Seimo rinkimai 2016

[senasnamas]

Taigi galima grįžti prie klausimo, kodėl emigrantai, kurių didelei daliai teko išvykti valdant konservatoriams, bei Vilnius turi savo gyventojų sudėtyje didelę dalį (lyginant su kitais Lietuvos rajonais, neskaitant poros rytinių) slaviškos kilmės vis dar besiilginčių SSRS piliečių balsavo už konservatorius lieka neaiškus.

Jei būdami valdžioje socdemai būtų parodę bent minimaliai kompetencijos ir socialdemokratijos, atsikratę kai kurių visiems įgrisusių savo narių (arba bent jau neleidę jiems per daug reikštis), tai konservatorių nelabai kas būtų pasigedę ir apie koalicijos formavimą jie net nesvajotų. Lietuvoje jokia valdanti politinė jėga nesprendžia esminių problemų ir neatlieka būtinų reformų (iš esmės užsiima trumpalaikiu "gaisrų gesinimu", jei reikalas prispaudžia), todėl per kiekvienus rinkimus ieškoma gelbėtojų ir daug šansų įgyja naujos partijos.

[lietus]

Taigi, geografiškai didžioji Lietuvos dalis ir balsavo prieš socdemus ir konservatorius. Jie ten surinko po lygiai. O objektu išraiškai "prieš" buvo pasirinkti valstiečiai, nes iš esmės daugiau ir nebuvo labai ką rinktis.

[digital]

O iš kur pats tamsta žinai, kad jie balsavo už valstiečius ar dar ką ir kad nebalsavo už konservatorius?

Taigi juk elementaru - pažiūrėk, kiek Vilniuje lenkų, ir kiek balsavo už lenkų partiją. Ir palygink.

[index]

Viskas yra daug paprasčiau. Geriau gyvenančios, turtingesnės Lietuvos vietos balsuoja už dešiniuosius, nes jie gina jų interesus (laisvai daryti verslą, rūkyti žolę, tuoktis gėjams). Skurdesnės balsuoja už kairesnes jėgas, kurios žada jiems padėti ir visas būtų ok, jei jie tikrus kairiuosius ir galėtų rinkti.

O emigrantų balsuoja labai nedaug t.y. balsuoja tokie kaip John t.y. turtingesni ir laimingesni emigrantai (ar geriau vadinti ekspatais, nežinau ). Tai balsavimas už dešiniuosius natūralus. Skurdesni, rankų darbą ar žemės ūkyje dirbantys emigrantai išvis nebalsuoja, nes neturi kada, o nemaža dalis (kitaip nei pirmieji) nesieja savo tolimesnio gyvenimo su Lietuva. Ir "krizė su konservatoriais išvarė" (t.y. jie išvažiavo per krizę, nes ji juos stipriai palietė) galioja antriesiems, o ne pirmiesiems.

[lietus]

Kiek žinau Šalčininkų rajone už lenkus balsuojama, nes pensininkams kaime (o jųie ir sudaro rajono gyventojų daugumą) seniūnė jau seniai praplovusi smegenis, kad jei nebalsuos už lenką, tai žiemą malkų niekas jiems neatveš. Kažkaip abėjojiu, kad Vilniaus mieste malkos aktualu.
O štai iš Rusijos ateinančiai propogandai konservatorių klaidos jigu jie bus valdžioje, labai pasitarnaus. Todėl, visai logiškai galima iškelti sąmokslo teoriją. Nes kiek iki šio buvo valdžioje konservatoriai nesugebėjo bent jau Lietuvos gyventojų akyse pagerinti gyvenimo kokybės. Dok Dieve, kad jeigu šį kartą jie bus valdžioje jiems pavyktų, nors atvirai nematau kol kas kas ne tik jiems, bet iš viso kažkam tai pavyktų (bent jau iš to ką ir kaip jie prieš rinkimus prišnekėjo).

[Lettered]

Viskas yra daug paprasčiau. Geriau gyvenančios, turtingesnės Lietuvos vietos balsuoja už dešiniuosius, nes jie gina jų interesus (laisvai daryti verslą, rūkyti žolę, tuoktis gėjams). Skurdesnės balsuoja už kairesnes jėgas, kurios žada jiems padėti ir visas būtų ok, jei jie tikrus kairiuosius ir galėtų rinkti.

