Politkorektiškumas Lietuvoje ir pasaulyje

[J.U.]

Sveiki, kolegos. Kaip galėjote pastebėti, aš žmogus iš kitos epochos. Prisimenu laikus, kai Lietuvoje buvo galima drąsiai gerti iš beveik kiekvieno upelio. Prisimenu ruskyno antplūdį. Prisimenu, kaip nudvėsė Tautų Budelis. Mačiau, kaip Lietuva kovojo, bet mačiau kaip ir koloboravo. Matau kaip sėkmingai tebegyvena kolaborantai, bei kaip klesti jų palikuonys.
Pasaulis keičiasi, kiekviena atėjusi karta perdaro jį savaip, pagal savo supratimą. Matau, kaip visuomenės interesas aukojamas vardan kartais nesveikai suprasto individo intereso. Tai kelia liūdesį, bet ne man teks gyventi tame naujame pasaulyje. Teks gyventi jums, jaunesniems. Patarimas būtų paprastas - atsargiai elkitės su tuo politkorektiškumu, ar kaip jį ten bepavadintume. Moraliniai principai yra svarbiau, nei peršamas principas kai visiems viskas galima. 2000 metų pragyvenome vadovaudamiesi vienu krikšščionišku principu, dabar pradedame gyventi pagal politkorektiškumo principą. Tai, galiu pastebėti veda vakarietiško tipo civilizaciją į pražūtį.
Tai mano paskutinis postas. Senokai neberašiau, bet nesusilaikiau. Sėlmės, kolegos, visiems kartu ir kiekvienam atskirai.
Julius Ustinavičius.

[Tomizmas]

Nesuprantu kaip konstatavimas, kad didžioji dauguma rusų [kaip piliečių] palaiko Krymo aneksiją ir dėl to yra susipykę su sveiku protu yra privedama iki viduramžių, muštynių ir t.t. Bet Putinui tikrai patiktų, kad niekas nebegalėtų kritikuoti jo veiksmų pora sakinių ir turėtų vartytis mandagiai per aplinkui kol niekas nesuprastų ką norėta pasakyti.

Jau buvo apie tai kalbėta. Kritikuoti galima sprendimus, politikus, asmenis, bet ne pagal tautinį požymį.

Turiu omenyje, kad net jei moteris mano, kad nori santykiauti, tai gali būti prievartavimas. Tas pats ir su seksualine revoliucija ir t.t. - net jei moteris pasirašo, tam tikra prasme tai gali būti vis tiek prievartavimas.

Jeigu moteris psichiškai sveika, pilnametė ir sutinka, tai niekada nebus prievartavimas.

Tai ir nenaudojama kaip diagnozė. O tik apibūdinti žmogų. Yra daug suabstraktintų pasakymų, kurie toli gražu ne visada naudojami techniškai teisingai. Bet ir kalbėjome ne apie tai. O, kad uždraudus vienus terminus - jų vietą užims kiti. Kurie vėliau bus uždrausti. Ir taip suksis amžinas ratas ir visada bus kaip išreikšti neigiamą nuomonę.

Turi būti konstruktyvi kritika, o ne neigiamos nuomonės reškimas vien dėl noro pasijuokti. Ar ir čia nesijaučia skirtumo?

Pavadinti žmogų medicininiu "debilo" terminu ir visiems pasijuokti, ar paklausti "kodėl tu taip blogai mokaisi, ką ne taip darai" - čia tikrai tas pats? Jokio skirtumo?

Sakyčiau flegmatikas visada atrodys kultūringesnis nei natūraliai besielgiantys ekspresyvesni žmonės. O "gerai dirbti" priklauso kaip suprantamas tas "gerai dirbti". Pardavimuose ar šou versle cholerikui ar sangvinikui turbūt sektųsi geriau.

Dėl mokymosi irgi. Viskas priklauso nuo to kaip suprasi "gerai mokytis". Kažkam geresnis mokinys tas, kuris nelinkęs kvestionuoti autoritetų ir tyliai kala. Kitam "gerai mokosi" tas kuris viską kvestionuoja, laužo nusistovėjusias normas ir ieško naujų ribų.

Gerai dirba ir mokosi tas, kuris gerai susidoroja su paskirtomis užduotimis. Jeigu žmogus susitvarko - nesvarbu koko jis yra temperamento tipo.

Normų laužymas ir autoritetų kvestionavimas yra priimtinas kaip hobis, o ne mokslo įstaigose, kur reikalinga sistema. Kai tas mokinukas pats ką nors atras ir jo atradimas bus patvirtintas ir įtrauktas į mokyklų programas, tada puiku. Bet kol kas js mokinukas ir turi įsisavinti švietimo programos žinias, o ne kurti savo taisykles, kurios be bazinių žinių fundamento yra mažai ko vertos. Priešingu atveju mokymosi procesas praranda prasmę.

