bendrai mano mintis ir dėl ko aš liūdžiu, kad po 10 metų Paneveržy greičiausiai bus iki 70 tūkst. vietoj to kad nuo pat pradžių būtu planuojamas Panevėžys tokio dydžio, o skirtumas būtų nukreiptas į Vilnių.
Tai, kad valstybinio planavimo senai nebėra, kur investuoti ir kur patiems gyventojams gyventi sprendžia jie patys ir rinka. Jei Panevėžyje gyvena tiek žmonių, reiškia tiek ir reikia.
Tai, kad valstybinio planavimo senai nebėra, kur investuoti ir kur patiems gyventojams gyventi sprendžia jie patys ir rinka. Jei Panevėžyje gyvena tiek žmonių, reiškia tiek ir reikia.
būtent, aš ir nekalbu apie dabartį, aš visa laiką ir turėjau omenyje, kad problema nes tarybmetis buvo su savo nesąmonėm.
Visiškas absurdas. Tai Latvija - vieno miesto šalis yra mūsų siekiamybė? Lietuva nėra tokia didelė, kad atstumas turėtų didelės įtakos, kai kiekvienas regionas turi savo galios centrą. O tai, kad vieni miestai tvarkosi prasčiau, kiti - geriau, nėra paslaptis. Ar Vilniuje bus 600k ar 1 mln, tai esminių dalykų nepakeis.
Lieutvoje yra 3 mln gyventojų. Mes net puse miesto šalies nesuebėtume padaryti. Vakaruose <1mln net ne miestai o "miesteliai" skaitosi.
P.S. Vilniuje reikėtu skaičiuoti su rajonu, nes ten daug gyvena, bet realiai viską daro mieste.
Blogiausia kas Lietuvai nutiko tai kad didžiausias miestas yra Lietuvos pakampėje esantis Vilnius, o ne Kaunas.
Geografiškai tikrai Kaunas būtų geresnė vieta dideliam miestui, bet Vilnius kaip sostinė susiklostė istoriškai, nebent daryti dirbtinai kaip kokioje Brazilijoje.
Lieutvoje yra 3 mln gyventojų. Mes net puse miesto šalies nesuebėtume padaryti. Vakaruose <1mln net ne miestai o "miesteliai" skaitosi.
P.S. Vilniuje reikėtu skaičiuoti su rajonu, nes ten daug gyvena, bet realiai viską daro mieste.
Vilniuje reiktų dar ir su Trakų rajonu skaičiuoti.
Vakaruose didelė dalis milijoninių miestų irgi yra tik su aplinkiniais rajonais. Kitaip kokioj Vokieitjoj būtų tik Berlynas ir Hamburgas, o visa kita miesteliai.
Kita vertus Vilniuje daug smulkesnių investicijų. Klausimas ar pačiam miestui gerai jei ateina keli giga-mega investuotojai. Pvz dabartinė Danskė, nežiūrint į visą jų nešamą naudą, atrodo naujaukiai didelė Vilniui. Sakykim jei nutinka koks krachas ir Danskė užsidaro... Ajajaj kaip liūdna būtų.
Nebūtų, IT specialistų labai trūksta, tikrai jie neprapultų
O ką kiti veikia? Danske kaip bankas lyg ir nebeteikia bankininkystės paslaugų Lietuvoje, atitinkamai ir bankinio sektoriaus darbuotojų nebedaug turėtų būti likę.
O ką kiti veikia? Danske kaip bankas lyg ir nebeteikia bankininkystės paslaugų Lietuvoje, atitinkamai ir bankinio sektoriaus darbuotojų nebedaug turėtų būti likę.
Bankinių paslaugų pagalbinės funkcijos kitiems Danskės filialams.
