Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[senasnamas]

Vis tik šita emigracijos priežastis bene pati rimčiausia

Esate minėjęs, nors atlyginimai Lietuvoje nėra mažiausi, pagal ekonominį potencialą jie mažesni nei Bulgarijoje. Gal galite pakomentuoti plačiau?
Tam paskaičiuoti yra visiškai skaidri formulė. Bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui ES vidurkis prilyginamas 100 proc., tada lyginama, koks vidurkis pasiektas kiekvienoje šalyje. 2014-ųjų duomenimis, mūsų BVP vienam gyventojui sudarė 74 proc. vidurkio. Šis rodiklis lyginamas su darbo vidutiniu užmokesčiu, kuris 2014-aisias buvo 524 eurai „į rankas“. Bulgarijos BVP vienam gyventojui tuomet sudarė 45 proc. ES vidurkio, jų atlyginimas buvo 333 eurai. Bulgarų atlyginimas mažesnis, bet, jei bulgarų BVP vienam gyventojui būtų 74 proc. ES vidurkio, Bulgarijoje darbo užmokestis būtų didesnis nei Lietuvoje. Taigi darau išvadą, kad Lietuvoje darbo užmokestis potencialiai yra mažiausias ES šalyse.

Dar prieš 10 metų darbo užmokesčio atsilikimas nuo estų, nekalbant apie latvius, buvo kur kas mažesnis.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=70938622

[Aleksio]

Pirmą kartą girdžiu, kad kas nors pats kirptųsi.

Kad patys kirptųsi - retas atvėjis (nebent su mašinėle), bet kad kas nors iš arimųjų apkirptų - gali būti.

Gal dar galima ir pačiam kokį variklį remontuoti ar namo stogą pasikeisti?

Ir tokių žmonių yra.

[Eidvis]

Vis tik šita emigracijos priežastis bene pati rimčiausia

Kažkam apie emigraciją kalbant atrodo, kad neva darbo santykių liberalizavimas skatina emigraciją, lyg tai emigruojantiems svarbiausia prieš kiek savaičių juos įspės apie darbo atleidimą, o ne tai, kokio dydžio atlyginimą jie gauną, kai visgi darbo santykis liberalizavimas yra ne dėl ko kito, o tik dėl didesnių atlyginimų kuriamas. Kitiems gi atrodo, kad svarbiausia yra minimalus ar vidutinis atlyginimas, neva tai estai gyvena geriau už čekus, pas kuriuos vidutinis atlyginimas yra mažesnis, pamirštai įvertinti kainų skirtumą. Bet kažkodėl lyginami palaidi nelabai ką sakantys skaičiai nesusimąstant apie esmę - realią ekonominę žmonių gerovę. Atlyginimai gali būti ir nedideli, tačiau jeigu kainos bus dar mažesnės - tai ir gyvenimas bus geresnis. Tačiau tai pamirštama paskaičiuoti. Vienaip ar kitaip atlyginimai Lietuvoje auga ir kuo toliau, tuo jie augs sparčiau. Bet ne su atlyginimais pas mus yra problema, o su mentalitetu.

[Lettered]

Atlyginimai gali būti ir nedideli, tačiau jeigu kainos bus dar mažesnės - tai ir gyvenimas bus geresnis. Tačiau tai pamirštama paskaičiuoti. Vienaip ar kitaip atlyginimai Lietuvoje auga ir kuo toliau, tuo jie augs sparčiau. Bet ne su atlyginimais pas mus yra problema, o su mentalitetu.

Kokios problemos su mentalitetu? Gyvename globaliame pasaulyje, tad daugumai svarbu ne kokia jo pajamų perkamoji galia savame mieste ar valstybėje, o šiuo atveju visoje ES, nes tarp šalių daug keliaujam, perkam tas pačias prekes už tą pačią iš esmės kainą ir pan.

[Eidvis]

/\
tame ir esmė, kad prekes perkame ne už tą pačią kainą. Londone tu už buto nuomą mokėsi 1500 eur, o Vilniuje už tokį patį butą 300 eur ir dėti lygybės ženklą tarp to ir lyginti vien tik atlyginimus yra nesąmonė.

