Pasaulio demografija

[Emigraves]

Manau, kad valdymo aparatą reikia koncentruoti Kaune. Nes tai Lietuvos centras. Tai pagyvintų Kauną tiek kultūriškai, tiek finansiškai.

Esant tinkamam valdymui, ekonominė ir politinė šalies galia nebūtinai turi persidengti geografiškai. Neracionalu būtų dabar mėtyti visą aparatą. Tačiau reiktų mąstyti, kaip didinti kitų miestų ekonominę galią, nes tolesnė (tik) Vilniaus plėtra tampa labai brangi. Beje, nemanau, kad dabar Kaunas būtų tas problematiškiausias regionas.

[Aleksio]

Tektų visus specialistus ruošti nuo nulio, kas kainuotų labai didelius pinigu. Dauguma jų gi dirbo atsilikusioje planinėje ekonomikoje. Kas trukdo dabar ten statyti tas gamyklas, tas trukdė ir tada.

Planinėje Kinijos ekonomikoje pastatė gamyklas ir dabar jie gamina viską.

[andyour]

/\

Nes ten neišsenkami žmogiškieji ištekliai.

[Zosys]

/\

Nes ten neišsenkami žmogiškieji ištekliai.

Kaip tik todėl pietinė Lietuva turėjo būti koncentruojama aplink realiai veikantį dipolį, nes a) tam jau buvo objektyvios geografinės prielaidos; b) pietų Lietuva niekad nebuvo taip įsprausta tarp dviejų civilizaciškai, geopolitiškai ir ūkiškai priešingai orientuotų regionų vienu metu ('Mažosios Rusijos' - Respublika Belarus - ir 'Didžiosios Rusijos' - Kaliningradskaja oblast, nepaisant to, kad pastaroji = tik anklavas).


P.S. ne jokie ne Maskvos namai, o dipolio idėjos diskreditacija galėtų padėti įminti tikrajį Zuokulos santykį su Kremliumi beje.

.

[Globalus]

/\

Nes ten neišsenkami žmogiškieji ištekliai.

Klysti. Matau reikės parašyti apie Kinijos demografiją.

[lukass]

Klysti. Matau reikės parašyti apie Kinijos demografiją.

Laukiam.

[Aleksio]

Nes ten neišsenkami žmogiškieji ištekliai.

Neišsenkami žmogiškieji ištekliai reikalingi kare, kai negailima savųjų karių. Tuo tarpu tokioje pačioje gamykloje ir Lietuvoje, ir Kinijoje reikalingas panašus darbininkų kiekis.

[Zosys]

Klysti. Matau reikės parašyti apie Kinijos demografiją.

matyt turėta omenyj ne "ištekliai" kaip tokie, o visiškai skirtingi ekonomikos tipai Europoje ir Azijoje, kylantys iš tų išteklių objektyvių galimybių; Kinijai ekonomikos super-efektyvyumas = iš principo nėra butinybė, o Europoje - tai principinis ekonominę veiklą pateisinantis sumetimas.

[Eidvis]

Čia yra komplikuotesnė tema, nei gali pasirodyti. Turime turtingą Daniją su vienu miestu, bet turime dar turtingesnę daugiapolę Šveicariją. Kokio modelio labiau norėtume mes?
Be emocingo Vilniečių narciziškumo reikia žiūrėti į problemą iš mokslinės pusės. Labai neblogų pasvarstymų galima rasti čia. Akivaizdu, kad augant darbo jėgos kiekiui, uždarbiai ir pragyvenimo kaštai auga netiesiškai. Tam yra daugybė priežasčių, kaip kad infrastruktūra, laisvas plotas ir tt. Bet esmė ta, kad kiekvienas miestas, priklausomai nuo plėtojamų industrijų, turi optimalų dydį.
Lietuvos atveju turime unikalią situaciją, kai Vilniaus infrastruktūra ima reikalauti vis didesnių (neproporcingai) investicijų, kai tuo tarpu kitose urbanistinėse teritorijose ji neišnaudojama. Tai yra neefektyvu, o ilgesnėje perspektyvoje kainuos augimą, nes yra "prastatomi" technologijų, tyrimų ir kt grąžą generuojančių investicijų pinigai.
Idealiu atveju turėtų šios srities specialistai (tikiuosi jų LT yra) sėsti su MP ir rodyti skaičius, grafikus siekiant toliaregiškai optimizuoti valstybės investicijas bei apskritai regionų politiką.

