EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[index]

Nelabai žinau kas ir kokias būdais galėtų nustatyti ar rinkoje pinigų trūksta ar ne. Žinau tik vieną rodiklį, t.y. infliaciją. Jeigu jinai didelė - vadinasi pinigų rinkoje per daug. Jeigu per maža - jų rinkoje trūksta. Atitinkamai tada įsijungia centrinių bankų mechanizmai ir jie į rinką tų pinigų paduoda, arba juos išima. Kaip ir dabartiniu atveju ECB pradėjo vykdyti pinigų skatinimo politiką ne tam, kad valstybėms prispausdintų eurų ekonomikoms kelti, o tam, kad kovotų su defliacija ir artėtų prie 2% infliacijos lygio, priimto laikyti sveikiausiu ekonomikai auginti. Panašiai ir Rusijoje, nepaisant stringančios ekonomikos, Centrinis bankas priėmė sprendimą pakelti palūkanų normas ir taip ištraukti rublius iš rinkos. Ne dėl to, kad juos gasdintų krentantis rublio kursas, o dėl to, kad tai reiškia aukštą infliaciją ir su tuo jau reikia kovoti. Galbūt yra ir kitų rodiklių, įtakojančių pinigų spausdinimą, tačiau esu tikras, kad pats pagrindas ir esmė yra infliacijoje.

Infliacija iš esmės yra tik vienas iš indikatorių, padedančių nustatyti ar pinigų potencialiam BVP pasiekti yra pakankamai, per daug ar per mažai. Tik ją dabar naudoja didelė dalis centrinių bankų, nes mano, kad tai yra patogu ir teisinga.

[andyour]

Panašiai ir Rusijoje, nepaisant stringančios ekonomikos, Centrinis bankas priėmė sprendimą pakelti palūkanų normas ir taip ištraukti rublius iš rinkos. Ne dėl to, kad juos gasdintų krentantis rublio kursas, o dėl to, kad tai reiškia aukštą infliaciją ir su tuo jau reikia kovoti. Galbūt yra ir kitų rodiklių, įtakojančių pinigų spausdinimą, tačiau esu tikras, kad pats pagrindas ir esmė yra infliacijoje.

Bet ar visos rusiškos prekės nominuotos rubliais pabrango?
Rusijoje greičiau valiutos deficitas, nei infiliacija. Kadangi tai susiję, nes importinės prekės ir jų sudedamosios dalys importuojamos iš užsienio, tai nulėmė daugelį kainų.
Infiliaciją aš vadinčiau, kai vartojimas auga greičiau nei pasiūlą, o ne kai kapitalas ir vartotojai masiškai perka valiutą ir taip sukelia valiutos deficitą su tuom išplaukiančiomis pasekmėmis. Rusijoje perkamoji galia nepadidėjo, o dėl žemų naftos kainų ir biudžeto karpymo gana stipriai sumažėjo.

[Eidvis]

Man rodos Rusijoj yra ir valiutos nuvertėjimas, ir infliacija. Šiaip valiutos nuvertėjimas Rusijai nėra nieko blogo. Tiesą sakant dauguma šalių savo ekonomines problemas sprendžia devalvuodamos valiutą. Juolab, kad įplaukos už naftą doleriais, tai biudžete rublių daug daugiau atsiranda. Pagrindinis to minusas yra tai, kad galiausiai ta nuvertėjusi valiuta smogia per kainas, nes visgi didelė dalis Rusijos suvartojamų prekių yra importinės. Taip išauga infliacija, kuri jau dabar artėja prie 20%. O tai reiškia, kad jeigu neaugs atlyginimai, vidutinis rusas nuskurs apie 20%. Taigi infliacija yra pagrindinis nuvertėjančios valiutos minusas ir kad ją sumažinti, pradedama ištraukinėti rublius iš rinkos, o tai pagrinde daroma pakeliant palūkanų normą, t.y. pabranginant skolinimąsį, kas atitinkamai kerta per investicijas ir vartojimą. Taigi tam, kad kovoti su infliacija, yra pritaikomos žiauros ir skausmingos priemonės, nes pats valiutos nuvertėjimas savaime nėra toks jau blogas dalykas, tačiau infliacija yra blogis ir netgi žiaurūs ir kenkiantys vaistai yra pateisinami.

