Iškastinis kuras ir atsinaujinantys energijos šaltiniai

[Al1]

Jo, jo kai atsirado atominė energetika, irgi visi žadėjo galą iškastinei... Nereikia čia varyti propagandos ir prognozuoti kracho Rusijai, lyg ji viena eskportuotų energetinius išteklius. Be to jei Rusija ir toliau laikysis dabartinio kurso, tai visa tai, kas vyko po TSRS žlugimo, nebevyks. Visų pirma užsilenks JAV "sojūznikai" arabai, Norvegija (važokite, lituviai, kol dar nevėlu ). Bet tai tik pasakos, kad tuoj tuoj nebereikės iškastinio kuro. Jei jo nebereikėtų, JAV paliktų ramybėje artimuosius Rytus ir tą pačią Rusiją. Viskas yra priešingai. Energetinių resursų išteklių poreikis ateityje tik didės, nes didės pačios energijos poreikis.
Atsinaujinanti energetika dar labai negreitai galės rimtai konkuruoti tiek savo savikaina, tiek ir energijos generavimo stabilumu (vėjo greitis nuolat kinta plačiame diapazone, saulė šviečia ne visą parą, visa tai priklauso dar ir nuo metų laiko). Taigi, tradicinė energetika ir toliau užims dominuojančia padėti ir niekas iš esmės nesikeis, kol nebus įsisavintos iš esmės naujos energijos gamybos technologijos. Bet tai nei saulės, nei vėjo energetika, nors ir jos, aišku, užims savo nišą. Taip kad nusiraminkite ir baikite šitą beprasmę diskusiją, kuri, kaip matau, virsta eiline antirusiška (nors kalbant apie energijos gamybą bendrai Rusija ne prie ko) tema...

[andyour]

/\ Energijos poreikis yra neišmatuojamai didelis. Tačiau viskas priklausys kaip augs pasaulio ekonomika, nes naftą reikia pirkti už kažkokius pinigus.

[l2ez4m]

^Vertėtų susilaikyti nuo tuščių didaktinių pleonazmų, - kaip tai neišmatuojama, kodėl nepaskaičiuojama, juk - International Energy Agency, Energy Information Admin, Big Oil'ai, pagrindiniai investment bankai kas mėnesį/ketvirtį su metronomišku įkyrumu pateikia išsamiausias analizes, raportus bei prognozes.
EIA Short-Term Energy Outlook, Aug 2015
IEA Oil Market Report, August

Kas liečia Rusiją - neskubėčiau su kolapsais, kataklizmom ar armagedonais - liaudis inertiška, siege mentality moda - ON, valdžia ''talentinga'', ypač stambaus jardinio capital flight nutekinimo, pradanginimo schemose; savo pound of flesh pasiims nesvarbu ar pajamos iš energetinių resursų eksporto bus - $325 jardai kaip 2014's, ar ~215 jardu šiemet, ar 148 - prieš dešimtmetį 2005'ais, ar 'niekingi' - 53 dutūkstantaisiais.

Ne itin kokios naujienos laukia daugelio smulkių ir vidutinių US shale'rių, kurių likimas bus sprendžiamas rudenį, kuomet paprastai yra pakartotinai įvertinamas credit line'as.
Čia pakanka pažvelgti į pagrindinius kreditavimo parametrus ir tampa sunku abejoti pesimistinio verdikto prognozėmis:
- asset impairment'us, ty nuosavo turto nuvertėjimas atpigusių rezervų pavidalu;
- smarkiai išaugusį ilgalaikės skolos/pajamų santykį;
- apgailėtiną investicijų grąžą - kuomet investuoti 2 USD - uždirbamas vos - 1;



Tad vieni will go belly up, antri - streamline'nina/s gavybos metodus bei konsoliduosis, trečius įsigys Big Oil'ai už kapeikas.
Teigiama visa šio shale industry optimizavimo/rehash išdava, kad kainai vėl pasiekus net ir 60-70 US$/bbl rėmus, gamybos pajėgumus bus galima labai operatyviai aktyvuoti at full throttle bei lengvai sugrįžti į ''žalią'' income statement teritoriją.
Kas turėtų išlaikyti atkaklų naftos price resistance panašiame lygyje kokius 1.5-2 metus.