Nepyk, bet vos ne su kiekviena pastraipa galima labai smarkiai ginčytis. Demografinio pasiskirstymo problemos būtent tada ir atsiranda, kada valdininkai nusprendžia, kad jie yra aukščiau už gamtą ar fiziką. T.y. galima mėginti dirbtinai tvenkti upę, investuoti į tai didžiulius pinigus, tačiau upė ankščiau ar vėliau vistiek tekės sava vaga. Taip ir žmonių vidinės migracijos nepakeisti, nors sutinku, kad regionai kažkiek iš socialinių paskatų turėtų būti remiami labiau, nei Vilnius. Tačiau žmonės patys renkasi, kur jiems patogiau ir geriau gyventi, jeigu kur jiems reikia gyventi nurodinės politikai - gausis absurdas. Natūralu, kad Lietuvoje judėjimas yra į sostinę, kraustymasis į didmiesčius vyksta visame pasaulyje ir tas procesas tęsiasi jau šimtmečius, ir mes jokiu būdu neturėtumėm to dirbtinai riboti, nes ribojimas nereikš, kad tie žmonės liks gyventi provincijoje, tai reikš, kad jie patrauks į užsienį.

Klįsti ir sakydamas, kad neva Vilnius reikalauja kažkokių neproporcingų investicijų. Didesnė žmonių koncentracija reiškia kaip tik tai, kad efektyviau yra naudojamos lėšos tiek infrastruktūrai (nauju šaligatviu Vilniuje naudojasi turbūt dešimtimis kartų daugiau žmonių, nei nauju šaligatviu Joniškyje), tiek visokioms valstybinėms įstaigoms (Vilniaus taryboje 51 narys, Anykščių 25 - palygink gyventojų skaičių).

Aš labai tikiuosi, kad niekas nebandys Lietuvoje išsaugoti kaimą dirbtinais būdais, tokiais būdais, kaip bando išsaugoti kaimo mokyklas - skiriamas didžiulis finansavimas mokinių neturinčioms kaimo mokykloms, o tuo tarpu Vilniuje, kur kasmet pirmokų daugėja 10%, mokyklų plėtrai nėra lėšų. Politikams reikėtų atsimerkti ir prisitaikyti prie realybės, nes kitu atveju neteksim tiek vieno, tiek kito.

[Ciurlionis]

Manau, kad valdymo aparatą reikia koncentruoti Kaune. Nes tai Lietuvos centras. Tai pagyvintų Kauną tiek kultūriškai, tiek finansiškai.

Nes Vašingtonas, Londonas, Paryžius, Berlynas, Kopenhaga ir Stokholmas yra tų šalių vidury, ne nuo to galo pradedam, jei taip mąstom.

[Emigraves]

Nepyk, bet vos ne su kiekviena pastraipa galima labai smarkiai ginčytis. Demografinio pasiskirstymo problemos būtent tada ir atsiranda, kada valdininkai nusprendžia, kad jie yra aukščiau už gamtą ar fiziką. T.y. galima mėginti dirbtinai tvenkti upę, investuoti į tai didžiulius pinigus, tačiau upė ankščiau ar vėliau vistiek tekės sava vaga. Taip ir žmonių vidinės migracijos nepakeisti, nors sutinku, kad regionai kažkiek iš socialinių paskatų turėtų būti remiami labiau, nei Vilnius. Tačiau žmonės patys renkasi, kur jiems patogiau ir geriau gyventi, jeigu kur jiems reikia gyventi nurodinės politikai - gausis absurdas. Natūralu, kad Lietuvoje judėjimas yra į sostinę, kraustymasis į didmiesčius vyksta visame pasaulyje ir tas procesas tęsiasi jau šimtmečius, ir mes jokiu būdu neturėtumėm to dirbtinai riboti, nes ribojimas nereikš, kad tie žmonės liks gyventi provincijoje, tai reikš, kad jie patrauks į užsienį.

