Ne, nu svarbu Cixanovskaja palaimino.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Emigracija ir imigracija Lietuvoje
Collapse
X
-
Parašė evvt Rodyti pranešimąNe, nu svarbu Cixanovskaja palaimino.
Comment
-
Parašė manometras Rodyti pranešimąApie tai, kaip Baltarusijos piliečiai kuria Lietuvoje rusakalbes nelegalias mokyklas ir kaip rusakalbiai imigrantai, nesimokantys lietuvių kalbos, ant jų užsirauna:
Stembridge škola.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Labai daug neaiškumų. Negi itin prestižinėje vietoje Maironio g. veikia pogrindinė nelegali "baltarusių" mokykla, kurioje uždrausta baltarusių kalba, dirba mokytojai-vergai ir kurios "stogas" Tichanovskaja? Jei taip, tai būtų rimtas skandalas.
O tą mokytoją Daivą, kuri čia duoda interviu, aš truputį pažįstu iš interneto. Nemelagė. Ji su še8ma neseniai persikėlė į Vilnių, anksčiau Lietuvoje gyveno Mažeikiuose ir Panevėžyje, nes iš ten buvo pigiau freelanceriauti.ПТН ПНХ
«Русский военный корабль, иди нахуй!»
Comment
-
Parašė manometras Rodyti pranešimą
Dėl to, kad stogas – Cichanauskaja, nieko nežinau. Gal tai nėra tiesa, nors baltarusiai apie tai šneka.
Taip ir neaišku lieka iš to video, kodėl tokia mokykla taip negražiai pradeda veiklą. Už nelegalų darbą šiais laikais griežtai baudžiama, o čia...
Comment
-
Suskaičiavo emigracijos nuostolius: prarastų milijardų gauta parama neatsvėrė
Lietuva dėl emigracijos neteko ne tik šimtų tūkstančių piliečių – su jais iškeliavo emigrantų ugdymui skirtos lėšos, kurių nekompensavo nei Europos Sąjungos parama, nei užsienio investicijos. Pasak mokslininkų, šalies naudų ir praradimų „balanse“ per 2004-2018 metus susidarė 11 mlrd. eurų nuostolis.
Vienas iš tyrimo autorių, socialinių mokslų daktaras Gediminas Černiauskas plačiau papasakojo „Delfi“ apie tyrimo tikslus ir išvadas.
„Ką papildomai padarėme, ko iki šiol lyg ir nebuvo daryta, – pinigais įvertinome, kiek neteko Lietuva dėl išvažiavimo. Ir iš esmės skaičiavome, kad išvažiavęs žmogus, tai yra išvežtas kapitalas, į jį investuotas. Tas kapitalas yra švietimo sąnaudos, pradedant nuo darželio, mokyklos ir universiteto, jeigu žmogus mokėsi, ir taip pat šeimų išlaidos vaikams auginti, nes bent jau iki 18 metų mes visi gyvenome tėvų sąskaita“, – pasakojo G. Černiauskas.
Tyrime nurodoma, kad investicija į vieną šalies pilietį siekia 85,6 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina 49,1 tūkst. eurų šeimų išlaidos vaikų išlaikymui iki 18 metų, taip pat valstybės švietimo išlaidos (darželis, mokykla bei vidutiniškai bent vieneri metai universitete) – 36,5 tūkst. eurų.
Šiame Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto (EIHSD) ir Sveikatos ekonomikos centro tyrime teigiama, kad nuo 2004 metų, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą, iki 2018 metų Lietuvos žmogiškojo kapitalo eksportas iš viso siekė 36,64 mlrd. eurų, kai tuo metu Europos Sąjungos (ES) parama ir neto tiesioginės užsienio investicijos (TUI) – 25,6 mlrd. eurų.
„Ir tų dviejų skaičių sandauga, kiek vertas (asmens išugdymas), ir kiek išvažiavo, davė tuos 36 mlrd. eurų. Tai dideli pinigai (...) Gavome vis dėlto panašiai 10 mlrd. mažiau negu patys investavome“, – kalbėjo G. Černiauskas.