Beje grįžtant prie renewable temos - Lietuva net ir ES kontekste atrodo stebėtinai pagirtinai bei turi pakankamai potencialo augti.



Source

[nomad]

/\ Toje renewables lentelėje atėmus hydro - kuri nėra, labiau sudėtingais parametrais vadovaujantis, labai jau 'švari' energija - Lietuva dar geriau atrodytų, o Latvija ir kai kurios kitos ES šalys būtų niekur... Iš tikrųjų tiek LT potencialas, tiek aktualas, labai neblogi.

[andyour]

^Vertėtų susilaikyti nuo tuščių didaktinių pleonazmų, - kaip tai neišmatuojama, kodėl nepaskaičiuojama, juk - International Energy Agency, Energy Information Admin, Big Oil'ai, pagrindiniai investment bankai kas mėnesį/ketvirtį su metronomišku įkyrumu pateikia išsamiausias analizes, raportus bei prognozes.

Aš turėjau omeny perpektyvą. Azijoje, perpektyvoje automobilių bus daug kartų daugiau. Palyginus Azijos skrydžių skaičių su Europa, skirtumas labai didelis. Tai pačiai pramonei reikės labai daug dujų, kol vartojimas taps panašus į vakarų vartojimą.
Šiais laikais nebūti pakeliavus po Europą, jau yra retenybė. Žmonės keliauja vis daugiau ir toliau, neminint azijos, kur apskritai dar net nepradėjo keliauti niekas.

[l2ez4m]

Kaip tai niekas Azijoje nekeliauja - kiniečiai, japonai dominuoja daugelyje tarptautinių turistų chartų. Common, gėda būtų to nežinoti, juk nenorite pasirodyti naivia asimetrines informacijos casualty!

Susidaro įspūdis, kad tendencingai tėra vertinama kiekybinė konvergencijos pusė - neva štai staiga visas Azijos populiacijos spiečius darnia eskadrile pakils į padangę, o atsisakę šios atrackijos - neišvengiamai pasuks į užkietėjusių petrolhead'ų gretas.

Visų pirma, kad adekvačiai galėtų (nebekalbant apie ne ką mažiau svarbų - norėtų) tenkinti nežabotą vakarietiškų poreikių paletę, daugelyje besivystančių Azijos šalių, net neįsibėgėjusį investment/industrial ekonominį modelį turėtume pakeisti puristiniu - consumption/services.
O iš šių mečių Kinijos perturbacijų - puikiai matome, kaip skausmingai visas šis rokiruočių procesas unwind'inas, net ir ''labiausiai pažengusiame'' besivystančios Azijos subjekte.

Ir čia neišvengiamai tenka sugrįžti prie kažkodėl ignoruojamų skirtingų rate of convergence greičių, įtakojamų socio-kultūrinių, mentalinių, geografinių, infrastruktūrinių, ect ect, baigiant - politiniais, finansinio stabilumo, siteminiais-ekonominiais niuansais.
Vienas iš chrestomatinių pvz būtų, kad ir tarkim - prieš tūkstantį metų pirmieji europiečiai (ie vikingai) atrado Ameriką, fast-forward to today - mes matome kuo ji tapo globalinės pažangos prasme (you can like it or hate it but you can't ignore it).
Tuo tarpu prieš gerą tūkstantmetį Ruandoje - Hutu nusprendė artimiau (iečių ir mačečių pavidalu) susipažino su Tutsi, taip ši pažintis iki pat šių dienų ir tęsiasi reguliarių genocidų, pogromų pavidalu.

Nepaisoma ir kokybinė konvergencijos dedamoji, visuotinai įspraudusi transporto pramonę į griežtos institucinės reguliacijos, zelotiškų ekologinių efektyvumo standartų, alternatyvių tech. sprendimų paieškos rėmus.
Kuo neverta abejoti - tai, kad kelių dešimtmečių bėgyje nebeišvysime konvencinių hard petroleum auto, dominuos - hibridai, electro, dar bala žino kas.