Klįsti ir sakydamas, kad neva Vilnius reikalauja kažkokių neproporcingų investicijų. Didesnė žmonių koncentracija reiškia kaip tik tai, kad efektyviau yra naudojamos lėšos tiek infrastruktūrai (nauju šaligatviu Vilniuje naudojasi turbūt dešimtimis kartų daugiau žmonių, nei nauju šaligatviu Joniškyje), tiek visokioms valstybinėms įstaigoms (Vilniaus taryboje 51 narys, Anykščių 25 - palygink gyventojų skaičių).

Aš labai tikiuosi, kad niekas nebandys Lietuvoje išsaugoti kaimą dirbtinais būdais, tokiais būdais, kaip bando išsaugoti kaimo mokyklas - skiriamas didžiulis finansavimas mokinių neturinčioms kaimo mokykloms, o tuo tarpu Vilniuje, kur kasmet pirmokų daugėja 10%, mokyklų plėtrai nėra lėšų. Politikams reikėtų atsimerkti ir prisitaikyti prie realybės, nes kitu atveju neteksim tiek vieno, tiek kito.

Taigi labai gražu - prieštaravimas veda prie diskusijos ir supratimo.

Esminis klausimas - ar statistinis regiono gyventojas yra protingesnis, geriau informuotas ir gali priimti geresnius sprendimus, nei diplomuotas ekonomistas, sociologas, demografas, etc. Upė teka žaviomis kilpomis, bet ar jomis praplukdo daugiau vandens? Ekstremalus to pavyzdys - lūšnynų kvartalai, siaurų gatvelių raizgalynė, antisanitarinės sąlygos. Žmonės dažnai remiasi emocijomis, stokoja supratimo, natūraliai siekia asmeninės naudos.

Kalba neina apie vienkiemius ar kaimus - klausimas yra dėl optimalaus miesto dydžio Lietuvoje, kuris suteiktų reikiamą infrastruktūra gyventojams ir užtikrintų efektyvų industrijų aptarnavimą bei BVP generavimą.

Tolesnis Vilniaus augimas reikalauja labai daug, šuolinio investicijų į infrastruktūrą augimo. Tiek viešuoju, tiek ir asmeniniu transportu pervažiuoti Vilnių trunka neadekvačiai ilgai. Reikia esminės viešojo reformos. Sakykime metro - kiek tai milijardų kainuotų? Ne geriau taikyti mokestines lengvatas verslams kitur ir kurti darbo vietas ne Vilniuje?

Aš neagituoju nei už tą, nei už aną, tiesiog pasigendu racionalumo grūdo, skaičių, grafikų kalbos. Daug kas supaprastinama, ištraukiama iš konteksto ir pateikiama, kaip aksioma.

[Garbanius]

Labai gerai sako mano kolega iš Izraelio, Kaune gyvena Lietuvoj, o Vilniuj- Europoj

[Sula]

Aš neagituoju nei už tą, nei už aną, tiesiog pasigendu racionalumo grūdo, skaičių, grafikų kalbos. Daug kas supaprastinama, ištraukiama iš konteksto ir pateikiama, kaip aksioma.