Man atrodo, didžiausia rizika Lietuvai emigracijos klausimu yra tai kad pragyvenimo kaštais sparčiai vejamės vakarus, bet gyvenimo kokybė taip negerėja. Vilnius yra miestas, kuris yra per daug automobilizuotas, nesaugus ir nepatogus judėti kitomis formomis, su tik vietomis normaliai sutvarkyta aplinka. Taip, daug kas pagerėjo per paskutinius kelerius metus, bet lyginant su vakarais vis dar reikia sau pačiam save apgaudinėti kad čia viskas neblogai ir viskas tuoj tuoj pagerės. Save taip ir apgaudinėju, nes kitaip turbūt per daug depresinių minčių būtų. Bet kas iki šiol laikė Vilniuje, tai kad paklausiose specialybėse galėjai gauti europinį atlyginimą ir gyventi lietuviškomis kainomis, tad gyvenimo kokybės skirtumus buvo galima pateisinti. Dabar, kai kainos pradeda išsilyginti, su panašiu pajamų-kainų santykiu nesimato priežasties neskaitant tautinių sentimentų kodėl reikėtų ne užsienyje gyvent. Ir atvirkščiai, grįš dalis žemesnių kompetencijų emigrantų, kuriems atlyginimo skirtumas nebebus toks didelis, bet vakarietiška kultūra per daug varžo gyventi taip kaip norisi (tekę girdėti tokią lietuvių citatą apie Šveicariją: “pinigai geri, bet gyvenimas ne kažką, patriukšmauji po dešimtos bute, ir kaimynai policiją iškart kviečia”).
Stadionas Tai kas iš to, kad tas Vilnius būtų didesnis, o kiti miestai mažesni. Ką tai reikštų Vilniui? Dar daugiau sovietinių daugiabučių, dar prastesnė jų kokybė, dar prastesnė urbanistika. Prastesnis miesto įvaizdis, daugiau problemų.
Vilniaus mėsa užauginta sovietmečiu. Jeigu tos mėsos kiekis būtų turėjęs būti dvigubai didesnis, tai automatiškai reikštų didesnius daugiabučių rajonus, didesnį tankį su aukštesniais namais, taip pat senesnių miesto dalių sutankinimą ir subjaurojimą, namų griovimą dėl magistralių tiesimo. Galbūt dabar vietoj Žvėryno ir Šnipiškių turėtume didžiulius komiblokų rajonus su plačiais sovietiniais prospektais ir pilkais šešiolikaaukščiais. Galbūt turėtume žymiai daugiau sovietinių intarpų Senamiestyje ir Naujamiestyje (ir galimai prastesnės kokybės – dėl didesnio jų kiekio).
Taigi, iš esmės kur dabar miestas vystosi – Naujamiestyje, Šnipiškėse ar dar kur – daugelyje vietų ten dabar JAU stovėtų sovietiniai daugiabučiai ir nauji kvartalai matyt turėtų kurtis kažkur periferijoje. Pats miestas būtų daug vienodesnis, monotoniškesnis, nes Žvėrynas, Šnipiškės, Naujamiestis būtų labai nususinti, išgriauti, susovietinti.
O metropoliteno vis tiek nebūtų buvę, jei net Rygoj nepastatė. Ir rusakalbių būtų tikrai dar daugiau, nes toks miestas trauktų visokius atvykėlius iš kitų respublikų. O LTSR atveju kitų respublikų piliečiams į Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę nelabai buvo paskatų atvykti, jeigu aplinkui ir taip pilna darbo jėgos.
Labai gerai, kad sovietiniai lašiniai gana proporcingai pasiskirstę po visus Lietuvos miestus.
Man atrodo, didžiausia rizika Lietuvai emigracijos klausimu yra tai kad pragyvenimo kaštais sparčiai vejamės vakarus, bet gyvenimo kokybė taip negerėja. Vilnius yra miestas, kuris yra per daug automobilizuotas, nesaugus ir nepatogus judėti kitomis formomis, su tik vietomis normaliai sutvarkyta aplinka. Taip, daug kas pagerėjo per paskutinius kelerius metus, bet lyginant su vakarais vis dar reikia sau pačiam save apgaudinėti kad čia viskas neblogai ir viskas tuoj tuoj pagerės. Save taip ir apgaudinėju, nes kitaip turbūt per daug depresinių minčių būtų. Bet kas iki šiol laikė Vilniuje, tai kad paklausiose specialybėse galėjai gauti europinį atlyginimą ir gyventi lietuviškomis kainomis, tad gyvenimo kokybės skirtumus buvo galima pateisinti. Dabar, kai kainos pradeda išsilyginti, su panašiu pajamų-kainų santykiu nesimato priežasties neskaitant tautinių sentimentų kodėl reikėtų ne užsienyje gyvent. Ir atvirkščiai, grįš dalis žemesnių kompetencijų emigrantų, kuriems atlyginimo skirtumas nebebus toks didelis, bet vakarietiška kultūra per daug varžo gyventi taip kaip norisi (tekę girdėti tokią lietuvių citatą apie Šveicariją: “pinigai geri, bet gyvenimas ne kažką, patriukšmauji po dešimtos bute, ir kaimynai policiją iškart kviečia”).