O emigrantų balsuoja labai nedaug t.y. balsuoja tokie kaip John t.y. turtingesni ir laimingesni emigrantai (ar geriau vadinti ekspatais, nežinau ). Tai balsavimas už dešiniuosius natūralus. Skurdesni, rankų darbą ar žemės ūkyje dirbantys emigrantai išvis nebalsuoja, nes neturi kada, o nemaža dalis (kitaip nei pirmieji) nesieja savo tolimesnio gyvenimo su Lietuva. Ir "krizė su konservatoriais išvarė" (t.y. jie išvažiavo per krizę, nes ji juos stipriai palietė) galioja antriesiems, o ne pirmiesiems.

Bet kodėl kiekvienus rinkimus laimi vis skirtinga partija? T.y. dar nebuvo taip, kad ta pati laimėtų bent 2 kartus iš eilės, pvz. Švedijoje socdemai 100 metų laimi visus rinkimus. Reiškia nėra tie elektoratai taip aiškiai pasidalinę.

[Galis]

Taigi, geografiškai didžioji Lietuvos dalis ir balsavo prieš socdemus ir konservatorius. Jie ten surinko po lygiai. O objektu išraiškai "prieš" buvo pasirinkti valstiečiai, nes iš esmės daugiau ir nebuvo labai ką rinktis.

dar papasakokite kas išvis neatėjo į rinkimus, nes tokių yra puse Lietuvos. Ir jei jau forumą laikome bent šiek tiek rimtesniu, gal vertėtų remtis kažkokiais šaltiniais, o ne acto garinimu?

[digital]

Kiek žinau Šalčininkų rajone už lenkus balsuojama, nes pensininkams kaime (o jųie ir sudaro rajono gyventojų daugumą) seniūnė jau seniai praplovusi smegenis, kad jei nebalsuos už lenką, tai žiemą malkų niekas jiems neatveš. Kažkaip abėjojiu, kad Vilniaus mieste malkos aktualu.

Na tai aš ir siūliau tamstai pasižiūrėti rezultatus. Matau, kad pačiam nepavyksta, tai padedu -
http://www.vrk.lt/2016-seimo/rezulta...gId-18954.html
Justiniškių (Nr.7) apygarda - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatė antra. Tai daugmaž sutampa su lenkų procentu Vilniuje. Tai kas tada iš slavų balsavo už konservatorius?

O štai iš Rusijos ateinančiai propogandai konservatorių klaidos jigu jie bus valdžioje, labai pasitarnaus. Todėl, visai logiškai galima iškelti sąmokslo teoriją.

Labai kvaila teorija. Jei rusai būtų susitarę specialiai balsuoti už konservatorius, kad Lietuvai būtų blogiau, tai tikrai jau būtų išlindę

[index]

Bet kodėl kiekvienus rinkimus laimi vis skirtinga partija? T.y. dar nebuvo taip, kad ta pati laimėti bent 2 kartus iš eilės, pvz. Švedijoje socdemai jau 100 metų laimi rinkimus. Reiškia nėra tie elektoratai taip aiškiai pasidalinę.

Mano nuomone, taip yra dėl to, kad neturtingesnė provincijos (į tą įeina beveik viskas išskyrus tris didžiausius miestus su apylinkėm) Lietuva yra didesnė už turtingesnę Lietuvos dalį. Natūralu, kad už dešiniuosius jie nebalsuoja.

Kitas dalykas, kad tikros kairiosios partijos, kuri atstovautų jų interesus (ir negana to, nebūtų korumpuoti durniai) nėra. Dėl to kiekvieną kartą nusivylus išrinktais anksčiau toliau bandoma, gal šitie pagaliau bus tie, kurių reikia.

Būtų socdemai normaliais socdemais visokiems "naujiems gelbėtojams" tiesiog nišos neliktų ir liktų iš esmės tripartinė sistemą (kaip anksčiau UK), su didelėmis konservatorių ir socdemų partijomis ir mažesniais liberalais.

[lietus]

... Geriau gyvenančios, turtingesnės Lietuvos vietos balsuoja už dešiniuosius...

Nuo kada Alytaus rajonas yra turtingesnė Lietuvos vieta? O pagal savivaldybės biudžeto pajamas kiek žinau turtingiausias yra Vilniaus rajonas, bet ten kažkaip nelabai už konservatorius, na tiek to ten lenkiška specifika. Tuo tarpu vienoje turtingiausių Mažeikių rajono savivaldybėje konservatoriai nelaimėjo. O Vilniaus miestas ar kartais nedidžiausią skolą turinti savivaldybė Lietuvoje?

