Lempa.
Tie žmonės, kurie JK gyveno iš pašalpų, ten būdami neįgijo jokių naujų įgūdžių, neišmoko kalbos - kokios jiems perpektyvos susirasti padorų darbą Lietuvoje? Nulinės.
Jie visi trauks į Airiją, Skandinaviją, Vokietiją toliau parazitauti.
If a lion could speak, we could not understand him.
Buvau praleidęs, pasirodo yra gražus Investuok Lietuvoje padarytas puslapis darbuotojų pritraukimui į Lietuvą "Work In Lithuania". https://workinlithuania.lt
Kazkada pries 5 metus buvau pokalbyje del darbo Litgrid... pasiule 1200 euru i rankas (tada dar litai buvo bet litais iseidavo butent tokia suma). Pasakiau kad uz skatikus atsakomybes nepriimsiu bei vergauti nesiruosiu. Palinkejau seksmes ir isejau.
Kazkada pries 5 metus buvau pokalbyje del darbo Litgrid... pasiule 1200 euru i rankas (tada dar litai buvo bet litais iseidavo butent tokia suma). Pasakiau kad uz skatikus atsakomybes nepriimsiu bei vergauti nesiruosiu. Palinkejau seksmes ir isejau.
Ir prieš 5 metus ir dabar 1200 eur į rankas yra labai nebloga suma žmogui, kuris sunkiai sugeba parašyti sakinį be klaidų.
Ir prieš 5 metus ir dabar 1200 eur į rankas yra labai nebloga suma žmogui, kuris sunkiai sugeba parašyti sakinį be klaidų.
Prieš 5 metus Litgrid tiek uždirbdavo žemiausias grandies vadovai, dabar tiek gauna paprasti darbuotojai, todėl tubūt ZYKLON-B ir netenkino, nes į kažkurias vadovaujančias pareigas pretendavo.
Atitolstant nuo temos apie raštingumą ir grįžtant į temą apie emigraciją. Per ŽR į laidą skambino žmogus, dirbantis Vokietijoje ir pasakė labai esminį dalyką, kodėl nežada grįžti. Jo žodžiais, atlyginimų skirtumas nėra išsilavinusiai daliai emigrantų svarbiausias dalykas. Jie Lietuvoje uždirbtų mažiau, bet ir išlaidos kad ir būstui būtų mažesnės. Atstumai į darbą trumpesni. Pagrindiniai du dalykai tai santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, kurie Lietuvoje kažkokie laukiniai, be pagarbos. Antras dalykas išvešėjusi biurokratija, kuri žiūri kaip neleisti o ne kaip padėti žmogui, be to užsilikusi grynai sovietinė teisėsaugos sistema. Nėra nei renkamų prokurorų, nei prisiekusiujų teismo.
Pratęsiant temą apie tai, kaip lietuviai nedirbs lietuviams, o estai tai jau išvis net į tą pusę nežiūri.
Didžiausias Estijos darbdavys yra prekybos tinklas „Maxima Eesti“, kuriame dirba 3,881 tūkst. žmonių, parodė mokesčių ir muitinės departamento pirmadienį paskelbti statistiniai duomenys.
Atitolstant nuo temos apie raštingumą ir grįžtant į temą apie emigraciją. Per ŽR į laidą skambino žmogus, dirbantis Vokietijoje ir pasakė labai esminį dalyką, kodėl nežada grįžti. Jo žodžiais, atlyginimų skirtumas nėra išsilavinusiai daliai emigrantų svarbiausias dalykas. Jie Lietuvoje uždirbtų mažiau, bet ir išlaidos kad ir būstui būtų mažesnės. Atstumai į darbą trumpesni. Pagrindiniai du dalykai tai santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, kurie Lietuvoje kažkokie laukiniai, be pagarbos. Antras dalykas išvešėjusi biurokratija, kuri žiūri kaip neleisti o ne kaip padėti žmogui, be to užsilikusi grynai sovietinė teisėsaugos sistema. Nėra nei renkamų prokurorų, nei prisiekusiujų teismo.
LT visuomenėje mažai pagarbos vienas kitam, tas persiduoda ir į darbo santykius.
+ Post-sovietinis mentalitetas labai gajus LT, jog reikia uždirbti kuo daugiau ir greitai, nežiūrinti kitų interesų, savo moralės ar įvaizdžio, nes įvaizdis, ilga laiką, nebuvo svarbus elementas vartotojui - svarbiausia buvo kaina. Iš dalies ir dabar tai te be galioja, bet labiau provincijoje, kur yra tik du pasirinkimai: vergauti LT ir pirkti viską kuo pigiau, arba emigruoti ir varyti ant LT, nesuprantant, kad tai iš pačios visuomenės kylanti pykčio pasekmė, kuri žudo ją.
