Latvijos ir Estijos aktualijos

[Romas]

Diskusija šiek tiek nutolo nuo temos.
Tik klausimas,.kur geriau perkelti paskutinius pranešimus.

[digital]

Turbūt į temą apie Latviją.

[Tomizmas]

Neseniai grįžau iš nemažo kelių dienų pasivažinėjimo po Latviją, ir vėl eilinį kartą pojūtis, kad grįžau į Lietuvą kaip į labai gyvą šalį. Puikus Latvijos pajūris, puiki Ryga, bet visur kitur, ypač provincijoje... Niūrūs ir liūdni vaizdai. Tuštumos pojūtis kartais net pradeda atrodyti kraupus, lyg važiuotum per taigą. Miškai, krūmynai, prasti keliai, mediniai stulpai ir retos, labai retos mažos gyvenvietės, ir tos pačios neblnzgančios tvarka. Ir taip visur - nuo Ventspilio iki Daugpilio. Nežinau, kada ir kodėl jie prasileido, bet atotrūkis nuo Lietuvos į prastesnę pusę ryškus ir net atrodo, kad kas metai vis labiau ryškėja. Keistas pojūtis grįžus į Lietuvą: ir keliai kitokios kokybės, ir kaimų daugiau, jie patys tvarkingesni, ir miškai kažkaip labiau patvarkyti, prižiūrėti, ir dirbamų laukų daugiau (Latvijoje retai yra tokių vietų, kur galėtum plačiai ir toli matyti - praktiškai visur horizontą dengia miškai arba krūmai), ir kažkaip spalvingiau, gėlių daugiau, namai ryškiau padažytų (Lietuvoje retenybė pamatyti pilkų nedažytų lentų trobą, kai Latvijoje tokių pilna) ir netgi medinių stulpų nėra.

Ryga taip, puiki, ir Senamiestis, ir perimetrinis (ko labai trūksta Vilniuje) "Naujamiestis" su Stokholmo pojūčiu (taip jau gyvenimiškai gavosi, kad Stokholmo centre esu vaikščiojęs daugiau nei kaimyninės Rygos, tai man centro gatvės tikrai turi tokį Stokholmo vaibą), bet vėl gi - kitame krante, prie Rygos NMC (kurio dar net negalima tokiu pavadinti) Prasideda labai į Vileiką panašūs kvartalai. Kiti didesni miestai visai nieko (su sava doze negražių rajonų), bet irgi, kas krenta akis - daug netvarkos. Gatvės, šaligatviai, namų būklė. Aš tikrai nenoriu juoktis iš kaimynų, bet tiesiog graudžiai visa tai atrodo. Atrodo, tas pats potencialas, tokios pačios startinės pozicijos - o rezultatas kitas.

[John]

Aha, panašūs ir mano įspūdžiai šią vasarą. Su kai kuriomis išimtimis (Kuldiga, pavyzdžiui). Nepaisant nesibaigiančio potencialo, Latvijos miestuose jaučiasi Lietuvai mažiau būdingas didelio masto apleidimo ir ištuštėjimo jausmas, kuris kai kur atrodo ne šiaip liūdnai, bet baugiai ir nejaukiai. Rygoje to irgi yra, nors gal ir mažiau, nei kitur. Dugiausiai to mačiau Liepajoje. Miestas galėtų būti gražus, yra gražios architektūros, bet didžioji dalis miesto atrodo kaip Fallout 4 be jokių gyvybės ar progreso ženklų.

[Lettered]

Aha, panašūs ir mano įspūdžiai šią vasarą. Su kai kuriomis išimtimis (Kuldiga, pavyzdžiui). Nepaisant nesibaigiančio potencialo, Latvijos miestuose jaučiasi Lietuvai mažiau būdingas didelio masto apleidimo ir ištuštėjimo jausmas, kuris kai kur atrodo ne šiaip liūdnai, bet baugiai ir nejaukiai. Rygoje to irgi yra, nors gal ir mažiau, nei kitur. Dugiausiai to mačiau Liepajoje. Miestas galėtų būti gražus, yra gražios architektūros, bet didžioji dalis miesto atrodo kaip Fallout 4 be jokių gyvybės ar progreso ženklų.

