Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[sankauskas]

Puikus ekonomistas privažiuotų iki ligoninės optimizavimo ikanominiu stilium. Rezultatas - paslaugos prastos, darbuotojai nepatenkinti, klientai nepatenkinti. Bet porą metų finansai atrodo gražiai. Kol laikosi reputacija nuo priešikanomistinių laikų.

Kadangi tu apie ekonomiką išmanai mažiau nei apie endokrinologiją, tai ir rašinėji tokias pievas

[mantasm]

Kadangi tu apie ekonomiką išmanai mažiau nei apie endokrinologiją, tai ir rašinėji tokias pievas

Tai papasakok kaip darytų tikrai geras ekonomistas. Nu toks kaip tu.

[index]

Tai papasakok kaip darytų tikrai geras ekonomistas. Nu toks kaip tu.

Išsiaiškintų akcininkų tikslus, kartu su jais ir su specialistais nustatytų rodiklius, rodančius kaip sekasi juos pasiekti ir jų norimas reikšmes ir pagal tą planuotų priemones ir joms reikalingą budžetą. Dėl konkrečių priemonių aišku būtina tartis su specialistais, o micomanaginti CEO irgi nereikia (t.y. ligoninės direktorius neturi eiti paaiškinti kaip operaciją daryti), tad tam būti tos profesijos specialistu irgi nereikia.

[mantasm]

Išsiaiškintų akcininkų tikslus, kartu su jais ir su specialistais nustatytų rodiklius, rodančius kaip sekasi juos pasiekti ir jų norimas reikšmes ir pagal tą planuotų priemones ir joms reikalingą budžetą. Dėl konkrečių priemonių aišku būtina tartis su specialistais, o micomanaginti CEO irgi nereikia (t.y. ligoninės direktorius neturi eiti paaiškinti kaip operaciją daryti), tad tam būti tos profesijos specialistu irgi nereikia.

Micrmanagint aišku nereikia, bet kai valdžia ateina ir pasako, kad nuo šiol operacijos vyks 2x greičiau, o čia jau jūsų bėdos kaip jas paspartinti be papildomų resursų.. Tai gal geriau būtų mediciną išmanantis CEO, kuris bandytų micromanaginti, kad pats pamatytų kodėl iš šventosios trejybės pigiai/greitai/gerai galima pasirinkti tik 2.

[sankauskas]

Micrmanagint aišku nereikia, bet kai valdžia ateina ir pasako, kad nuo šiol operacijos vyks 2x greičiau, o čia jau jūsų bėdos kaip jas paspartinti be papildomų resursų..

Na, jei vadovas būtų ekonomistas, tai jis žinotų tokius fundamentalius ekonomikos dėsnius kaip pvz Production possibility frontier, ir galbūt reikalautų kad operacijos būtų atliekamos 2x greičiau, o galbūt reikalautų kad operacijos būtų atliekamos 2x lėčiau.

[index]

Micrmanagint aišku nereikia, bet kai valdžia ateina ir pasako, kad nuo šiol operacijos vyks 2x greičiau, o čia jau jūsų bėdos kaip jas paspartinti be papildomų resursų.. Tai gal geriau būtų mediciną išmanantis CEO, kuris bandytų micromanaginti, kad pats pamatytų kodėl iš šventosios trejybės pigiai/greitai/gerai galima pasirinkti tik 2.

Na normalus ekonomistas/vadybininkas (normalia prasme, ne Lietuvos universitetų paruoštas vadybybininkas) supranta, kad rezultatų be resursų nebūna. Tokių dalykų dabar nori kaip tik tipiški valdininkai (kurie, spėčiau, buvo nevykę medikai, todėl po mokslų jie netiko dirbti gydytojais, tai nuėjo dirbti į ministeriją). Čia šitie schizofrenikai sugeba nustatyti, kad gydytojai turi priimti pacientus ne lėčiau nei kažkiek, o resursų pažada "tada kai bus rezultatas".

O geras vadovas sugeba vadovauti bet kam, net pats neišmanydamas tos srities. Vienas labiau žinomų profesionalaus vadovo pavyzdžių Lietuvoje yra Rokas Masiulis, kuris kam tik nevadovavo ir visur gerai gavosi.