Šita tema daugiau argumentų turėtų socializmo mylėtojai. Bet iš principo darbo santykiai yra tik abstrakcija ant smurto. Kažkas nori valgyti, kažkam reikia darbo jėgos, kažkas nori mažiau dalintis pelnu, kažkas nori didesnės dalies. Galima spręsti kuokomis ir kulokais, galima sėdėt su kostiumais ir stumdyt popieriukais. Bet kokiu atveju esmė yra priremti oponentą prie sienos arba prikalbinti dirbti drauge. O po to daugiau ar mažiau sąžiningai dalintis turtą. Vienam 99%, kitam 1% irgi dalybos

Jokio nematau smurto. Visais civilizuotais laikais žmonės turėdavo dirbti, kad gyventų (na, akmens amžiuje galima būdavo pasinaudoti ir kuoka), ir nė viena civilizuota sistema nieko neišrado naujo. Smurto čia jokio nė iš tolo nėra.

Pasaulis keičiasi, kiekviena atėjusi karta perdaro jį savaip, pagal savo supratimą. Matau, kaip visuomenės interesas aukojamas vardan kartais nesveikai suprasto individo intereso. Tai kelia liūdesį, bet ne man teks gyventi tame naujame pasaulyje. Teks gyventi jums, jaunesniems. Patarimas būtų paprastas - atsargiai elkitės su tuo politkorektiškumu, ar kaip jį ten bepavadintume. Moraliniai principai yra svarbiau, nei peršamas principas kai visiems viskas galima. 2000 metų pragyvenome vadovaudamiesi vienu krikšščionišku principu, dabar pradedame gyventi pagal politkorektiškumo principą. Tai, galiu pastebėti veda vakarietiško tipo civilizaciją į pražūtį.

Visuomenės interesas ir yra, kad kekvienam individui būtų gerai. Tik tokia visuomenė yra pilnavertė, kur kiekvienas gali gerai gyventi, realizuoti save.

Pagarbus bendravimas tarp žmonių, tautų ir visuomenės grupių - tai ir yra moralu bei krikščioniška (esu tikintis). Čia jau vienas rašė, kad tautų draugystėje mato blogį, bet kažkodėl neatsakė, kokią alternatyvą siūlo vietoj to. Tautų konfliktus?

[mantasm]

Jau buvo apie tai kalbėta. Kritikuoti galima sprendimus, politikus, asmenis, bet ne tautas.

Tai aš ir kritikuoju konkrečius asmenis - piliečius, kurie turi atitinkamą nuomonę ir palaiko atitinkamus sprendimus. Nesakau gi "rusų tauta" debilai

Jeigu moteris psichiškai sveika, pilnametė ir sutinka, tai niekada nebus prievartavimas.

Švedijoje nesutiktų Julian Assange atvejis buvo įdomus. Dar Louis CK istorija savotiška. Ir šiaip #meToo labai įdomių atvejų buvo.

Turi būti konstruktyvi kritika, o ne neigiamos nuomonės reškimas vien dėl noro pasijuokti. Ar ir čia nesijaučia skirtumo?

O jei debilu (arba turinčiu sunkumų mokytis) pavadini ne dėl noro pasijuokt, o, kad būtų konkrečiau apie kokį asmenį šneki? Pvz "nu vakar pas tą debilą svečiuose buvau".

Pavadinti žmogų medicininiu "debilo" terminu ir visiems pasijuokti, ar paklausti "kodėl tu taip blogai mokaisi, ką ne taip darai" - čia tikrai tas pats? Jokio skirtumo?

Aš turėjau omeny pavadinti žmogų "nu tuo kur blogai mokosi" ir tada visiems pasijuokti.

Gerai dirba ir mokosi tas, kuris gerai susidoroja su paskirtomis užduotimis. Jeigu žmogus susitvarko - nesvarbu koko jis yra temperamento tipo.

Normų laužymas ir autoritetų kvestionavimas yra priimtinas kaip hobis, o ne mokslo įstaigose, kur reikalinga sistema. Kai tas mokinukas pats ką nors atras ir jo atradimas bus patvirtintas ir įtrauktas į mokyklų programas, tada puiku. Bet kol kas js mokinukas ir turi įsisavinti švietimo programos žinias, o ne kurti savo taisykles, kurios be bazinių žinių fundamento yra mažai ko vertos. Priešingu atveju mokymosi procesas praranda prasmę.

Čia galioja fizikai ir chemijai vidurinėje mokykloje. Kur prasideda kūryba - ten visa šita keliauja pro langą. Nebent norisi išauginti robotukų armiją, kuri daro tiksliai kaip pasakyta, bet nesugeba nieko sugalvoti patys.

Jokio nematau smurto. Visais civilizuotais laikais žmonės turėdavo dirbti, kad gyventų (na, akmens amžiuje galima būdavo pasinaudoti ir kuoka), ir nė viena civilizuota sistema nieko neišrado naujo. Smurto čia jokio nė iš tolo nėra.

Narkomanas lupantis magę iš mašinos irgi dirba. Jo kolega klausiantis ar turi problemų bei siūlantis pašnekėt ten po tiltu irgi dirba. Kaip ir skolų išieškotojai, perekupai, draudimo bei NT agentai, politikai ir dar n+k kontraversiškų profesijų.

Esmė lieka ta pati, kad yra konkuruojama dėl resursų.

Visuomenės interesas ir yra, kad kekvienam individui būtų gerai. Tik tokia visuomenė yra pilnavertė, kur kiekvienas gali gerai gyventi, realizuoti save.