[lietus]

dar papasakokite kas išvis neatėjo į rinkimus, nes tokių yra puse Lietuvos. Ir jei jau forumą laikome bent šiek tiek rimtesniu, gal vertėtų remtis kažkokiais šaltiniais, o ne acto garinimu?

Remkimės šaltiniu: http://dc1.maps.lt/rinkimai2016/rezultatai_I_turas/ . Kaip matome didžiojoje geografišaki Lietuvuje nei koncervatoriai, nei socdemai nelaimėjo. O gal vrk pateikiami duomenys irgi yra acto garinimas?
O dėl 50%, tai rinkėjai yra visi Lietuvos piliečiai (tarp jų Ala Pugačiova, Kristina Orbakaitė, Borisas Mojesejevas, Izabelė Tobias ir t.t ) ir jų sąraše yra beveik tiek pat kiek ir oficialiai gyventojų. Tarsi vaikų iki 16 metų visai neegzistuotų. Todėl 50% dar yra labai geras rezultatas.

[John]

Nuo kada Alytaus rajonas yra turtingesnė Lietuvos vieta? O pagal savivaldybės biudžeto pajamas kiek žinau turtingiausias yra Vilniaus rajonas, bet ten kažkaip nelabai už konservatorius, na tiek to ten lenkiška specifika. Tuo tarpu vienoje turtingiausių Mažeikių rajono savivaldybėje konservatoriai nelaimėjo. O Vilniaus miestas ar kartais nedidžiausią skolą turinti savivaldybė Lietuvoje?

Alytus ir Mažeikiai, viso labo, nukrypimai nuo normos. Ieškodamas sliekų vargiai tuo pasinaudosi. Turtingiausios Lietuvos vietos yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda ir būtent dėl šių miestų konservatoriai ir liberalai gauna tiek balsų, kiek gauna.

[index]

Nuo kada Alytaus rajonas yra turtingesnė Lietuvos vieta? O pagal savivaldybės biudžeto pajamas kiek žinau turtingiausias yra Vilniaus rajonas, bet ten kažkaip nelabai už konservatorius, na tiek to ten lenkiška specifika. Tuo tarpu vienoje turtingiausių Mažeikių rajono savivaldybėje konservatoriai nelaimėjo. O Vilniaus miestas ar kartais nedidžiausią skolą turinti savivaldybė Lietuvoje?

Išskirčių visada bus, bet žiūrim bendrą vaizdą. Už konservatorius be Alytaus dar balsavo Vilnius (+Trakai, kas irgi Vilnius), Kauno metropolitan area ir Klaipėdos metropolitan area. Taigi turtingiausios ir miestietiškos vietos, kur žmonėms minimalus atlyginimas neaktualus, o dažnesnė kalbos tema - darbuotojų trūkumas. Savivaldybės skola, beje, gyventojus daro turtingesnius, o ne atvirkščiai.

Likusi Lietuva (Mažeikiai, nepaisant naftos perdirbimo gamyklos, nėra didmiesčių turtingumo lygio, juo labiau ten apylinkė labai didelė) balsavo už valstiečius (save pozicionuojančius kaip kairesnius) ar socdemus.

[daktaras]

lietus, o tu supranti, kad ta geografinė dalis yra perspjaunama didmiesčių gyventojų kiekiu? Lietuva laikosi šiuo metu ant didžiųjų miestų ir jų gyventojai, kurdami didžiąją dalį Lietuvos BVP ir sprendžia pagrinde, kas turi valdyti šalį ir kokia kryptimi mes turime eiti. Su visa pagarba regionams, jų tikrai negalima užmiršti, bet Lietuva stovi ant Vilniaus ir Kauno, dar Klaipėdos, ir šie regionai sustato viską į vėžes. Nu aišku kauniečiai nemažai pripjovė, atsirado mat ūkininkai blaivininkai šiais metais, egzotikos mėgėjai...