[sankauskas]

O geras vadovas sugeba vadovauti bet kam, net pats neišmanydamas tos srities. Vienas labiau žinomų profesionalaus vadovo pavyzdžių Lietuvoje yra Rokas Masiulis, kuris kam tik nevadovavo ir visur gerai gavosi.

Ir jis, žinoma, ikanamystas.

[mantasm]

O geras vadovas sugeba vadovauti bet kam, net pats neišmanydamas tos srities. Vienas labiau žinomų profesionalaus vadovo pavyzdžių Lietuvoje yra Rokas Masiulis, kuris kam tik nevadovavo ir visur gerai gavosi.

Kaip ir minėjau, visada yra apsigimusių vadovų, kurie be jokio išsilavinimo mokėtų valdyt komandą ir remtis jos sugebėjimais bei žiniomis. Bet čia nepriklauso ar turi, ar neturi ekonomisto diplomą.

Šneku apie pienius, kurie turi ekonomisto diplomą stalčiuje, 0 patirties ir mano, kad jie dievai ir visas pasaulis po kojom. Mol baigiau ikanomiką ir dabar pavartyt burgeriukus nelygis, duokit tarnybinę škodą ir vadovaujantį postą. Aišku visada yra ir "nemoku dirbti, reiškia einu vadovauti" specialistų kategorija. Nežinau kuris variantas iš šitų dviejų blogesnis. Bet kokiu atveju, blogai kai žmogus mano, kad jo vienintelis kelias yra "į managementą". Jei nesugebi nieko daugiau apart vadovavimo, kam tu gali vadovaut..

[index]

Kaip ir minėjau, visada yra apsigimusių vadovų, kurie be jokio išsilavinimo mokėtų valdyt komandą ir remtis jos sugebėjimais bei žiniomis. Bet čia nepriklauso ar turi, ar neturi ekonomisto diplomą.

Šneku apie pienius, kurie turi ekonomisto diplomą stalčiuje, 0 patirties ir mano, kad jie dievai ir visas pasaulis po kojom. Mol baigiau ikanomiką ir dabar pavartyt burgeriukus nelygis, duokit tarnybinę škodą ir vadovaujantį postą. Aišku visada yra ir "nemoku dirbti, reiškia einu vadovauti" specialistų kategorija. Nežinau kuris variantas iš šitų dviejų blogesnis. Bet kokiu atveju, blogai kai žmogus mano, kad jo vienintelis kelias yra "į managementą". Jei nesugebi nieko daugiau apart vadovavimo, kam tu gali vadovaut..

Ir didžioji jų dalis nueina mokytis ekonomikos. O juos ten dar ir apmoko viso to teorijos.

Visiški jaunuoliai vadovais būti aišku, kad negali. Prieš tai aišku reikia įgauti labai daug patirties dirbant kokiose paprastesnėse pareigose (šiuo metu už 1000-1500 į rankas, kas nesenai studijas baigusiems geltonsnapiams yra labai gerai), geriausia kuo didesnėje korporacijoje su geromis vadybos praktikomis (kad pamatytum kaip vadovai dirba, kaip organizacija valdoma), tik esmė, kad nesvarbu kurios srities. Nes visos organizacijos (nesvarbu ar šaukštus drožia, ar maistą gamina ar ligonius gydo) savo esme yra labai panašios.

O tu kalbi apie lietuvišku vadybybininkus, kurie geriausiu atveju tinka tik operacijų robotuko darbą daryti, kur reikia sutikrinti kelis skaičiukus ir paspausti mygtuką.

[sankauskas]

O tai mediciną baigęs pienius iš karto eina daryti širdies persodinimo operacijas?
Ar inžineriją baigęs pienius eina vadovauti tiltų statybai?

Baigęs ekonomiką (ar inžineriją, ar mediciną) gauni teorinių žinių bagažą. Tada dar reikia nemažai prakaito išlieti, ir kažkada eini daryti širdies persodinimo operacijas, statyti tiltų, ar vadovauti įstaigoms.