Liepojoje dabar gyventojų netgi mažiau nei buvo XIX a. gale ir dvigubai mažiau nei per piką XX a., labai panaši situacija ir su Daugpiliu, kiek geresnė situacija tik Rygoje, tiksliau ten, kur turtingi rusai perka butus ir statosi namus (kad gautų Latvijos lengvai dalinamą galimybę gyventi ES ir saugiai laikyti uždirbtus pinigus) - senamiestyje, naujamiestyje, Rygos priemiesčiuose ir Jūrmaloje, tai tose vietose gyvybės yra ir vaizdas geresnis, bet Rygos sovietiniai miegamieji rajonai kaip mūsų naujosios vilnios. Latvijos aukso amžius buvo iki WWI, tas labai jaučiasi, tiek architektūroje, tiek apskritai atmosferoje, kai miestai ištuštėję, o ir tie patys likę gyventojai ne jauni ir veiklūs, o seni ir pavargę.

[Garbanius]

Man tik keista, kad Tomizmas akcentuoja latviu apsileidima, kuris Lietovoje matomas gerokai daugiau. Kad LV skurdžiau tai taip, bet privatus apsileidimas LT kur kas didesnis( pradedant nuo skirtingu fasadu ir langu, baigiant lauko WC Žvėryne)

[Tomas]

Liepojoje dabar gyventojų netgi mažiau nei buvo XIX a. gale ir dvigubai mažiau nei per piką XX a., labai panaši situacija ir su Daugpiliu, kiek geresnė situacija tik Rygoje, tiksliau ten, kur turtingi rusai perka butus ir statosi namus (kad gautų Latvijos lengvai dalinamą galimybę gyventi ES ir saugiai laikyti uždirbtus pinigus) - senamiestyje, naujamiestyje, Rygos priemiesčiuose ir Jūrmaloje, tai tose vietose gyvybės yra ir vaizdas geresnis, bet Rygos sovietiniai miegamieji rajonai kaip mūsų naujosios vilnios. Latvijos aukso amžius buvo iki WWI, tas labai jaučiasi, tiek architektūroje, tiek apskritai atmosferoje, kai miestai ištuštėję, o ir tie patys likę gyventojai, ne jauni ir veiklūs, o seni ir pavargę.

Tai pvz. važiuodamas per Vilnių matai bokštinius kranus ant kiekvieno kampo. Važiuojant per Rygą kranų nepamatysi (na OK, pamatysi, jei gerai pataikysi - pvz. į Skanstę https://www.google.com/maps/@56.9684...7i13312!8i6656 ). Visai kitas jausmas.

[Tomas]

Man tik keista, kad Tomizmas akcentuoja latviu apsileidima, kuris Lietovoje matomas gerokai daugiau. Kad LV skurdžiau tai taip, bet privatus apsileidimas LT kur kas didesnis( pradedant nuo skirtingu fasadu ir langu, baigiant lauko WC Žvėryne)

Aha:
https://www.google.com/maps/@56.9610...7i13312!8i6656

[Garbanius]

Aha:
https://www.google.com/maps/@56.9610...7i13312!8i6656

Tai aišku, kad ir LV to yra, bet Lietuvą pavyt vargu ar pavyks vandalinimo prasme.
Dar Tomizmas minėjo, kad jam mediniai stulpai nepatinka, man jie kaip tik labai kietai atrodo. Lietuvoje po šiai dienai vyraujantys gelžbetoniniai gali patikt tiek pat kiek tarybiniai komiblokų kvartalai.

[manometras]

Man tik keista, kad Tomizmas akcentuoja latviu apsileidima, kuris Lietovoje matomas gerokai daugiau. Kad LV skurdžiau tai taip, bet privatus apsileidimas LT kur kas didesnis( pradedant nuo skirtingu fasadu ir langu, baigiant lauko WC Žvėryne)

Man kyla įtarimas, kad Tomizmas buvo Latgaloje (mediniai nedažyti namai).
Visur kitur, jeigu buvo, nerado paslėptų miestelių, dvarų, pilių, kurortų ir vienkiemių. Taip, latviai ne rusai, negyvena pasirodymui.
Latvijoj atidžiau ieško skylių ir problemų, o savo Vilniuje mato tik kranus ir naujoves. Lietuvoj sudėtų plastikinių langų ir metalinių durų nelaiko apsileidimo ženklu, o Latvijoj laikomas nerestauruotas, bet ir neišluptas senas medines duris laiko apsileidimu. Triukšmą, ryškias spalvas, gamtos betonavimą laiko gyvumu, o gamtą, tylą ir santūrumą – išmirimu, kraupumu.

