Karo prievolės grąžinimas Lietuvoje

[Galis]

Kilo kažkoks nesveikas ažiotažas dėl karingųjų pacifistų projekto:

B. Tiškevič-Hasanovos ir N. Rekašiūtės nuotraukos liko nesuprastos: kario vietoje aš įsižeisčiau

kas del sito skandaliuko, ir tai kas su tuo susije, tai iskyla klausimas: ar Lietuva tiek pazenge, kad amb anukes vyrui neuztenka pazinciu, kad tenka pasirizti viesom patyciom ar cia pirmas zingsnis link tv ekranu ir "zmoniu" zurnalu?

[SPX]

Šitas projektas yra ant tiek apgailėtinas, kad net labai geras. Tokios teisgiamos reklamos kariuomenei dar niekas nesurezgė. Jie tokie apgailėtini, kad tiesiog demoralizuoja visus tuos pacifistus ir siekiant atsiriboti nuo jų žmonės impulsyviai eis į kariuomenę. Neisi į kariuomenę- būsi vienas iš tų verksnių, paprasta ir tobula.

Ką galėtų reikšti "aš laimėjau loteriją"? Minčių šis projektas sukėlė labai daug ir labai įvairių. Pvz. Konstitucijoje sakoma, kad kiekvieno pareiga yra ginti savo kraštą. Bet panašu, kad ginti gali tik išrinktieji, t.y. loterijos laimėtojai. Gal jie ten laimės ašaromis apsiverkė, kaip kažkas laimėjęs aukso puodą? Jei nebūtų durnų komentarų po tomis nuotraukomis, tai būtų beveik, tai ką ir pasakiau.

[digital]

Labai geras Algio straipsnis - Šauktinių „kariuomenė“. Baikim kariaut

Svarbiausias dalykas, kurį čia noriu išdėstyti, yra banali tiesa apie tai, kad mūsų per mažai, kad pyktumės.

Ką mes turim? Daugybė jaunų fainų išsilavinusių žmonių stojasi piestu prieš šauktinių sistemos (tik ne kariuomenės, kaip dažnai klaidingai pasakoma) grąžinimą. Tie žmonės naudoja ir logiškus, ir nelogiškus argumentus, kaip ir priklauso sveikiems socialiems žinduoliams su Feisbuko paskyromis. Kita gi daugybė žmonių – pavadinkim juos ne ką mažiau fainais ir išsilavinusiais, bet tik šiek tiek toliaregiškesniais – mala pirmuosius į miltus aršiose diskusijose. Esti daug pykčio, pereinama net prie a. a. Čengis Chano opolčėncų kodeko. Pasinarpliokim viską iš eilės, papunkčiui...

[VNS]

Kas įdomiausia čia samprotaujama Lietuvoje, kur pilni internetai klausimų "kaip išvengt armuchos", o iš jau pašauktųjų jau per sveikatos apžiūrą tik 40 proc. būna tinkamų, nes kiti išbrokuojami, arba eina su kyšiais. Tai čia "geriau raudonas nei lavonas", gali taikyt 60 proc. iš šaukiamųjų, nekalbant apie rezervus.


Šefas Rokas Galvonas pateko į karo šauktinių sąrašus: „Kam aš tiek metų kuriu verslą“
https://www.zmones.lt/naujiena/sefas...f-aa00003c90d0

[Tomizmas]

Į kariuomenę dabar nėra taip jau baisiai veržiamasi (nebent tie, kas mato tame savo pašaukimą ir nori tapti profesionalais, arba kurie nieko prieš save išbandyti). Panašios tendencijos ir Lietuvoje, ir toje pačioje Rusijoje (kur tarnyba, jeigu tikėti forumų informacija, sutrumpinta nuo 2 metų iki 1 metų, pristatyta kazarmose kamerų siekiant aiškintis diedovščinos atvejus, vykdoma kas savaitę apžiūra ir aiškinamasi dėl mėlynių, veikia karių motinų susivienijimai, leidžiama naudotis internetu ir t. t. - vis tiek pilna forumuose jaunuolių "skažyte pacany, kak mne otkosit ot armuchi"). Tiesiog, tai jau netapo prestižu ir kokybės ženklu, tipo "aš realus mačio, aš tarnavau". Įdomu, kad vyresnioji karta dažnai pasakoja, kad seniau tai buvo laikoma kaip tam tikru "iniciacijos ritualu" - merginos ne visos labai noriai žiūrėdavo į netarnavusius, ne į visus darbus imdavo ir t. t. Dabar mažai kas tą sureikšmina. Kai aš prieš keliolika metų baigiau mokyklą, tai iš viso buvo dominuojanti jaunimo nuomonė apie tarnaujančius: "tu ką, niekur neįstojai?"

Aš pats netarnavau ir savo bendraamžių tarnavusių pažįstu labai mažai.