[mantasm]

O tu kalbi apie lietuvišku vadybybininkus, kurie geriausiu atveju tinka tik operacijų robotuko darbą daryti, kur reikia sutikrinti kelis skaičiukus ir paspausti mygtuką

Gal tik man taip pasitaikė, bet užsieniuose irgi susidūriau su nemažai atsilupėlių vadybininkų/ekonomistų/etc. Gal tiesiog iš už jūrų marių pamatom tik pasiteisinusius pavyzdžius ir dėl to galvojam, kad ten žolė žalesnė... Tiesiog Lietuvoj dėl rinkos nesusitupėjimo durniai su iniciatyva nesunkiai prasimuša ir tampa matomi. O užsieniuose kur didesnė konkurencija juos daug anksčiau pastato į vietą.

Lygiai taip pat galima dirbti paprastesnėse pareigose su tos srities išsilavinimu, kaupti patirtį ir ilgainiui pasiekti vadovaujančias pozicijas. Pasiekus labai aukštą lygį tikrai verta pastudijuoti ekonomikos ar vadybos magistrą. Bet kokiems vidurinės grandies vadovams patirtis ir išsilavinimas konkrečioje srityje bus daugiau naudos nei prieš 10 metų studijuota ekonomika. O darant karjerą toliau specifinė profesija + bendrinis magistras irgi atrodo solidžiau. Aišku čia subjektyviai žiūrint iš techninio žmogaus varpinės.

Šiaip ekonomika tokia biški keista profesija jei ją galima taip pavadint dėl patirties kaupimo. Pvz techninėse specialybėse viskas aišku kaip iš pieniaus patapti kažko vertu. O su ekonomisto diplomu arba per fuksą gauni vadovaujantį postą, kur į tave žiūri kaip į nieko nesugebantį snarglių (nes beveik visi ką tik po univero tokie ir yra), arba stumdai popieriukus ir nešioji kavą dirbdamas vadovo asistentu (turbūt geriausias variantas), arba eini į makdaką, vartai burgerius ir bandai prasimušt į pamainos viršininkus ir iš ten toliau kilt karjeros laiptais.

[J.U.]

Vienas labiau žinomų profesionalaus vadovo pavyzdžių Lietuvoje yra Rokas Masiulis, kuris kam tik nevadovavo ir visur gerai gavosi.

Aš manau kad Lietuva gerokai išloštų jei jis taptų premjeru.

[index]

Lygiai taip pat galima dirbti paprastesnėse pareigose su tos srities išsilavinimu, kaupti patirtį ir ilgainiui pasiekti vadovaujančias pozicijas. Pasiekus labai aukštą lygį tikrai verta pastudijuoti ekonomikos ar vadybos magistrą. Bet kokiems vidurinės grandies vadovams patirtis ir išsilavinimas konkrečioje srityje bus daugiau naudos nei prieš 10 metų studijuota ekonomika. O darant karjerą toliau specifinė profesija + bendrinis magistras irgi atrodo solidžiau. Aišku čia subjektyviai žiūrint iš techninio žmogaus varpinės.

Tas yra labai gerai. Tik jis neturi būti geras specialistas, o toks, kuris kurį laiką padirbęs supranta, kad jo darbo sritis jam nelabai patinka, o daug labiau patinka analizuoti, organizuoti ir dirbti ne savo darbą, o su kitais žmonėmis (t.y. vadovauti jiems).

Šiaip ekonomika tokia biški keista profesija jei ją galima taip pavadint dėl patirties kaupimo. Pvz techninėse specialybėse viskas aišku kaip iš pieniaus patapti kažko vertu. O su ekonomisto diplomu arba per fuksą gauni vadovaujantį postą, kur į tave žiūri kaip į nieko nesugebantį snarglių (nes beveik visi ką tik po univero tokie ir yra), arba stumdai popieriukus ir nešioji kavą dirbdamas vadovo asistentu (turbūt geriausias variantas), arba eini į makdaką, vartai burgerius ir bandai prasimušt į pamainos viršininkus ir iš ten toliau kilt karjeros laiptais.