[tajus3]

Man kyla įtarimas, kad Tomizmas buvo Latgaloje (mediniai nedažyti namai).
Visur kitur, jeigu buvo, nerado paslėptų miestelių, dvarų, pilių, kurortų ir vienkiemių. Taip, latviai ne rusai, negyvena pasirodymui.
Latvijoj atidžiau ieško skylių ir problemų, o savo Vilniuje mato tik kranus ir naujoves. Lietuvoj sudėtų plastikinių langų ir metalinių durų nelaiko apsileidimo ženklu, o Latvijoj laikomas nerestauruotas, bet ir neišluptas senas medines duris laiko apsileidimu. Triukšmą, ryškias spalvas, gamtos betonavimą laiko gyvumu, o gamtą, tylą ir santūrumą – išmirimu, kraupumu.

Kad Latvijoj apsileidimas ir kraupumas mažuose miesteliuose tikrai neturi nieko bendro su santūrumu. Ką pavyzdžiui bendro turi su santūrumu, tai, kad nuvažiavęs prie geležinkelio stoties pamatai tokį vaizdą https://www.google.com/maps/@56.4439...7i13312!8i6656 ? O tai, kad ant bėgių auga piktžolės irgi santūrumas?

[PoDV]

Man tik keista, kad Tomizmas akcentuoja latviu apsileidima, kuris Lietovoje matomas gerokai daugiau. Kad LV skurdžiau tai taip, bet privatus apsileidimas LT kur kas didesnis( pradedant nuo skirtingu fasadu ir langu, baigiant lauko WC Žvėryne)

Latvija gana ilgai buvo labiau išsivysčius, gal net žymiai labiau išsivysčius. Lietuva tik nuo 20 a. vidurio pradėjo kilti, vystėsi šiokia tokia pramonė, kelių tinklas. Paskui dar buvo ūkio nuosmukis po SSRS žlugimo, bet dabar Lietuva vėl vystosi, labiausiai didieji miestai, bet ir mažieji miestai labai nemiega bent jau turizmo sektoriuje. Galbūt padeda didesnis gyventojų tankumas ir Lenkijos kaimynystė, šioks toks norėjimas imti pavyzdį iš jos sėkmių.

Kiekvienas kraštas nešasi su savimi ir savo istorijos uodegą. Jei ji turėjo tamsesnių laikotarpių, tai tą bus galima pajausti labai ilgai per architektūrą ar netgi ekonominį raštingumą ir psichologiją

Lietuvą kaimynų atžvilgiu labiausiai nusmukdė carinis laikotarpis, o Latviją sovietmetis. Dėl Estijos kyla minčių, kad tiesiog žaidė sėkmė, nes nevėlavo baudžiavos panaikinimas, neokupuotų Skandinavijos šalių artumas, panaši į suomių kalba, o vėlyvuoju sovietmečiu buvo "lango į Vakarus" politika.

[index]

Latvija gana ilgai buvo labiau išsivysčius, gal net žymiai labiau išsivysčius. Lietuva tik nuo 20 a. pradėjo kilti, vystėsi šiokia tokia pramonė, kelių tinklas. Paskui dar buvo ūkio nuosmukis po SSRS žlugimo, bet dabar Lietuva dėl vystosi, labiausiai didieji miestai, bet ir mažieji miestai labai nemiega bent jau turizmo sektoriuje. Galbūt padeda didesnis gyventojų tankumas ir Lenkijos kaimynystė, šioks toks norėjimas imti pavyzdį iš jos sėkmių.

