Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[Eidvis]

geriau reiketu spausti valdzia keisti neoliberalia politika, kuri ir stumia zmonias i depopuliacija

Gal gallima konkrečiau, kas yra ta 'neoliberali politika'?

[TIME]

Seniukai, migracijos balansas yra kaip niekad teigimas ir tikriausiai toks liks ilgam. Pilieciu migracija ugtelejusi, bet ne pro kur nesiekia 2009-2014. Naturalu, kad krizes metu zmones, noredami islaikyti seimas/namus iesko budu kaip tai padaryt. Tas atsispindi ir statistikoj, nes pastaruju metu isaugusioj pilieciu migracijoje absoliuciai dominuoja 25-40 metu vyrai. O nemegstama neoliberali politika sukuria galimybes atsikelti verslam ir investicijom i Lietuva ir taip sparciai artet prie Vakaru Europos pragyvenimo lygio, o ne sedet vienoj vietoj, kaip kokia Vengrijai ar PIGS salims.

Siaip nemokejimas skaityt ir interpretuot statistikos ir informacijos bendrai, tikrai nepadaro protingesniu zmogum galinciam dalinti patarimus.

Migracijos balansas yra neigiamas ir toliau auga: https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=91445845

Buvo laikinai patapes teigiamu del laikino Brexito ir Covido efektu. Vakaru Europos salyse vyrauja welfare valstybese modelis, ne neoliberalizmo, del to ten ir islaikomas aukstas pragyvenimo lygis su tokiu radikaliu neoliberalzmu, augancia beprotiska nelygybe, vis labiau privatizuojamom sveikatos apsaugos ir svietimo sistemomis, labiau artejama link Salvadoro, Meksikos ar Honduro, nei vakaru Europos saliu.Apie tai neseniai kalbejo net Pasaulio Banko atstovai, ragine reformuoti ekstremaliai neoliberalia mokesciu sistema, ivedant progresinius mokescius. Lietuvoje siuo metu net ne flat rate (tipiskas neoliberalizmo bruozas), bet de facto regresiniai mokesciai - pilnus pajamu mokesciu moka tik valstybes tarnautojai ir zemesiaus pajamas gaunantys. Aukstesnes pajamas gaunantys (advokatai, konsultantai, notarai ir pan.) daugiausiai idarbinami individualia veikla, moka gerokai mazesnius mokescius. Dar daugiau uzdirbantys (kapitalo savininkai) moka dar mazesnius mokescius, pasinaudodami labai mazu pelno apmokestinamu. Ironiskai, tai labai matosi kandidatu i Seima pajamu deklaracijose - kuo mazesnes pajamos, tuo daugiau procento mokesciu sumoketa. O, kur didziausios pajamos, kaip pas koki Karbauski, tada maziausias procentas mokesciu sumoketas.

Neoliberalumo propoguotojai daznai aiskina, kad tai skatina labiau stengtis, imtis daugiau rizikos, bet mokslininkai irode, kad tai mitas. Skandinavijos salyse, kur 20proc. daugiausiai uzdirbanciu gauna 3-4 kartus daugiau pajamu nei maziausiai 20 proc uzdirbantys yra tokia pati motyvacija stengtis kaip neoliberaliose Lietuvos, Kolumbijos, Bulgarijos, Pietu Afrikos ar Moldovos sistemose, kur daugiausiai uzdirbantys gauna 14-20 kartu daugiau nei bottom 20proc.

Net jei jums socialine nelygybe ar auganti emigracija nerupetu, turetu rupeti kiti Lietuvos siekiai, pvz., gerinti keliu infrastruktura, gerinti krasto gynyba ir pan. Ta padaryti dabartine sistema labai sunku - neturtingiesiems literaliai net duonos kasnis ar degtuku dezute apmokestinti pilnu pvm'u, is ju susirinkti papildoma eura praktiskai neimanoma. Kita vertus, is Mockaus, Avulio ar kitu Numaviciu, paimti ta eura yra gerokai lengviau, jie mokesciu didinima pajustu gerokai maziau.

[TIME]

Nesiginčysiu, bet tokiais kriterijais vadovaujanti galima tuomet pritempti 90% pasaulio prie "neoliberalūs". Ir Lietuva - beveik tokia pati Moldova.
Dėkui, kad paaiškinote, kodėl emigracija iš KLDR yra palyginti menka.