- 2 patinka
Comment
-
Aš ES naudą matau ne tik paramoje ir TUI: svarbiausias dalykas buvo įstatymų sutvarkymas pagal ES direktyvas, kas pavertė valstybinį sektoriu skaidresniu ir sukūrė palankesnes sąlygas ekonomikai vystytis. Skaičiuojant prarastas žmogiškojo kapitalo išlaidas reikia nepamiršti ir gautų: studentai, kurie mokėsi užsienio šalyse, užsienio investuotojų ir grįžusių emigrantų atneštas know how, idėjos atsivežtos laisvai keliaujant po Europą. Apie eksporto rinkas verslui jau net nešneku.
Turbūt baltarusiai, serbai, makedonai ir kiti trina rankomis: tiek milijardų eurų sutaupė nestodami į ES, neišsivežė vakarų kapitalistai žmogiškojo kapitalo, ekonomikos tiesiog žydi savo augimu nevaržomos ES pančių.
- 9 patinka
Comment
-
Straipsnyje apie tai irgi yra:
„Nenorėta pasakyti ir neseka iš to tyrimo, kad įstojimas į Europos Sąjungą mums buvo nuostolingas. Nei toks tikslas buvo, nei būtų korektiška tokia išvada. Čia tik tai, kad tai yra rimta problema ir kaip tu ją reikši – ar žmonėmis, ar pinigais – ją verta nagrinėti ir gilintis, ir žiūrėti, ką galima padaryti geriau“, – tyrimo tikslus aiškino mokslininkas.
Pasak jo, svarbiausia, kad šalis pagaliau suformuotų ilgalaikę strategiją, kaip spręsti emigracijos klausimą ir kas už jį yra atsakingas. Tai svarbu padaryti, kad ir išvykę, bet planuojantys sugrįžti tautiečiai pasijustų rūpimi.
Comment
-
Čia labiau skirta tiems, kurie aiškina, kad Vakarai šelpia Rytus vien iš geros dūšios. Ir atseit dėl to reikia atsidėkojant tik linkčiot ir vykdyt ką liepia.
Sudarėm sandėrį ir uždirbo abi pusės. Balanso Lentelę galima tęsti be galo. Kiek mes gavom žinių. Kiek Vakarai pigiai susipirko įmonių ir užėmė rinkų.
Comment
-
Tokia logika būtų teisinga, jeigu darytum išvadą, kad neįstojus į ES Lietuvoje nebūtų buvusios emigracijos. Tik bijau, kad tokia prielaida yra labai klaidinga, nes neįstojus į ES mūsų ekonomika būtų daug skurdesnė ir tai emigraciją tik dar labiau skatintų. Didelės emigracijos priežastis yra ta, kad Lietuva 50 metų buvo okupuota ir stipriai atsiliko nuo vakarų. Emigracijos sprendimas yra ne Baltarusijos kelias, o Lietuvos kelias - integruojantis į vakarus ir sparčiau keliant savo ekonomiką. Kokia Ukraina ir Baltarusija, neintegravusios į vakarus, trumpalaikėje perspektyvoje turėjo mažesnę emigraciją, bet ilgalaikėje perspektyvoje jos nuo emigracijos nukentės netgi labiau, nei Lietuva, nes Lietuvoje migracijos balansas jau stabilizavosi, o ten jis nesistabilizuos dar turbūt kaip minimum 20 metų.
- 4 patinka
Comment
-
Pati ES plėtra galėjo būti kitokiu formatu. Su mažesniu rinkų atvėrimu ir atitinkamai mažesniais trinkelizacijos biudžetais. Kurie iš esmės buvo kyšis rytų vietiniam elitui, kad nepurkštautų dėl rinkos ir darbo jėgos.
