[GR-EU] Graikijos skolų krizė

[oranger]

Akivaizdu ir tai, kad Lietuva užsiaugino storą skūrą Rusijos propagandai ir nesąmonėms. Džiaugiuosi už tai

Ne tik Lietuva. Kalbėjau kartą su pažįstamu italu - sako, kad jo aplinkoje irgi labai pasikeitė požiūris į Rusiją, nuo sentimentalios naivios simpatijos iki sunkiai slepiamo susierzinimo...

Šiaip, rusai savo melu pasiekė stulbinančio rezultato - dabar jais netiki net jei jie ir tiesą pasako

[nomad]

tikslas būti drausmingiems ar gyventi gerai?

Boldu pažymėti žodžiai reiškia priemonę, o paskutiniai du žodžiai - rezultatą. Tas pats jei lygintum arimus su bulvėmis, ar medieną su knyga. Kitaip tariant, matyt tai rodo elementarių logikos taisyklių nesuvokimą.

[nomad]

gerą gyvenimą labiau atspindi nominalus BVP nei PPP.

Ne. Skaityk makroekonomikos vadovėlius.

Arba, gyvenime daugiau nesiskųsk aukštomis kainomis

[nomad]

private debt neiskaiciuojama paprastai... nes tokiu atveju UK butu apie 200 proc lol

Teisybės dėlei, bendra UK išorinė skola yra virš 400%, o Airijos - virš 1000%. Vienaip ar kitaip, Latvija gerai šitame kontekste atrodo - su privačia skola ar be

[andyour]

/\ o kodėl toks drausmės nesilaikymas? Jau pripratome? Panašu, tai tampa norma.

[Lettered]

Ne. Skaityk makroekonomikos vadovėlius.

Arba, gyvenime daugiau nesiskųsk aukštomis kainomis

Jeigu tikslas didelės pajamos, tuomet tikrai nereiktų skųstis kainomis. Bet jei tikslas žemos kainos, tuomet belieka sėdėti su mažomis pajamomis. Žodžiu uždirbtas doleris ar Afrikoje, ar Niujorke yra tas pats doleris, nėra tikslo kažką perskaičiuoti ir iškreipinėti, ypač šiais laikais gyvenant globaliame pasaulyje.

[Lettered]

/\ o kodėl toks drausmės nesilaikymas? Jau pripratome? Panašu, tai tampa norma.

Taip, privatus sektorius pripratęs daug skolintis, viešasis kol kas dar ne, bet labai daug šalių yra su didele vieša skola, ir kurioms, beje, visai neblogai sekasi.

[andyour]

Jeigu tikslas didelės pajamos, tuomet tikrai nereiktų skųstis kainomis. Bet jei tikslas žemos kainos, tuomet belieka sėdėti su mažomis pajamomis. Žodžiu uždirbtas doleris ar Afrikoje, ar Niujorke yra tas pats doleris, nėra tikslo kažką perskaičiuoti ir iškreipinėti, ypač šiais laikais gyvenant globaliame pasaulyje.

Paslaugų kainos pagrindinė sudedamoji yra darbo jėgos kaina.

[andyour]

Taip, privatus sektorius pripratęs daug skolintis, viešasis kol kas dar ne, bet labai daug šalių yra su didele vieša skola, ir kurioms, beje, visai neblogai sekasi.

O nuo kada jau skaitaisi skolingas?

[nomad]

/\ o kodėl toks drausmės nesilaikymas? Jau pripratome? Panašu, tai tampa norma.

UK atveju situaciją šiek tiek iškreipia dideli bankai bei itin liberali (iki 2008 metų) skolinimo politika, kurios pasekoje kiekviena namų tvarkytoja ar mokytoja iš Nottinghamo su 1.5K svarų mėnesinėm pajamom laikė garbės ženklu nusipirkti po butą ar du Londone ... O gal dar ir skylutę 'Šeškinėje' ant pliažo kur nors Ispanijoje ...

[l2ez4m]

Na čia modai matyt propaguoja perdėm libertarinę politiką thread derail'erių atžvilgiu.

