Seimo rinkimai 2016

[Eisinas]

Nu tai būtent, kad jo vertė yra spekuliacinė. Tau auksas gali teikti emocinį pasigėrėjimą, o kitam jis sukels alergiją. Trečiam emocinį pasigėrėjimą sukels sidabras. Tai kuo auksas vertesnis už sidabrą?

Turbut tuo, kad aukso maziau yra, sunkiau isgaunamas, paties metalo savybes, todel auksas ir brangesnis uz sidabra.
Turbut todel, kad per simtus metu tu kuriems auksas teikia didesni emocini pasigerejima nei sidabras, buvo ir yra daug daugiau, o is to atsiranda tradicijos, nuostatos t.t.

[senasnamas]

Creatium juk siūlė investuoti į meną. Matyt, galvoja, kad paveikslo praktinis panaudojimas didesnis nei aukso dirbinių ar monetų. Taip, pvz., sušalus paveikslą galima sudeginti ir pasišildyti, o su auksu tai nepasišildysi .

[dts]

Nu tai būtent, kad jo vertė yra spekuliacinė. Tau auksas gali teikti emocinį pasigėrėjimą, o kitam jis sukels alergiją. Trečiam emocinį pasigėrėjimą sukels sidabras. Tai kuo auksas vertesnis už sidabrą?

Vertė yra pagrįsta elemento retumu ir paklausa. Paklausą suformuoja tam tikros elemento savybės ir jokių spekuliacijų

[Creatium]

Creatium juk siūlė investuoti į meną. Matyt, galvoja, kad paveikslo praktinis panaudojimas didesnis nei aukso dirbinių ar monetų. Taip, pvz., sušalus paveikslą galima sudeginti ir pasišildyti, o su auksu tai nepasišildysi .

Jūs iškraipot pirminę mintį, tada bandot ją paneigti ir finale gaunasi diskusija su savimi.

Menas kaip ir auksas turi spekuliacinę vertę. Meno vertė dėl jo retumo, kokybės ir autorių. Aukso vertė dėl įsitikinimų, (ne)retumo ir "prabangos" statuso. Vienintelis skirtumas tarp jų - kad auksas yra priklausomas nuo pasiūlos/paklausos, o menas - ne. Aukso galima iškasti arba prigaminti. Meno kūrinių neprigaminsi, nes tai yra vienetiniai darbai. Meno kūriniai iš aukso - taip pat.

Dabar jūs bandot nuneigti spekuliacinę aukso vertę ir ieškot kažkokių nereikšmingų argumentų kodėl auksas turi vertę ir kodėl verta į jį investuoti.

Iš vis meno lyginti su auksu nelabai reikėtų, nes tai skirtingi dalykai. Tarsi lyginti aliuminį ir kokį nors vienetinį automobilį. Abu turi vertę, tačiau tik vieno jų vertė yra stabili ir praktiškai nekintanti į neigiamą pusę.

Su auksu panašiai kaip su kokiu gintaru. Kiniečiai prieš porą metų gintarą supirkinėjo kaip išprotėję, jį lydė ir gamino rožančius musulmonams. Tada visi "greitukai" pradėjo supirkinėt gintarą ir jį pardavinėt kiniečiams. Dabar visokiuose turgeliuose ant Tauro kalno ar prie Akropolio galima rasti krūvas gintaro dirbinių, kurių jau nebenorėjo pirkti kiniečiai.

Vertė yra pagrįsta elemento retumu ir paklausa. Paklausą suformuoja tam tikros elemento savybės ir jokių spekuliacijų

Bet jau išsiaiškinom, kad pramonėje aukso sunaudojama vos ~10% iš gaunamos dalies. Tai kur čia tas retumas? Bene visas kitas sunaudojimas yra meno dirbiniams, kurie yra visiškai spekuliacinis dalykas. Ypač masinės gamybos dirbiniai.

[nesekasi]

Bene visas kitas sunaudojimas yra meno dirbiniams, kurie yra visiškai spekuliacinis dalykas. Ypač masinės gamybos dirbiniai.

Užduotis namų darbams: pasiskaityti, kas yra pasiūla/paklausa, ir išsiaiškinti termino spekuliacija reikšmę.

[senasnamas]

Vienintelis skirtumas tarp jų - kad auksas yra priklausomas nuo pasiūlos/paklausos, o menas - ne.

Juk gali koks nors staiga dėl mados išpopuliarėjęs menininkas prikepti tų vienetinių kūrinių, nes bus paklausa, tačiau po kelių dešimtmečių tie kūriniai gali būti beverčiai, nes pasirodys, kad gal tas menininkas ir nebuvo toks jau išskirtinis. Nėra su tuo menu taip paprasta, nes juk pačių menininkų pasiūla gali būti neribota .