Aš sakyčiau, kad yra dvi rūšys sėkmingų eknomistų:

1) Ekonomistai akademikai, lieka universitete, tampa PhD, rūpinasi visuomenės problemomis, rašo straipsnius ir knygas, o ilgainiui tampa Robertu Shilleriu (Lietuvoje dėl mažų švietimo sistemos atlyginimų tampa bankų ekonomistais). Dalis ilgainiui tampa politikais;

2) Praktikai, kurie pradžioje nueina dirbti į didelę korporaciją dažniausiai kokiu analitiku. Ten po truputi pamato kaip veikia didelės organizacijos, ilgainiui tampa sprendimų priėmėjais, o ilgainiui dalis ir aukščiausio rango vadovais. Tada jau gali vadovauti kokiai nori organizacijai.

Yra ir nevykę ekonomistai, tai čia tie, apie kuriuos rašai. Dažniausiai baigę kokius trečiarūšius ar su ekonomika nieko bendro neturinčius universitetus (Riomerį, VDU, žemkę, Craptown on Thames College), kur apie ekonomiką irba vadybą nekažką ir sužinojo. Šitie niekam tikę tinka dirbti tik McDonaldse, nes nei apie tą ką turėtų nieko nežino, nei padoriai vištai galvos nusukti nemoka.

[andyour]

Aš sakyčiau, kad yra dvi rūšys sėkmingų eknomistų:

1) Ekonomistai akademikai, lieka universitete, tampa PhD, rūpinasi visuomenės problemomis, rašo straipsnius ir knygas, o ilgainiui tampa Robertu Shilleriu (Lietuvoje dėl mažų švietimo sistemos atlyginimų tampa bankų ekonomistais). Dalis ilgainiui tampa politikais;

2) Praktikai, kurie pradžioje nueina dirbti į didelę korporaciją dažniausiai kokiu analitiku. Ten po truputi pamato kaip veikia didelės organizacijos, ilgainiui tampa sprendimų priėmėjais, o ilgainiui dalis ir aukščiausio rango vadovais. Tada jau gali vadovauti kokiai nori organizacijai.

Kad vadovauti organizacijai, reikia turėti atitinkamų asmeninių savybių. Pats diplomas jų nesuteikia, jos yra įgimtos.

Šiaip ekonomika tokia biški keista profesija jei ją galima taip pavadint dėl patirties kaupimo. Pvz techninėse specialybėse viskas aišku kaip iš pieniaus patapti kažko vertu. O su ekonomisto diplomu arba per fuksą gauni vadovaujantį postą, kur į tave žiūri kaip į nieko nesugebantį snarglių (nes beveik visi ką tik po univero tokie ir yra), arba stumdai popieriukus ir nešioji kavą dirbdamas vadovo asistentu (turbūt geriausias variantas), arba eini į makdaką, vartai burgerius ir bandai prasimušt į pamainos viršininkus ir iš ten toliau kilt karjeros laiptais.

Tiek socialiniuose, tiek techniniuose moksluose reikia turėti tam tikrų asmeninių savybių. Jeigu nori būti pvz. geru vadybininku ar vadovu, turi gerai išmanyti ir svarbiausia suvokti žmogaus psichologiją, turėti šiek tiek naglumo, tau turi būti ok kad ir visą dieną kalbėti, gilintis į kitų problemas, atsiminti kas ką pasakė ir ką galvoja ir pan.

[index]

Kad vadovauti organizacijai, reikia turėti atitinkamų asmeninių savybių. Pats diplomas jų nesuteikia, jos yra įgimtos.

Tas be abejo. Tik reikalas toks, kad žmonės turintis tokias savybes dažnai renkasi mokytis kažką apie tai (nes tą pastebi dar iki to), o neturintys jų tampa ekonomistais akademikais. Aišku yra ir daugybė to išimčių.

Kita vertus geros asmeninės savybės + geros teorinės žinios yra sprogstantis derinys.

[andyour]

Tas be abejo. Tik reikalas toks, kad žmonės turintis tokias savybes dažnai renkasi mokytis kažką apie tai (nes tą pastebi dar iki to), o neturintys jų tampa ekonomistais akademikais. Aišku yra ir daugybė to išimčių.

