EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Užėjau į pirmą pasitaikiusią Berlyno Rewe:
https://shop.rewe.de/obst-gemuese/CT11
15 min. tyrime nurodyta 200 g sviesto pakelio kaina 1,89 eur. (9,4 eur. už kg). Tiek kainuoja pačios brangiausios rūšys - yra didelis pasirinkimas už 7 eur. ir dar pigiau.
Morkos 1 kg ekol. 1,29, papr. 0,99 eur.
Bananai 1 kg ekol. 1,99, papr. 1,59-1,79 eur.
Bulvės 1 kg ekol. 1,06, papr. 0,6 eur.
Tai vaizdas toks, kad 15 min. tyrime vokiškos kainos išpūstos. Kas ir ką tuo nori įrodyti?

[Torkas]

Ką tu nori įrodyti? Juk vis tiek LT sviestas pigiau išeina.

Kodėl tavo manymu Lietuvoje kažkas turėtų būti pigiau? Na dėl ko gi?
Juk egzistuoja bendra rinka, tad jei lietuviškas sviestas ir sūriai tikrai bus pigūs, jie labai greitai kažkur išvažiuos.
Dargi priešingai, jau n kartų kartota - skiriasi PVM ne Lietuvos naudai, tad realiai prekės turėtų būti brangesnės.
Vienintelis dalykas dar prilaikantis jas žemiau tai yra darbo užmokesčiai. Kokių dar stebuklų ieškot?

[balietis]

Ieškom klaninio oligopolinio genocido. Todėl geriau tikėsim Baltarusijos naujienų agentūra nei 15min.lt.

[nomad]

Šita diskusija tikrai nukrypo į lankas, ypač kai kai kurie čia žinovai pradėjo haliucinuot, kad Vokietijoje kainos mažesnės nes yra mažesnis maisto produktų pasirinkimas, nei Prancūzijoje ar Lietuvoje ... O esmė labai paprasta - vokiečių prekybininkai (kaip ir lenkų) siekia uždirbti didesnėmis apyvartomis, o ne maržomis ... Ir visa galutinių kainų problema ten paslėpta.

[taspac]

Va buvo užduotas labai geras klausimas, kuri aš užduodu visiem, kurie kalba apie aukštas kainas. KODĖL JOS TURĖTŲ BŪTI ŽEMESNĖS? Mano nuomone jos būtent tokios, kokios turi būti. Nes jei būtų didesnės, šių prekių nepirktų arba pasirinktų konkurentų gaminius, jei būtų mažesnės - mūsų verslininkai būtų nieko verti. Yra rinka, ji reguliuoja kainas. O verslo užduotis yra kuo mažesniais kaštais gauti juo didesnį pelną. Tad kaina yra iš apačios keliama verslininko, iš viršasu stabdoma rinkos. Ir taip ji nusistovi tokim lygyje kokiam ir turi būti. Tad again, kodel kainos turi būti mažesnės? PVM yra kita tema, nors ir vėl čia galima būtų diskutuoti. Tačiau iš verslo pusės as nematau jokios priežasties mažinti kainą. Vienintelis argumentas mažinti kainas yra "mano prekės niekas neperka/nepakankamai perka", taškas. O jei kainos yra tokios kokios yra, reiškias jas sėkmingai perka.

[suoliuojantis]

Nors man tai visiškai svetima sritis, šiandien paskyriau gerą pusvalandį pasiaiškinti kokios yra pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir kitose šalyse. Ir ar labai Lietuvos žemdirbiai skriaudžiami ar ne, ar žvėrys Lietuvos perdirbėjai , ar ne.

Baltijos agroverslo institutas teigia: 2014 m. gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus (4,38 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 870,0 Lt/t (251.97 Eur/t), informuoja Žemės ūkio ministerija.
http://www.bavi.lt/vidutines-natural...2014-m-gruodi/

Taigi vidutinė pieno supirkimo kilogramo kaina Lietuvoje: 0,25 eurocento, arba pavertus į zlotus apie 1,07-1,09 PLN už kg. Labai svarbu, kad pranešime pasakyta jog tai 4,38 proc. riebumo ir 3,37 proc. baltymingumo pieno kaina.

Nesunkiai suradau vidutinę pieno supirkimo kainą Lenkijoje už lapkričio mėn. Ji buvo 1,24 zl/kg, taigi apie 0,15-0,17 zloto/kg didesnė.
http://www.intermilk.pl/rynek-mleka

Bet sunkiausia buvo nustatyti kaip lenkai matuoja vidutinę kainą. Šitoje vietoje gana ilgai paprakaitavau, kol suradau: Cena ta odnosi się do 100 kg mleka o 4,41% zawartości tłuszczu, 3,47% białka i 4,51% laktozy, t.y. pieno kurio riebumas 4,41 proc., baltymingumas 3,47 proc. ir 4,51 proc. laktozės. Taigi reikalavimai kaip suprantu aukštesni ir reikėtų specialisto, kad "normalizuotų" kainų skirtumus.

