Emigracija ir imigracija Lietuvoje

[dts]

Apleisti niekas nesiūlo, bet lygiai taip pat jokioje vakarų šalyje neinvestuoja į tuščias mokyklas, ligonines, parkus ir t.t.

Būtiniausias paslaugas, tokias kaip švietimas, medicina ir viešasis saugumas reikia išlaikyti vienodai kokybiškas visos šalies mastu, nes priešingu atveju tai būtų diskriminacija pagal gyvenamąją vietą. Nesakau, kad reikia vystyti visas paslaugas nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių, bet tikrai niekas nenorėtų laukti greitosios ar policijos kelias valandas vien todėl, kad gyvena ne mieste. Suprantama, kad tai gali būti nuostolinga valstybei, bet piliečių interesai šiuo atveju yra aukščiau.

[Galis]

Apleisti niekas nesiūlo, bet lygiai taip pat jokioje vakarų šalyje neinvestuoja į tuščias mokyklas, ligonines, parkus ir t.t.

Čia yra dar kita problema, nei kad valstybės strategija vystyti provinciją. Problema yra ta kad pinigų įsisavininui reikia objektų, dažnai būna kad kuo objektas nuošaliau, tuo mažiau klausimų. po to ir turime kad mokykla su 50 mokinių turi modernius sporto aikštynus, o mokykla su 500 mokinių už 5 km nuo pirmosios sportuoja balose.

[Galis]

Niekas netrukdė pasirašyti sutartį ir būtų bet kuri statybų bendrovė pastačius, tuo metu kaip tik buvo krizė ir pačios palankiausios sąlygos tokiems užsakymams. Savivaldybė nelabai turi lėšų vystyti didelius biurų projektus.

tai galbūt negalėjo tiek laukti, kol pastatys. suprantu, kad tiek pinigų savivaldybė neturi, tai bet čia ir šnekame apie valstybės strategiją likusių(po Vilniaus) miestų atžvilgiu. Galbūt neatsiradus nuomininkų į tokį pastatą sukišti Kauno miesto ir rajono savivaldybes, savivaldybės įmones, o gal ir kokia ministeriją atkelti, o likusį nt parduoti ir bent iš dalies kompensuoti naujo pastato statyba. gal ir kvailas pasiūlymas, bet išėjimo iš to užburto rato (neateina - nes nėra kur, nėra kur - neateina) reikėtų paieškoti.

[Eidvis]

Suprantama, kad niekas nenorės išlaikyti mokyklą su 30 darbuotojų ir 40 vaikų. Nori nenori ją reikės uždaryti. Ir jeigu tokios mokyklos dar ir už ES pinigus bus renovuotos - tai bus visiškas ES pinigų išmetimas ir visiškas negebėjimas racionaliai jų panaudoti. Jeigu mes norime stabdyti emigraciją iš Lietuvos ir tam norim pasitelkti ES pinigus - tai visų pirma reikia juos pradėti racionaliai naudoti, kur jie kurtų kažkokią vertę ir duotų kažkokią naudą.

[Lettered]

tai galbūt negalėjo tiek laukti, kol pastatys. suprantu, kad tiek pinigų savivaldybė neturi, tai bet čia ir šnekame apie valstybės strategiją likusių(po Vilniaus) miestų atžvilgiu. Galbūt neatsiradus nuomininkų į tokį pastatą sukišti Kauno miesto ir rajono savivaldybes, savivaldybės įmones, o gal ir kokia ministeriją atkelti, o likusį nt parduoti ir bent iš dalies kompensuoti naujo pastato statyba. gal ir kvailas pasiūlymas, bet išėjimo iš to užburto rato (neateina - nes nėra kur, nėra kur - neateina) reikėtų paieškoti.

Vilniuje tuo metu per krizę kaip tik buvo tuščių patalpų, Kauno savivaldybė dėl to nekalta ir nelabai ką čia greitai galėjo padaryti. Bet dabar biurų vystytojai neberizikuoja ir nestato tuščių patalpų, pirmiausia sudaromos ilgalaikės nuomos sutartys su pagrindiniais nuomininkais, dažnai net viena įmone. Kodėl Kaune to negalėtų būti?

[Galis]

Vilniuje tuo metu per krizę kaip tik buvo tuščių patalpų, Kauno savivaldybė dėl to nekalta ir nelabai ką čia greitai galėjo padaryti. Bet dabar biurų vystytojai neberizikuoja ir nestato tuščių patalpų, pirmiausia sudaromos ilgalaikės nuomos sutartys su pagrindiniais nuomininkais, dažnai net viena įmone. Kodėl Kaune to negalėtų būti?

