Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Emigracija ir imigracija Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą

    Kurių baigti neįmanoma nemokant lietuviškai.
    Nu teoriškai mokykliniu lygiu mokėti reikia, pragyvenus 12 metų rusiškos įtakos.

    Comment


      Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
      Izoliuoti kalbine prasme gal ir ne visi bus... Dalis šnekės rusų kalba, o vietiniai atsakinės, nes "nū negi sunku, taigi moku".
      Todėl ir nesimoko jie lietuvių kalbos, kad mums yra arba buvo “nesunku” arba “lengviau” mokytis užsienio kalbų, ypač rusų.
      Na, iki Lietuvos pilietybės ir pirmo neišvengiamo, bet lengvo lietuvių kalbos egzamino mažiausiai 10 metų, tai kur skubėt jiems?
      ПТН ПНХ
      «Русский военный корабль, иди нахуй!»

      Comment


        Parašė taccido Rodyti pranešimą

        Bet kalbos besimokančiųjų skaičius tai tikriausiai teisingas. Tai situacija nekokia. Iš 60 tūkst. (?) ukrainiečių tik 3 tūkst. mokosi programose, tarkime dar kokie 3 tūkst. mokosi kituose kursuose ar savarankiškai rimčiau. Tai vadinasi, kokie 50 tūkst. liks kalbine prasme izoliuoti, bus užstrigę žemiausiuose darbuose, gal netgi emigruos į kitas ES šalis, nes koks skirtumas, kur tualetą valai.
        Na, kaip. Vaiko darželyje ukrainietė jau puikiai kalba lietuviškai. Mama, žinau, mokosi kiek gali, ir jau šį bei tą supranta. Tai čia tas atvejis, kai planuose, matyt, pasilikimas ir gyvenimas Lietuvoje.

        Comment


          Parašė Kecal Rodyti pranešimą

          Na, kaip. Vaiko darželyje ukrainietė jau puikiai kalba lietuviškai. Mama, žinau, mokosi kiek gali, ir jau šį bei tą supranta. Tai čia tas atvejis, kai planuose, matyt, pasilikimas ir gyvenimas Lietuvoje.
          Sunku pasakyti nuo ko čia priklauso. Štai pas kaimynų vaiką ateina ukrainietis berniukas darželinukas. Tai jis lietuviškai šneka geriau negu kaimynų vaikas! Ir beje - berniukas nemoka rusiškai, tik ukrainietiškai ir lietuviškai! Ir matosi, kaip vaikas šiek tiek nesusipatogina, kai jį rusiškai šnekina.
          Kaimynų keista šeimynėlė mama-mergina lietuvė kalba su vyru rusakalbiu lenku tik rusiškai, su vaiku irgi tik rusiškai.

          Comment


            Parašė Sula Rodyti pranešimą

            Sunku pasakyti nuo ko čia priklauso. Štai pas kaimynų vaiką ateina ukrainietis berniukas darželinukas. Tai jis lietuviškai šneka geriau negu kaimynų vaikas! Ir beje - berniukas nemoka rusiškai, tik ukrainietiškai ir lietuviškai! Ir matosi, kaip vaikas šiek tiek nesusipatogina, kai jį rusiškai šnekina.
            Kaimynų keista šeimynėlė mama-mergina lietuvė kalba su vyru rusakalbiu lenku tik rusiškai, su vaiku irgi tik rusiškai.
            "rusakalbiu lenku" oksimoroną primena. įdomu kokia kalba lentelių tokiems reiktu?

            Comment


              Parašė Galys Rodyti pranešimą

              Kaip suprantu tie 3 tūkst. jau yra suaugę, kadangi kalbos mokosi per užimtumo tarnybą. Primkime tuos kitus 3 tūkst. kurie, kaip sakote kalbos gali mokintis kitur. Bet lieka tikrai ne 50 tūkst. , kalbiškai izoliuotų, nes iš tų likusių 50 tūkst. apie 25 tūkst. yra vaikai, nu max studentai, kurie tos kalbos mokosi mokyklose, universitetuose, darbuose ir šiaip kasdieniniame gyvenime.

