Atlyginimai viešajame ir privačiame sektoriuje

[andyour]

Visos Lietuvos bėda kad nėra tikrų lyderių. Niekur nėra, nei savivaldoje, nei valstybiniu lygiu.

Valstybės aparate per maži atlyginimai. Darbštūs nori daryti karjerą ir užsidirbti pinigų.

[John]

Valstybės aparate per maži atlyginimai. Darbštūs nori daryti karjerą ir užsidirbti pinigų.

Taip. Atlyginimai proporcingi kompetencijai. Vienintelė išeitis: didinti atlyginimus, kad jie būtų konkurencingi su privačiu sektorium.

[Lettered]

Taip. Atlyginimai proporcingi kompetencijai. Vienintelė išeitis: didinti atlyginimus, kad jie būtų konkurencingi su privačiu sektorium.

Atlyginimai tokio dydžio, kiek privatus sektorius sumoka mokesčių, o ne pagal kompetenciją, pareigas ir pan., taip visame pasaulyje yra.

[John]

Atlyginimai tokio dydžio, kiek privatus sektorius sumoka mokesčių, o ne pagal kompetenciją, pareigas ir pan., taip visame pasaulyje yra.

Kažkoks iš piršto laužtas teiginys.

[Lettered]

Kažkoks iš piršto laužtas teiginys.

Aš tik faktą konstatuoju, kodėl atlyginimai yra tokio dydžio, kokie yra.

[John]

Aš tik faktą konstatuoju, kodėl atlyginimai yra tokio dydžio, kokie yra.

Singapūre labai dideli mokesčiai? Honkonge, Airijoje, JAV taip pat?

[Lettered]

Singapūre labai dideli mokesčiai? Honkonge taip pat?

Mokesčius turėjau omenyje bendrai valstybės pajamas, kurios iš privataus sektoriaus susirenkamos vienokiu ir kitokiu būdu. Beto maži mokesčiai dar nereiškia mažų pajamų.

[John]

Mokesčius turėjau omenyje bendrai valstybės pajamas, kurios iš privataus sektoriaus susirenkamos vienokiu ir kitokiu būdu. Beto maži mokesčiai dar nereiškia mažų pajamų.

Nu tai kad vistiek tokie tavo teiginiai prieštarauja tavo paties čia rašomiems argumentams, nes tiek Singapūras, tiek Honkongas turi labai mažą tax burden ir labai mažas išlaidas, skaičiuojant nuo BVP (abiem atvejais tarp lyderių industrializuotų šalių tarpe), nors jų valdininkų atlyginimai tarp didžiausių pasaulyje.

[senasnamas]

Svarbu ne tik mokesčių dydis, bet ir jų surinkimas bei gebėjimas paskirstyti. Dar svarbu ir valdiško aparato efektyvumas. Jei etatų skaičius neišpūstas, valdininkai ne nosį krapšto, o dirba, tada atsiras galimybių ir priežasčių mokėti daugiau. O padidinus atlyginimą vien už nosies krapštymą progreso nebus.

[Ametistas]

Svarbu ne tik mokesčių dydis, bet ir jų surinkimas bei gebėjimas paskirstyti. Dar svarbu ir valdiško aparato efektyvumas. Jei etatų skaičius neišpūstas, valdininkai ne nosį krapšto, o dirba, tada atsiras galimybių ir priežasčių mokėti daugiau. O padidinus atlyginimą vien už nosies krapštymą progreso nebus.

Gaila, bet Lietuvos valstybiniame sektoriuje nėra paskatinimo darbuotojams dirbti našiau, geriau. Bet kokiu atveju jie gauna tą patį. Ir žinau ne vieną pavyzdį, kai jaunas ir entuziastingas specialistas su geromis idėjomis su lauku būna nusodinimas, bet jis drumsčia vandenį toje nusistovėjusioje biurokratinėje pelkėje.

[John]

Svarbu ne tik mokesčių dydis, bet ir jų surinkimas bei gebėjimas paskirstyti. Dar svarbu ir valdiško aparato efektyvumas. Jei etatų skaičius neišpūstas, valdininkai ne nosį krapšto, o dirba, tada atsiras galimybių ir priežasčių mokėti daugiau. O padidinus atlyginimą vien už nosies krapštymą progreso nebus.