[Eisinas]

Bet jau išsiaiškinom, kad pramonėje aukso sunaudojama vos ~10% iš gaunamos dalies. Tai kur čia tas retumas? Bene visas kitas sunaudojimas yra meno dirbiniams, kurie yra visiškai spekuliacinis dalykas. Ypač masinės gamybos dirbiniai.

Koks skirtumas kokioje pramoneje naudojamas auksas, kontaktams ar juvelyrikos dirbiniams gaminti. Ir cia ir cia dirba zmones, moka moksecius ir cia ir cia yra pramone. Kontaktai gal pigesni, nes jie neturi menines vertes. Jeigu ziedai brangesni, tai del menines vertes, ar del ranku darbo, nes kontaktus turbut masina stampuoja, o zieda man zmogus pagamino pagal mano pageidavimus.

[Creatium]

Užduotis namų darbams: pasiskaityti, kas yra pasiūla/paklausa, ir išsiaiškinti termino spekuliacija reikšmę.

Šitie du dalykai yra labai tampriai susiję. Pasiūlos lygį galima labai greitai pareguliuoti siekiant kainų augimo arba kritimo.

Auksas, kaip bet kuri kita išgaunama medžiaga, yra nesunkiai pasiduodanti spekuliacijoms, nes neturi jokios itin didelės vertės. Šioks toks retumas ir nedidelis panaudojimas pramonėje. Tai yra viskas, ką gali pasiūlyti auksas. Visas kitas aukso panaudojimas yra spekuliacinis. Žiedų gamyba iš aukso yra spekuliavimas aukso "prabanga", bet žiedus galima gaminti iš ko tik nori. Ir auksinis žiedas gali net nebūti brangiausias.

[Creatium]

Juk gali koks nors staiga dėl mados išpopuliarėjęs menininkas prikepti tų vienetinių kūrinių, nes bus paklausa, tačiau po kelių dešimtmečių tie kūriniai gali būti beverčiai, nes pasirodys, kad gal tas menininkas ir nebuvo toks jau išskirtinis. Nėra su tuo menu taip paprasta, nes juk pačių menininkų pasiūla gali būti neribota .

Be abejo taip. Kaip jau išsiaiškinom anksčiau, investuoti į meną yra labai sunku. Tačiau gera investicija į meną yra ženkliai mažiau rizikinga, negu to paties dydžio investicija į auksą. Nes meno vertės negalima suspekuliuoti didinant ar mažinant pasiūlą.

Koks skirtumas kokioje pramoneje naudojamas auksas, kontaktams ar juvelyrikos dirbiniams gaminti. Ir cia ir cia dirba zmones, moka moksecius ir cia ir cia yra pramone. Kontaktai gal pigesni, nes jie neturi menines vertes. Jeigu ziedai brangesni, tai del menines vertes, ar del ranku darbo, nes kontaktus turbut masina stampuoja, o zieda man zmogus pagamino pagal mano pageidavimus.

Tai čia jau bandai nukreipti temą neaiškia linkme. Nei vienas tavo šitų žodžių nepatvirtinta tariamos aukso vertės. Rankų darbo galima padaryti iš bet kokios medžiagos: aukso, kitų metalų ir jų lydinių, medžio, akmens, meteorito ir ko tik nori. Ir dalis tų dirbinių turės didesnę piniginę vertę, negu auksiniai.

[Monteq]

Priminsiu, kad temos, kurioje diskutuojate pavadinimas "Seimo rinkimai 2016"

[Eisinas]

Tai čia jau bandai nukreipti temą neaiškia linkme. Nei vienas tavo šitų žodžių nepatvirtinta tariamos aukso vertės. Rankų darbo galima padaryti iš bet kokios medžiagos: aukso, kitų metalų ir jų lydinių, medžio, akmens, meteorito ir ko tik nori. Ir dalis tų dirbinių turės didesnę piniginę vertę, negu auksiniai.

Sutinku, bet sie dirbiniai netures dedesnes pinigines vertes vien todel, kad jie nera auksiniai. Verte cia atsiranda kaip meno dirbinio. Skirtumas toks, kad jeigu meno dirbinys abejotinos menines vertes, tai auksinis tures bent jau aukso kaip metalo kaina, o medinis kaip vienos malkos kaina.