[lietus]

Gyventojų skaičiumi jie kol kas neperspjauną, realiai sudaro apie 50%, pagal oficialią statistiką turbūt apie 40%. O, kad konservatoriai yra miesčioniška partija, tai irgi neginčijamas faktas. Nors kitos partijos irgi nėra orentuotos į provinciją, bet bent jau iki šiol pas konservatorius tas pagrindinių didmiesčių protegavimas stipriai jautėsi. Tiesa prieš šiuos rinkimus buvo pažadėta berods 160 įmonių būtent į regionus pritraukimas, įdomu kaip su tuo susitaikė K.Masiulis. O bėda ta, kad Lietuva niekada nebuvo miesčioniškas kraštas. Taip jau istoriškai susiklostė. Todėl didžioji dauguma gyveno ne didmiesčiuose, tačiau jau nuo 1992 metų prasidėjo spartus įstaigų uždarinėjimas rajonuose ir jų sukėlimas į didmiesčius. Paskui jas patraukė ir gyventojai. Tačiau dabar iš rajono labiau apsimoka važiuoti į pavyzdžiui Norvegiją, nei į Vilnių. Todėl emigracijos dar kelis metus beveik neįmanoma bus pažaboti. Na nebent bus imtasi kokių radikalių priemonių. Nes jeigu dar prieš 10 metų iš rajonų dar plūdo į didmiesčius, tai dabar jau nelabai kas ir apie juos svarsto.

[digital]

Nors kitos partijos irgi nėra orentuotos į provinciją, bet bent jau iki šiol pas konservatorius tas pagrindinių didmiesčių protegavimas stipriai jautėsi.

Kokiu būdu (konkrečiai jei galima)?

O bėda ta, kad Lietuva niekada nebuvo miesčioniškas kraštas. Taip jau istoriškai susiklostė.

Tai niekur kažkada nebuvo.

[udrius]

Taigi, per pirmą turą išrinkti 3 kandidatai

Antakalnio apygardoje Vilniuje į Seimą išrinkta su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais kandidatavusi Ingrida Šimonytė, ji surinko 51,54 proc. rinkėjų balsų. Šalčininkų-Vilniaus apygardoje į Seimą išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Leonardas Talmontas, gavęs 64,43 proc. rinkėjų balsų. Medininkų apygardoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis Seimo nario mandatą pirmajame ture laimėjo su 53,31 proc. rinkėjų balsų.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=72572872


Lenkų balsas tampa vis svarbesnis būsimoje koalicijoje

[J.U.]

Lenkų balsų rezultatas yra išdava dviejų dalykų. Pirma, ankstesnių Lietuvos politikų durnumo, leidusio kurti ne politines o nacionalines partijas. Antra tai rodo lenkų sugebėjimą visais įmanomais, švariais ir nešvariais būdais mobilizuoti savo rinkėjus, priversti juos balsuoti pagal planą ir suburti didelį balsuojančių skaičių. Tikrai ne 50% kaip likusioje Lietuvoje.
Dar nereiktų atmesti Lenkijos kišimosi per finansavimą ir lenko kortų dalijimus.

[index]

Lenkų balsų rezultatas yra išdava dviejų dalykų. Pirma, ankstesnių Lietuvos politikų durnumo, leidusio kurti ne politines o nacionalines partijas. Antra tai rodo lenkų sugebėjimą visais įmanomais, švariais ir nešvariais būdais mobilizuoti savo rinkėjus, priversti juos balsuoti pagal planą ir suburti didelį balsuojančių skaičių. Tikrai ne 50% kaip likusioje Lietuvoje.
Dar nereiktų atmesti Lenkijos kišimosi per finansavimą ir lenko kortų dalijimus.

Čia yra provincijos sindromas, kur dažnai susilieja vietinis verslas, politikai ir gaunasi vietinė kunigaikštystė, kur žmonės tampa visiškai nuo kažko priklausomi (veikia/veikė ir kitur pvz. tuose pačiuose Pagėgiuose, tik lenkiškuose rajonuose stipriau). Ir tada atsiranda elementarus šantažas: nebalsuosi už ką reikia - atleisim iš darbo, vaikas į mokyklą nepateks etc. etc.

[Galis]

Taigi, per pirmą turą išrinkti 3 kandidatai

Antakalnio apygardoje Vilniuje į Seimą išrinkta su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais kandidatavusi Ingrida Šimonytė, ji surinko 51,54 proc. rinkėjų balsų. Šalčininkų-Vilniaus apygardoje į Seimą išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Leonardas Talmontas, gavęs 64,43 proc. rinkėjų balsų. Medininkų apygardoje Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis Seimo nario mandatą pirmajame ture laimėjo su 53,31 proc. rinkėjų balsų.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=72572872


Lenkų balsas tampa vis svarbesnis būsimoje koalicijoje

o kokia ta būsima koalicija jei lenkų balsas tampa vis svarbesnis?