čia kogero yra nemažai GAL. Gal kažkur rytų Europoje yra nt vystytojų, kurie rizikuoja ir investuorojas eina iškart i biurą , o ne laukia. Gal Lt pliusai nebėra tokie dideli, o gal jù visai nebėra, kad investuotojas būtų pasiryžęs laukti. Gal lt kontoros atsakingos už investuotojų pritraukimą dirba nebe taip efektyviai. Gal investuotojams nepatinka Kaunas ar Klp, bet tai vėlgi yra žmonės kurie bendrauja su galimu investuotoju ir turėtų žinoti kas ne taip ir perduoti miesto valdžiai, o jei valstybė būtų suinteresuota vystyti ir kitus miestus tai ir paspausti miestų savivaldybes, kurios galimai yra užsąmanėjusios.

[pliumbum]

Kai kurie investuotojai, paslaugų centrai atėjo į Vilnių nemaža dalimi pasiremdami ES parama įsikūrimui, žmogiškųjų išteklių tobulinimui ir t.t. Atskyrus Vilnių nuo Lietuvos kaip atskirą regioną kitame paramos laikotarpyje Vilniuje tie patys centrai toliau steigsis dėl masto ekonomijos ir klasterizacijos, o kitur galės pradėti steigtis būtent dėl galimybės pasiimti paramą, kas neseniai buvo ir Vilniuje.

O kalbant apie ofisų kultūros sukūrimą Kaune, Klaipėdoje ir t.t. - būčiau populistas (arba efektyvumo siekiantis liberalas), siūlyčiau rinkiminėje programoje iškelti ministerijas ir pan. įstaigas į įvairius miestus. Gali būti pagal tam tikrą logiką net - susisiekimo ministerija logistika garsėjančiame Kaune arba uoste Klaipėdoje pvz. Pirmas pavyzdys yra Sodros skambučių centras Radviliškyje. Pastatus Gedimino pr. galima išnuomoti, galima parduoti, galima įsteigti muziejus ar šiaip bet ką padaryti.

[Kitas Džiugas]

Šiaip daroma atvirkščiai. Viešojo saugumo tarnybos štabas kaip tik buvo šįmet iškeltas į Vilnių, nors pačiame VST puslapyje vis dar mėtosi teiginiai, kokia decentralizacija gera

[Jemelia]

po to ir turime kad mokykla su 50 mokinių turi modernius sporto aikštynus

Kad neatrodytų taip juokingai toks tvirtinimas, tai gal kokį pavyzdėlį mokyklos su 50 mokinių ir moderniais aikštynais?

[Jemelia]

Dar tiek daug lietuviai neuždirba, kad galėtų važinėti tokius atstumus. Degalai labai brangūs.

Aš asmeniškai kasdien į darbą važinėju 76 km. Jau antri metai baigiasi

[TH1]

Aš asmeniškai kasdien į darbą važinėju 76 km. Jau antri metai baigiasi

Valdzia skatindama zmoniu mobiluma, galetu kompensuoti dali kelionesi darba islaidu, kaip vakaruose.

[Lettered]

Valdzia skatindama zmoniu mobiluma, galetu kompensuoti dali kelionesi darba islaidu, kaip vakaruose.

Dažniausiai darbdaviai kompensuoja kelionių išlaidas, kai reikia tikrai toli važinėti.

[Galis]

Valdzia skatindama zmoniu mobiluma, galetu kompensuoti dali kelionesi darba islaidu, kaip vakaruose.

valstybės tarnyboje, man atrodo, kažkiek yra kompensuojama...

[andyour]

Aš asmeniškai kasdien į darbą važinėju 76 km. Jau antri metai baigiasi

Gal dar ką nors iš savo asmeninio gyvenimo? Yra žmonių, kurie 1000km suskraido grįžti namo savaitgaliui.

[Aleksio]

Yra žmonių, kurie 1000km suskraido grįžti namo savaitgaliui.

O kam dirbti taip toli nuo namų? PVZ, aš į darbą einu pėsčiomis 15min (sveika, ekologiška, ekonomiška).

[J.U.]

O kam dirbti taip toli nuo namų? PVZ, aš į darbą einu pėsčiomis 15min (sveika, ekologiška, ekonomiška).

Lietuviai šiuolaikiniame pasaulyje gyvena pagal seną tradiciją, būtinai stengtis turėti nuosavus namus. Vakariečių dauguma gyvena nuomojamuose. Savas būstas laiko pririštą kaip šunį prie būdos, neleidžia keisti šeimininko, t.y. darbovietės. Nuomojamas būstas čia duoda didelę laisvę, gali važiuot kad ir į kitą miestą, jei radai geresnį darbą. Kitas reikalas, kad būsto nuomos rinka Lietuvoje labai maža ir lietuviai prie tokio kraustymosi nepratę.
Tuo pačiu reikia pastebėti, kad daugėja darbų kai gali gyventi Kaune o dirbti JAV. Tai liečia didelę dalį gerų IT specialistų. Padėtis keičiasi.