[Lettered]

/\
tame ir esmė, kad prekes perkame ne už tą pačią kainą. Londone tu už buto nuomą mokėsi 1500 eur, o Vilniuje už tokį patį butą 300 eur ir dėti lygybės ženklą tarp to ir lyginti vien tik atlyginimus yra nesąmonė.

Nuomos kaina tiesiogiai priklauso nuo atlyginimo dydžio, bet telefonai, automobiliai, kompiuteriai visur panašiai kainuoja, taip pat daugumai labai nepatinka, kad tą patį darbą dirbantis britas gali keliauti n kartų daugiau ir brangiau, nes lėktuvo bilietai, viešbučiai visiems vienodai kainuoja.

[Silber418]

Nereikia visko suplakti. Kiek teko pastebėti, elektronikos prekės Lietuvoje gana dažnai kainuoja brangiau negu Vakaruose. Tai ypač akivaizdu vertinant kainos ir kokybės sąntykį bei naujumą technologijų atžvilgiu. Pasirinkimas taip pat gana ribotas, bet kainos pakankamai neadekvačios.

[J.U.]

Nereikia visko suplakti. Kiek teko pastebėti, elektronikos prekės Lietuvoje gana dažnai kainuoja brangiau negu Vakaruose. Tai ypač akivaizdu vertinant kainos ir kokybės sąntykį bei naujumą technologijų atžvilgiu. Pasirinkimas taip pat gana ribotas, bet kainos pakankamai neadekvačios.

Elementarus tranzistoriukas ar mikroschemutė Lietuvos parduotuvėje kainuos tiek pat, kiek jų 10 vienetų atsiūstų iš Kinijos. Praktiškai kokios detaliukės prireikus visada parsisiunčiu.

[Tomas]

Trick question. Vilniuj gali apsikirpti ir už 50€, gali ir už 5€, priklausomai ar esi fancy urbanitas, ar truckdriveris iš pravažiuojančio sunkvežimio. Kuri kirpėja produktyvesnė?

Taigi. Tuo tarpu standartinis naratyvas yra toks - vakariečiai uždirba daugiau, nes yra produktyvesni. Arba vakariečiai uždirba daugiau, nes gamina didesnės pridėtinės vertės produkciją ir daugiau eksportuoja. Apie antrą argumentą šnekėti apskritai nėra ko, nes vakaruose pilna šalių importuotojų kurių gyventojai gyvena geriau ar bent neprasčiau nei šalių eksportuotojų gyventojai.
O dėl pirmo - vakaruose tiesiog yra aukštesnis nominalus kainų, o atitinkamai pajamų ir išlaidų lygis.

[senasnamas]

Kažkam apie emigraciją kalbant atrodo, kad neva darbo santykių liberalizavimas skatina emigraciją, lyg tai emigruojantiems svarbiausia prieš kiek savaičių juos įspės apie darbo atleidimą, o ne tai, kokio dydžio atlyginimą jie gauną, kai visgi darbo santykis liberalizavimas yra ne dėl ko kito, o tik dėl didesnių atlyginimų kuriamas. Kitiems gi atrodo, kad svarbiausia yra minimalus ar vidutinis atlyginimas, neva tai estai gyvena geriau už čekus, pas kuriuos vidutinis atlyginimas yra mažesnis, pamirštai įvertinti kainų skirtumą. Bet kažkodėl lyginami palaidi nelabai ką sakantys skaičiai nesusimąstant apie esmę - realią ekonominę žmonių gerovę. Atlyginimai gali būti ir nedideli, tačiau jeigu kainos bus dar mažesnės - tai ir gyvenimas bus geresnis. Tačiau tai pamirštama paskaičiuoti. Vienaip ar kitaip atlyginimai Lietuvoje auga ir kuo toliau, tuo jie augs sparčiau. Bet ne su atlyginimais pas mus yra problema, o su mentalitetu.