Niekas dabar tuo iš esmės nebeužsiima.
Dirbtinis lengvatų dalinimas irgi nieko gero. Štai tuoj už Vilniaus jau prisisteigė verslai, daugeliu atveju dėl paramos - infrastruktūra dar labiau išskydo. Niekas į Skuodo ar Zarasų rajoną neišsikėlė. Nors gamybos iškėlimas iš miestų centrų yra teigiamas dalykas.

[Zosys]

Labai gerai sako mano kolega iš Izraelio, Kaune gyvena Lietuvoj, o Vilniuj- Europoj

Kalambūras išties skambus, nors ir nevykęs prasminiu požiūriu.

Nevykęs jis yra, nes:

a) skirtingai nuo pvz. Londono ar Helsinkio, visos likusios Lietuvos klimatas yra europietiškesnis už Pietryčių Lietuvos (vadinasi ir Vilniaus) klimatą; kaip tik todėl niekad neišgirsi, jog pvz. Paryžius yra labiau Europa už likusią Prancuziją arba Berlynas - už likusią Vokietiją;
b) 90 % Lietuvos miestų yra gerokai mažiau paveikti rytų slaviško/pravoslaviško/sovietinio elemento už Vilnių vien dėlto, kad geografiškai-difūziškai jie yra kur kas integralesnė vietinės (t.y. šiaurės) Europos dalis nei Vilnius;
c) net didžiausio nuopolio epochoje guberninis Kaunas be centrinės kanalizacijos ir gristų gatvių pvz. PPK kaizerinės Prūsijos žurnalistams buvo nepalyginti europietiškesnis už Vilnių (todėl jie ir rašydavo karo reportažuose: "tikroji Rusija prasideda im der Wilna")

Geras šitas kalambūras yra todėl, kad:

a) lyšną kartą fiksuoja žydiškos pretenzijos į jų "virš-europietiškumą" būtent tokį, l. charakteringą intonavimą t.y. jų kaip "europietiškumo kamertono" aspiracijas (istorinės parijų tautos kompleksai ir jų psich. kompensavimas);
b) lyšną kartą demonstruoja, kaip mes patys save suvokiame t.y. leidžiame sau ir kitiems taip save/mus suvokti (longue durée baudžiavinis paveldas ir atitinkami kompleksai). Ar tik ne tame paskutiniame punkte ir slypi gaivališko išsivaikščiojimo poreikio gaivališko tenkinimo autentiškos priežastys?

[Garbanius]

Per giliai tu čia kapstai..

[nesekasi]

Per giliai tu čia kapstai..

Blaivumas išlaisvina.

[Lettered]

a) skirtingai nuo pvz. Londono ar Helsinkio, visos likusios Lietuvos klimatas yra europietiškesnis už Pietryčių Lietuvos (vadinasi ir Vilniaus) klimatą; kaip tik todėl niekad neišgirsi, jog pvz. Paryžius yra labiau Europa už likusią Prancuziją arba Berlynas - už likusią Vokietiją;

Koks yra europietiškas klimatas? Ispaniškas, kur visada saulė šviečia, ar norvegiškas, kur visada lyja?

b) 90 % Lietuvos miestų yra gerokai mažiau paveikti rytų slaviško/pravoslaviško/sovietinio elemento už Vilnių vien dėlto, kad geografiškai-difūziškai jie yra kur kas integralesnė vietinės (t.y. šiaurės) Europos dalis nei Vilnius;

Tautiškai taip, bet kultūriškai viskas atvirkščiai, Kaunas arčiau tų rytų, o ne šiaurės.

c) net didžiausio nuopolio epochoje guberninis Kaunas be centrinės kanalizacijos ir gristų gatvių pvz. PPK kaizerinės Prūsijos žurnalistams buvo nepalyginti europietiškesnis už Vilnių (todėl jie ir rašydavo karo reportažuose: "tikroji Rusija prasideda im der Wilna")

O LDK laikais kaip viskas buvo? Kur daugiau tos Europos architektūriškai ir visaip kitaip?