Jei jau eskaluojamas OT - verta atkreipti dėmesį į vieną iš esminių sveikos ekonomikos rodiklių, beje itin dažnai pamirštamą - darbo jėgos produktyvumą bei bendrą šalies konkurencingumą.
Tad Rusija - turėdama milžinišką, itin aukštu produktyvumo lygiu pasižymintį, energetikos sektorių, kuris generuoja apie ketvirtį Rusijos BVP bei du trečdalius viso jos eksportos, visgi nesugeba konkuruoti netgi su periferinės Europos underdog'u - Latvija.


Spoiler funkcijos ryškiai trūksta

Beje viena iš kertinių Graikijos downfall'o priežasčių ir buvo, perdėm išpūsto viešojo sektoriaus (piko metu beveik 1 mln. darbuotojų 2009m.), apgailėtinas efektyvumas.
Ko pasekoje Graikija šiuo aspektu beveik dvigubai atsiliko nuo šerdinių Europos šalių, o kartu sukūrusi šį nepaslankų frankenšteiną, kuriam aptarnauti reikėjo vis didesnių sąnaudų, ty didinti deficitą, bei dengti jį lengvai prieinamomis, pigiomis skolomis, buvo pasmerkta išpildyti self-fulfilling prophecy - destruction by its own dear creation.

[1926]

Aha, neplakit valstybės ir privačios skolos į krūvą. Paprastai spaudoje nurodoma valstybės skola, kuri Latvijos yra panaši kaip Lietuvos. Lyginant skirtingus dydžius gaunamos nesąmonės.

"Spaudoje nurodoma" nėra argumentas. Nesvarbu ar skolinasi vyriausybė ir pinigus išleidžia, ar skolinasi privatus sektorius ir pinigus išleidžia - rezultatas tas pats. Skirtumas tik tas, kad vyriausybės paprastai skolinasi pigiau ir geresnėmis sąlygomis.

Tiesiog šiais laikais dėl ideologinių priežasčių valstybės skola yra paskelbta blogiu, o apie privačias skolas linkstama nutylėti. Tai leidžia kai kurioms labiau į PR ir savireklamą orientuotoms valstybėms pateikti save vos ne kaip unikalų pasaulyje ekonominį modelį į kurį reikia orientuotis kitiems. Bet atmetus ideologiją ir grįžus prie aritmetikos matome tikrą vaizdą. Pvz.:



T.y. gyvenama ne iš uždirbtų, o iš skolintų pinigų.

Ko jus taip veliates su juo i diskusijas? Iskraipo vaikinas faktus, perdelioja taip, kaip jam reikia ir vistiek viska pakreipia apie slovingaja parasha Negadinkit temos ir savo laiko - dont feed the troll

Mano faktai paimti iš viešai prieinamos Pasaulio Banko duomenų bazės:
http://data.worldbank.org/indicator/...isplay=default

Aišku galite kaltinti, kad PB parsidavė Putinui už 30RUB, bet faktams nuo to nei šilta nei šalta.

[index]

"Spaudoje nurodoma" nėra argumentas. Nesvarbu ar skolinasi vyriausybė ir pinigus išleidžia, ar skolinasi privatus sektorius ir pinigus išleidžia - rezultatas tas pats. Skirtumas tik tas, kad vyriausybės paprastai skolinasi pigiau ir geresnėmis sąlygomis.

Bet privačią skolą nusimesti lengviau nei valstybės. Prasiskolinusi bendrovė ar fizinis asmuo bankrutuoja, per gana trumpą laiką atsikrato skolos, o išleisti pinigai ir toliau cirkuliuoja ekonomikoje. Ir taip po truputi, be didelių šokų. Kai valstybė prasiskolina ateina didelis bum su restruktūrizavimais, bankų griūtimis, visos ekonomikos krizėmis ir t.t.

[1926]

Kai valstybė prasiskolina ateina didelis bum su restruktūrizavimais, bankų griūtimis, visos ekonomikos krizėmis ir t.t.

Truputį pataisysiu - kai valstybė prasiskolina svetima valiuta ...

[Lettered]

Bet privačią skolą nusimesti lengviau nei valstybės. Prasiskolinusi bendrovė ar fizinis asmuo bankrutuoja, per gana trumpą laiką atsikrato skolos, o išleisti pinigai ir toliau cirkuliuoja ekonomikoje. Ir taip po truputi, be didelių šokų. Kai valstybė prasiskolina ateina didelis bum su restruktūrizavimais, bankų griūtimis, visos ekonomikos krizėmis ir t.t.