Lietuvoje migracijos pasekmės matysis dar n metų per demografinius rodiklius. Dar bus sekantys skaudūs skaičiai kai pasimatys kokia dalis emigrantų šeimose gimusių vaikų į tėvų tėvynę net atostogų nebevažiuos. O savo vaikus registruos jau naujose tėvynėse.
Sakyčiau ilgesnis ir lėtesnis nukraujavimas yra labiau suvaldomas nei toks staigus kaip pas mus.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąPati ES plėtra galėjo būti kitokiu formatu. Su mažesniu rinkų atvėrimu ir atitinkamai mažesniais trinkelizacijos biudžetais. Kurie iš esmės buvo kyšis rytų vietiniam elitui, kad nepurkštautų dėl rinkos ir darbo jėgos.
Lietuvoje migracijos pasekmės matysis dar n metų per demografinius rodiklius. Dar bus sekantys skaudūs skaičiai kai pasimatys kokia dalis emigrantų šeimose gimusių vaikų į tėvų tėvynę net atostogų nebevažiuos. O savo vaikus registruos jau naujose tėvynėse.
Sakyčiau ilgesnis ir lėtesnis nukraujavimas yra labiau suvaldomas nei toks staigus kaip pas mus.
Comment
-
Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
ir dar galėjo padaryti, kad pasaulinės krizės dar nebūtų.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąPati ES plėtra galėjo būti kitokiu formatu. Su mažesniu rinkų atvėrimu ir atitinkamai mažesniais trinkelizacijos biudžetais. Kurie iš esmės buvo kyšis rytų vietiniam elitui, kad nepurkštautų dėl rinkos ir darbo jėgos.
Lietuvoje migracijos pasekmės matysis dar n metų per demografinius rodiklius. Dar bus sekantys skaudūs skaičiai kai pasimatys kokia dalis emigrantų šeimose gimusių vaikų į tėvų tėvynę net atostogų nebevažiuos. O savo vaikus registruos jau naujose tėvynėse.
Sakyčiau ilgesnis ir lėtesnis nukraujavimas yra labiau suvaldomas nei toks staigus kaip pas mus.
- 1 patinka
Comment
-
Tiesiai į dešimtuką:
ki šiol mes jokios ilgalaikės politikos neturime. Nei imigracijos, nei emigracijos atveju. Neturime vienos aiškios atsakingos institucijos. Kažką daro socminas, kažką daro Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, bet iš esmės niekas už nieką neatsako, niekas nieko dorai nežino“.
G. Černiausko teigimu, abejingumas emigracijos temai nėra konkrečios valdžios problema, o sisteminė valstybės problema ištisus dešimtmečius. „Ir čia nepasakysi, kad kalti konservatoriai ar kažkas, nes per tą laiką daug įvairių vyriausybių pasikeitė, o politika ta pati – jos nebuvimas. Verslas kalba, kad jiems dabar reikėtų ten vairuotojų ar kažko iš kažkur ir tą planuoja – ir to siekia. Valstybė tuo tarpu: visiškai ne prie ko jai tie žmonės, nei kad iš mūsų išvažiuoja, nei kad pas mus atvažiuoja, išskyrus tuos keistus atvejus, kai atsiranda politinis kažkoks užsiangažavimas, kaip šiuo atveju konfliktas su Baltarusija“
- 1 patinka
Comment
-
Tyrime nurodoma, kad investicija į vieną šalies pilietį siekia 85,6 tūkst. eurų.
Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
ir dar galėjo padaryti, kad pasaulinės krizės dar nebūtų.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąBet tai koks pigus lietuvis. Skaičiau panašų tyrimą JAV tai ten skaičiavo kad visos išlaidos susijusios su vaiko išauginimu (nuo gimimo iki atėjimo į darbo rinką) gali ir milijoną dolerių siekti.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Gal skaičiuoja pagal teorinius ligoninių kainoraščius. Tada pirmos kelios dienos iki išvažiavimo iš ligoninės kainuos brangiau nei mūsų piliečio išauginimas iki darbo rinkos.
Comment
Comment