              Ką reikėtų spręsti tai tas rusiškas mokyklas, kad kuo mažiau jaunų žmonių virtų tose rusiškose sultyse.
              Jei atvyko 14-metis ar vyresnis, tai nespės normaliai išmokti kalbos, nes jau egzaminai ant nosies, visokie būreliai, grupavimasis į draugų grupes pagal panašumus (pvz. kalbą)... Tai geriausiu atveju galės laužytai susišnekėti kažkur kasdieniškai.
              Tai iš tų 25 000 jaunimo bus gal tik 15 000 vaikų iki ~12-14 metų, kurie turės šansą įsisavinti lietuvių kalbą iki B2. Atimam rusiškų mokyklų mokinius, tai išeis dar mažiau žmonių, kurie baigs 12 klasių lietuviškai ir kalbės kaip gimtakalbiai.
              100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

              Comment


                Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                "rusakalbiu lenku" oksimoroną primena.
                Tai labai dažnas reiškinys Vilniaus krašte.


                Comment


                  Parašė Sula Rodyti pranešimą

                  Tai labai dažnas reiškinys Vilniaus krašte.

                  pagal 2011 metų surašymo gimtosios kalbos ir tautybes santyki apie 20 procentų visų lenkų Lietuvoje. bet bendrai žiūrint labai keista grupė žmonių.

                  Comment


                    Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                    pagal 2011 metų surašymo gimtosios kalbos ir tautybes santyki apie 20 procentų visų lenkų Lietuvoje. bet bendrai žiūrint labai keista grupė žmonių.
                    Dar klausimas kiek užrašo lenkų, nors kalba tuteišiškai. Kažkaip Jašiūnuose ar Šalčininkuose perkant bananą neteko susidurt, kad užkalbintų lenkiškai. Rusiškai arba lietuviškai.

                    Comment


                      Parašė mantasm Rodyti pranešimą

                      Dar klausimas kiek užrašo lenkų, nors kalba tuteišiškai. Kažkaip Jašiūnuose ar Šalčininkuose perkant bananą neteko susidurt, kad užkalbintų lenkiškai. Rusiškai arba lietuviškai.
                      tas tiesa bet, reiktu nepamiršt, kad Šalčininkų rajonas yra apie 30tūkst. gyventuoju iš kurių lenkai apie 22tūkst.(tik apie 10-15proc. visų Lietuvos lenkų), tad nors ir yra skyle, bet ji nėra tokia didelė. beje lenkų ten 75proc, o vaikų 40proc eina į lietuvių mokyklą, net ir čia ne taip tragiška.

                      Comment


                        Parašė taccido Rodyti pranešimą

                        Jei atvyko 14-metis ar vyresnis, tai nespės normaliai išmokti kalbos, nes jau egzaminai ant nosies, visokie būreliai, grupavimasis į draugų grupes pagal panašumus (pvz. kalbą)... Tai geriausiu atveju galės laužytai susišnekėti kažkur kasdieniškai.
                        Tai iš tų 25 000 jaunimo bus gal tik 15 000 vaikų iki ~12-14 metų, kurie turės šansą įsisavinti lietuvių kalbą iki B2. Atimam rusiškų mokyklų mokinius, tai išeis dar mažiau žmonių, kurie baigs 12 klasių lietuviškai ir kalbės kaip gimtakalbiai.
                        Kiek jau čia tų būrelių Lietuvoje keturiolikmečiams, kur susikalbėsi rusiškai/ukrainietiškai?
                        If a lion could speak, we could not understand him.