Jeigu valstybė skolinasi iš savęs, tuomet irgi didelių šokų nebūna.

[Aleksio]

Bet privačią skolą nusimesti lengviau nei valstybės. Prasiskolinusi bendrovė ar fizinis asmuo bankrutuoja, per gana trumpą laiką atsikrato skolos, o išleisti pinigai ir toliau cirkuliuoja ekonomikoje. Ir taip po truputi, be didelių šokų.

Bet jeigu šalyje per trumpą laikotarpį bankrutuos nemažai įmonių, skolintojai naujas paskolas taip dosniai jau nebedalins.

[Sula]

Bet privačią skolą nusimesti lengviau nei valstybės. Prasiskolinusi bendrovė ar fizinis asmuo bankrutuoja, per gana trumpą laiką atsikrato skolos, o išleisti pinigai ir toliau cirkuliuoja ekonomikoje. Ir taip po truputi, be didelių šokų. Kai valstybė prasiskolina ateina didelis bum su restruktūrizavimais, bankų griūtimis, visos ekonomikos krizėmis ir t.t.

Kaip rodo Graikijos pavyzdys, valstybės skola yra politinis dalykas. Niekas Graikijos skolos teisme nereikalavo (?), valstybės turto neareštavo. Kreditoriai derasi iki paskutiniųjų, kas privačiu atveju būna retokai.
O jei dar kokia revoliucija, tai skolintojai graužtų kankorėžius aplamai.

[1926]

Mūsų Prezidentė pateko į didžiąją spaudą:
http://www.bloomberg.com/news/articl...or-swings-open

[senasnamas]

Nesvarbu ar skolinasi vyriausybė ir pinigus išleidžia, ar skolinasi privatus sektorius ir pinigus išleidžia - rezultatas tas pats.

Privačios skolos yra konkrečių žmonių problema, o valstybės skola tampa problema visiems - net ir tiems, kurie nesiskolino. Kaip dabar Graikijoje - kenčia juk visi. O kokių britų bendra 400 proc. nuo BVP skola šaliai per daug netrukdo. Ne britai svajoja gyventi kaip graikai, o atvirkščiai .

Kai graikų bankai uždaryti ir kiekviena diena graikams brangi, ES bent jau kažkiek naudojasi proga juos paspausti ir pašantažuoti.

Europos Komisija (EK) yra paruošusi detalų Graikijos pasitraukimo iš euro zonos planą („Grexit“), jei šaliai ir tarptautiniams kreditoriams nepavyktų susitarti dėl naujos finansinės paramos programos, teigia Jeanas Claude'as Juckeris, EK vadovas.

Plačiau: http://vz.lt/article/2015/7/8/ek-vad...#ixzz3fHj59oxC

Apie Graikiją skaičiais
http://vz.lt/article/2015/7/8/apie-graikija-skaiciais

Nors 882 Eur nėra didžiausia pensija ES, tačiau vidutiniškai ES valstybinės pensijos siekia apie pusę vidutinio atlyginimo. Tuo tarpu Graikijoje – virš 90%. Lietuvoje valstybė pensininkams finansuoja apie trečdalį vidutinės algos dydžio.

Nors Graikijos nominalus BVP vienam žmogui 6.000 Eur didesnis už Lietuvos, įskaičiavus perkamąją galią bei atmetus kainų įtaką, Lietuvos BVP lenkia Graikijos. Pasaulio banko duomenimis, Lietuvos BVP vienam žmogui pagal perkamosios galios paritetą yra 24.004 Eur, o Graikijos – 23.514 Eur.

[index]

Privačios skolos yra konkrečių žmonių problema, o valstybės skola tampa problema visiems - net ir tiems, kurie nesiskolino. Kaip dabar Graikijoje - kenčia juk visi. O kokių britų bendra 400 proc. nuo BVP skola šaliai per daug netrukdo. Ne britai svajoja gyventi kaip graikai, o atvirkščiai .

Išskyrus tada kai labai įsiskolinę strateginiai sektoriai (kiek pamenu, UK didelė dalis privataus sektoriaus skolos yra finansų sektoriaus), kurį nemokumo atveju vis tiek gelbėtų valstybė.

Tas pats ir kai skola sukoncentruota tiesiog kuriame viename gana svarbiame sektoriuje ir nemokumas grėstų kurio nors viso ekonomikos sektoriaus išnykimu.