Išalaidos valdininkų užmokesčiams yra "kapeikos" išlaidų dalyje. Užtat tai galingas psichologinis/emocinis veiksnys per rinkimus. Varguoliai labai nemėgsta daug uždirbančių (nors nė velnio jie daug neuždirba Lietuvoje) "valdžiažmogių". Jiems atlyginimus reikia ne didinti, o mažinti. Elementarus pavydo faktorius.

Aišku, kalbant apie didinamus atlyginimus, pagal nutylėjimą, kalbame ir apie atitinkamą standartų ir atsakomybės kėlimą. Iš esmės, nėra priežasčių, kodėl ministerijos ir kitos valstybės įstaigos neturėtų veikti pagal komercinių kompanijų principus t.y. rodyti aiškius savo veiklos rezultatus ir indėlį į ekonomiką ir visuomenės darną. Nerodant rezultatų, vadovai arba atleidžiami arba imamasi kitokių priemonių, kurių tikslas didinti kompetenciją ir efektyvumą.

Tik problema, kad eilinis rinkėjas gali viso šito nesuprasti. Dėl to kur kas paprasčiau ką nors užbliauti apie "valdžiažmogius" ir "teisibę".

[Aleksio]

Išalaidos valdininkų užmokesčiams yra "kapeikos" išlaidų dalyje. Užtat tai galingas psichologinis/emocinis veiksnys per rinkimus.

Bet kažkodėl per ekonominę krizę valstybės tarnautojų algos buvo sumažintos, nors tai tikrai neturėtų didelės įtakos rinkimų rezultatui nes supernepopuliarių (nors dalis jų buvo būtini) sprendimų ir taip buvo padaryta daug.

Iš esmės, nėra priežasčių, kodėl ministerijos ir kitos valstybės įstaigos neturėtų veikti pagal komercinių kompanijų principus t.y. rodyti aiškius savo veiklos rezultatus ir indėlį į ekonomiką ir visuomenės darną. Nerodant rezultatų, vadovai arba atleidžiami arba imamasi kitokių priemonių, kurių tikslas didinti kompetenciją ir efektyvumą.

Tai kokios problemos? Gali įstoti į kokią nors partiją, laimėkite rinkimus ir viskas bus Ok.

[John]

Bet kažkodėl per ekonominę krizę valstybės tarnautojų algos buvo sumažintos, nors tai tikrai neturėtų didelės įtakos rinkimų rezultatui nes supernepopuliarių (nors dalis jų buvo būtini) sprendimų ir taip buvo padaryta daug.
Tai kokios problemos? Gali įstoti į kokią nors partiją, laimėkite rinkimus ir viskas bus Ok.

Skysti argumentai.

[J.U.]

Valstybės aparate per maži atlyginimai. Darbštūs nori daryti karjerą ir užsidirbti pinigų.

Politika ne komercija ir atlyginimas čia neturėtų būti lemiamas faktorius. Tačiau pas mus yra tokia padėtis, kad didelė dalis grūdasi politikon norėdami pataisyti asmeninius reikaliukus. Nesakau kad reiktų mokėti grašius, bet netgi kapitalizmo tvirtovėje prezidentas uždirba mažiau nei bankininkai, tačiau veržiasi į tą postą kaip padūkę.
Pas mus Lietuvoje esmė tame, kad politikoje esantys neturi nei kalbos dovanos, nei charizmos, visiškos vidutinybės. Darbštumas irgi neturi nieko bendro su šiomis savybėmis.

[index]

Politika ne komercija ir atlyginimas čia neturėtų būti lemiamas faktorius. Tačiau pas mus yra tokia padėtis, kad didelė dalis grūdasi politikon norėdami pataisyti asmeninius reikaliukus. Nesakau kad reiktų mokėti grašius, bet netgi kapitalizmo tvirtovėje prezidentas uždirba mažiau nei bankininkai, tačiau veržiasi į tą postą kaip padūkę.
Pas mus Lietuvoje esmė tame, kad politikoje esantys neturi nei kalbos dovanos, nei charizmos, visiškos vidutinybės. Darbštumas irgi neturi nieko bendro su šiomis savybėmis.

Kalba ne apie politikus, o valstybės tarnautojus. t.y. samdomus darbuotojus, dirbančius valstybiniame sektoriuje.