Apie liberalizavimą nerašiau ir tas projektas dar nepriimtas. O norint sužinoti, kam jis bus naudingiausias, reikia žiūrėti, kas jo iniciatoriai.
BVP ir atlyginimų santykis yra normalus rodiklis, jis parodo pajamų pasiskirstymą šalyje. Galima lyginti ir perkamąją galią, tačiau ir tas rodiklis labai nepradžiugins:
http://www.numbeo.com/cost-of-living...016&region=150
Lietuvą nežymiai lenkia tiek Latvija, tiek Rumunija, nekalbant jau apie Estiją, Lenkiją ar Čekiją. Bulgarija šiek tiek atsilieka, bet klausimas, ar ilgai. Tai vargiai pavyks įrodyti, kad estai gyvena panašiai arba blogiau. Taip, kainų lygis pas juos šiek tiek aukštesnis, bet ne tiek, kad perkamoji galia susilygintų su mūsų.
O Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje kainos mažesnės nei pas mus (Cost of Living indeksas).

[Eidvis]

Nuomos kaina tiesiogiai priklauso nuo atlyginimo dydžio, bet telefonai, automobiliai, kompiuteriai visur panašiai kainuoja

Supranta, kad kompiuteriai ir telefonai kainuoja panašiai, o internetas ir mobilaus ryšio planai daug pigiau. Drabužiai kainuoja panašiai, o kirpimo, stomatologo ir t.t. paslaugos daug pigiau. Kelionės į užsienį panašiai, o taksi, restoranai ir t.t. daug pigiau. Negalima imti pavardinti kelis dalykus, pamirštant, kad žmogus nevien tik telefonais ir kompiuteriais gyvas. Yra sudarinėjami prekių ir paslaugų krepšeliai, kuriuose yra įtraukiama keli šimtai prekių ir paslaugų, tais ideksais ir reikėtų vadovautis, nes mes po vieną prekę lygindami nieko nepalyginsim. O tie indeksai sako, kad Lietuvoje kainos yra daug mažesnės, nei vakaruose, dėl to tikrai nebus taip, kad jeigu žmogus gaus 2000 eur. atlyginimą jis vienodai gerai gyventi galės ir Londone ir Vilniuje. Prie Londono kainų jis gyvens skurdžiai, o Vilniuje gyvens pasiturinčiai. Tačiau kai kalbama apie emigrantų atlyginimus ir jie lyginami su lietuviškais, į kainų skirtumą kažkodėl nenorima atsižvelgti, jie lyginami vienas prie vieno.

Tai vargiai pavyks įrodyti, kad estai gyvena panašiai arba blogiau.

rašiau, kad estai negyvena geriau už čekus, nors čekų ir mažesni atlyginimai.

Tuo tarpu standartinis naratyvas yra toks - vakariečiai uždirba daugiau, nes yra produktyvesni.

Problema tame, kad tu į ekonomiką žiūri per kirpėjų prizme. Deja, ne nuo jų produktyvumo priklauso bendra šalies ekonominė situacija. O ten, kur ekonomika ištikro yra kuriama, produktyvumas yra neapsakomai svarbus. Kirpėjai tėra antraeiliai paslaugų tiekėjai, kurių paslaugų kainos priklausys nuo to bendro šalies išsivystymo lygio. O kaip šalies ekonomika bus išvystyta priklasys nuo jos gamybos, aukštesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų kūrimo, inovacijų, paslaugų eksporto, viešiojo sektoriaus efektyvumo ir t.t. ir pan. Stebini sugebėjimais su kirpėjų pavyzdžiu bandyti įrodyti, kad produktyvumas ir efektyvumas nieko bendra su ekonomine gerove neturi Didesni kirpėjų atlyginimai yra geresnės ekonomikos pasekmė, o ne priežastis.