[andyour]

/\ svarbu, kad Rusija nebeturėtų pinigų ginklams ir karui, o ar rusas neįpirks iPhono tai niekam neaktualu, net ir kremliui.

[l2ez4m]

Kol kūrensim angliavandenilius, tol turės.
2014-ais, net ir ''smigus'' naftos kainoms, Rusija eksportavo: crude'o už $154 billion, kitų naftos produktų - $116 bill'u, dujų - $60.5 bills.
Итого gauname - riebius $330,5 jardus.
Tad atmatoms, bumerangam, koalicijom ir kitiems cornetams tikrai pakaks.

Beje 2014-tų Rusijos biudžeto pajamos buvo ~$280 jardų.

[Arunasx]

Kol kūrensim angliavandenilius, tol turės.
2014-ais, net ir ''smigus'' naftos kainoms, Rusija eksportavo: crude'o už $154 billion, kitų naftos produktų - $116 bill'u, dujų - $60.5 bills.
Итого gauname - riebius $330,5 jardus.
Tad atmatoms, bumerangam, koalicijom ir kitiems cornetams tikrai pakaks.

Beje 2014-tų Rusijos biudžeto pajamos buvo ~$280 jardų.

Įdomumo dėlei iš kur duomenys? Tik metiniai skelbiami. Nėra 2015Q1 ?

[Eidvis]

Naftos kainos rimtesnis kritimas buvo tik pernai metų gale, dėl to vidutinė 2014-ųjų kaina ir pardavimai dar nėra tokie prasti. O dujų kainos berods su pusės metų uždelsimu naftos kainoms brangsta. Žiūrėsim kiek jardų už savo resursus gaus šiemet. Nors šiemet irgi nėra tiek svarbu, kiek Rusija pajamų gaus ateity, o ateities naftos prognozės labai jau nepalankios Rusijai, nes tai prognozės, kurios sako 'jau įvyko lūžio taštas ir angliavandeniai kuo toliau, tuo labiau praras kainą ir prasmę'

Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC nemato jokių galimybių, kad naftos kaina artimiausią dešimtmetį pasieks 100 JAV dolerių už barelį ribą. Tai pirmadienį paskelbė „The Wall Street Journal“, remdamasis organizacijos strateginiais planais.

Su naujos strategijos juodraščiu susipažinę žurnalistai teigia, kad OPEC prognozuoja 2025 metais naftos kainą ties 76 JAV doleriais už barelį prie „optimistiškiausio scenarijaus“. Tačiau jei JAV naftos grežėjai nemažins apsukų ir juodojo aukso pasiūla nesumenks, OPEC numato, kad 2025 metais naftos kaina bus mažesnė nei 40 JAV dolerių už barelį.

„100 JAV dolerių už barelį kainos jau nėra nei viename scenarijuje“, – sakė vienas OPEC atstovas, dalyvavęs naujos strategijos pristatyme.

Lrytas.lt

[Arunasx]

Dujų kainos vėlinimas yra 6-9 mėnesiai nuo naftos kainos.

[suoliuojantis]

Mano akim bene geriausias indikatorius, kad būtent Europai ir ypač eurozonai žemos naftos kainos yra labai gerai: pirmą kartą per jau labai nemažai metų šių metų eurozonos ekonomikos augimas viršijo JAV ekonomikos augimą. Ir ne bet kiek, net dvigubai Eurozonoje 0,4 proc. augimas pirmą ketvirtį, JAV 0,2 proc.
Kita vertus antrą ketvirtį naftos kainos jau nebus tokios žemos kaip pirmą ketvirtį, žiūrėsim rezultatus.