Bet yra daug įvairių bendruomenių ir jos tarpusavyje konkuruoja. Klausimas ar bendruomenė, kuri susitelkia į kiekvieno individo įvairiausių norų patenkinimą sugebės atsilaikyti prieš tokią bendruomenę, kuri labiau orientuotą į bendrą tikslą. Galiausiai ta "pilnavertė" visuomenė gali žlugti ir būtų perimta kitos, evoliuciškai pranašesnės visuomenės. Bus įdomu tiek Kinijos, tiek Islamo pasaulio susidūrimas su vakarais. Rezultato, deja, prognozuoti nedrįstu.

[Tomizmas]

Tai aš ir kritikuoju konkrečius asmenis - piliečius, kurie turi atitinkamą nuomonę ir palaiko atitinkamus sprendimus. Nesakau gi "rusų tauta" debilai

Jo?

Mes šnekam apie pavadinimą debilais, o ne apie pasiūlymą susidoroti. Ir "rusai" tai ne tik tauta, bet ir kaip valstybės piliečiai. Tai jei valstybės piliečius išvadinu debilais, nes palaiko debilišką veiksmą - ar tai patyčios ar ne?

Švedijoje nesutiktų Julian Assange atvejis buvo įdomus. Dar Louis CK istorija savotiška. Ir šiaip #meToo labai įdomių atvejų buvo.

Sutikimas santykiauti negali būti įrodytas kaip prievartavimas, tuo labiau kai nėra smurto žymių ar kažkokių kitokių akivaizdžių įrodymų. Priešingu atveju tai yra šmeižtas.

O jei debilu (arba turinčiu sunkumų mokytis) pavadini ne dėl noro pasijuokt, o, kad būtų konkrečiau apie kokį asmenį šneki? Pvz "nu vakar pas tą debilą svečiuose buvau".

Aš turėjau omeny pavadinti žmogų "nu tuo kur blogai mokosi" ir tada visiems pasijuokti.

O tas blogai besimokantis asmuo vardo neturi? Iki kiek kai kuriems ta "pasiprikolinimo" kultūra giliai įsišaknijusi, kad įžeidžiančių epitetų nevartojimas sukela tiek problemų.

Tuo labiau, daug kas priklauso nuo to, kur pasakyta. Privačių pokalbių, tuo labiau namie su savais žmonėmis, niekas nekada nesukontroluos. o viešumoje išvadinus ką nors "nekaltu medicininiu terminu", problemų gali būti. Verta rizikuoti?

Čia galioja fizikai ir chemijai vidurinėje mokykloje. Kur prasideda kūryba - ten visa šita keliauja pro langą. Nebent norisi išauginti robotukų armiją, kuri daro tiksliai kaip pasakyta, bet nesugeba nieko sugalvoti patys.

Netgi humanitariniuose moksluose ir menuose yra labai daug teorijos ir praktikos. Kūryba - puiku, bet tam dar reikia turėti daugybę žinių. Neparašysi apsakymo, nemokėdamas elementarios rašybos.

Narkomanas lupantis magę iš mašinos irgi dirba. Jo kolega klausiantis ar turi problemų bei siūlantis pašnekėt ten po tiltu irgi dirba. Kaip ir skolų išieškotojai, perekupai, draudimo bei NT agentai, politikai ir dar n+k kontraversiškų profesijų.

Esmė lieka ta pati, kad yra konkuruojama dėl resursų.

Nuo kada bandiuganai pasidarė lygintini su sąžiningai dirbančiais žmonėmis?

Bet yra daug įvairių bendruomenių ir jos tarpusavyje konkuruoja. Klausimas ar bendruomenė, kuri susitelkia į kiekvieno individo įvairiausių norų patenkinimą sugebės atsilaikyti prieš tokią bendruomenę, kuri labiau orientuotą į bendrą tikslą. Galiausiai ta "pilnavertė" visuomenė gali žlugti ir būtų perimta kitos, evoliuciškai pranašesnės visuomenės. Bus įdomu tiek Kinijos, tiek Islamo pasaulio susidūrimas su vakarais. Rezultato, deja, prognozuoti nedrįstu.

Taip, visada buvo, ir visada bus. Ir kol tos bendruomenės realizuoja savo poreikius, viena kitoms nekenkdamoms - tol viskas puiku.

O kuo gi jau islamo civilizacija vieninga? Sirjos, Irako ir Libijos konflktai labai gerai parodė, kiek ten visokių religinių, tautinių, politinių ir kitokių bendruomenių su savo skirtingais tikslais. Ir labai gerai parodė, iki kokio galvų pjaustymo nueinama, kai nebūna galiojančių įstatymų ir tos pačios politkorekcijos - dalykų, kurie leidžia tokioms skirtingoms bendruomenėms sugyventi daugiau mažiau taikiai.

[mantasm]

Sutikimas santykiauti negali būti įrodytas kaip prievartavimas, tuo labiau kai nėra smurto žymių ar kažkokių kitokių akivaizdžių įrodymų. Priešingu atveju tai yra šmeižtas.

Šaunu, kad taip galvoji. Bet pasiskaičius #meToo atvejus ir t.t. įdomių filosofijų galima rasti.

O tas blogai besimokantis asmuo vardo neturi?

O ką jei vienodi vardai, o pavardžių nežinai?