Ne, 90proc saliu, bet nemaza dalis saliu, ypac Lotynu Amerikoje, Rytu Europoje ir Subsaharineje Afrikoje turi gana neoliberalias sistemas, bet nemanau, kad mums i jas reiketu lygiuotis, geriau lygiuotis i labiau pasiteisinusi Siaures ir Vakaru Europos saliu welfare state ekonomini modeli.

[Eidvis]

Lietuvoje siuo metu net ne flat rate (tipiskas neoliberalizmo bruozas), bet de facto regresiniai mokesciai - pilnus pajamu mokesciu moka tik valstybes tarnautojai ir zemesiaus pajamas gaunantys.

Ar kažką teko girdėti apie 'neapmokestinamų pajamų dydį'? Galima paimti ir atsidaryti atlyginimų skaičiuoklę ir palyginti du atvejus. Žmogų, gaunantį minimalią algą ('į rankas' 518 eur) ir žmogų, gaunantį 2000 eurų į rankas. Minimalią algą gaunantis žmogus moka 23% mokesčių nuo savo algos 'ant popieriaus', kai uždirbantis 2000 į rankas sumoka 39.5% nuo savo pilnos algos. Per kurią vietą čia yra 'net ne flat, o regresiniai mokesčiai'? Dėl visokios 'individualios veiklos' mokesčių sutinku, kad tai yra neteisingai apmokestinama, tik toje pačioje UK ir kitur, į kur daugiausiai emigruoja lietuviai, taip pat yra ta pati individuali veikla ir lygiai taip pat neteisingai apmokestinta, dėl to vargu ar tai galima vadinti kaip priežastį dėl ko lietuviai emigruoja. O dėl pelno mokesčio, tai problema yra ta, kad jeigu jį užkelsim, tai įmonės pradės persiregistruoti į kitas šalis. Jau ir taip yra pilna atvejų, kai Lietuvoje veikianti įmonėje realiai yra registruota kur nors Estijoje. Šita problema turi būti (ir berods planuojama) spręsti tarptautiniu lygiu, užblokuojant visokius 'mokesčių rojus'.

[Sula]

Ne, 90proc saliu, bet nemaza dalis saliu, ypac Lotynu Amerikoje, Rytu Europoje ir Subsaharineje Afrikoje turi gana neoliberalias sistemas, bet nemanau, kad mums i jas reiketu lygiuotis, geriau lygiuotis i labiau pasiteisinusi Siaures ir Vakaru Europos saliu welfare state ekonomini modeli.

Tai kad Lietuva į jas daugmaž dabar ir bando lygiuotis.
Bėda ta, kad mūsų ekonominė bazė buvo daug silpnesnė.
Grynai neolibaralių ekonomikų nėra. Europoje mišrios ekonominės sistemos. Tiesa sakant, neoliberalizmo politika jau šiek tiek paseno, tik ji iki šiol painiojama su įvairių kitų pakraipų liberalizmais ar net socializmais (čia panašiai kaip dabar madinga pravardžiuoti viską "leftistais"). Neoliberalizmo principais vadovautasi (bet ne pilnai) VFR ir net Prancūzijos ekonominėje politikoje 60-aisias, Čilėje - 70-80-aisias, iš dalies JK 80-aisiais.
Lietuvos emigracijos problemos didžiąja dalimi su tuo nesusijusios.

[TIME]

Ar kažką teko girdėti apie 'neapmokestinamų pajamų dydį'? Galima paimti ir atsidaryti atlyginimų skaičiuoklę ir palyginti du atvejus. Žmogų, gaunantį minimalią algą ('į rankas' 518 eur) ir žmogų, gaunantį 2000 eurų į rankas. Minimalią algą gaunantis žmogus moka 23% mokesčių nuo savo algos 'ant popieriaus', kai uždirbantis 2000 į rankas sumoka 39.5% nuo savo pilnos algos. Per kurią vietą čia yra 'net ne flat, o regresiniai mokesčiai'? Dėl visokios 'individualios veiklos' mokesčių sutinku, kad tai yra neteisingai apmokestinama, tik toje pačioje UK ir kitur, į kur daugiausiai emigruoja lietuviai, taip pat yra ta pati individuali veikla ir lygiai taip pat neteisingai apmokestinta, dėl to vargu ar tai galima vadinti kaip priežastį dėl ko lietuviai emigruoja. O dėl pelno mokesčio, tai problema yra ta, kad jeigu jį užkelsim, tai įmonės pradės persiregistruoti į kitas šalis. Jau ir taip yra pilna atvejų, kai Lietuvoje veikianti įmonėje realiai yra registruota kur nors Estijoje. Šita problema turi būti (ir berods planuojama) spręsti tarptautiniu lygiu, užblokuojant visokius 'mokesčių rojus'.

