Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Didvyriai ar kolaborantai?

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė manometras Rodyti pranešimą
    Mantai, aš nesakau, kad visi lietuviai neleidžia žydams bliauti dėl kiekvieno nuskriausto žydo, patys bliaudami dėl kiekvieno nuskriausto lietuvio. Tuos, kurie supranta žydus, aš gerbiu. O čia kalbėjau tiems ir apie tuos, kurie žydams priekaištauja, o rūpinasi tik lietuvių tautybės asmenimis (kaip Sinica).
    Kad Sinica ir nesako, kad žydai negali pabliaut. Jis būtent tokią poziciją ir atstovauja.

    Parašė manometras Rodyti pranešimą
    MO bet tačiau aš nepritariu žydams tokiais atvejais, kai jie neleidžia niekam teisti ir patys neteisia tokių asmenų kaip Dušanskis (jokių žydų), nors iš nežydų reikalauja teisti ir griežčiausiai nuteisti tokius asmenis kaip Dušanskis, jeigu jie nežydai.
    Deja tokių paršelių gyvūlių ūkyje yra sočiai. Ir apart Sinicos, Rakučio ir panašių veikėjų - nematau kas juos bent minimaliai pastato į vietą.

    Parašė manometras Rodyti pranešimą
    Bet aš suprantu, kad žydai nukentėjo labai stipriai ir žydų buvo tiesiog garantuotai išžudyta labai daug, todėl jie nutаrė neatiduoti (neekstradikuoti iš Izraelio) nežydams teisti nė vieno žydo.
    Tai galėjo patys nuteist pagal mūsų duotą medžiagą.

    Parašė manometras Rodyti pranešimą
    Ir kaišiot tą vieną kerštingą Dušanskį (ar net dešimt kerštingų dušanskių), žinant, kad buvo tūkstančiai lietuvių žydšaudžių ir dar daugiau lietuvių, susėmusių ir išsiuntusių žydus į getus ir konclagerius, irgi yra nepadoru. Padoru mums dabar būtų pagal visas dabartinės moralės taisykles įvertinti visus lietuvius ir tada jau reikalauti, kad kiti įvertintų saviškius taip pat griežtai (pagal tuos pačius kriterijus), kiap mes įvertinome saviškius.
    Dušanskis labai geras lakmuso popierėlis. Kiek mes senukų žydšaudžių padėjom žydams nuteist? O ar bent ačiū gavom? Tiesiog tam tikros politinės visuomenės atspindys. Kaip ir tos visuomenės elgesys su palestiniečiais. Labai įdomu diskutuojant su žydais iškelt Dušanskio klausimą. Paprastai būna nuvažiuojama į neracionalias emocijas ir adhominem ginant situaciją. Liūdna kaip sakė klasikas.

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

      Lietuviai šiuo atveju yra visi LR piliečiai nepriklausomai nuo kilmės, labai siaurai mąstote.
      nope yra ir tautybe. lietuvos pilieciai taip, pagal tautybe visko yra ir kuo toliau bus daugiau.
      "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


      - George W. Bush President of the USA

      Comment


        Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

        nope yra ir tautybe. lietuvos pilieciai taip, pagal tautybe visko yra ir kuo toliau bus daugiau.
        Gerai, kad yra ir lietuvių kalbos teisės bei lietuvių kilmės asmenų teisė grįžti į Lietuvą ir gauti pilietybę. Reikėtų dar tokios integracinės sistemos, kaip Izraelyje (taikomos ne tik moksleviams, bet ir visiems suaugusiems), nes grįžę, pvz., iš Rusijos ir kitų buvusių sssro respublikų, faktiškai būna visiškai surusinti ir dažnai dar išauklėti vatnikais.
        ПТН ПНХ
        «Русский военный корабль, иди нахуй!»

        Comment


          Parašė Kaimai
          Sinicos filosofiją svetimšalių atžvilgiu galima apibūdinti taip - Lietuvoje yra ir bus tautinės mažumos ir jos nusipleno visapusiškos teisinės apsaugos, bet mes likusiems 8 milijardams šio pasaulio žmonių nesam absoliučiai niekaip skolingi. ... Aptariamo LAF video dar nežiūrėjau, bet man atrodo jis pripažįsta kad lietuviai net vokiečių neraginami spontaniškai 1941-ais žudė žydus ir kad tai yra dėmė Lietuvos istorijoje.
          Būtent - net netikiu, kad nematei šito video