Tuo labiau, daug kas priklauso nuo to, kur pasakyta. Privačių pokalbių, tuo labiau namie su savais žmonėmis, niekas nekada nesukontroluos. o viešumoje išvadinus ką nors "nekaltu medicininiu terminu", problemų gali būti. Verta rizikuoti?

Viešus asmenis ir dabar galima visaip vadinti. Patyčios kaip tik labiau liečia privačius pokalbius.

Netgi humanitariniuose moksluose ir menuose yra labai daug teorijos ir praktikos. Kūryba - puiku, bet tam dar reikia turėti daugybę žinių. Neparašysi apsakymo, nemokėdamas elementarios rašybos.

Kaip suprantu tu pasisakai už vieną mokymosi būdą. Aš labiau būčiau už klausimų kėlimą ir įvairių kūrybingų sprendimų paiešką. Aišku čia kalbant apie vėlesnes klases, ne pradinę mokyklą. Nors ir pradinėje yra įvairių programų. Pvz Valdorfo ar Montesori programos gerokai skiriasi nuo eilinės valstybinės mokyklos. Bet čia jau kita tema diskutuot kuri sistema geresnė.

Nuo kada bandiuganai pasidarė lygintini su sąžiningai dirbančiais žmonėmis?

Ėjimas su kuoka pas kaimynus irgi buvo anų laikų banditizmas, o ne statistinio individo prasimaitinimo būdas.

Taip, visada buvo, ir visada bus. Ir kol tos bendruomenės realizuoja savo poreikius, viena kitoms nekenkdamoms - tol viskas puiku.

Tik skiriasi bendruomenių efektyvumas ir kokia sparta jos vystosi. O kai susiduria skirtingai išsivysčiusios bendruomenės... Istorija turi daug pavyzdžių. Ir jei viena gerbia visas LGBTQIA teises ir turi po tūliką kiekvienai iš 100 lyčių, o kita turi keliom kartom pažangesnius naikintuvus ir jos kišenėje didelė dalis pasaulio valstybių per įvairias statybos, paramos programas ir t.t... Turbūt būtų santykiu aiškinimasis į vienus vartus.

O kuo gi jau islamo civilizacija vieninga? Sirjos, Irako ir Libijos konflktai labai gerai parodė, kiek ten visokių religinių, tautinių, politinių ir kitokių bendruomenių su savo skirtingais tikslais. Ir labai gerai parodė, iki kokio galvų pjaustymo nueinama, kai nebūna galiojančių įstatymų ir tos pačios politkorekcijos - dalykų, kurie leidžia tokioms skirtingoms bendruomenėms sugyventi daugiau mažiau taikiai.

Aš nesakiau, kad islamo civilizacija yra vieninga Bet vidutinis musulmonas yra daug labiau orientuotas į bandą ir linkęs dirbti link bendro tikslo nieko neklausinėdamas palyginus su vidutiniu europiečiu. Jei atsirastų lyderis sugebantis suvienyti didelę dalį musulmonų būtų labai įdomu. Gal atsirastų pirma iš tiesų pan-europinė politinė jėga Nors gal geriau nereikia...

[Tomizmas]

Šaunu, kad taip galvoji. Bet pasiskaičius #meToo atvejus ir t.t. įdomių filosofijų galima rasti.

Flosofuoti galima bet ką, bet klausimas ar visi iki vieno tie #meToo atvejai yra labai tikri, ar tai turi kažkokią teisinę galią ir ar tarp tų istorijų nėra tokių, kuros yra tiesiog šmeižtas, už kurį yra atitinkama atsakomybė.

O ką jei vienodi vardai, o pavardžių nežinai?

O jau "debilas" yra iki tiek tikrinis pavadinimas, kad viskas pasidaro aišku?

Tik skiriasi bendruomenių efektyvumas ir kokia sparta jos vystosi. O kai susiduria skirtingai išsivysčiusios bendruomenės... Istorija turi daug pavyzdžių. Ir jei viena gerbia visas LGBTQIA teises ir turi po tūliką kiekvienai iš 100 lyčių, o kita turi keliom kartom pažangesnius naikintuvus ir jos kišenėje didelė dalis pasaulio valstybių per įvairias statybos, paramos programas ir t.t... Turbūt būtų santykiu aiškinimasis į vienus vartus.

Aš nesakiau, kad islamo civilizacija yra vieninga Bet vidutinis musulmonas yra daug labiau orientuotas į bandą ir linkęs dirbti link bendro tikslo nieko neklausinėdamas palyginus su vidutiniu europiečiu. Jei atsirastų lyderis sugebantis suvienyti didelę dalį musulmonų būtų labai įdomu. Gal atsirastų pirma iš tiesų pan-europinė politinė jėga Nors gal geriau nereikia...