[Aleksio]

Turbut tuo, kad aukso maziau yra, sunkiau isgaunamas, paties metalo savybes, todel auksas ir brangesnis uz sidabra.
Turbut todel, kad per simtus metu tu kuriems auksas teikia didesni emocini pasigerejima nei sidabras, buvo ir yra daug daugiau, o is to atsiranda tradicijos, nuostatos t.t.

Trumpai sakant - aukso kaina išlieka aukšta dėl mados.

[lukass]

Žodžiu, reziumuojant: Seimas, kaip ir auksas, niekuomet nepraras savo vertės.

[Creatium]

Sutinku, bet sie dirbiniai netures dedesnes pinigines vertes vien todel, kad jie nera auksiniai. Verte cia atsiranda kaip meno dirbinio. Skirtumas toks, kad jeigu meno dirbinys abejotinos menines vertes, tai auksinis tures bent jau aukso kaip metalo kaina, o medinis kaip vienos malkos kaina.

Gali turėt didesnę vertę. Pavyzdžiui iš brangesnių metalų pagaminti. Bet jų ta vertė bus tokia pati spekuliacinė kaip ir aukso. Iš esmės bet kokios medžiagos vertė yra spekuliacinė. Pavyzdžiui meteorito metalas turi labai didelę vertę, nes yra retas. Bet jeigu aš turiu kilogramą meteorito, galiu jį padalinti į tūkstantį dalių ir jas parduoti visas greitu metu arba galiu po vieną kasmet pardavinėti. Ir piniginis dydis, kurį gausiu už vienetą, bus skirtingas. Čia labai labai paprastas pavyzdys.

[Creatium]

Žodžiu, reziumuojant: Seimas, kaip ir auksas, niekuomet nepraras savo vertės.

Išvada ta, kad balsuot reik už konservatorius, nes jie, kaip ir auksas, puoselėja gilias vertybių ir vertės tradicijas

[Globalus]

Tema reikia pervadinti, "Plepalai apie auksa

[Creatium]

/\ Kodėl? Mes kiek platesniu mastu žvelgiam į rinkimus Lietuvoje. Kaip matome, priežasčių balsuoti už konservatorius yra kur kas daugiau, negu jų programa geba aprašyti.

[udrius]

Vaje vaje kobcervatoriai nusirito iki darbo parcijos lygio - papirkineja rinkejus . I kas dabaries bus?

[Galis]

iš A. Kubiliaus fb:

1. Premjeras Butkevičius sako, kad dėl šiandienos Lietuvos geležinkelių skandalo kaltas Kubilius:
"Premjeras Algirdas Butkevičius nesutinka su prezidentės kritika, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybė valstybėje, be to, pažymi, kad sprendimai dėl bėgių iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į Rengę Latvijoje išmontavimo priimti po 2008 metų Seimo rinkimų, kai pradėjo dirbti konservatoriaus Andriaus Kubiliaus."
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...71370960<br />
2. Bėgiai išardyti 2008 spalio mėnesį, o traukinių eismas sustabdytas dar mėnesiu anksčiau - rugsėjo mėnesį:
"Eismą minėtame ruože Lietuvos geležinkeliai sustabdė 2008 m. rugsėjį, dar po mėnesio bėgiai išardyti ir nuo tol neatstatyti, nurodo EK."
http://vz.lt/archive/article/2015/1/...urencija<br />
3. XV Vyriausybė (vadovaujama Premjero A.Kubiliaus) darbą pradėjo 2008 m. gruodžio 9 d.
4. A.Butkevičiaus biografija: 2006 m. liepos 19 d. - 2008 m. gruodžio 10 d. XIV Vyriausybės (Premjeras G.Kirkilas) Susisiekimo ministras, atsakingas už AB "Lietuvos Geležinkeliai" veiklą, tame tarpe ir už veiksmus 2008 spalio mėnesį išardant Rengės geležinkelio ruožą.
Taigi - pagal A. Butkevičių Kubilius kaltas, kad 2008 rugsėjo-spalio mėnesiais Susisiekimo ministru dirbo A. Butkevičius ir tuo metu "Lietuvos Geležinkeliai" išardė bėgius, nors Kubilius Premjeru tapo tik gruodžio mėnesį.

[udrius]

tai megztosios beretes, nesulaukiu atsakymo, ar koncervatoriai gali papirkineti rinkejus ar nea ?


VRK: konservatorių renginys sostinėje su J. Didžiuliu — rinkėjų papirkinėjimas

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį konstatavo, kad gegužės pradžioje renginį sostinės Katedros aikštėje su žinomu muzikantu Jurgiu Didžiuliu suorganizavę konservatoriai pažeidė Seimo rinkimų įstatymo nuostatą, draudžiančią papirkti rinkėjus.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=71382430