Visada yra tas nerimas, kad iš Rytų Europos protų nutekėjimas bus totalinis. Iš kitos pusės, gyvenimas nenuspėjamas. Gyvenu ta viltimi, kad su mumis bus gerai. Lietuviams šiaip rūpi supantis pasaulis, tik reikia save gaudyt, kada jau pradedam miegoti ant laurų. Kartais būna per vėlu, pvz. susiprovėžoję kažkada skaityti geriausi Rytų Europos keliai
Panašiai kaip girdžiu Lietuvoje pergyvent, kad protingesni pabėgs dėl nudrožtos infrastruktūros, tai Lenkijoje dėl ultrakonservatyvios valdžios. Visur tų grėsmių yra.
Visada yra tas nerimas, kad iš Rytų Europos protų nutekėjimas bus totalinis. Iš kitos pusės, gyvenimas nenuspėjamas. Gyvenu ta viltimi, kad su mumis bus gerai. Lietuviams šiaip rūpi supantis pasaulis, tik reikia save gaudyt, kada jau pradedam miegoti ant laurų. Kartais būna per vėlu, pvz. susiprovėžoję kažkada skaityti geriausi Rytų Europos keliai
Panašiai kaip girdžiu Lietuvoje pergyvent, kad protingesni pabėgs dėl nudrožtos infrastruktūros, tai Lenkijoje dėl ultrakonservatyvios valdžios. Visur tų grėsmių yra.
Cia tiesiog kazkoks bambejimas musu krastuose yra, kad kazkas vis negerai. O siaip tai negrisim nei 2009-2012, nei 2014-2016 emigracijos lygmenius, nes jokios logikos tam nera. Ekonomine ir gyvenimo kokybes pazanga stipriai pasikeite, del COVID-19 pandemijos, tiekimo grandiniu krizes ir karo Ukrainoj, Vakaru salys buvo prigautos numautom kelnem ir pradejo list rimtos problemos, kai pas mus ekonomika yra daug labiau sveikesne. Kaip pavyzdys, ekonomikos smukimas Svedijoj ir Norvegijoj pirma metu ketvirti. Galima prognozuot, 1-3 metu begy mes matysim rysku Lietuvos gyventoju augima, susidedanti tiek is griztanciu lietuviu ir atvykstanciu uzsenieciu.
Vilniuje reiktų dar ir su Trakų rajonu skaičiuoti.
Vakaruose didelė dalis milijoninių miestų irgi yra tik su aplinkiniais rajonais. Kitaip kokioj Vokieitjoj būtų tik Berlynas ir Hamburgas, o visa kita miesteliai.
Nu taip, dažnai būna kad už oficialios ribos esančių gyventojų skaičius didesnis nei oficialiai mieste nes miestai tiesiog išauge labai smarkiai per paskutinį šimtmetį.
O ką kiti veikia? Danske kaip bankas lyg ir nebeteikia bankininkystės paslaugų Lietuvoje, atitinkamai ir bankinio sektoriaus darbuotojų nebedaug turėtų būti likę.
Pažystu dirbančia Danskėje kurios darbas yra fraud prevention ir realiai jeigu sistema paflagina kaip galima apgavyste ji turi paskambinti ir pasikalbėti su žmogumu ir isiaškinti ar ten tikrai neapgaulingas pervedimas. Dirba su ispanakalbiais amerikoje/meksikoje, taigi darbas naktimis. Jokių IT žinių neturi ir nereikia.
