius, ribiniai užaugina ribinius, isteriniai užaugina isterinius, antisocialūs užaugina antisocialius ir t. t. Būtent dėl to asmenybės sutrikimai paprastai eina iš kartos į kartą (ne dėl genetinių priežasčių) ir visi jie griauna bendravimą, neleidžia sukurti sveikų santykių. Grandinė nutraukiama tik gydantis, savaime nepraeina.

Nustebtumėm sužinoję, kiek aplink mus esančių "jis tiesiog toks žmogus" iš tikrųjų turėtų būti gydomi.