Beieškodamas lenkiškuose šaltiniuose suradau pieno supirkimo kainas keliose kitose Europos šalyse. va kur perdirbėjai "žvėrys" - tai kai kurie Vokietijos regionai
Spadek cen skupu mleka w Niemczech
http://www.topagrar.pl/articles/top-...a-w-niemczech/

Rozpiętość cen skupu mleka była w grudniu ub.r. w Niemczech była dość duża. Najwięcej za biały surowiec otrzymywali dostawcy zamieszkujący południowe regiony – tj. około 0,36 euro/kg (tj. ok. 1,55 zł/kg, przy kursie 4,3 zł/euro), a najmniej z północnej części – 0,24 euro/kg (1,03 zł/kg).

Pieno supirkimo kainų išsibarstymas Vokietijoje gruodžio mėn. buvo pakankamai didelis. Daugiausia gavo pietuose gyvenantys pieno tiekėjai - 0,36 euro/kg, o mažiausia šiaurinėje Vokietijos dalyje - 0,24 euro/kg. (obana, mažiau nei Lietuvoje, nes Vokietijoje matavimams taikomi aukštesni parametrai nei Lietuvoje, panašiai kaip Lenkijoje).

Tame pačiame šaltinyje pateiktos pieno supirkimo kainos Nyderlanduose gruodžio mėn.:
http://www.topagrar.pl/articles/top-...tansze-az-o-7/

Za 100 kg surowca płacono 30,75 euro, czyli o 3,75 euro/100kg mniej niż miesiąc wcześniej.
Už 100 kg žaliavos mokėta 30,75 euro, arba 3,75 euro 100 kog mažiau negu mėnesiu anksčiau.

Taigi vis tik bendras įspūdis, kad Lietuvos perdirbėjai nepasakysi, kad iškrenta iš bendro konteksto ir panaši situacija yra kitose šalyse.

[senasnamas]

Ką tu nori įrodyti?

Kad kabina makaronus visi, kas netingi. O kabina todėl, kad gerai prikimba .
Ar sunku atsidaryti kurios nors REWE puslapį ir palyginti su 15 min. "tyrimo" kainomis?
Be to, Vokietijoje gyvenantys komentaruose tvirtina, kad nėra tokių kainų, bet jie, matyt, susitarę arba šiaip nelabai pažįsta skaičius .

KODĖL JOS TURĖTŲ BŪTI ŽEMESNĖS? Mano nuomone jos būtent tokios, kokios turi būti. Nes jei būtų didesnės, šių prekių nepirktų arba pasirinktų konkurentų gaminius, jei būtų mažesnės - mūsų verslininkai būtų nieko verti.

Balietis su Torku pirktų kiek bekainuotų - atidžiai išklausytų prekybininkų paaiškinimus apie nesustabdomai kylančias pasaulines kainas, išstudijuotų žurnalistinius "tyrimus", pasiklausytų politikų pasakų apie laisvą rinką ir pirktų. Tokių pirkėjų, matyt, yra daug, tai verslas tuo ir naudojasi. Ir teisingai daro. Kodėl už sunkumus užsienyje neatsigriebus vidaus rinkoje, jeigu tai įmanoma? Verslui tikras lobis yra tokie pirkėjai, kurie ne tik perka, bet dar ir paadvokatauja .

[balietis]

Balietis pirkdavo Prancūzijoje maistą gerokai brangiau nei Lietuvoje. Iš pradžių buvo kultūrinis šokas, ypač dėl duonos kainų (ir ypač Šveicarijoje), paskui priprato nelyginti su Lietuvėle.
Ir Baliečiui, kaip žmogui, šiek tiek mačiusiam discounterių, į galvą neateitų lyginti LIDL su Rimi.

[senasnamas]

Kalbama apie Vokietiją ir REWE, o ne Prancūziją ir Lidl. Prancūzijos kainų lygis, taip, aukštesnis nei Vokietijos.

[balietis]

Na gal tada Vokietija yra pigių kainų sala Europoje. Prancūzijoje tai brangiau, Švedijoje ir Danijoje gerokai brangiau. Ispanijoje - kaip kur, Maljorkoje pigiau, o Barcelonoje (bent jau centre) brangiau.

[Torkas]

Šita diskusija tikrai nukrypo į lankas, ypač kai kai kurie čia žinovai pradėjo haliucinuot, kad Vokietijoje kainos mažesnės nes yra mažesnis maisto produktų pasirinkimas, nei Prancūzijoje ar Lietuvoje ... O esmė labai paprasta - vokiečių prekybininkai (kaip ir lenkų) siekia uždirbti didesnėmis apyvartomis, o ne maržomis ... Ir visa galutinių kainų problema ten paslėpta.

Čia suprantu mane kažkas akmenim apmėto. Tai leiskit paklausti, ar asortimentas DE prilygsta prancūziškam, ar asortimentas neįtakoja mažmeninės prekybos kaštų?

