palyginus kas buvo kokias 2010 metais, kai emigravo 83.157, o imigravo 5.213 ir vidurinis saldo buvo minus 6.500 žmonių per mėnesį, dabartiniai skaičiai atrodo neblogai.
Realiai tereikia visai ne daug, kad balansas būtų persvertas į teigiamą pusę. O persvėrimas labai svarbus, nes tai ypač svarbu psichologinei savijautai - kai naujienų portalų antraštės apie emigruojančią Lietuvą pakeis antraštės apie grįžtančius emigrantus - tai bus didelis stimulas ir žmonėms, kurie dažnai elgiasi kaip avių banda - į kurią pusę bėga banda, į tą pačią bėga ir jie.
Taip, butas Kauno centre (bendrabutyje su bendru tualetu) prieš eura kainavo 300 litų, po euro įvedimo gerai įrengtas 2 kambarių butas su baldais kainuoja 300 eurų.
Kainos - 1:1
If a lion could speak, we could not understand him.
Realiai tereikia visai ne daug, kad balansas būtų persvertas į teigiamą pusę. O persvėrimas labai svarbus, nes tai ypač svarbu psichologinei savijautai - kai naujienų portalų antraštės apie emigruojančią Lietuvą pakeis antraštės apie grįžtančius emigrantus - tai bus didelis stimulas ir žmonėms, kurie dažnai elgiasi kaip avių banda - į kurią pusę bėga banda, į tą pačią bėga ir jie.
Taip, žmonės nėra racionalūs homo economicus - jie elgiasi vedami nepamatuotų lūkesčių ir baimių. Retas kuris atsisėdęs bando skaičiuoti, o jei kuris ir bando, tai dažniausiai neturi nei pakankamos informacijos, nei pakankamų sugebėjimų įvertinti, kur jam geriau.
Absoliuti didžioji dauguma būtent todėl ir važiuoja - nes visi važiuoja. Negali gi visi būti kvailiai. Kai paaiškės, kad bevažiuojančių ne tiek daug, o grįžtančiųjų skaičius vis auga, žmonės pradės galvoti kad gal ir ne visada žolė žalesnė už sienos.
If a lion could speak, we could not understand him.
Realiai tereikia visai ne daug, kad balansas būtų persvertas į teigiamą pusę. O persvėrimas labai svarbus, nes tai ypač svarbu psichologinei savijautai - kai naujienų portalų antraštės apie emigruojančią Lietuvą pakeis antraštės apie grįžtančius emigrantus - tai bus didelis stimulas ir žmonėms, kurie dažnai elgiasi kaip avių banda - į kurią pusę bėga banda, į tą pačią bėga ir jie.
Na apie kovo mėnesio skaičius bus galima parašyti, kad "vien per kovą emigravo dar vienas miestas". Čia turint omeny, kad Lietuvoje yra kaimų su 500 gyv. ir miesto statusu.
Taip, žmonės nėra racionalūs homo economicus - jie elgiasi vedami nepamatuotų lūkesčių ir baimių. Retas kuris atsisėdęs bando skaičiuoti, o jei kuris ir bando, tai dažniausiai neturi nei pakankamos informacijos, nei pakankamų sugebėjimų įvertinti, kur jam geriau.
Absoliuti didžioji dauguma būtent todėl ir važiuoja - nes visi važiuoja. Negali gi visi būti kvailiai. Kai paaiškės, kad bevažiuojančių ne tiek daug, o grįžtančiųjų skaičius vis auga, žmonės pradės galvoti kad gal ir ne visada žolė žalesnė už sienos.
Kiek emigrantų grįžtų ir kiek Lietuvoje liktų gyventojų, jei visi iš tikrųjų racionaliai pasiskaičiuotų, kur labiau apsimoka dirbti? Ar pagal jus gyvena baimėse tik emigrantai, o likę visi racionaliai pasiskaičiavę, kad taip apsimoka? Gal greičiau atvirkščiai, neturtingiems tik tos neracionalios baimės trukdo pakeisti gyvenamą vietą ir daugiau užsidirbti. Realiai liktų Lietuvoje tik tie, kurie uždirba bent apie 2k Eur, nes Norvegijoje, Šveicarijoje labiau apsimoka. O kokioje Afrikoje iš vis liktų tik koks 1% gyventojų.
Na apie kovo mėnesio skaičius bus galima parašyti, kad "vien per kovą emigravo dar vienas miestas". Čia turint omeny, kad Lietuvoje yra kaimų su 500 gyv. ir miesto statusu.
Smarkiai padidinote. Mažiausias Lietuvos miestas yra Panemunė, kur gyvena 215 gyventojų, o antras nuo galo miestas - Troškūnai, kuriame gyvena 381 gyventojas. Įdomu būtų pamatyti, kiek gyventojų gyvena skirtinguose Vilniaus miesto mikrorajonuose.
Smarkiai padidinote. Mažiausias Lietuvos miestas yra Panemunė, kur gyvena 215 gyventojų, o antras nuo galo miestas - Troškūnai, kuriame gyvena 381 gyventojas. Įdomu būtų pamatyti, kiek gyventojų gyvena skirtinguose Vilniaus miesto mikrorajonuose.
Kažkaip pagalvojau, kad antraščių rašytojai dar turės sąžinės neparašyti apie 2 išvažiavusius miestus per vieną mėnesį.
Šiemet pirmąjį metų ketvirtį emigracija, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, buvo trečdaliu mažesnė, be to, daugiau emigrantų grįžta, rodo Statistikos departamento duomenys.