Pagrindiniai du dalykai tai santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, kurie Lietuvoje kažkokie laukiniai, be pagarbos. Antras dalykas išvešėjusi biurokratija, kuri žiūri kaip neleisti o ne kaip padėti žmogui, be to užsilikusi grynai sovietinė teisėsaugos sistema. Nėra nei renkamų prokurorų, nei prisiekusiujų teismo.
Na, pirmasis - santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, tai yra dėl Vakaruose taip jau įsigalėjusio politkorektiškumo, kai yra tiesiog nepriimtina (nekorektiška) sakyti kažką neigiamo, įžeidžiančio apie kitus žmones dėl jų priklausymo tam tikroms visuomenės grupėms.
Daugelio žmonių Lietuvoje džiugesiui, mes esame lyg paskutiniai Europos pagonys, paskutinė tvirtovė visaapimančiame Politkorektiškumo liūne. Kur dar darbdavys neturi bijoti pasakyti juodnugariui rabotiagai ką apie jį mano.
Dėl biurokratijos, tai manau kad čia iš dalies subjektyvu - mano požiūriu Lietuvoje biurokratija ganėtinai efektyvi ir sparčiai gerėja - pavyzdžiui aš viską tvarkau neišeidamas iš namų per e.valdžios vartus. Lyginant su JK biurokratija Lietuvoje daugeliu atveju ženkliai geresnė.
Paėmus kokį Pasaulio Banko Doing Business indeksą, kur biurokratija sudaro svarią dalį, Lietuva yra 16 vietoje iš 190 šalių. Dar yra kur stengtis, žinoma, bet sakyti kad biurokratija kažkaip ypatingai tempia Lietuvą žemyn irgi argu ar galima.
If a lion could speak, we could not understand him.
J.U. taip ir galvojau, kad ateis šitas trolis ir pradės aiškinti, kokie mūsų verslininkai jėga, o darbuotojai padugnės.
Iš savo šeimos pvz. žinau kaip elgiamasi gamybos srityje ir statybose. Politkorektiškumas čia absoliučiai ne prie ko, tiksliau tai tokios pilkosios propagandos nesąmonė. Esmė yra darbo kultūra, bendravimo nemokėjimas ir godus noras užkalti pinigus per žmonių, kurie nei gebės apsiginti, nei rimčiau atsakyti, galvas. O tokių dauguma, t.y. labai pažeidžiamų žmonių, bet super-neo krūti modernus veikėjai to niekaip nepajėgia suvokti. Gerų pvz. Lietuvoje tikrai yra, neneigiu, bet ne dauguma atvejų. Jeigu čia būtų taip puiku, nebūtų beveik 1 mln emigravęs ir, be to, buvo kažkada spaudoje skelbta, kad daugelis žmonių įvardijo kaip didžiausią problemą darbo sankykiuose (be algos) tai nenormalūs darbo santykiai.
Kaip čia neseniai leftistų nemėgstamas R. Kuodis sakė "Žinių radijo" laidoje, kad čia toks tipiškas: "aš užimu aukštesnes pareigas, tu - žemėsnes, tai tu durnas".
Ir šiaip, man patinka šitie skiedalai apie gerus darbo santykius ir pan. nesąmones, kai socialinė įtampa jaučiama ir matoma plika akimi. Toks jausmas, kad levakai gyvena savo fantazijų pasaulyje, kokiam fb burbule ar Vilniaus ofise (ofisinis planktonas) ir vapa apie BVP.
Pagrindiniai du dalykai tai santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, kurie Lietuvoje kažkokie laukiniai, be pagarbos. Antras dalykas išvešėjusi biurokratija, kuri žiūri kaip neleisti o ne kaip padėti žmogui, be to užsilikusi grynai sovietinė teisėsaugos sistema.
Darbdaviui grezt spaust ir visaip kitaip tyciotis is darbuotojo siai dienai yra prazutinga ju paciu verslui. Darbuotojas tiesiog padeda balta lapa ant stalo ir iseina ten kur jo labiau laukia. O laukianciu yra daug ir tam tikra prasme galvu medziokle vyksta ne tik IT sektoriuje, kuriuose tikriausiai suprantam, kad ne siaip sau ir ivairios lovytes paruostos nusnudimui, buna ir nemokami saldytuvai su maistu, zaidimu stalai.. bet ir paciose ivairiausiose grandyse, nuo kroviku iki paprastu vadybininkeliu. Siai dienai besidarbinantis zmogus labai taikliai ismoko ir klausimus uzdavineti ir sutarti ivertinti ir galutinai padaryti geresni sprendima renkantis darba nei budavo 2004m, kai tikraja ta zodzio prasme del kiekvienos darbo vietos stovedavo eiles zmoniu, niekas nieko neklausdavo, darbindavosi cia ir dabar ir iskart. Situacija keiciasi ponai, patikekit, pats visame tame dalyvauju, dirbu nemazoje imoneje ir pats priziuriu savo kolektyva, kad zmones jaustusi kuo komfortiskiau ir visi butu susikoncentrave ties tiesioginiu darbu, o ne darbo paieskomis.