Kiekvienas kraštas nešasi su savimi ir savo istorijos uodegą. Jei ji turėjo tamsesnių laikotarpių, tai tą bus galima pajausti labai ilgai per architektūrą ar netgi ekonominį raštingumą ir psichologiją

Geriausi Latvijos laikai buvo iki pirmojo pasaulinio karo kai ji buvo Rusijos imperijos pramonės centras ir uostas, dėl ko ten daugybė puikios 19 amžiaus pabaigos - 20 amžiaus pradžios architektūros. Lietuva tuo tarpu (daugiausia dėl sukilimų) buvo represuojama ir stagnavo, didelė dalis to, kas buvo pasiekta ATR buvo išvis sunaikinta. Tada po pirmojo pasaulinio karo Lietuva pradėjo atsigauti, o Latvija netekusi Rusijos rinkos smukti.

Labiausiai Latvija smuko po sovietmečio ir (manau, dėl to, kad pasirinko labai savotišką strategiją - būti Rusijos vartais į Europą, kas nepasiteisino ) nelabai teatsigavo. Lietuva tuo tarpu patyrė nuo laikų po Žalgirio nematytą ekonomikos bumą. Dėl to Lietuvos provincija ir atrodo labai kukliai (mediniai namukai), bet pastaruoju metu gražiai sutvarkyti, padažyti, su naujais šaligatviais, o Latvijos - pilna puikių mūrinių 20 amžiaus pradžios namų, bet jie dažnai siaubingai apleisti. Gal tik Kurzemėje būklė kažkodėl šiek tiek geresnė.

[PoDV]

Geriausi Latvijos laikai buvo iki pirmojo pasaulinio karo kai ji buvo Rusijos imperijos pramonės centras ir uostas, dėl ko ten daugybė puikios 19 amžiaus pabaigos - 20 amžiaus pradžios architektūros. Lietuva tuo tarpu (daugiausia dėl sukilimų) buvo represuojama ir stagnavo, didelė dalis to, kas buvo pasiekta ATR buvo išvis sunaikinta. Tada po pirmojo pasaulinio karo Lietuva pradėjo atsigauti, o Latvija netekusi Rusijos rinkos smukti.

Labiausiai Latvija smuko po sovietmečio ir (manau, dėl to, kad pasirinko labai savotišką strategiją - būti Rusijos vartais į Europą, kas nepasiteisino ) nelabai teatsigavo. Lietuva tuo tarpu patyrė nuo laikų po Žalgirio nematytą ekonomikos bumą. Dėl to Lietuvos provincija ir atrodo labai kukliai (mediniai namukai), bet pastaruoju metu gražiai sutvarkyti, padažyti, su naujais šaligatviais, o Latvijos - pilni puikių mūrinių 20 amžiaus pradžios namų, bet dažnai siaubingai apleisti. Gal tik Kurzemėje būklė kažkodėl šiek tiek geresnė.

Latvijoje gyvena labai didelė rusų mažuma, kuri galimai sukuria šiokią tokią tapatybinę krizę, nes kitaip nelabai suprantu, kodėl Estija stengiasi atrodyti kaip Naujoji Šiaurės šalis, o Latvija, turėdama germanišką architektūrą ir vibe'ą, kažkodėl tapatybiškai pasiklydusi.

Lietuva (bent jau man) daugiau turi bendro su Centrine Europa, nemažai panašumų su Lenkija. Mūsų skandinaviškumas nebent paaiškinamas buv. germaniškų kaimynų įtaka ir klimato sąlygomis Galima sakyt, tokia Centrinės Europos Skandinavija

Baltijos šalys šiaip yra istorinis naujadaras, nes atsitiktinai, šalia Baltijos, gyvena trys mažos tautos.

[index]

Latvijoje gyvena labai didelė rusų mažuma, kuri galimai sukuria šiokią tokią tapatybinę krizę, nes kitaip nelabai suprantu, kodėl Estija stengiasi atrodyti kaip Naujoji Šiaurės šalis, o Latvija, turėdama germanišką architektūrą ir vibe'ą, kažkodėl tapatybiškai pasiklydusi.

Lietuva (bent jau man) daugiau turi bendro su Centrine Europa, nemažai panašumų su Lenkija. Mūsų skandinaviškumas nebent paaiškinamas buv. germaniškų kaimynų įtaka ir klimato sąlygomis Galima sakyt, tokia Centrinės Europos Skandinavija

Baltijos šalys šiaip yra istorinis naujadaras, nes atsitiktinai, šalia Baltijos, gyvena trys mažos tautos.

Lietuva istoriškai yra vienas senųjų Europos kultūros centrų (kaip ATR dalis), bet dabar yra vienareikšmiškai orientuota į Skandinaviją.