[l2ez4m]

Nėra 2015Q1 ?

Pirmas '15 ketvirtis, bent jau gamtinių dujų eksporte atrodo iš ties nuviliantis -
20% susitraukęs eksportas į Europą, 11% sumenkęs grynasis pelnas, be to anot Gazprom CEO - palyginus su praėjusiais, 2015-ais metais vidutinė dujų kaina už 1000 m3 eksporto rinkose krenta apie 30% ($349 -> $242), atitinkamai ir pajamos, pelno maržos, kapitalo investicijos, ect.
O ir bendrai dujų giganto ateitis atrodo ne itin šviesi - LNG terminalai, Europoje įsibėgėjusi diversifikacija, prarandamos pelningiausios rinkos, pralaimimi teismo procesai, neišvengiamai aštrėjanti konkurencija su Kaspijos regiono šalių rezervais.

[Arunasx]

/\ Kodėl nuviliantis? Kaip tik džiaugsmingas. Visos išvardytos priežastys yra teisinga linkme per kiaušus chuilostanui. Atsižvelgiant į tai, kad dujų kaina atsilieka 6-9 mėnesius nuo nukritusios naftos, reiškia eis dar "geryn".
Plius Lenkija padavė panašų ieškinį į Stokholmo arbitražą prieš Gazprom.

[Eidvis]

Eurostatas pasidalino ES ir rytų partnerystės šalių apžvalga, kurioje nurodyta kiek intensyviai ES šalys prekiauja su rytų partneriais. Pasirodo, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai prekiaujančių. Palyginimui už kiek ekportavo 2014 m:
Vokietija - 7 mlrd. eur,
Lenkija - 5,2 mlrd. eur
Italija - 2,8 mlrd,
Lietuva - 2,1 mlrd.,
UK - 1,3 mlrd.

Prekybos balansą geriausią turėjo Lenkija +2,7 mlrd. eur, Vokietija +2,4 ir Lietuva su +1,1 mlrd. eur.

Tai reiškia tik vieną, kad jeigu rytų partnerystės programa pasibaids tuo, kad bus išlaisvinta prekyba tarp Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Kaukazo šalių ir ES, tai tokiu atveju didžiausia laimėtoja ES bus Lietuva, turėtų daugiausiai pinigų iš bemuitės prekybos sutaupyti, o tai kartu gali dar labiau paintensyvinti prekybą.

[OptimusPrime]

/\ Stebuklų nereikia tikėtis, nes jų tikrai nebus:

1. Baltarusijos Putinas nepaleis - čia jokių šansų nėra. Baltarusiai ir patys nerodys jokios inciatyvos - dalyvavimas Rygoj bus dėl vaizdo. Rusija turi šimtus svertų paveikt ir taip vos gyvą Baltarusijos ekonomiką. Užtektų vien tik dujų kainą pakelt nuo dabartinių 160 dolerių iki 360 ir Baltarusija bankrutuoja per 3-4 mėnesius. Jie nieko nepasirašinės.

2. Ukraina - bankrotas. Lietuvos eksportas ten smuko vos ne per pusę. Bus panaikinti muitai, bet ką tai keičia jeigu ir taip nedidelė gyventojų perkamoji galia dar susitraukė keliais kartais?

3. Dėl muitų panaikinimo Moldovai ko gero labiausiai laimės rumunai.

4. Geriausios Lietuvos perspektyvos būtų Gruzijoj. Santykiai tarp šalių tikrai draugiški, bet 5 milijonus gyventojų turinčioje neturtingoje šalyje jokių stebuklų nepriprekiausi.

[nomad]

/\ Nebloga analizė. Ironiška, bet ne Rytų Partnerystės šalys, o Rusija yra žymiai aktualesnis ir perspektyvesnis prekybos partneris Lietuvai, jei jau kalbėtume apie galimą naudą iš bemuitės prekybos ... Aišku naudos Lietuvai iš šio proceso bet kokiu atveju bus, bet jos dydis dar kol kas tikrai abejotinas.