Vieningi musulmonai? Tokia pati utopija, kaip vieningi krikščionys. Arabų tauta, gyvenanti nuo Atlanto iki Mesopotamijos, net nesukuria savo vieningos valstyvės (nors bandymų buvo), o ką jau kalbėti apie visus musulmonus. tiek tautų, tiek konfesijų, tiek interesų. Niekada to nebus. Įsivaizduoju bandymą suvienyti Iraną ir Saudo Arabiją

Jeigu kalba eina apie Europos musulmonus, tai irgi labai mažai tikėtina. Neteisinga yra galvoti, kad visi ES musulmonai yra labai jau tokie idėjiniai. Visokių yra jų tarpe, nuo fanatikų iki sekuliarių, nuo visuomenės užribyje esančių iki užimančių aukštas pareigas. Skirtinga kilmė, skirtingos islamo pakraipos, o dar nemažoje dalyje ES šalių yra draudžiamos partijos pagal tautybę ar religiją. Vėl gi - turkai su kurdais (nacionalistinių pažiūrų) labai gerai sugyventų vienoje partijoje? O persai su arabais?

Kinijai Europa yra labai svarbus ir stambus prekybos partneris, ir nėra jokos prasmės Kinijai panaudoti savo naikintuvus. Ką jie tuo pasiektų, kokia būtų to logika? Ar pačios Kinijos praradimai nebūtų didesni už galimus lamėjimus? Jie ir taip labai užtikrintai tampa/tapo supervalstybe. Tik plataus masto konflikto jiems dabar ir reikia, jo? Viską sugriauti, į ką įdėta tiek pastangų?

O Kinijoje, beje, irgi yra sava politkorektiškumo atmaina, nes šalis labai daugatautė. Kinai buvo netgi diskriminuojami tautinių mažumų atžvilgiu, kai mažumoms buvo leidžiama turėti 2 vaikus, o kinams miestuose buvo taikoma 1 vaiko politika.

Bet kokia daugiatautė visuomenė be politkorektiškumo neišgyventų. Gal ne visur jis yra taip vadinamas, ar istoriškai buvo vadinamas tuo pačiu terminu, bet esmė ta pati - nesakyti to, kas gal įžiebti pavojingas tautines/religines/tarpbendruomenines aistras.

[mantasm]

Flosofuoti galima bet ką, bet klausimas ar visi iki vieno tie #meToo atvejai yra labai tikri, ar tai turi kažkokią teisinę galią ir ar tarp tų istorijų nėra tokių, kuros yra tiesiog šmeižtas, už kurį yra atitinkama atsakomybė.

Bet geras indikatorius link ko juda visuomenės požiūris. Prieš n metų #meToo būtų atrodęs kaip iš fantastikos srities. Dabar tai daro realią įtaką žmonių gyvenimams. Gal neužilgo ir teisėsauga pradės kitaip vertinti atvejus kai moteris lyg ir sutiko, bet po nusprendė, kad ją paveikė savo įtaka, kaip Louis CK atveju. O įsigalėjus tokiam požiūriui, kad smurtas prieš moterį yra ir gavus jos sutikimą pasinaudojant pranašesnė padėtimi visuomenėje... Beliktų santykiauti tik po santuokos ir tik tamsoje Ir tik su vienodo socialinio statuso asmeniu Žiūrint kaip su identito politika kyla rasizmas - gal dar į tai įsipaišytų ir rasiniai reikalavimai

Vieningi musulmonai? Tokia pati utopija, kaip vieningi krikščionys. Arabų tauta, gyvenanti nuo Atlanto iki Mesopotamijos, net nesukuria savo vieningos valstyvės (nors bandymų buvo), o ką jau kalbėti apie visus musulmonus. tiek tautų, tiek konfesijų, tiek interesų. Niekada to nebus. Įsivaizduoju bandymą suvienyti Iraną ir Saudo Arabiją

Otomanų imperija kiek ten metų išsilaikė? Kalifatas irgi buvo įdomus darinys

Jeigu kalba eina apie Europos musulmonus, tai irgi labai mažai tikėtina. Neteisinga yra galvoti, kad visi ES musulmonai yra labai jau tokie idėjiniai. Visokių yra jų tarpe, nuo fanatikų iki sekuliarių, nuo visuomenės užribyje esančių iki užimančių aukštas pareigas. Skirtinga kilmė, skirtingos islamo pakraipos, o dar nemažoje dalyje ES šalių yra draudžiamos partijos pagal tautybę ar religiją. Vėl gi - turkai su kurdais (nacionalistinių pažiūrų) labai gerai sugyventų vienoje partijoje? O persai su arabais?

Kinijai Europa yra labai svarbus ir stambus prekybos partneris, ir nėra jokos prasmės Kinijai panaudoti savo naikintuvus. Ką jie tuo pasiektų, kokia būtų to logika? Ar pačios Kinijos praradimai nebūtų didesni už galimus lamėjimus? Jie ir taip labai užtikrintai tampa/tapo supervalstybe. Tik plataus masto konflikto jiems dabar ir reikia, jo? Viską sugriauti, į ką įdėta tiek pastangų?

Istorijoje yra daug pavyzdžių kai prekyba eina ranka rankon su karine galia. Be to, karinė galia nebūtina reiškia plataus masto konfliktą. Pvz 1938-1940 įvykiai. Turint ryškią persvarą nereikia jos demonstruoti praktiškai. Atviri konfliktai daug labiau tikėtini kai jėgų santykis yra apylygis ir neišsimatavus savo aparatų ilgio nėra aišku kas laimėtų.

O Kinijoje, beje, irgi yra sava politkorektiškumo atmaina, nes šalis labai daugatautė. Kinai buvo netgi diskriminuojami tautinių mažumų atžvilgiu, kai mažumoms buvo leidžiama turėti 2 vaikus, o kinams miestuose buvo taikoma 1 vaiko politika.