Stadionas Jeigu tos mėsos kiekis būtų turėjęs būti dvigubai didesnis, tai automatiškai reikštų didesnius daugiabučių rajonus, didesnį tankį su aukštesniais namais, <...>
O metropoliteno vis tiek nebūtų buvę, jei net Rygoj nepastatė. Ir rusakalbių būtų tikrai dar daugiau, nes toks miestas trauktų visokius atvykėlius iš kitų respublikų. O LTSR atveju kitų respublikų piliečiams į Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę nelabai buvo paskatų atvykti, jeigu aplinkui ir taip pilna darbo jėgos.
Labai gerai, kad sovietiniai lašiniai gana proporcingai pasiskirstę po visus Lietuvos miestus.
O tai čia blogai ar kaip suprasti?
Sovietai planavo metro vilniuje su 1 mln gyventojų 2010 metais ar kada ten.
Gerai kad mažai rusų atvažiavo - taip. Bet kad dirbtinai buvo palaikomi maži kaimai ir miesteliai - nieko gero. Dabar jie yra našta valstybei ir ten sukišama krūva pinigų kad toliau juos ant dirbtinio palaikymo aparato laikyti.
Stadionas Tai kas iš to, kad tas Vilnius būtų didesnis, o kiti miestai mažesni. Ką tai reikštų Vilniui? Dar daugiau sovietinių daugiabučių, dar prastesnė jų kokybė, dar prastesnė urbanistika. Prastesnis miesto įvaizdis, daugiau problemų.
Vilniaus mėsa užauginta sovietmečiu. Jeigu tos mėsos kiekis būtų turėjęs būti dvigubai didesnis, tai automatiškai reikštų didesnius daugiabučių rajonus, didesnį tankį su aukštesniais namais, taip pat senesnių miesto dalių sutankinimą ir subjaurojimą, namų griovimą dėl magistralių tiesimo. Galbūt dabar vietoj Žvėryno ir Šnipiškių turėtume didžiulius komiblokų rajonus su plačiais sovietiniais prospektais ir pilkais šešiolikaaukščiais. Galbūt turėtume žymiai daugiau sovietinių intarpų Senamiestyje ir Naujamiestyje (ir galimai prastesnės kokybės – dėl didesnio jų kiekio).
Taigi, iš esmės kur dabar miestas vystosi – Naujamiestyje, Šnipiškėse ar dar kur – daugelyje vietų ten dabar JAU stovėtų sovietiniai daugiabučiai ir nauji kvartalai matyt turėtų kurtis kažkur periferijoje. Pats miestas būtų daug vienodesnis, monotoniškesnis, nes Žvėrynas, Šnipiškės, Naujamiestis būtų labai nususinti, išgriauti, susovietinti.
O metropoliteno vis tiek nebūtų buvę, jei net Rygoj nepastatė. Ir rusakalbių būtų tikrai dar daugiau, nes toks miestas trauktų visokius atvykėlius iš kitų respublikų. O LTSR atveju kitų respublikų piliečiams į Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę nelabai buvo paskatų atvykti, jeigu aplinkui ir taip pilna darbo jėgos.
Labai gerai, kad sovietiniai lašiniai gana proporcingai pasiskirstę po visus Lietuvos miestus.
kodėl Fabijoniškes statė Fabijoniškių kaime, o ne Žvėryne, ir kodėl papildomus mikrorajonus turėjo statyt Žvyrynė, o ne Grigiškėse ar Nemežyje. Mūsų komunistai buvo labai nacionališkai nusiteikė, manau gal ir būtų sugėbėje Šiaulių palinkės ir pnš. perkelt į Vilnių taip sumažinant paskata važiot čia baltarusiams kokiems. Dabar bet kurio atveju vyksta tas pats apie ką aš kalbų, tik šio atvejų Vilnius bus 600 tūkst miestas. o kitų miestų infrastruktūra ženkliai didesne ir kabės ant to pačio Vilniaus. dėl metro nebūtinai Rygos pavyzdys yra ir Minsko ar Jerevanas (bendrų atvejų aš apie tai visiškai nekalbėjau tai nenorių ir pradėti).
Vilniaus padėtis ankstyvuoju pokariu visgi skyrėsi nuo gretimų "respublikų" sostinių.