Kita vertus geros asmeninės savybės + geros teorinės žinios yra sprogstantis derinys.

Jeigu nori būti vienu iš geriausiu, kad ir didelės ir pažangios kompanijos vadovu, kurių yra labai nedaug, tau bet kokiu atveju reikia gana daug ką išmanyti, turėti gerą žinių bagažą ir daugelio atveju įgijamą tik per patirtį. Universitete tu išmoksti tik pagrindus - pirmą klasę.

[Kristisz]

Kad vadovauti organizacijai, reikia turėti atitinkamų asmeninių savybių. Pats diplomas jų nesuteikia, jos yra įgimtos.

Tiek socialiniuose, tiek techniniuose moksluose reikia turėti tam tikrų asmeninių savybių. Jeigu nori būti pvz. geru vadybininku ar vadovu, turi gerai išmanyti ir svarbiausia suvokti žmogaus psichologiją, turėti šiek tiek naglumo, tau turi būti ok kad ir visą dieną kalbėti, gilintis į kitų problemas, atsiminti kas ką pasakė ir ką galvoja ir pan.

Nesutikčiau su įgimtom asmeninėm savybėm. Vadovo idealios savybės tai čia kaip besikeičianti mada, dar visai neseniai idealus vadovas buvo ekstrovertas, garsiausiai šnekantis kambaryje, o dabar giriami introvertai, kurie sugeba įsiklausyti ir išgirsti kiekvieną komandos narį. O esmė turbūt yra tai, kad reikia mokėti savo asmenines savybes suderinti su situacija, tai yra ne ištraukti geras kortas, o mokėti žaisti bet kokiomis. Aš jeigu žaisčiau pokerį prieš Guogą porą kartų gal ir yra šansas, kad laimėčiau iš jo kažką pasisekus, bet jeigu žaistume visą dieną nuo ryto iki vakaro praloščiau viską ką turiu.

[mantasm]

Nesutikčiau su įgimtom asmeninėm savybėm. Vadovo idealios savybės tai čia kaip besikeičianti mada, dar visai neseniai idealus vadovas buvo ekstrovertas, garsiausiai šnekantis kambaryje, o dabar giriami introvertai, kurie sugeba įsiklausyti ir išgirsti kiekvieną komandos narį. O esmė turbūt yra tai, kad reikia mokėti savo asmenines savybes suderinti su situacija, tai yra ne ištraukti geras kortas, o mokėti žaisti bet kokiomis. Aš jeigu žaisčiau pokerį prieš Guogą porą kartų gal ir yra šansas, kad laimėčiau iš jo kažką pasisekus, bet jeigu žaistume visą dieną nuo ryto iki vakaro praloščiau viską ką turiu.

Sakyčiau charizma yra svarbiausia. O intravertai ar ekstravertai - mados reikalas kas eina delfiuose "kaip tapti vadovu" lygio straipsniuose. Iš principo jei žmogus turi kitas reikalingas savybes, pagal (intra|ekstra)vertiškumą tik pasirinks įmonę irba industriją. Kaip ir dėl kitų asmeninių savybių. Gerą pramogų industrijos vadovą įmetus sakykim į laidotuvių biznį vargu ar bus gerai

[Lettered]

Ir jis, žinoma, ikanamystas.

Gal tokiu atveju ir PM pareigoms reiktų įvesti reikalavimą ekonominio/vadybinio išsilavinimo, kad jais netyčia visokie policininkai, statybininkai, lakūnai netaptų? Gal turėtumėm dabar Masiulį premjeru, o Skvernelis toliau dirbtų policijoje.

[index]

Gal tokiu atveju ir PM pareigoms reiktų įvesti reikalavimą ekonominio/vadybinio išsilavinimo, kad jais netyčia visokie policininkai, statybininkai, lakūnai netaptų? Gal turėtumėm dabar Masiulį premjeru, o Skvernelis toliau dirbtų policijoje.

Nedemokratiška būtų, nors Vyriausybė, aišku, veiktų geriau.