Lietuvoje ir yra visa problema, kad apmokestinama pagal pajamu tipa, o ne pagal pajamu kieki. Turtinguru klass gauna pajamas, kurios neineina i sita pajamu skaiciuokle, nes jos iforminavos kaip individuali veikla arba pelnas, del to, imoniu savininkams labiau apsimoka svae iforminti "ant minimumo" ir ir issimoketi kaip pelna. Tai susije del ko, lietuviai emigruoja, nes neskaitant visokiu isimciu - saves ieskotoju, issilavinusiu lietuviu, kurie saves negali realizuoti Lietuvoje del tokiu darbo vietu trukumo, diskriminuojamu mazumu (LGBT ar ne visiskai "baltu" lietuviu), absoliuti dauguma emigruojanciu lietuviu ekonominiai migrantai, dauguma ju ivardija, kad noretu likti Lietuvoje, jei cia galetu isgyventi - welfare modelis vietoje ekstremaliai libertarinio/neoliberalaus padetu padaryti, nes normalus progresinis pajamu perskirstymas padetu padidinti neturtinguju pajamas, suteiktu didesne socialine apsauga, pagerintu valstybes teigiamas paslaugas. Idomumo delei galima palyginti pajamu nelygybe. Deja, Rumunija jau "aplenkem", beliko tik Bulgarija "aplenkt". ES: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/...TableAction.do

Akivaizdu, kad tai tiesiogiai koreliuoja su emigracija. Ne ypac ekonomiskai pajegesnese Rytu Europos salyse (pagal GDP) Cekijoje, Slovenijoje ar Slovakijoje buvo pasirinktas panesnis i Vakaru Europa ekonominis modelis, tai gavosi palyginus maza nelygybe ir gerokai mazesniais emigracijos skaiciai, nepaisant to, kad toms salims Vokietija ar Austrija ranka pasiekiamos, tad emigruot butu dar lengviau.

[MedinisStrazdas]

Minus milijonas gyventojų.

Iš kokios kremlio propagandos ištraukei tą milijoną?

Galima visa straipsni parasyt kodel Moldovoje prasta ekonomine situacija, bet viena is priezasciu - nebuvimas ES, tad nepriejimas prie jos fondu, neidiegimas jos reikalavimu kitu reformu ir neturejimas bendros rinkos. Kita priezastis - ankstyvas karas su Rusijos remiamais Padniestres separatistais, nualines sali. Trecia priezastis - neoliberalios reformos, "soko terapija" ir isigaleje oligrachai ir korupcija (pries kelis metus, apie ketvirtadalis Moldovos biudzeto buvo tiesiog isvogta i keliu oligarchu saskaitas)

Tai kad "Moldovoje" du trečdaliai net nesupranta kad jie yra tiesiog Rumunijos regionas kurį kremlius atskyrė.

[TIME]

Gal gallima konkrečiau, kas yra ta 'neoliberali politika'?

Flat tax rate, valstybes paslaugu privatizavimas (ypac medicinos ir svietimo), mokestines lengvatos stambiam verslui, socialines apsaugos sistemos mazinimas su mazomis "means based" ismokomis, valstybes kisimosi i ekonomika ir kainas mazinimas, "austerity" politika, dereguliacija, darbo jegos "commodifikacija". Jeigu domina galite neblogu podcastu pasiklausyt:

https://youtu.be/TA0wnb-Sh3c

https://open.spotify.com/episode/77v...urce=copy-link

[TIME]

Dar idomi istrauka is interviu su buvusiu Islandijos ministru pirmininku, pripazinusiu Lietuvos nepriklausomybe.