J.U. taip ir galvojau, kad ateis šitas trolis ir pradės aiškinti, kokie mūsų verslininkai jėga, o darbuotojai padugnės.
Iš savo šeimos pvz. žinau kaip elgiamasi gamybos srityje ir statybose. Politkorektiškumas čia absoliučiai ne prie ko, tiksliau tai tokios pilkosios propagandos nesąmonė. Esmė yra darbo kultūra, bendravimo nemokėjimas ir godus noras užkalti pinigus per žmonių, kurie nei gebės apsiginti, nei rimčiau atsakyti, galvas. O tokių dauguma, t.y. labai pažeidžiamų žmonių, bet super-neo krūti modernus veikėjai to niekaip nepajėgia suvokti. Gerų pvz. Lietuvoje tikrai yra, neneigiu, bet ne dauguma atvejų. Jeigu čia būtų taip puiku, nebūtų beveik 1 mln emigravęs ir, be to, buvo kažkada spaudoje skelbta, kad daugelis žmonių įvardijo kaip didžiausią problemą darbo sankykiuose (be algos) tai nenormalūs darbo santykiai.
Kaip čia neseniai leftistų nemėgstamas R. Kuodis sakė "Žinių radijo" laidoje, kad čia toks tipiškas: "aš užimu aukštesnes pareigas, tu - žemėsnes, tai tu durnas".
Ir šiaip, man patinka šitie skiedalai apie gerus darbo santykius ir pan. nesąmones, kai socialinė įtampa jaučiama ir matoma plika akimi. Toks jausmas, kad levakai gyvena savo fantazijų pasaulyje, kokiam fb burbule ar Vilniaus ofise (ofisinis planktonas) ir vapa apie BVP.
O tai nėra logiška kad aukštesnes pareigas užimantis asmuo statistiškai bus protingesnis už žemesnes pareigas užimantįjį?
Tiesiog Vakaruose yra nekorektiška tai minėti. Pas mus to dar nėra, visuomenė nėra suvaržyta politkorektiškumo.
Dėl Kuodžio, tai nežinau kodėl leftistai jo galėtų nemėgti, nes jis nuolat transliuoja kairuolišką šrotą.
If a lion could speak, we could not understand him.
Eik, troli, pasek šitas pasakas savo vaikams, nes jau po 19 h.
Matai, sociologas cherovas atsirado.
Va, gera Z. Norkaus knyga, apie kokias Lietuvoje startines pozicijas turėjo vieni, o kokias turėjo kiti, tad pradėjome labai nelygiai (vien visokių įmonių direktorių bendravimo maniera dažnai primena 90 banditėlius, bet ko norėti, išlindo iš soc. lagerio, spėjo išparceliuoti ką galėjo ir sukaupti pradinį kapitalą, o tada "į trasą": http://web.vu.lt/fsf/z.norkus/files/...e%C4%8Diai.pdf
Niekas ir nesako, kad negerėja. Bet kai mentalitetas atsilikęs šviesmečiais, tai vytis galima labai ilgai. Klausimas toks: turime dar tam laiko ar jau ne.
Niekas ir nesako, kad negerėja. Bet kai mentalitetas atsilikęs šviesmečiais, tai vytis galima labai ilgai. Klausimas toks: turime dar tam laiko ar jau ne.
Zmogau, esate iki kraujo smegenu persmelktas pesimistas ir pastriges kazkur praeity. Nueikit koki vakara po Vilniaus barus ir pamatysit kokia auga dabar karta, pabendraukit su jais. Kartais jau pats pabendraves su jaunimeliu pasijauciu sovietine iskasena, nors esu tas vadinamas x kartos zmogus. As nekalbu apie tuos piliecius, kurie Plungej su plugu zeme aria, bet apie nauja, issilavinusia karta, kuri ir yra musu ateitis. Kvaila net lyginti butu tai, kokie mes buvom pries 20m ir dabar. Apie kazkokius sviesmecius ir kalbet neverta.
O del emigracijos. Maciulis buvo pateikes pora skaiciuku neseniai. Pries 10m buvo 211 000 bedarbiu. Mes fiziskai nebutumem sugebeje patiekti tiek darbo vietu- tai utopija. Gerai, kad emigravo. Dar geriau, kai atejus laikui grizta. Mano teta Airijoj gyveno 15m. Buvo tarp tu rekianciu kaimieciu, kuri sake, kad niekada cia nebegris. Taciau grizo pries metus ir dar su vyru. Dirba LT ir nebebamba. Dar ir buta nusipirko Vilniuje is sutaupytu Airijos pinigu. Taip kad, win win ir daugiau optimizmo.
Comment