                        Comment


                          Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                          tas tiesa bet, reiktu nepamiršt, kad Šalčininkų rajonas yra apie 30tūkst. gyventuoju iš kurių lenkai apie 22tūkst.(tik apie 10-15proc. visų Lietuvos lenkų), tad nors ir yra skyle, bet ji nėra tokia didelė. beje lenkų ten 75proc, o vaikų 40proc eina į lietuvių mokyklą, net ir čia ne taip tragiška.
                          Dėl tų 75% ir tikėčiaus būtent ten susidurt su lenkų kalba viešumoje.

                          Kur tada rast tuos tikruosius 80% lenkų? Kartais apsiperku Nemenčinės Lidl. Ten irgi kažkaip girdisi lietuvių ir rusų kalbos.

                          Comment


                            Panašu kad TSRS ypatingai stengėsi rusinti tautines mažumas. Moldovoje gagauzai kažkodėl tapo rusakalbiais. Kazachstano vokiečiai, kai po TSRS griūties repatrijavo į Vokietiją, irgi pagrinde vartojo rusų kalbą. Panaši situacija su žydais, būtent dėl to Izraelyje po 1990 m. atsirado daug rusų kalbos.

                            Švenčionėliuose ir Švenčionyse lenkų mažuma yra kur kas stambesnė nei rusų. Bet sovietmečiu miesteliai turėjo tik lietuvių ir rusų mokyklas, lenkiškų ne.
                            Paskutinis taisė Tomizmas; 2023.12.20, 15:10.
                            Snowflakes will attack U <3

                            Comment


                              Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                              Panašu kad TSRS ypatingai stengėsi rusinti tautines mažumas. Moldovoje gagauzai kažkodėl tapo rusakalbiais. Kazachstano vokiečiai, kai po TSRS griūties repatrijavo į Vokietiją, irgi pagrinde vartojo rusų kalbą. Panaši situacija su žydais, būtent dėl to Izraelyje po 1990 m. atsirado daug rusų kalbos.
                              Ne tik dėl to, bet ir daug nieko bendro su vokiečiais/žydais neturinčių žmonių susiveikė padirbtus dokumentus ir tepė slides į sotesnius kraštus.

                              Comment


                                Parašė mantasm Rodyti pranešimą
                                Ne tik dėl to, bet ir daug nieko bendro su vokiečiais/žydais neturinčių žmonių susiveikė padirbtus dokumentus ir tepė slides į sotesnius kraštus.
                                Buvo ir tokių atvejų, bet labai dažnai žmonės su vokiškomis ar žydiškomis pavardėmis tikrai nemokėdavo savo protėvių kalbų. Kazachstano vokiečių tarpe buvo tapę labai populiaru duoti vaikams rusiškus vardus, kas irgi rodė aiškų asimiliacijos laipsnį.

                                Yra netgi tokių įdomybių kaip Moldovoje, kur labai didelė dalis žmonių su aiškiai rumuniškomis pavardėmis, turi vardus Sergej, Vladimir, Tatjana, Liudmila, Andrej, kurių Rumunijoje nesutiksi (arba sutiksti kitokias formas, pvz. Andrea vietoj Andrej). Gerai kad tokia "tradicija" nespėjo paplisti pas mus.
                                Snowflakes will attack U <3

                                Comment


                                  Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                                  Kiek jau čia tų būrelių Lietuvoje keturiolikmečiams, kur susikalbėsi rusiškai/ukrainietiškai?
                                  Keturiolikos ir vyresni jau angliškai tikriausiai galės susikalbėti.
                                  100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                                  Comment