[andyour]

Manau niekas neprieštarautų, kad Lietuvoje liktų 1 mln. gyventojų, jei BVP gyventojui pasiektų Liuksemburgo lygį, bet su ta kokybe ir pagrindinė problema, kad labai mažėja darbingo amžiaus žmonių ir jaunimo, ateityje 1 dirbantis turės išlaikyti 2 pensininkus.

Dabar yra proga užsidirbti pensijai pačiam.

[andyour]

/\
tame ir esmė, kad prekes perkame ne už tą pačią kainą. Londone tu už buto nuomą mokėsi 1500 eur, o Vilniuje už tokį patį butą 300 eur ir dėti lygybės ženklą tarp to ir lyginti vien tik atlyginimus yra nesąmonė.

O tai nerodo, kad londoniečiai yra turtingesni nei vilniečiai, jei tiek daug moka? Teko girdėti, kad ir britai emigruoja į Australiją, Norvegiją.

[andyour]

Trick question. Vilniuj gali apsikirpti ir už 50€, gali ir už 5€, priklausomai ar esi fancy urbanitas, ar truckdriveris iš pravažiuojančio sunkvežimio. Kuri kirpėja produktyvesnė?

O valstybės paslaugos - švietimas, sveikatos apsauga, policija, armija?

Mūsų valstybę saugo NATO, indėlis į pasaulio mokslą mizeris, sveikatos apsauga irgi berods nėra pažangiausia, ligoninės renovuotos už ES pingus.

[Eidvis]

O tai nerodo, kad londoniečiai yra turtingesni nei vilniečiai, jei tiek daug moka? Teko girdėti, kad ir britai emigruoja į Australiją, Norvegiją.

Taip, tai daugiau mažiau rodo apie aukštą Londono pragyvenimo lygį. Tik tai turi dvi puses - Londone daugiau galimybių gauti didesnį atlyginimą, tačiau jeigu gausi minimalų, tai bus labai sunku pragyventi. Imigrantai kaip žinia dažniausiai negauna labai didelių atlyginimų, dėl to Londono dažnai ir vengia, jeigu tikslas yra užsidirbti.

[Lettered]

Taip, tai daugiau mažiau rodo apie aukštą Londono pragyvenimo lygį. Tik tai turi dvi puses - Londone daugiau galimybių gauti didesnį atlyginimą, tačiau jeigu gausi minimalų, tai bus labai sunku pragyventi. Imigrantai kaip žinia dažniausiai negauna labai didelių atlyginimų, dėl to Londono dažnai ir vengia, jeigu tikslas yra užsidirbti.

Bet kažkodėl dauguma būtent į Londoną emigruoja, Lietuvoje viduje irgi tas pats vyksta, iš kitų miestų keliasi žmonės į Vilnių, nors čia nuoma ir kitos paslaugos ne procentais, o kartais brangesnės, nors minimumas visoje šalyje tas pats. Taip, kad svarbiausias dalykas būtent nominalios pajamos.

[senasnamas]

Bet kažkodėl dauguma būtent į Londoną emigruoja

Nes didesnė tikimybė sutikti pažįstamų tautiečių ar giminaičių (jei yra poreikis ), daugiau darbo pasiūlymų, paprastesnis susisiekimas su Lietuva. Norint lįsti į kokį nors provincijos miestą negirdėtu pavadinimu, reikia surasti papildomos motyvacijos ar turėti darbo pasiūlymą. Jei nepavyks rasti darbo, tai pigesnė būsto nuoma mažai džiugins.
Kaip tik straipsnis
Kaip atrodo gyvenimas iš minimalios algos Didžiojoje Britanijoje
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/mano-eur....d?id=70914724

Reiškia, darbuotojas, gaunantis minimalią algą ir dirbantis 39 valandas per savaitę, per metus uždirba 14 tūkstančių 602 svarus (apytikriai 18 tūkstančių 312 EUR). Nuskaičius pajamų mokestį ir atskaitymą nacionaliniam draudimo fondui, ši suma sumažėja iki 13 tūkst. 97 svarų (apytikriai 16 tūkst. 425 EUR). Reiškia, kas mėnesį tokiam darbuotojui lieka 1091 svaras (apytikriai 1 tūkst. 368 EUR)

Pagal straipsnį pragyventi per mėnesį galima už 1000 svarų. Tai aritmetika sueina. Tuo labiau, kad kai kas sugalvoja įvairių taupymo būdų, renkasi prastesnes gyvenimo sąlygas ir pan. Lietuvoje gali būti sudėtinga suvesti galus net ir gaunant vidutinį atlyginimą. Tai ir nulemia kai kurių apsisprendimą, kur gyventi ir dirbti.