[senasnamas]

Nemanau, kad nuosavas būstas yra didelis inkaras, turint galvoje Lietuvos atstumus. Kažkuriame iš didesnių miestų esantį būstą lengva parduoti/išnuomoti, o provincijoje turimas būstas gali likti poilsiui. Didesnė problema, kad ne tiek daug yra miestų, kuriuose atsirastų darbo vietų, dėl kurių vertėtų kraustytis.

[Eidvis]

Vakar rašiau, kad lietuvių emigracija yra daugiau psihologinis reiškinys, nei ekonominis. Ir kad tai dar nėra mirties nuosprendis, minusą netgi galima paversti pliusu, jeigu tik turėtumėm iniciatyvią, veikiančią, idėjų nestokojančią ir kažką darančią valdžią. Mauricas šiandien labai panašiai rašo:

Plintanti mada emigruoti, nesieti savo ateities su Lietuva gali skaudžiai atsiliepti, perspėja ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, lietuviai bėga ne iš Lietuvos, o nuo lietuvių, emigraciją daugeliu atveju lemia valdžia, užsiimanti visuomenės skaldymu ir neturinti šalies vizijos.

„Žmogus iš Panevėžio arba Šiaulių, turi nuosavą namą, du naujus automobilius, materialiai apsirūpinęs ir šneka, kaip Lietuvoje blogai – visi emigruoja, mūsų vaikai emigravę, mes patys gal emigruosime."

Vis dėlto Ž. Mauricas lieka optimistas. Pasak Ž. Maurico, panašios mintys buvo girdimos ir Airijoje: net po 14 narystės ES metų Airija kentėjo nuo stiprios emigracijos. Tuomet sukurtas folkloras, kad paskutinis emigravęs žmogus išjungtų šviesą.

Jo teigimu, airiai visų pirma pripažino, kad tai didžiausia šalies problema ir ėmėsi visų priemonių, kad migracijos srautą kreiptų į kitą pusę. „Manau, ir Lietuvai laikas tai pripažinti“

Jis atkreipia dėmesį, kad Estijoje fiksuojama teigiama migracija – daugiau atvykstančių nei išvykstančių. Nors Lietuvos ir Estijos ekonomikos nedaug skiriasi, Lietuvoje kasmet dingsta po vieną procentą gyventojų.

„Mes nesugebame susitvarkyti šalies viduje, nesugebame nubrėžti tam tikrų lūkesčių, krypties, valstybės vizijos. Lietuviai bėga ne iš Lietuvos – lietuviai bėga nuo lietuvių, čia didžiausia bėda. Panašu, kad niekas nesiima to dalyko keisti, sutelkti visuomenės“, – mano ekonomistas.

Persilaužę taptume Airija

„Mes turime geresnes verslo sąlygas, tačiau nepersilaužiame. Kada persilaušime, situacija gali kardinaliai pasikeisti. Esu optimistas – jei Lietuvoje persilaužimas įvyks, labai tikėtina, būsime kaip airiai, tada imigrantų neatsiginsime – tiek reimigruojančių, tiek imigruojančių iš kitų valstybių – Ukrainos, Baltarusijos“, – dėstė pašnekovas.

Ekonomistas siūlo imtis kardinalių sprendimų. Pirmas – kardinaliai didinti darbo užmokestį „į rankas“, pertvarkyti „Sodrą“, mažinti įmokas „Sodrai“, uždirbantiems minimalų atlyginimą taikyti nulinio gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Jis taip pat ragina šalį ekonomiškai liberalizuoti, padaryti antruoju Singapūru, antraip šalyje „liks pensininkai ir valdininkai“.

„Tačiau vyrauja mąstymas, kad viskas išsispręs savaime, susidaro įspūdis, kad valdžia čia nemato iššūkio ir netgi kartais neprieštarauja, kad jaunimas emigruoja, gal dėl to, kad nekeltų bangų“, – svarsto Ž. Mauricas.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=70808024

[Tomas]

Bet va pats Mauricas siūlo

kardinaliai didinti darbo užmokestį „į rankas“, pertvarkyti „Sodrą“, mažinti įmokas „Sodrai“, uždirbantiems minimalų atlyginimą taikyti nulinio gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Sunku nepritarti.

[senasnamas]

Kaip blogus pavyzdžius jis mini šauktinių kariuomenės įvedimo komunikavimą, paskelbtą ir paskui atšauktą Mokesčių inspekcijos pranešimą, kad reikės deklaruoti „PayPal“ sąskaitas, visuomenę suskaldžiusį socialinį modelį.

Galėjo konkrečiau parašyti, kad prie to prisideda ir nuolatinis karo pavojaus eskalavimas. Valdžia aiškina, kad tai reikalinga, jog žmonės būtų pasiruošę. Tai ir ruošiasi kaip kas išmano - pasirenka saugesnę gyvenamąją vietą ir tiek. Estijos tikriausiai niekas taip nepuola, o Lietuvą jau "puola" 25 metus.