                                    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
                                    Panašu kad TSRS ypatingai stengėsi rusinti tautines mažumas. Moldovoje gagauzai kažkodėl tapo rusakalbiais. Kazachstano vokiečiai, kai po TSRS griūties repatrijavo į Vokietiją, irgi pagrinde vartojo rusų kalbą. Panaši situacija su žydais, būtent dėl to Izraelyje po 1990 m. atsirado daug rusų kalbos.
                                    .
                                    Tas neretai veikė vien todėl, kad mokyklos būdavo tik arba vietine tituline kalba (bet ir tai daug kur su apribojimais) arba rusų kalba. Ir visi kurie "nevietiniai" kaip ir by default turi eiti į mokyklas rusų kalba. Nes juk tai "tarpnacionalinio" bendravimo kalba. Lietuva tuo požiūriu irgi buvo unikali ir sovietai čia "kišo kiaulę" Lietuvai. Lietuvoje ir tik Lietuvoje egzistavo mokyklos dar vienos mažumos - lenkų - kalba. Nei Baltarusijoje, nei Ukrainoje mokyklų lenkų kalba nebuvo, nors lenkų bendruomenės ten buvo dar skaitlingesnės nei Lietuvoje. Bent jau 195x-196x metais. Čia buvo akivaizus bendymas "apsaugoti", kad dalis vietinių lenkų, atsparesnių rusifikacijai ir turinčių stipresnę nerusišką tapatybę, nepasirinktų lietuviškų mokyklų. Nėra ko tos lietuvybės stiprinti. Baltarusiška ar ukrainietiška tapatybės manau buvo suvokiamos kaip silpnesnės ir keliančios mažesnę ilgalaikę grėsmę tam, kas jau 1979 vadinamuosiuose Taškento nutarimuose buvo pavadinta soviteine tauta (susiformavo visiškai nauja istorinė bendrija - sovietinė liaudis, kuri susiformavo rusų kultūros, marksizmo-leninizmo ir proletarinio internacionalizmo pagrindu).

                                    Anų laikų anekdotas: kas tu esi, jei kalbi trimis ir daugiau kalbų ? Atsakymas : sionistas. Kas tu esi jei kalbi dviem kalbom ? Atsakymas: buržuazinis nacionalistas. Kas tu esi jei kalbi viena (rusų) kalba ? Atsakymas: internacionalistas

                                    Comment


                                      Gelėjo daryti baltarusių mokyklas Lietuvoje, bet nedarė, nes tai būtų baltarusių identiteto stiprinimas, ir kadangi Lietuvoje ir tame krašte nebuvo jokių antibaltarusiškų nuotaikų, o antilenkiškos lietuvių nuotaikos jau buvo. Skaldyk ir valdyk.
                                      Beje, mažiau sovietizuoti ir surusinti vilniečiai, t, y.,, labiau lenkai ir katalikai, vis tiek išmokdavo lietuvių kalbą.
                                      ПТН ПНХ
                                      «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                                      Comment


                                        Parašė manometras Rodyti pranešimą
                                        Gelėjo daryti baltarusių mokyklas Lietuvoje, bet nedarė, nes tai būtų baltarusių identiteto stiprinimas, ir kadangi Lietuvoje ir tame krašte nebuvo jokių antibaltarusiškų nuotaikų, o antilenkiškos lietuvių nuotaikos jau buvo. Skaldyk ir valdyk.
                                        Beje, mažiau sovietizuoti ir surusinti vilniečiai, t, y.,, labiau lenkai ir katalikai, vis tiek išmokdavo lietuvių kalbą.
                                        Dabar iš esmės visi Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje ją išmoksta.
                                        Iš Vilnijos lenkų teko girdėti, Vilnius jų akimis yra labai lietuviškas miestas, kur, kitaip nei Šalčininkuose, be lietuvių kalbos nelabai pragyvensi.

                                        Comment


                                          Vairuotojo pažymėjimą pasikeisti norėjęs vyras įsiuto: lietuviškas pasas ir pilietybė – nepakankama sąsaja su Lietuva - Delfi auto

                                          "Vargšas" biurokratų nuskriaustasis turbūt Žuvėdijoje 6 metus važinėja LT registruotu automobiliu, kad tik žuvėdiškų mokesčių nereiktų mokėti.
                                          It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                          Comment

                                          Working...
                                          X