Todėl spartesnė plėtra vyko jau tik po 50-ųjų pabaigos. Kai jau buvo pakitusios netgi sovietinės miestų architektūrinės ir urbanistinės tendecijos.
Geografinės plėtros potencialą gi matome BP planuose - 4-5 didesnę Pilaitę (dabartinė yra tik vienas mikrorajonas), Fabioniškės-3, didelis gyvenamasis masyvas tarp Lentvario ir Trakų Vokės, Šnipiškės - naujas "premium" sovietinis Žalgirio rajonas ir t.t.
Cia tiesiog kazkoks bambejimas musu krastuose yra, kad kazkas vis negerai. O siaip tai negrisim nei 2009-2012, nei 2014-2016 emigracijos lygmenius, nes jokios logikos tam nera. Ekonomine ir gyvenimo kokybes pazanga stipriai pasikeite, del COVID-19 pandemijos, tiekimo grandiniu krizes ir karo Ukrainoj, Vakaru salys buvo prigautos numautom kelnem ir pradejo list rimtos problemos, kai pas mus ekonomika yra daug labiau sveikesne. Kaip pavyzdys, ekonomikos smukimas Svedijoj ir Norvegijoj pirma metu ketvirti. Galima prognozuot, 1-3 metu begy mes matysim rysku Lietuvos gyventoju augima, susidedanti tiek is griztanciu lietuviu ir atvykstanciu uzsenieciu.
Esmė tame, kad aukšto lygio specialistai dažniausiai dirba užsienio rinkoms, tad spartus ekonomikos augimas Lietuvoje lyginant su vakarais reiškia kad gyvenimo kaštai Lietuvoje augs žymiai sparčiau negu pajamos. To labiausiai ir bijau, kad kai atlyginimai ir kainos beveik nebesiskirs, reikės konkuruoti gyvenimo kokybe ir kol kas nesimato kaip sugebėsim kažką konkurencingo pasiūlyti. Aišku, kiekvienam gyvenimo kokybė individualus dalykas - jeigu nori be papildomų apsunkinimų kasdien važinėti trilitriniu dyzeliu, tai Lietuva tada labai konkurencinga.
Esmė tame, kad aukšto lygio specialistai dažniausiai dirba užsienio rinkoms, tad spartus ekonomikos augimas Lietuvoje lyginant su vakarais reiškia kad gyvenimo kaštai Lietuvoje augs žymiai sparčiau negu pajamos. To labiausiai ir bijau, kad kai atlyginimai ir kainos beveik nebesiskirs, reikės konkuruoti gyvenimo kokybe ir kol kas nesimato kaip sugebėsim kažką konkurencingo pasiūlyti.
Jei gyvenimo kokybė būtų bloga, tada nebūtų tiek daug grįžtančių ir Vilnius taip neaugų, pažiūrėkite, kiek statybų, tiek daugiabučių, tiek individualių namų. Aš pvz. irgi visai nenorėčiau keltis gyventi iš Vilniaus į kokį Berlyną, Londoną ar Paryžių, nes gyvenimo kokybė ten nebūtų geresnė.
kodėl Fabijoniškes statė Fabijoniškių kaime, o ne Žvėryne, ir kodėl papildomus mikrorajonus turėjo statyt Žvyrynė, o ne Grigiškėse ar Nemežyje. Mūsų komunistai buvo labai nacionališkai nusiteikė, manau gal ir būtų sugėbėje Šiaulių palinkės ir pnš. perkelt į Vilnių taip sumažinant paskata važiot čia baltarusiams kokiems. Dabar bet kurio atveju vyksta tas pats apie ką aš kalbų, tik šio atvejų Vilnius bus 600 tūkst miestas. o kitų miestų infrastruktūra ženkliai didesne ir kabės ant to pačio Vilniaus. dėl metro nebūtinai Rygos pavyzdys yra ir Minsko ar Jerevanas (bendrų atvejų aš apie tai visiškai nekalbėjau tai nenorių ir pradėti).
Minsko pavyzdys? O kada Lietuva buvo 10 mln. gyventojų šalis?
Comment