Čia ta politkorektiška Kinija, kuri turi koncentracijos stovyklas savo pačios piliečiams? Kaip ten su Tibetu reikalai? Tibetiečiai ar uigūrai turbūt labiau džiaugtųsi 1 vaiko politika nei tuo su kuo jiems tenka susidurti.

Bet kokia daugiatautė visuomenė be politkorektiškumo neišgyventų. Gal ne visur jis yra taip vadinamas, ar istoriškai buvo vadinamas tuo pačiu terminu, bet esmė ta pati - nesakyti to, kas gal įžiebti pavojingas tautines/religines/tarpbendruomenines aistras.

Kinija labai geras priešingas pavyzdys. Tiek modernioje istorijoje, tiek seniau. Dažnai nepatenkintos tautinės mažumos tiesiog išsilaisvina kai imperijai šiaip ar taip nesiseka. Bet tuo pačiu yra daug pavyzdžių kai imperijos labai sėkmingai asimiliuoja mažumas ir jos ilgainiui visiškai pranyksta ar lieka daugių daugiausia pavadinimas.

[Aleksio]

Bet geras indikatorius link ko juda visuomenės požiūris. Prieš n metų #meToo būtų atrodęs kaip iš fantastikos srities. Dabar tai daro realią įtaką žmonių gyvenimams. Gal neužilgo ir teisėsauga pradės kitaip vertinti atvejus kai moteris lyg ir sutiko, bet po nusprendė, kad ją paveikė savo įtaka, kaip Louis CK atveju. O įsigalėjus tokiam požiūriui, kad smurtas prieš moterį yra ir gavus jos sutikimą pasinaudojant pranašesnė padėtimi visuomenėje...

O kodėl užmirštamas priešingas variantas? - smurtas prieš vyrus. Juk tokių atvejų taip pat yra nemažai.

[mantasm]

Dalinai susijus tema yra pykčio valdymas. Klasikinis pykčio valdymo supratimas yra "būk mandagus, nerodyk pykčio ir tyliai sėdėk". Nu toks politkorektiškas požiūris. Bet moderni psichologija sako, kad tai yra žalinga tiek individui, tiek visuomenei. Sveiku pykčio valdymu laikomas mokėjimas išreikšti pyktį. Užbėgant už akių pasiūlymams į nosį - "mokėjimas išreikšti pyktį" reiškia kontroliuojamai ir nuosaikiai nuleisti garą. Laikoma, kad tai naudinga dviem aspektais. Pirma, nekaupiamas pyktis. Susikaupus pykčiui ir pratrūkus daug sunkiau save kontroliuoti ir pykčio išreiškimas būna daug drastiškesniais būdais. Žmogus gali gerai net nesuprasti dėl ko jam n laiko kaupiasi pyktis. Antra, visuomenei daug sveikiau matyti dėl ko žmonės pyksta, o ne tyliai sėdėti ir įsivaizduoti, kad viskas gerai. Kai tuo tarpu visi viduje verda, bet suspaudę žandukus tyliai sėdi. O kai tai pratruksta pasekmės būna liūdnos.

Lengvi pasišaipymai iš esmės ir yra tas nedidelis pykčio nuleidimas. Aišku būtų galima konstruktyviau naudoti ir t.t. Bet bandant juos užkardyti atsiremiama į daug didesnę problemą, kad pyktis vis dar yra, bet jis neišreiškiamas. Čia kaip su keiksmažodžiais - lyg ir nemandagu, bet daug sveikiau riebiai nusikeikt nei visą dieną nešiotis savyje.

Iš esmės politkorektiškumas yra savotiška puritoniškumo reinkarnacija.

[Tomizmas]

Dalinai susijus tema yra pykčio valdymas. Klasikinis pykčio valdymo supratimas yra "būk mandagus, nerodyk pykčio ir tyliai sėdėk". Nu toks politkorektiškas požiūris. Bet moderni psichologija sako, kad tai yra žalinga tiek individui, tiek visuomenei. Sveiku pykčio valdymu laikomas mokėjimas išreikšti pyktį. Užbėgant už akių pasiūlymams į nosį - "mokėjimas išreikšti pyktį" reiškia kontroliuojamai ir nuosaikiai nuleisti garą. Laikoma, kad tai naudinga dviem aspektais. Pirma, nekaupiamas pyktis. Susikaupus pykčiui ir pratrūkus daug sunkiau save kontroliuoti ir pykčio išreiškimas būna daug drastiškesniais būdais. Žmogus gali gerai net nesuprasti dėl ko jam n laiko kaupiasi pyktis. Antra, visuomenei daug sveikiau matyti dėl ko žmonės pyksta, o ne tyliai sėdėti ir įsivaizduoti, kad viskas gerai. Kai tuo tarpu visi viduje verda, bet suspaudę žandukus tyliai sėdi. O kai tai pratruksta pasekmės būna liūdnos.