[D.P]

Šiaip turime gerosios praktkos pavyzdį - "Investuok Lietuvoje". Ar galima jų praktiką pritaikyti platesniu mastu? Nepriklausomai nuo viešojo sektoriaus specifikų ir sričių - iš dalies įmanoma.
Esu linkęs pritarti išsakytoms nuomonėms, kad daug kas priklauso nuo konkrečių lyderių. Prisiminkime, Ūkio Ministeriją valdant Kreiviui/Žiliui - pastarieji kaip tik stengėsi pritraukti "protą" ir iniciatyvą į viešąjį sektorių. Rezultatus šiaip matome. Pagrindinė problema, kad tai buvo kelių asmenų pastangos, bet ne bendra politika.


Beje, aktualesnė problemą - valstybės valdomų įmonių valdymo reformos tęstinumas. Krizės metu buvo atlikta daug naudingų dalykų, t.y. pradėti taikyti atskleidimo principai, listinguojamoms įmonėms taikomi principai ir t.t. Vis dėl nebuvo pasiektas galutinis rezultatas (socdemai...), tačiau po tokiu skalpeliu turi atsidurti ir savivaldybių valdomos įmonės.

Nematau prasmės kalbėti apie didesnisu atlyginimus, jei viešasis sektorius ir su juo susijusios įmonės/įstaigos yra ir bus tam tikrų politinių partijų įkaitėmis.

[John]

Šiaip turime gerosios praktkos pavyzdį - "Investuok Lietuvoje". Ar galima jų praktiką pritaikyti platesniu mastu? Nepriklausomai nuo viešojo sektoriaus specifikų ir sričių - iš dalies įmanoma.
Esu linkęs pritarti išsakytoms nuomonėms, kad daug kas priklauso nuo konkrečių lyderių. Prisiminkime, Ūkio Ministeriją valdant Kreiviui/Žiliui - pastarieji kaip tik stengėsi pritraukti "protą" ir iniciatyvą į viešąjį sektorių. Rezultatus šiaip matome. Pagrindinė problema, kad tai buvo kelių asmenų pastangos, bet ne bendra politika.


Beje, aktualesnė problemą - valstybės valdomų įmonių valdymo reformos tęstinumas. Krizės metu buvo atlikta daug naudingų dalykų, t.y. pradėti taikyti atskleidimo principai, listinguojamoms įmonėms taikomi principai ir t.t. Vis dėl nebuvo pasiektas galutinis rezultatas (socdemai...), tačiau po tokiu skalpeliu turi atsidurti ir savivaldybių valdomos įmonės.

Nematau prasmės kalbėti apie didesnisu atlyginimus, jei viešasis sektorius ir su juo susijusios įmonės/įstaigos yra ir bus tam tikrų politinių partijų įkaitėmis.

Tai tiesa, bet tai tik viena iš iniciatyvų. Gerai, kad Lietuvoje yra nemažas skaičius kompetentingų žmonių, kurie iš idėjos eina dirbti valstybei, nors galėtų dirbti privačiam sektoriui už keliskart didesnį atlyginimą. Visgi tai nepaneigia poreikio didinti atlyginimus valstybės sektoriuje.

[Lettered]

Tai tiesa, bet tai tik viena iš iniciatyvų. Gerai, kad Lietuvoje yra nemažas skaičius kompetentingų žmonių, kurie iš idėjos eina dirbti valstybei, nors galėtų dirbti privačiam sektoriui už keliskart didesnį atlyginimą. Visgi tai nepaneigia poreikio didinti atlyginimus valstybės sektoriuje.

Pvz. UK arba Airijoje nėra ta pati situacija, jog viešajame sektoriuje atlyginimai mažesni?

[Aleksio]

Skysti argumentai.

Ok, pasakykite "kietus" argumentus. Išklausysime.

[John]

Pvz. UK arba Airijoje nėra ta pati situacija, jog viešajame sektoriuje atlyginimai mažesni?

Yra. Dėl ko ir ten valdžioje ne visada kompetentingi žmonės. Visgi jie turi žymiai didesnį talentų pool'ą, iš kurio gali rinktis. Mažoje valstybėje, kaip Lietuvoje, tai padaryti kur kas sunkiau.