Lithuania is unfortunately notorious for one of the deepest social inequality in the European Union. Still, many better off people in Lithuania do not see a problem here and believe it is a fault and a problem of the poor that they are poor. How to convince others that inequality is not only bad for the poor, but the whole of society?

I learned my economics at Edinburgh University from the heirs of Adam´s Smith Wealth of Nations. From that day to this day the justification for capitalism has been a simple one. Capitalism gives free reign to individual initiative through the attraction of the profit motive. It is a powerful incentive for creating wealth – private affluance. So far so good. But one of the many faults of unrestrained capitalism – apart from recurrent crisis – is that it has an inherent tendency to concentrate wealth in the hands of the very few.

That is why the US supreme court judge, Brandeis – one of president Roosevelt´s New Deal thinkers – famously said: "You can have wealth concentrated in the hands of the very few – or you can have democracy. But you can´t have both“. And Tage Erlander, Sweden´s socialdemocratic PM for a quarter of a century, expressed the same thought with those words: "The market is a useful servant, but an intolerable master“.

"But one of the many faults of unrestrained capitalism – apart from recurrent crisis – is that it has an inherent tendency to concentrate wealth in the hands of the very few."

The essence of the socialdemocratic Nordic model (the welfare state) is a compromise between those two extremes: the market and the state. We reject both the unrestrained market and the all-powerful state. We accept competitive markets, where applicable, within a legal framework, regulation and surveillance. This secures wealth creation and competitiveness.

On the other hand we insist on "not-for-profit" public service in important socio-economic spheres, in the name of democracy. This applies to education, healthcare, social insurance (including unemployment insurance and pensions), essential public utilities (energy, water, public transport) and affordable housing for a minimum of one third of the housing market.

In the labour market we create a legal framework for wage negotiations between owners of capital and providers of labour. We accept the state´s responsibility, in cooperation with employers, trade unions and academia, to create jobs in hi-tech sectors, thus adapting the labour market to technological change.

How do we finance this? Through progressive taxation. Tax evasion by the super rich is now starving the welfare states. We need global action to stop this. It started last week, when G-6 and G-20 adopted a 15% minimum tax on multinational corporations, which have mostly evaded tax so far. This is a good beginning, at Biden's initiative.

Saltinis: https://www.lrt.lt/en/news-in-englis...rful-interview

[Tomas]

Man rodos pajamų nelygybė LT yra šiek tiek statistiškai išpūstas reikalas, nes nemaža dalis formalių "skurdžių" toli gražu neskursta.

[Lettered]

Man rodos pajamų nelygybė LT yra šiek tiek statistiškai išpūstas reikalas, nes nemaža dalis formalių "skurdžių" toli gražu neskursta.

Bet mokesčių netolygumas ir mažas surinkimas tikrai yra didelė problema. Dabar daugiausia procentaliai moka vidurinioji klasė, legaliai dirbantys samdomi darbuotojai uždirbantys daugiau nei vidurkis. O visokie formalūs bedarbiai dirba nelegaliai plius gauna iš valstybės visokias pašalpas ir subsidijas. Patys turtingiausi, kurie gyvena tik iš kapitalo irgi moka procentaliai mažus mokesčius. Ne vienas ekonomistas siūlė mažinti darbo apmokestinimą ir didinti vartojimo, turto, tada tos netolygumas sumažėtų.

[Lettered]

Ar kažką teko girdėti apie 'neapmokestinamų pajamų dydį'? Galima paimti ir atsidaryti atlyginimų skaičiuoklę ir palyginti du atvejus. Žmogų, gaunantį minimalią algą ('į rankas' 518 eur) ir žmogų, gaunantį 2000 eurų į rankas. Minimalią algą gaunantis žmogus moka 23% mokesčių nuo savo algos 'ant popieriaus', kai uždirbantis 2000 į rankas sumoka 39.5% nuo savo pilnos algos. Per kurią vietą čia yra 'net ne flat, o regresiniai mokesčiai'? Dėl visokios 'individualios veiklos' mokesčių sutinku, kad tai yra neteisingai apmokestinama, tik toje pačioje UK ir kitur, į kur daugiausiai emigruoja lietuviai, taip pat yra ta pati individuali veikla ir lygiai taip pat neteisingai apmokestinta, dėl to vargu ar tai galima vadinti kaip priežastį dėl ko lietuviai emigruoja. O dėl pelno mokesčio, tai problema yra ta, kad jeigu jį užkelsim, tai įmonės pradės persiregistruoti į kitas šalis. Jau ir taip yra pilna atvejų, kai Lietuvoje veikianti įmonėje realiai yra registruota kur nors Estijoje. Šita problema turi būti (ir berods planuojama) spręsti tarptautiniu lygiu, užblokuojant visokius 'mokesčių rojus'.