Lengvi pasišaipymai iš esmės ir yra tas nedidelis pykčio nuleidimas. Aišku būtų galima konstruktyviau naudoti ir t.t. Bet bandant juos užkardyti atsiremiama į daug didesnę problemą, kad pyktis vis dar yra, bet jis neišreiškiamas. Čia kaip su keiksmažodžiais - lyg ir nemandagu, bet daug sveikiau riebiai nusikeikt nei visą dieną nešiotis savyje.

Iš esmės politkorektiškumas yra savotiška puritoniškumo reinkarnacija.

Pavojingi ir slidūs dalykai, kuriuos leidus gali būti neaišku, kur galima sustoti. Ir kokį pykčio nuleidimą reikia legalizuoti - pavyzdžiui, kad būtų galima legaliai viešai pasakyti "Lietuvos lenkai tokie ir anokie"? Bet tai yra ne tik bjauru, bet netgi nelogiška ir pakankamai kvaila iš grynai faktinės - loginės pusės, nes žmonių bendruomenė niekada nebūna vienalytė, ji susideda iš skirtingų individų, ir pasakymas "jie tokie ir anokie" yra tuščias, beprasmis, nes tūkstančiai žmonių niekada nebus visi kaip vienas. Tai kažkam reikia, kad tokie kvaili pasakymai būtų leidžiami? Bet jie neduoda nieko konstruktyvaus, tik įžiebia beprasmiškas aistras ir konfliktus, sudaro lūžius tarp valstybės piliečių.

Mano gimtajame Švenčionių rajone, tarkime, kiek atsimenu nuo pat vaikystės - tokio dalyko kaip tautybė dauguma kasdieniniame bendravime net nepastebi ir jo nereikšmina, o bet kokie nacionalistiniai juokeliai priimami kaip labai didelė gėda juos vartojančiam, nederamas išsišokimas. Taip buvo dar tada, kai Lietuva dar nebuvo ES ir niekas net nežinojo žodžio "politkorektiškumas" - žinojo kitą žodį "mandagumas", kas yra pakankamai panašu. Vilniuje irgi yra panašiai.

[Aleksio]

Pavojingi ir slidūs dalykai, kuriuos leidus gali būti neaišku, kur galima sustoti. Ir kokį pykčio nuleidimą reikia legalizuoti - pavyzdžiui, kad būtų galima legaliai viešai pasakyti "Lietuvos lenkai tokie ir anokie"? Bet tai yra ne tik bjauru, bet netgi nelogiška ir pakankamai kvaila iš grynai faktinės - loginės pusės, nes žmonių bendruomenė niekada nebūna vienalytė, ji susideda iš skirtingų individų, ir pasakymas "jie tokie ir anokie" yra tuščias, beprasmis, nes tūkstančiai žmonių

Daug žmonių kaip tik dažnai megsta pasijuokti iš jų tautai priskiriamų stereotipų.

[Tomizmas]

Daug žmonių kaip tik dažnai megsta pasijuokti iš jų tautai priskiriamų stereotipų.

Iš savęs juoktis yra viena, iš kito - visai kas kita.

Nors jeigu lietuvis viešoje erdvėje dergsis iš savo tautos, tai irgi bus neapykantos kurstymas žmonių grupei, nesvarbu kad esi jos narys.

[mantasm]

Pavojingi ir slidūs dalykai, kuriuos leidus gali būti neaišku, kur galima sustoti. Ir kokį pykčio nuleidimą reikia legalizuoti

Klausimas turėtų būti ne kiek "galima legalizuoti", bet išvis naudojama kažkokia kitokia paradigma. Politkorektiškumas nėra sveika nei individams, nei visuomenei.

bet kokie nacionalistiniai juokeliai priimami kaip labai didelė gėda <...> Vilniuje irgi yra panašiai.

Mano patirtis Vilniuje ir jo apylinkėse visiškai kitokia. Tiek iš lietuviško, tiek iš rusiško/sovietinio, tiek iš lenkiško/tuteišiško nacionalizmo pusės. Ir ne tik juokeliai, bet ir pasiūlymai į nosį už neteisingą pasisveikinimą neteisingam kieme ar Lietuvos rinktinės marškinėlius be jokių dviprasmiškų užrašų. Giminėj irgi visokių istorijų yra. Beje, nacionalistinis (gal greičiau šovinistinis) nusistatymas buvo ne iš lietuvių pusės. Mokykloj irgi pasitaikydavo diskusijų kai pasiskirstymas būdavo būtent pagal etnines linijas.

[Aleksio]

Iš savęs juoktis yra viena, iš kito - visai kas kita.

Tas pats.

Nors jeigu lietuvis viešoje erdvėje dergsis iš savo tautos, tai irgi bus neapykantos kurstymas žmonių grupei, nesvarbu kad esi jos narys.

Tikrai nebus. Tuo labiau kad žodis šiais laikais turi nulinę vertę.

[Evier]

Tas pats.
Tikrai nebus. Tuo labiau kad žodis šiais laikais turi nulinę vertę.

Tu rimtai čia ar apsimeti?

[sankauskas]

Tu rimtai čia ar apsimeti?

Jis baltarusas. O kaip visi žinome, bulbašai nėra patys protingiausi žmonės žemėje.