With more than three-quarters of global car sales now subject to efficiency standards, oil transport demand is expected to rise by only one-quarter despite the number of cars and trucks on the world’s roads more than doubling by 2040.
International Energy Agency - 2014 Executive Summary

PS O net ir sugalvojus rytoj ''į orą pakelti'', vietoj šiemet pervežamų 3,6 jardų - visus 7 su galu, tereikėtų papildomų 5 mbbl/d, ką netgi šiandienis 3 mbbl/d gavymos surplus'as turbūt leistų pakankmai sparčiai įgyvendinti.
Kad ir kaip noretų andyour - realistiškai per naktį šio heroic feat without divine intervention niekaip negalime pasiekti, o kasmetinis circa 6% CARG'inis prieaugis leidžia teigti, kad šio šviesaus rytojaus geriausiu atveju sulauksime tik po dvylikos metų.
Greitas compound rate'o paskaičiavimas:

[andyour]

/\ Aš ir manau, kad Azijai prireiks kaip minimum 50 metų pasiekti vakarų vartojimą. Bet jaunam rusui visai ir nieko tokia perspektyva, užtikrinanti sočią pensiją.

Dėl skrydžių, reikia imti jų kiekį vienam gyventojui. Net nereikia skaičiuoti, ir taip aišku, kad azijoje dar niekas nekeliauja tiek daug. Toje pačioje Kinijoje kelionė iš šiaurinės dalies į pietinę yra kaip Europoje keliavimas tarp valstybių.

[John]

andyour, tu kažkodėl ignoruoji tą faktą, kad vartojimas/keliavimas savaime nereiškia atitinkamo naftos suvartojimo didėjimo. Vartojimo lygis nebūtinai iššaukia didesnį naftos suvartojimą. Tai galima pagrįsti gana paprastais pavyzdžiais, kurie yra ne tik hipotetiniai, bet ir randami realiame pasaulyje. Kad ir toks elementarus dalykas, kaip variklių ekonomijos gerinimas: su tokios pačios klasės tokia pat galinga mašina prieš 20 metų būtum sunaudojęs smarkiai daugiau benzino/dyzelio, negu šiandien. O kaip bus dar po 20 metų? Visais atvejais (prieš 20 metų, dabar ir po 20 metų) vartojimo veiksmas nepasikeis: važiuosi mašina iš A į B. Pasikeis tik suvartotos naftos kiekis: jis sumažės.

[Lettered]

andyour, tu kažkodėl ignoruoji tą faktą, kad vartojimas/keliavimas savaime nereiškia atitinkamo naftos suvartojimo didėjimo. Vartojimo lygis nebūtinai iššaukia didesnį naftos suvartojimą. Tai galima pagrįsti gana paprastais pavyzdžiais, kurie yra ne tik hipotetiniai, bet ir randami realiame pasaulyje. Kad ir toks elementarus dalykas, kaip variklių ekonomijos gerinimas: su tokios pačios klasės tokia pat galinga mašina prieš 20 metų būtum sunaudojęs smarkiai daugiau benzino/dyzelio, negu šiandien. O kaip bus dar po 20 metų? Visais atvejais (prieš 20 metų, dabar ir po 20 metų) vartojimo veiksmas nepasikeis: važiuosi mašina iš A į B. Pasikeis tik suvartotos naftos kiekis: jis sumažės.

Kuro sąnaudos sumažėjo geru trečdaliu, bet per tuos pačius 20 metų pvz. Kinijoje asmeninių automobilių ar lėktuvių skrydžių padaugėjo ne 30%, o gal kokius 30 kartų, todėl ir bendra pasaulinė naftos paklausa vis dar auga.

[John]

Kuro sąnaudos sumažėjo geru trečdaliu, bet per tuos pačius 20 metų pvz. Kinijoje asmeninių automobilių ar lėktuvių skrydžių padaugėjo ne 30%, o gal kokius 30 kartų, todėl ir bendra pasaulinė naftos paklausa vis dar auga.