Ar jums yra teisinga, kad pagal darbo sutartį dirbantis žmogus nuo 5000 Eur atlyginimo sumoka 2000 Eur mokesčių, o besiverčiantis individualia veikla (pvz. advokatai) tik 1100 Eur, gyvenantys iš kapitalo (pvz. akcijų, nuomos) moka tik 750 Eur, o visokie statybininkai iš vis nieko. Verkiam, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų, dėl ko kenčia visa ekonomika, bet nieko nedarom, kad išeitų jų pritraukti.

[mantasm]

Ar jums yra teisinga, kad pagal darbo sutartį dirbantis žmogus nuo 5000 Eur atlyginimo sumoka 2000 Eur mokesčių, o besiverčiantis individualia veikla (pvz. advokatai) tik 1100 Eur, gyvenantys iš kapitalo (pvz. akcijų, nuomos) moka tik 750 Eur, o visokie statybininkai iš vis nieko.

Individuali veikla jei tai iš tiesų individuali veikla arčiau vieno asmens uabiko nei darbo sutarties. Problema kai yra fiktyvi individuali veikla, nors darbas kaip su darbo sutartim.

[Bmweda]

Ar jums yra teisinga, kad pagal darbo sutartį dirbantis žmogus nuo 5000 Eur atlyginimo sumoka 2000 Eur mokesčių, o besiverčiantis individualia veikla (pvz. advokatai) tik 1100 Eur

Teisinga, nes žmogui su 5000 Eur nereikia: išlaikyti biuro, sekretorės, darbuotojų, interneto svetainės, apmokėti ryšio ir transporto išlaidų, draustis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ieškotis klientų, draustis pačiam sveikatą ir gyvybę (nes jei žus bevykdamas į teismo posėdį, tai Sodra nemokės jo šeimai nieko), kaupti pinigų atostogoms (darbdavys apmoka atostoginius).

[RamasN]

Ar jums yra teisinga, kad pagal darbo sutartį dirbantis žmogus nuo 5000 Eur atlyginimo sumoka 2000 Eur mokesčių, o besiverčiantis individualia veikla (pvz. advokatai) tik 1100 Eur, gyvenantys iš kapitalo (pvz. akcijų, nuomos) moka tik 750 Eur, o visokie statybininkai iš vis nieko. Verkiam, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų, dėl ko kenčia visa ekonomika, bet nieko nedarom, kad išeitų jų pritraukti.

Iš kapitalo išvis neteisinga apmokestinti. Nes kapitalas įgyjamas iš jau apmokestintų pajamų, todėl gaunasi, kad apmokestini tas pačias pajamas antrą kartą. Individuali veikla irgi paprastai reiškia tam tikras investicijas, kurių nėra pagal darbo sutartį dirbančiam žmogui. Todėl situacijos nėra lygiavertės ir jas pritempinėti prie vieno šiuo atveju neteisinga. Reikia žiūrėti, ar šiose pajamų grupėse nėra vidinės diferenciacijos ir kodėl.

Aišku, individuali veikla kartais naudojama tiesiog apeiti darbo sutartį ir nesumokėt dalies mokesčių, prisiimant tam tikras rizikas ar sprendimus ant savęs (pvz reikalavimą suteikti atostogas - gali ignoruoti, būdamas darboholikas ar tiesiog turėdamas jėgų ir noro užsidirbt). Čia galbūt ir sritis kur dirbtinis individualios veiklos registravimas galėtų būti išanalizuotas, sudarant arba daugiau lankstumo pagal darbo sutartį, arba labiau kontroliuojant individualią veiklą. Bet nesakau, kad tai būtų tikrai gerai, tam reikia gilesnės analizės