[suoliuojantis]

Žiūriu viena populiariausiu temų forume pasidarė Žinoma kažkoks politkorektiškumas (o tiesiog mandagumas) reikalingi. Bet kaip ir visur velnias slypi detalėse. Kur riba tarp to kas galima ir kas ne ? Kaip pradžioje minėtas draudimas vaikams rengtis indėnais. Kas įvertins, kad indėnai įsižeidė ? Bus 10 įsižeidusių indėnų, nes vaikai neteisingai apsirengę, bet gal bus 10 ir patenkintų indėnų, kad jų kultūra vienokiu ar kitokiu būdu bet propaguojama.
Pateiksiu dar konkretesnį pavyzdį. Prieš kelis metus rusai nufilmavo serialą "Palanga" - kaip keli rusų nusikaltėliai bėga iš Rusijos ir patenka į Lietuvą ir galiausiai čia apsistoja. Filme vaidina vien rusų aktoriai (ir keli latviai) ir lietuvius vaidinantys aktoriai kalba lietuviškai (diktorius skaito rusišką tekstą "ant viršaus"). Žinoma lietuviškai kalba tragiškai, kai kada komiškai skamba frazės (aktoriai žinoma nemoka lietuviškai, tik skaito jiems duotą nesuprantamą tekstą). Dalis lietuvių pasipiktins tokiu lietuvių kalbos darkymu, bet dalis džiaugsis, kad aplamai kitataučiai aktoriai kalba lietuviškai. Tai yra pagrindas įsižeisti ar ne ? Be to filme lietuviai vaizduojami kaip teigiami herojai, tačiau jaučiami akivaizdūs stereotipai: lietuviai - geri, dori, sąžiningi, lėtapėdžiai naivuoliai, o rusai - gudrūs, protingi, greiti, bet sukti ir nesąžiningi, be to tvarkos nemėgstantys. Dalis lietuvių džiaugsis tokiu iš esmės teigiamu vaizdiniu, kita dalis piktinsis stereotipų propagavimu. Ar tai pagrindas įsižeisti ? Ar reikia kalti autorius prie sienos už akivaizdų stereotipų propagavimą ?

[Aleksio]

Tu rimtai čia ar apsimeti?

Aš visada kalbu rimtai.

Jis baltarusas.

Iš kur ištraukei šitą netiesą?

[Tomizmas]

Klausimas turėtų būti ne kiek "galima legalizuoti", bet išvis naudojama kažkokia kitokia paradigma. Politkorektiškumas nėra sveika nei individams, nei visuomenei.



Mano patirtis Vilniuje ir jo apylinkėse visiškai kitokia. Tiek iš lietuviško, tiek iš rusiško/sovietinio, tiek iš lenkiško/tuteišiško nacionalizmo pusės. Ir ne tik juokeliai, bet ir pasiūlymai į nosį už neteisingą pasisveikinimą neteisingam kieme ar Lietuvos rinktinės marškinėlius be jokių dviprasmiškų užrašų. Giminėj irgi visokių istorijų yra. Beje, nacionalistinis (gal greičiau šovinistinis) nusistatymas buvo ne iš lietuvių pusės. Mokykloj irgi pasitaikydavo diskusijų kai pasiskirstymas būdavo būtent pagal etnines linijas.

Niekada nei Vilniuje, nei aplinkiniuose regionuose neturėjau panašių patirčių, nors gimiau ir augau čia.

Kas tikrai nesveika individams ir visuomenei, tai taškymasis emocijomis, tautinės įtampos skatinimas ir piliečių skaldymas pagal visokius požymius.

Tas pats.
Tikrai nebus. Tuo labiau kad žodis šiais laikais turi nulinę vertę.

Tie, kas Delfyje siūlė susidoroti su žydais, jau sužinojo kad ne visai nulinę.

[mantasm]

Niekada nei Vilniuje, nei aplinkiniuose regionuose neturėjau panašių patirčių, nors gimiau ir augau čia.

Tai tu Vilniuje ar Švenčionėliuose augai? Šiaip Švenčionėliai ir Vilniaus apylinkės mano pastebėjimu labai skiriasi. Turbūt esminis skirtumas, kad Švenčionėliuose yra kaip rodos su tavim šnekėjom tam tikra vietinė susimaišius kultūra ir žmonės identifikuojasi kaip būtent ta kultūra. Vilniuje ir artimuose priemiesčiuose situacija kitokia, yra didesnė getoizacija ar subkultūrizacija ar dar kaip pavadinsi. Galima būtų svarstyti, kad Vilniaus senieji gyventojai kitokie, o čia tik pokario atvykėliai ir jų palikuonys taip elgiasi. Bet asmeniškai teko susidurti ir su labai konkrečiu "chamai litovcai" požiūriu iš tų taip sakant senųjų gyentojų. Aišku gal tai dalinai yra pasekmė 1939-1940 ir vėlesnių įvykių. Bet faktas lieka faktu, kad tikrai nėra taikaus sugyvenimo ir visi mieli ir pūkuoti apart kelis fašystus-nacionalistus

Kas tikrai nesveika individams ir visuomenei, tai taškymasis emocijomis, tautinės įtampos skatinimas ir piliečių skaldymas pagal visokius požymius.

Moderni psichologija sako, kad nesveikiausia yra kaupti emocijas savyje. Jei jos kyla - geriau konstruktyviai nuleisti garą ir bandyti spręsti kertines priežastis. Simptomų glušinimas nepadeda.