          Comment



            Comment


              Antraštė stebėtinai panaši į šios temos antraštę

              LRT.lt 2024.09.15
              Tikrasis K. Škirpos veidas: didvyris ar antisemitizmui pasidavęs kolaborantas
              Kazys Škirpa nebuvo kolaborantas, išvadą daro Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), birželį paskelbęs pažymą. Joje aptariamos skirtingos K. Škirpos veiklos pusės, taip pat ir antisemitizmo klausimas
              LRT.lt kalbinti istorikai sako, kad pasirinkti labiau jo pasirinkimus pateisinantys šaltiniai. Pasak istoriko Valdemaro Klumbio, nagrinėjant kolaboravimo temą vienodus kriterijus reikia taikyti visiems, nesvarbu, ar kalbame apie nacistinę Vokietiją, ar apie Sovietų Sąjungą. Istoriko Sauliaus Sužiedėlio nuomone, lietuviai itin griežtai vertina kolaboravimą su sovietų okupantais, tačiau nacių klausimu yra gana atlaidūs. (...)

              „Pokario išeivijoje veikiantys buvę LAF nariai ir vadovai, t. y. Lietuvių fronto bičiulių organizacija arba išeivijoje vadinamieji frontininkai pripažino, kad 1940 m. lapkričio mėnesį įsteigtos organizacijos programoje „buvo to meto madingų totalistinių tendencijų su vadu, su rasizmo užuominomis“. Išties, antisemitizmas ir vadizmas buvo ne „užuominos“ arba, kaip rašoma pažymoje, „apraiškos“, bet esminiai, sudėtiniai LAF politinės-ideologinės programos principai. Jie sudarė K. Škirpos būsimos Lietuvos viziją. (...) Noriu pabrėžti, kaip minėta pažymoje, „žydų klausimas“ turėjo būti sprendžiamas visų žydų išvarymu iš Lietuvos ir jų turto nusavinimo būdu. Toks etninis valymas, kuris laikomas nusikaltimu prieš žmoniją, buvo vienas iš pagrindinių LAF programos punktų, o ne apraiška“, – kalbėjo S. Sužiedėlis

              LGGRTC skelbtą pažymą galima rasti čia.

              https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...s-kolaborantas
              Paskutinis taisė Romas; 2024.09.16, 13:09.

              Comment


                LRT.lt 2024.12.04
                Zigmas Vitkus. „Lietuvos piliečių“ ar „lietuvių“ genocido ir rezistencijos tyrimų centras?
                Nuo pat Centro egzistavimo pradžios įstaiga buvo formuojama / formavosi kaip komunizmo nusikaltimų ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjimo atskleidimo ir tyrimų institucija, nors pavadinimas leido tikėtis platesnės veikimo srities. Šią tendenciją puikiai iliustruoja Centro leidybinė politika. (...)
                Charakteringa: visi šeši Lietuvos gyventojų genocido tomai (11 knygų) buvo skirti išimtinai sovietų aukoms atminti. Juose užfiksuotos 270 tūkst. sovietų represuotų asmenų pavardės, nuo 1939 m. iki 1991 m. Kaip manote, kokio periodo (vienintelio) trūksta? Taip, 1941–1944 m. ir nacizmo aukų sąrašo. Tai turbūt būtų galima paaiškinti ta aplinkybe, jog šiuo projektu rūpinosi tiesiogiai direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, o 1941–1944 m. laikotarpis tikrai nebuvo jos prioritetų sąraše.
                1997 m. Centras pradėjo leisti žurnalą Genocidas ir rezistencija. Iki šios dienos jame publikuota per 530 tekstų, iš kurių 94 – apie nacistinę okupaciją ir Holokaustą. Taigi, nemažai, bet 5,5 karto mažiau nei apie sovietinę okupaciją. Pastebėčiau, kad rašinių skaičius apie Holokaustą nuosekliai mažėjo. Per pirmą dešimtmetį publikuoti 48; antrą – 34; trečią (aštuonis metus) – 12 straipsnių. (...)

                Renginiai: per Holokausto dieną apie lietuvių tremtis
                Trečias šaltinis, parodantis Centro veiklos kryptį, yra viešieji renginiai. (...)
                2024 m. Centro svetainėje pateikta informacija per 170 Centre vykusių renginį, tačiau tik 14 jų buvo susiję su Holokausto tema. Dauguma iš šių 14 „informacijų“ – tai bendro pobūdžio informacija apie atmintinas dienas arba kitų institucijų renginiai, tarp kurių nemažai apie žydų gelbėtojus.
                Nagrinėjant informaciją apie Holokausto aukų atminimo renginius Centre, į akis krinta tai, kad per šios dienos renginius stinga su tema susijusio edukacinio turinio. Lankytojai kviečiami paminėti Rugsėjo 23-iąją ir vedami į parodas „Už Uralo, žemės galo“ arba „Kur gyveno lietuviai...“ ar „Skausmo paženklintas liaudies meno grožis“, kurios su Holokaustu niekaip nesusijusios. (...)