[Eidvis]

Aišku rytų partnerystė ir bemuitė prekyba Lietuvos tikrai neišgelbės, bet esmės tai nekeičia - šios programos viena pagrindinių laimėtoja būtų Lietuva, nes ji viena aktyviausiai iš ES prekiaujančių šiose rinkose. Buvo paskaičiuota, kad ir pasirašius ES-JAV laisvos prekybos sutartį, didžiausia laimėtoja būtų Lietuva, berods BVP pakiltų apie 0,5%, tai irgi jokių revoliucijų neatneštų, bet every little helps, nes ekonomika sudaryta iš daugybės nedidelių elementų ir visais jais reikia rūpintis ir siekti maksimalaus rezultato. Šitų sutarčių esmė nėra kažkoks momentinis laimėjimas, jų esmė yra ilgalaikė nauda ir prekybos intensyvinimas, kadangi Lietuvos ekonomika yra grįsta eksportu, tai laisvėjanti ES prekyba su bet kuriomis išorinėmis šalimis Lietuvai yra labai naudinga. Žinoma Lietuvai ne mažiau naudinga yra ir Rusija, bet šiuo metu su Rusija yra kita kalba. Su ja laisvos prekybos susitarimas yra sunkiai įsivaizduojamas, kai net Pasaulio prekybos organizacijoje nesugeba civilizuotai elgtis. Na, bet jeigu ateis tokia diena, kad Rusija subręs, tai analogiška sutartis su Rusija būtų daugiau nei sveikintina.

[andyour]

/\ Mums ir ES rinkos užtenka. Tik reikia prisikviesti kapitalo gebančio konkuruoti ES. Iš prekybos su Rusija nauda labai abejotina, pridėjus jos daroma žalą. Nekalbu vien apie higienos embargus, bet ir apie politiką, t.y. žlugdymą mūsų valstybės.

[senasnamas]

Mums ir ES rinkos užtenka.

Aha, užtenka. Pvz., Iki prekybos centre mačiau net daniško sviesto. Lietuviško sviesto Danijoje kažkodėl nemačiau, nors Danijos prekybos centruose yra vos kelios sviesto rūšys (ir tos prisūdytos), tai erdvės kaip ir būtų, bet ta vieninga rinka ne visiems vieninga .

[andyour]

/\ Pats paklausei - pats ir atsakei Aš puikiai žinau, kad daugelis kalbėdami apie Lietuvos ekonomiką, visada kalba apie pieną

[Lettered]

/\ Mums ir ES rinkos užtenka. Tik reikia prisikviesti kapitalo gebančio konkuruoti ES. Iš prekybos su Rusija nauda labai abejotina, pridėjus jos daroma žalą. Nekalbu vien apie higienos embargus, bet ir apie politiką, t.y. žlugdymą mūsų valstybės.

Kas tie mes? Visų eksportuotojų vardu kalbate? Jeigu užtektų ES, tuomet tokia rizikinga rinka kaip Rusijos nebūtų pagrindinė eksporto rinka. Apskritai apsiribojimas ES labai apriboja šalies eksporto galimybes.

[senasnamas]

Aš puikiai žinau, kad daugelis kalbėdami apie Lietuvos ekonomiką, visada kalba apie pieną

Tai aišku, kad maisto produktus eksportuoti ne lygis, melžėjas perkvalifikuosim į programuotojas, o patys pirksim danišką sviestą ir olandiškas kriaušes. Žinau, kad tavo vaizduotėje pienas pykstasi su kompiuteriais, bet ekonomikoje tie sektoriai vienas kitam nemaišo. Šiaip didžiausios žemės ūkio produkcijos eksportuotojos yra labiausiai išsivysčiusios šalys.