[Ciurlionis]

b) 90 % Lietuvos miestų yra gerokai mažiau paveikti rytų slaviško/pravoslaviško/sovietinio elemento už Vilnių vien dėlto, kad geografiškai-difūziškai jie yra kur kas integralesnė vietinės (t.y. šiaurės) Europos dalis nei Vilnius;
c) net didžiausio nuopolio epochoje guberninis Kaunas be centrinės kanalizacijos ir gristų gatvių pvz. PPK kaizerinės Prūsijos žurnalistams buvo nepalyginti europietiškesnis už Vilnių (todėl jie ir rašydavo karo reportažuose: "tikroji Rusija prasideda im der Wilna")

Kas yra slaviškas/pravoslaviškas/sovietinis elementas Vilniuje, kurio nėra kitose Lietuvos vietose, grynai konkrečiais pavyzdžiais?

Kokią įtaką kaizerinės Prūsijos žurnalistika, turi įtakos Lietuvos demografijai? Ar tikrai dėl kanalizacijos ar dėl politinių struktūrų buvusių Vilniuje?

O kaip dėl kultūros, meno, politikos, visuomeninių judėjimų židinių, bei platesnės ir tolerantiškesnės pasaulėžiūros, kuri visada ir daugiau, nei kituose vietose buvo Vilniuje?

Ir nepaisant ar tai LDK ar carinė Rusija ar dabartinė nepriklausoma Lietuva.

[Galis]

Tolesnis Vilniaus augimas reikalauja labai daug, šuolinio investicijų į infrastruktūrą augimo. Tiek viešuoju, tiek ir asmeniniu transportu pervažiuoti Vilnių trunka neadekvačiai ilgai. Reikia esminės viešojo reformos. Sakykime metro - kiek tai milijardų kainuotų? Ne geriau taikyti mokestines lengvatas verslams kitur ir kurti darbo vietas ne Vilniuje?

Vilniaus augimas kainuos gal ir daug, bet kažin ar yra kitoks kelias, čia jau buvo ne kartą minėta, kad žmonės(ypatingai jaunimas) kraustosi ten kur yra daugiau galimybių(mokslui, darbui, pramogoms) tad kuo Vilnius labiau augs tuo geriau visai Lietuvai. Juolab, kad gyvenimas yra toks dalykas, kad beveik kiekviename žingsnyje reikia su kažkuo konkuruoti, tad ir tam pažiam Vilniui reikia konkuruoti tiek su likusiomis Baltijos sostinėmis, o ateityje ir su kokiu Minsku, jei baltarusiai po batkos nuspręs pasukti į vakarus, bet iki tol Vilniui būtų labai paranku kuo labiau numelžti protingą jaunimą iš Baltarusijos.
Vilniaus augimas taip pat nereiškia, kad kitiems miestams reikia vilktis su purvinais kaliošais iš paskos, tas pats Kaunas turi daug geresnę geografinę situaciją ir tikrai galėjo tuo pasinaudoti, bet merais rinko visokius šustauskus ir panašius veikėjus. Tačiau kai jau akivaizdžiai tampa matoma gyvenimo kokybės skirtumai, tai baigiasi ir juokai su šustauskiais ir ateina metas susiimti ir pradėta į viską žiūrėti rimčiau.
Mokestinės lengvatos sakot? tie kas galėjo iškelti savo verslus iš Vilniaus greičiausiai tai padarė, nes algų skirtumai persikraustymą irgi turėtų skatinti.

[10.000]

Nes Vašingtonas, Londonas, Paryžius, Berlynas, Kopenhaga ir Stokholmas yra tų šalių vidury, ne nuo to galo pradedam, jei taip mąstom.

O dabar dar kartą atsiverskime Vokietijos politinį žemėlapį ir pasižiūrėkime kokie ten atstumai nuo Berlyno iki rytinės sienos su Lenkija ir nuo Berlyno iki vakarinės sienos su Nyderlandais.