[Eidvis]

Ar jums yra teisinga, kad pagal darbo sutartį dirbantis žmogus nuo 5000 Eur atlyginimo sumoka 2000 Eur mokesčių, o besiverčiantis individualia veikla (pvz. advokatai) tik 1100 Eur, gyvenantys iš kapitalo (pvz. akcijų, nuomos) moka tik 750 Eur, o visokie statybininkai iš vis nieko. Verkiam, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų, dėl ko kenčia visa ekonomika, bet nieko nedarom, kad išeitų jų pritraukti.

taigi tavo pacituotatame mano komentare yra atsakymas

[mantasm]

Iš kapitalo išvis neteisinga apmokestinti. Nes kapitalas įgyjamas iš jau apmokestintų pajamų, todėl gaunasi, kad apmokestini tas pačias pajamas antrą kartą. Individuali veikla irgi paprastai reiškia tam tikras investicijas, kurių nėra pagal darbo sutartį dirbančiam žmogui. Todėl situacijos nėra lygiavertės ir jas pritempinėti prie vieno šiuo atveju neteisinga. Reikia žiūrėti, ar šiose pajamų grupėse nėra vidinės diferenciacijos ir kodėl.

Aišku, individuali veikla kartais naudojama tiesiog apeiti darbo sutartį ir nesumokėt dalies mokesčių, prisiimant tam tikras rizikas ar sprendimus ant savęs (pvz reikalavimą suteikti atostogas - gali ignoruoti, būdamas darboholikas ar tiesiog turėdamas jėgų ir noro užsidirbt). Čia galbūt ir sritis kur dirbtinis individualios veiklos registravimas galėtų būti išanalizuotas, sudarant arba daugiau lankstumo pagal darbo sutartį, arba labiau kontroliuojant individualią veiklą. Bet nesakau, kad tai būtų tikrai gerai, tam reikia gilesnės analizės

Kapitalo auginimas irgi darbas.

[Lettered]

Teisinga, nes žmogui su 5000 Eur nereikia: išlaikyti biuro, sekretorės, darbuotojų, interneto svetainės, apmokėti ryšio ir transporto išlaidų, draustis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ieškotis klientų, draustis pačiam sveikatą ir gyvybę (nes jei žus bevykdamas į teismo posėdį, tai Sodra nemokės jo šeimai nieko), kaupti pinigų atostogoms (darbdavys apmoka atostoginius).

Neapsimeskit šlanga, kalba eina apie pajamas po išlaidų. Beje, besiverčiantys individualia veikla 30% išlaidų nuo pajamų gali net nedeklaruoti, kas reiškia, kad nemaža dalis moka dar mažesnius mokesčius.

[mantasm]

Neapsimeskit šlanga, kalba eina apie pajamas po išlaidų. Beje, besiverčiantys individualia veikla 30% išlaidų nuo pajamų gali net nedeklaruoti, kas reiškia, kad nemaža dalis moka dar mažesnius mokesčius.

Kalba buvo kiek mokesčių sumoka. Tada 30% jau „įskaičiuoti“. Atostoginiams taip pat galima numest grubiai 10% nuo individualios veiklos pajamų. Taip pat atitinkamai mažesnės socialinės garantijos.

O ir mitiniai 30% ne į niekur nueina. Gerokai sumažina popierizmo vietoj čekučių rinkimo, darbo kambario nuomos iš savęs, telefono ir jo sąskaitos nurašinėjimo ir pan ir t.t.

[jan]

Teisinga, nes žmogui su 5000 Eur nereikia: išlaikyti biuro, sekretorės, darbuotojų, interneto svetainės, apmokėti ryšio ir transporto išlaidų, draustis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ieškotis klientų, draustis pačiam sveikatą ir gyvybę (nes jei žus bevykdamas į teismo posėdį, tai Sodra nemokės jo šeimai nieko), kaupti pinigų atostogoms (darbdavys apmoka atostoginius).

Būtent kad darbdavys apmoka atostoginius o ne valstybės biudžetas.
Jeigu suteikiam mokestines lengvatas dirbantiems pagal IV kad jie galėtų atsidėti pinigų atostoginiams tuomet reikia subsidijuoti ir darbdavių mokamus atostoginius samdomiems darbuotojams.