                Pažymos dėl kelių komplikuotų vyrų ir vienos moters
                Šiuo laikotarpiu išryškėjo penkios ryškios įtampos linijos, išbandžiusios Centro profesionalumą ir tapatybę. Trys iš jų buvo susijusios su nacių bendradarbiais: kapitono J. Noreikos, pulkininko K. Škirpos ir leitenanto J, Krikštaponio atvejais. Dvi kitos – su sovietų draugais: P. Cvirka ir S. Nėrimi.

                Čia aptarsiu tik peripetijas, susijusiais su J. Noreika, K. Škirpa ir J. Krikštaponiu. Mažiausiai įtampų sukėlė P. Cvirkos vertinimas. Dėl S. Nėries Centras pasiuntė visuomenei prieštaringas žinutes (jų prieštaringumas atspindi visuomenės poliarizaciją dėl Nėries) ir klimpo dėl J. Noreikos, K. Škirpos ir J. Krikštaponio.
                Dėl šių trijų asmenų vertinimo Centrui teko prirašyti ne vieną pažymą, adresuotą privatiems asmenims ir institucijoms. Jų veiklos vertinimo kontekstas nuo pat pradžių buvo komplikuotas vien dėl to, kad visiems trims, kadaise, „nekritiškuoju“ laikotarpiu Centro teikimu ir Prezidento dekretais buvo suteikti kario-savanorio statusai ir įvairūs garbės vardai (kartais išties barokiniai, štai ltn. Antanas Baltūsis-Žvejas nekritiškaisiais 1997-aisiais buvo pakeltas į pulkininkus, kaip ir ltn. J. Krikštaponis). (...)

                Charakteringas šiose pažymose buvo žodis „įtraukti“. Pavyzdžiui:
                - „Išdėstyti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 1941 m. liepos mėn. nacių okupacinei valdžiai nepavyko įtraukti (išskirta mano – Z. V.) J. Noreikos į Telšių aps. Plungės vls. vykusią žydų naikinimo operaciją“. Mano klausimas būtų toks: ar mes žinome, kad „bandė įtraukti“, nes jei bandė, o asmuo atsisakė – taškas jo naudai.
                - „Okupacinei nacių valdžiai jį pavyko įtraukti (išskirta mano čia ir toliau – Z. V.), kaip ir kitus lietuvių civilinės administracijos pareigūnus, su į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“ – pavyko „įtraukti“ ar „įsitraukė“? Žodis „įsitraukė“ liudytų asmens suverenumą, o „įtraukė“ – pasyvumą.
                - „Veikla buvo susijusi su žydų izoliavimu“ – „susijusi“, ar asmuo „vykdė nacių parėdymus dėl žydų izoliavimo“? – tai siunčia skirtingą žinutę. „Susijęs“ asmuo gali būt įvairiai, gal, pavyzdžiui, tik silpnai „susijęs“, o gali būti susijęs taip, kad netgi negalėsi atplėšti.

                - „K. Škirpai, jo vadovaujamai organizacijai galima prikišti tai, kad Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus reikia pastebėti, kad Berlyno LAF organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu – ar mums šiandien, kaip visuomenei, priimtinas toks požiūris?
                - „Taip pat reikia pastebėti ir tai, kad Berlyno LAF organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą“ – tikrai nebuvo žinoma, bet buvo žinoma apie Niurnbergo įstatymus, persekiojimus, patyčias, išvarymą, Krištolinę naktį, koncentracijos stovyklas, masines žudynes 1939–1940 m. Lenkijoje, Varšuvos getą.


                Pagal „kritiškąjį“ požiūrį, getų steigimas, žydų turto tvarkymas ir pasisavinimas (pasisavino jo ir J. Noreika) yra laikomi genocido dalimi, kaip ir nacių pakištų dokumentų pasirašymas bei skatinimas represuoti dalį gyventojų (kad ir siekiant juos išvaryti iš namų). Pagal „konservatyvųjį“ požiūrį, tai – lengvinančios aplinkybės, dalykai, kuriuos tarsi „galima suprasti“.

                https://www.lrt.lt/naujienos/nuomone...tyrimu-centras

                Comment

                Working...
                X