Šių metų sausio–kovo mėnesiais iš Lietuvos iš viso emigravo 10 tūkst. 978 nuolatiniai gyventojai, 4826 asmenimis (30,5 proc.) mažiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Į Lietuvą šiuo laikotarpiu imigravo 8859 žmonės, tai du kartus daugiau negu pernai tuo pat laikotarpiu, skelbia Statistikos departamentas.
Jo duomenimis, 66,5 proc. per pirmuosius tris šių metų mėnesius imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai.
Vis dėlto migracijos rodiklis išlieka neigiamas: 2119 žmonių daugiau emigravo negu imigravo.
Šių metų kovą iš Lietuvos emigravo panašus gyventojų skaičius kaip ir prieš metus, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys.
Šių metų kovo mėnesį iš Lietuvos emigravo 3502 gyventojai, pernai kovą šis skaičius buvo kiek didesnis – 3691.
Imigrantų skaičius kovą siekė 2954 ir yra maždaug dvigubai didesnis nei prieš metus, kai į Lietuvą imigravo 1423 asmenys.
Dauguma šių metų kovą imigravusių asmenų – 1957 – yra Lietuvos gyventojai.
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Kiek emigrantų grįžtų ir kiek Lietuvoje liktų gyventojų, jei visi iš tikrųjų racionaliai pasiskaičiuotų, kur labiau apsimoka dirbti? Ar pagal jus gyvena baimėse tik emigrantai, o likę visi racionaliai pasiskaičiavę, kad taip apsimoka? Gal greičiau atvirkščiai, neturtingiems tik tos neracionalios baimės trukdo pakeisti gyvenamą vietą ir daugiau užsidirbti. Realiai liktų Lietuvoje tik tie, kurie uždirba bent apie 2k Eur, nes Norvegijoje, Šveicarijoje labiau apsimoka. O kokioje Afrikoje iš vis liktų tik koks 1% gyventojų.
Štai ką tik įrodei savo pavyzdžiu žmonių nesugebėjimą racionaliai skaičiuoti
If a lion could speak, we could not understand him.
Todėl ir gyvenu Lietuvoje, jei sugebėčiau gyvenčiau kur nors Dubajuje.
Tiesiog tu esi veikiamas nebūtinai racionalių lūkesčių ir baimių. Be to, neturi visos reikiamos informacijos priimti racionaliai priskaičiuotą sprendimą.
Kai ir aš, žinoma.
If a lion could speak, we could not understand him.
Tiesiog tu esi veikiamas nebūtinai racionalių lūkesčių ir baimių. Be to, neturi visos reikiamos informacijos priimti racionaliai priskaičiuotą sprendimą.
Kai ir aš, žinoma.
Gal aš sugebu racianaliai paskaičiuoti, kad Dubabuje ar kokiame Norvegijos kaime uždirbačiau daugiau (įvertinus ir kainų skirtumus), bet neemigruoju dėl to, kad pirmu atveju nenoriu gyventi pirtyje, o kitu atveju baloje arba dėl dar n nefinansinių priežasčių. Ne viskas gyvenime susiveda tik į pinigus.
Gal aš sugebu racianaliai paskaičiuoti, kad Dubabuje ar kokiame Norvegijos kaime uždirbačiau daugiau (įvertinus ir kainų skirtumus), bet neemigruoju dėl to, kad pirmu atveju nenoriu gyventi pirtyje, o kitu atveju baloje arba dėl dar n nefinansinių priežasčių. Ne viskas gyvenime susiveda tik į pinigus.
O kur aš rašiau, kad susiveda į pinigus? Pinigai yra viena iš daugelio gyvenimo kokybės sudedamųjų dalių.
If a lion could speak, we could not understand him.
Gal aš sugebu racianaliai paskaičiuoti, kad Dubabuje ar kokiame Norvegijos kaime uždirbačiau daugiau (įvertinus ir kainų skirtumus), bet neemigruoju dėl to, kad pirmu atveju nenoriu gyventi pirtyje, o kitu atveju baloje arba dėl dar n nefinansinių priežasčių. Ne viskas gyvenime susiveda tik į pinigus.
Tai yra neracionalus skaičiavimas, paremtas vienu vieninteliu faktoriumi, kaip kad 'vidutinis atlygnimas šalyje X yra tiek, o Lietuvoje jis tiek' - dėl to emigracija apsimoka. Racionalus skaičiavimas būtų įtraukiant kur kas daugiau kintamųjų, nei vien tik atlyginimo dydį. Tai ir kalba - kurios gali nemokėti, jos nemokėjimas užkerta kelią kvalifikuoto darbo gavimui. Tai ir socialinė struktūra - nepaslaptis, kad vietiniai yra daug lengviau įdarbinami, nei atvykėliai. Tai ir pažintys - net ir vakaruose tai dažnai pasitarnauja gaunant darbą, tik ten jos vadinamos 'rekomendacijomis'. Tai ir išsilavinimas ir darbo partirtis - jie užsienyje gali būti nevertinami dėl per menkų žinių apie Lietuvos mokymo įstaigas ar darbdavius. Tai ir kainų skirtingų kainų, ne tik atlyginimų įvertinimas. Tai ir vietinių nenoras išnuomoti užseniečiams būstą, arba dėl to mokama didesnė kaina už nuoma. Tų aspektų, kuriuos reikia įvertinti, yra labai daug. To esmė yra, kad atitinkamos kvalifikacijos ir išsilavinimo žmogus emigravęs tokio pačio darbo niekada negaus. Daugumoje atvejų mokytojai eina skinti braškes, dėl to ir atlyginimus reikėtų lyginti mokytojo su braškių skynėjo, o ne mokytojo ir mokytojo, kartu įvertinant ir kainų skirtumus, kaip ir tai, kad žmogus nustoja tobulėjęs. Visą tai įvertinus dauguoje atvejų emigracija nebeapsimoka jau šiandieną.
Comment