[Tomas]

Problema tame, kad tu į ekonomiką žiūri per kirpėjų prizme. Deja, ne nuo jų produktyvumo priklauso bendra šalies ekonominė situacija.

Reikalas tas, kad produktyvumo didinimas reikalauja tam tikrų investicijų. Naujų kompiuterių, naujos programinės įrangos, tobulesnių staklių, įrankių, galiausiai išsilavinimo ir t.t. ir pan. Visa tai turi kažkokią nominalią kainą. Jei iš tavo nominalių pajamų investicija į produktyvumo didinimą neatsiperka - tu nedarai tos investicijos ir produktyvumas lieka toks koks buvo. Tai dar viena priežastis kodėl reiktų siekti greitesnio nominalaus pajamų ir kainų lygio augimo.

[Eidvis]

Kažkodėl tu pamiršti, kad Lietuva negyvena kevale, o yra maža šalis, kuri negali kitaip gyventi kaip tik būti atvira, konkurencinga į eksportą nukreipta ekonomika. Joks kitoks modelis čia neveiks, nes mes negalim užsidaryti sienų ir viską ko mums reikia gamintis viduje. Dėl to tas tavo pasakymas, kad investijoms pinigų gausime Lietuvoje smarkiai pabrangine kainas, yra nesąmonė, nes tų, kas varo Lietuvos ekonomiką į priekį pajamos nepriklauso nuo Lietuvos kainų, jos priklauso nuo viso pasaulio kainų, tiek eksporto prasme, tiek ir importo (pabranginus vietinę produkciją netruktų ateiti pigesnis importas).

Man įdomu stebėti kaip keičiasi tavo supratimas, juk visus metus tu sakei, kad Rusijos ekonomikos niekaip nepaveiks rublio kurso kritimas ir kad rublių galima prispausdinti kiek tik nori. Nuvertėjus rubliui, Rusijoje nominalus kainų ir pajamų lygis kone dvigubai krito ir kai kas tą pastebėdavo, tu visuomet sakydavai kad 'nėra jokio skirtumo ta nominali vertė, svarbiausias kainų lygis apskaičiuotas pagal PPP' . O Lietuvai kažkodėl taikai priešingą taisyklę - pasirodo visa ekonomikos esmė ir kelias į Lietuvos suklestėjimą yra nominalaus lygio padidinimas. Turėjai dar vieną numylėtinę, Graikiją, kuri per savo nominalios vertės didinimą atsidūrė didžiausioje krizėje. Bet yra dar geresnis pavyzdys - Venesuela, socializmo pirmūnė, kuri buvo taip išauginus savo nominalią vertę, kad kainos buvo vienos didžiausių pasaulyje, tik atlyginimai taip ir liko vieni mažiausių, o pati šalis, su turtingiausiais naftos rezervais pasaulyje, yra prastesniame ekonominiame lygyje nei kitos Lotynų Amerikos šalys, neturinčios naftos, tačiau ir nežlugdančios savo ekonomikų socialistiniais modeliais. Dėl to kai kalbi apie dirbtinį, be jokio ekonominio pagrindo kuriamą nominalios vertės auginimą, tai taip ir sakyk, kad siūlai imti pavyzdį iš Venesuelos, kur tavo ekonominiai patarimai buvo plačiausiai pritaikyti.

[Tomas]

Ar ne pats nesenai bliovei, kad Rusijoje baisi infliacija, tai kaip galėjo du kartus kristi nominalus kainų ir pajamų lygis?