Tokio pobūdžio paklausa yra gana trumpalaikė ir ji greit išsikvėps. Toje pačioje Kinijoje valdžios lygiu proteguojami EV. Turint omeny jų ėjimą renewables ir nuclear keliu, nereiktų turėti net menkiausios abejonės, kad jie ir toliau automobilių srityje stums EV ir tikriausiai kažką išstums. Ypač paskutiniu laiku skaičiai atrodo gana smarkiai promising.

Nafta, aišku, išliks kaip vienas iš energijos šaltinių, bet jis nebebus toks svarbus, koks buvo iki šiol ir, ko gero, liks labiau kaip backup'as, negu pagrindinis šaltinis.

Nelabai aišku, kaip yra chemijos pramonėje. Koks naftos poreikis composite materialų gamyboje? Baterijų gamyboje? Būtent tos sritys bus didžiausios naftos vartotojos tolimesnėje ateityje.

[Sula]

Nelabai aišku, kaip yra chemijos pramonėje. Koks naftos poreikis composite materialų gamyboje? Baterijų gamyboje? Būtent tos sritys bus didžiausios naftos vartotojos tolimesnėje ateityje.

90% eina kurui, 10% - chemijos pramonei, plastikams ir kompozitams (asfaltas). Pastaroji gali naudoti ir pakaitalus. Bitumai gali būti išgaunami atskirai, ir jų atsargos nemažos bei prastai naudojamos.
Kokias baterijas mini?

[John]

90% eina kurui, 10% - chemijos pramonei, plastikams ir kompozitams (asfaltas). Pastaroji gali naudoti ir pakaitalus. Bitumai gali būti išgaunami atskirai, ir jų atsargos nemažos bei prastai naudojamos.
Kokias baterijas mini?

Baterijas automobiliams.

[andyour]

Tokio pobūdžio paklausa yra gana trumpalaikė ir ji greit išsikvėps. Toje pačioje Kinijoje valdžios lygiu proteguojami EV. Turint omeny jų ėjimą renewables ir nuclear keliu, nereiktų turėti net menkiausios abejonės, kad jie ir toliau automobilių srityje stums EV ir tikriausiai kažką išstums.

Kinijoje daug elektros pagamina iš anglių, bet jau keičia į dujas, nes tarša patapo nesuvokiamo lygio. Nebent tu gali įrodyti, kad vartojimas ateity bus be naftos ingridiento

[andyour]

Baterijas automobiliams.

Skirtumas yra, ar tu naftą degini vidaus degimo variklyje, ar katile, kuris garu suka turbiną ir su nuostoliu per laidus perduoda į elektromobilio brangias baterijas.




Pusė atsinaujinačios energijos sudaro šiaudų deginimas, kurie dar alina dirvą ir reikia trešti trašomis, kurioms gaminti reikia tų pačių dujų.
Hidro jau išnaudoti resursai, bei tai daro didelę žalą ekosistemai. Lieka tik vėjas, kuriam nepučiant kompensuojama dujomis varomomis jėgainėmis.

[andyour]

JAV statys milžiniškas vėjo turbinas: vieno sparno ilgis – kaip dvi futbolo aikštės


Projektui vadovaujantis inžinierius Todas Griffithas teigia, kad naudoti didžiulius turbinos sparnus ekonomiškai apsimoka kur kas labiau: „Jungtinės Valstijos turi didelį jūrų vėjo energijos potencialą, tačiau jos išgavimo įrenginiai yra brangūs. Dėl šios priežasties turbinos privalo būti didesnės. Tik taip energija gali būti tiekiama už prieinamą kainą.“

Jei šis projektas pasiteisins, naujasis kūrinys padės JAV vyriausybei pasiekti vieną svarbiausių energetikos tikslų – iki 2030 metų virš 20 proc. visos reikiamos energijos gauti tik iš vėjo elektrinių.

Panašu, kad JAV pirmaus ir atsinaujinančioje energetikoje.