[Tomas]

Tai aišku, kad ir LV to yra, bet Lietuvą pavyt vargu ar pavyks vandalinimo prasme.
Dar Tomizmas minėjo, kad jam mediniai stulpai nepatinka, man jie kaip tik labai kietai atrodo. Lietuvoje po šiai dienai vyraujantys gelžbetoniniai gali patikt tiek pat kiek tarybiniai komiblokų kvartalai.

Man tai labiausiai patinka latviškas haitekas - į žemę įleistas gelžbetoninio stulpo galiukas, prie kurio pririštas medinis stulpas:
https://www.google.com/maps/@56.3297...7i13312!8i6656

[Eikantas X]

Lietuva tik nuo 20 a. vidurio pradėjo kilti, vystėsi šiokia tokia pramonė, kelių tinklas.

https://www.leidyklalapas.lt/product...ija-dremaite-m

[PoDV]

Lietuva istoriškai yra vienas senųjų Europos kultūros centrų (kaip ATR dalis), bet dabar yra vienareikšmiškai orientuota į Skandinaviją.

Pagal tam tikras detales tas jaučiasi (nauji apšvietimo stulpai, iš dalies (o gal ir pilnai) architektūra, žmonės uždaresni, šaltas klimatas...). Viskas, išskyrus istoriją (apart gal švedų tvano ir kuršių-vikingų santykių)

Latvijoje, Vidžemė buvo Švedijos valda, didesnėje Latvijos dalyje priimtas liuteronų tikėjimas, vokiška 19 a. architektūra. Geras PR, "can into Nordic"

[Tomas]

Man kyla įtarimas, kad Tomizmas buvo Latgaloje (mediniai nedažyti namai).
Visur kitur, jeigu buvo, nerado paslėptų miestelių, dvarų, pilių, kurortų ir vienkiemių. Taip, latviai ne rusai, negyvena pasirodymui.
Latvijoj atidžiau ieško skylių ir problemų, o savo Vilniuje mato tik kranus ir naujoves. Lietuvoj sudėtų plastikinių langų ir metalinių durų nelaiko apsileidimo ženklu, o Latvijoj laikomas nerestauruotas, bet ir neišluptas senas medines duris laiko apsileidimu. Triukšmą, ryškias spalvas, gamtos betonavimą laiko gyvumu, o gamtą, tylą ir santūrumą – išmirimu, kraupumu.

Svarbiausia nekeliauti po Lietuvą, nes dar netyčia kažką tokio pamatysi:
https://www.google.com/maps/place/Ga...75!4d25.670009

Čia, aišku, pakazucha, kaip be jos:
https://www.google.com/maps/@55.8307...7i13312!8i6656

Dar viena pakazucha, nes bruzgynais neapaugęs:
https://www.google.com/maps/@55.9852...7i11776!8i4220

Nestinga dar pas mus ir tokio paveldo:
https://www.google.com/maps/place/On...7!4d25.5321515

Bet kur vieni mato griuvėsius ir apsileidimą, kiti mato galimybes:
https://www.google.com/maps/@56.1607...7i10546!8i5273

[index]

Pagal tam tikras detales tas jaučiasi (nauji apšvietimo stulpai, iš dalies (o gal ir pilnai) architektūra, žmonės uždaresni, šaltas klimatas...). Viskas, išskyrus istoriją (apart gal švedų tvano ir kuršių-vikingų santykių)

Latvijoje, Vidžemė buvo Švedijos valda, didesnėje Latvijos dalyje priimtas liuteronų tikėjimas, vokiška 19 a. architektūra. Geras PR, "can into Nordic"

Labiausiai Lietuvoje tas jaučiasi per dabartinius politinius ir verslo ryšius (lietuviai investuoja Skandinavijoje, skandinavai - Lietuvoje). Vizualiai tas labiausiai matyti pagal skrydžių kryptis iš VNO.

Latvijoje tas senai užmiršta. Užtai dar iki šiol gyvos "tilto tarp rytų ir vakarų", "Baltijos Singapūro" (tipo prekybinio centro tarp dviejų skirtingų pasaulių) idėjos, kurios džiugu, kad pas mus numirė dar 90'aisiais.