Kalbama apie Vokietiją ir REWE, o ne Prancūziją ir Lidl. Prancūzijos kainų lygis, taip, aukštesnis nei Vokietijos.

Na tai pats gi prirašėt iš nuolaidų pririnktų skaičių, kurie vis tiek didesni ir Vokietijoj.

[sauls]

Va buvo užduotas labai geras klausimas, kuri aš užduodu visiem, kurie kalba apie aukštas kainas. KODĖL JOS TURĖTŲ BŪTI ŽEMESNĖS?

Minumum dvi priežastys:

a. rinkos perkamoji galia. Jei buto nuomos kaina yra mažesnė, turbūt niekas neklausia kodėl ji mažesnė nei Vokietijoje. Rinka (dauguma žmonių) turi mažesnes disponuojamas pajamas, taigi ir išgali mokėti mažiau. Kodėl CocaCola Prancūzijoje kainuoja kelis kartus brangiau nei Indijoje? Vanduo brangesnis? Ar plastmasė?

b. mažesni kaštai. Lietuvoje pagaminti ir parduoti sviestą kainuoja pigiau. net jei tarsim, kad pieno supirkimo kaina vienoda (o pas mus ji iš tiesų dar ir žemesnė), nei pieninės darbuotojas, nei automobilio vežančio sviestą vairuotojas nei parduotuvės kasininkė toli gražu neuždirba 1000 ar 2000 eurų (kaip yra Vokietijoje). Taigi to paties sviesto pagaminimas ir atvežimas į parduotuvę turėtų kainuoti atitinkamai pigiau. Sakykim 3 kartus. Benzinas kainuoja tiek pat, PVM pas mus didesnis (bet PVM'o skirtumas kainoje sudarys max 15%), taigi bendrai paėmus gamybos kaštai Lietuvoje vistiek turi būti maždaug 2 kartus mažesni nei Vokietijoje.

[Zorro]

Apsilankė Lenkijos prekybos centre: lietuviškos kainos „akis bado“

[Zosys]

Tema skirta ne Europos periferijai, o eurozonai. Lenkija - ne eurozona.
Neterškime forumo.

[Zorro]

Lenkija - ne eurozona.
Neterškime forumo.

Ten palyginimas su eurozona.

[Torkas]

Minumum dvi priežastys:

a. rinkos perkamoji galia.

b. mažesni kaštai. neuždirba 1000 ar 2000 eurų (kaip yra Vokietijoje). taigi bendrai paėmus gamybos kaštai Lietuvoje vistiek turi būti maždaug 2 kartus mažesni nei Vokietijoje.

a. Rinkos perkamoji galia menkai rūpi pardavėjui. Čia kaip kad kai kurie išprusėliai rėkia "padarykit mums algas pagal kainas". Jei pirkėjai neturi pinigų, jiems produktas arba neparduodamas, arba parduodamas prastesnės kokybės.

b. Užsitraukiu pypkę, saldžiai išpučiu tirštą dūmų debesį ir pareiškiu: Vokietijoj kasininkė uždirba 2000 EUR. Nesvajokit, žmonės - uždirba ji tiek prieš mokesčius. Lieka 1000-1200, daug apskritai dirbančių nepilnu krūviu, kas leidžia mokėt apskritai tik 450. Domėtis reikia, o ne apie aukso kalnus atmerktom akim sapnuot.
Toliau, darbo jėga nėra visi kaštai, o dargi mažesnioji dalis. Apdirbt 200 ha ir net daugiau žemės pajėgia viena šeima - pagrindas yra technika. Kaip ir pieninėj, kurioj trys žmogeliai kompiuterizuotas linijas kontroliuoja. Čia Vokietija turi tam tikrą pranašumą tuo, jog kapitalas žymiai pigesnis. Daugiametis visų rodiklių ekonominis stabilumas, nuspėjama politika leidžia ramiai investuot ir dirbti mažesnėm maržom kiekviename jūsų pieno kelionės nuo pievos iki stalo etape. Bet tik truputį mažesnėm.

Apibendrinimui: stebuklų nėra niekur, bananais iš debesų nelyja, o eurozonos šalių ekonominiai skirtumai nėra tokie dramatiški ir nuosekliai dyla toliau. Dirbkti ir galvokit kaip sukurt daugiau ir geresnių produktų ir jums atsivers dangus.

[Zorro]

daug apskritai dirbančių nepilnu krūviu, kas leidžia mokėt apskritai tik 450.

Daug. Duomenys 2007 metų.

23,5 mln. pilnas etatas
11,8 mln. nepilnas.
Pusė moterų dirba nepilnu etatu.

[John]

Apsilankė Lenkijos prekybos centre: lietuviškos kainos „akis bado“

Koks PVM maistui Lietuvoje ir Lenkijoje?

[Zorro]

Lenkijoje maistui 5.

[John]

Lenkijoje maistui 5.

O Lietuvoje?