EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Na ekonomikos tvarumo argumentas lieka, kurio tikrai nesukurs monetarinė alchemija. Vienas dalykas, kurio aiškiai nesupranta kairieji ir kiti voodoo tikėtojai - tai, kad monetariniai svertai ekonomikai įtakoti yra geriausiu atveju tik laikina priemonė ir jie niekada nepakeis fiskalinės politikos ir valdymo kokybės svertų, nuo kurių ir priklauso ilgalaikė bet kokios šalies ekonominė raida.

Progresyviai mastantys (nesvarbu ar "kairieji", ar "dešinieji") kaip tik ir ragina aktyviau remtis fiskalinėmis priemonėmis, o ne užsiiminėti monetarinėmis alchemijomis

[nomad]

/\ Bet ar apie tą pačią fiskalinę politiką kalbam?

Aš, kaip Froido pasekėjas, manau, kad individo (ir kolektyvinės) psichologijos faktoriai yra esminiai apsprendžiant, be kita ko, ir mokesčių mokėtojų elgesį. Politika nukreipta būtent į mokesčių mokėtojų motyvaciją mokėti mokesčius ir tuo pačiu jų elgesio reguliavimą turi žymiai daugiau sėkmės šancų, nei politika, kuri aklai preziumuoja, kad mokesčių didinimas proporcingai papildo biudžetą paprasta aritmetine '2 + 2 = 4' formule ...

[Tomas]

Eurozonoje matome aklą prezumpciją, kad sumažinus valstybės išlaidas suma X, privataus sektoriaus išlaidos automatiškai padidės mažiausiai tuo pačiu X ...

[ViR2]

Progresyviai mastantys (nesvarbu ar "kairieji", ar "dešinieji") kaip tik ir ragina aktyviau remtis fiskalinėmis priemonėmis, o ne užsiiminėti monetarinėmis alchemijomis

Su salyga, jog progresyviai mastanciais tu laikai Keynes'o pasekejus, nes kolkas progresyviausiai mastantys visi kalba apie stabilia pinigu pasiula ir stabilu jos prieaugi, o ne viskalini skatinima, kuris yra irodyta, jog neveikia

[Eidvis]

Eurozonoje matome aklą prezumpciją, kad sumažinus valstybės išlaidas suma X, privataus sektoriaus išlaidos automatiškai padidės mažiausiai tuo pačiu X ...

Niekas tokiomis prezumcijomis nesivadovauja. Yra kur kas papraščiau - sumažinti valstybės išlaidas suma X reikia todėl, kad jinai tos sumos X neturi, gali pasiskolinti, taip neva šiek tiek paskatindama vartojimą, tačiau vėliau turės gražinti, taip sumažindama ir atimdama iš vartojimo + dar primokėdama paskolų procentus, kitaip sakant kiek skolintais pinigais yra sukuriama 'gėrio', atitinkamai tiek pat ir dar daugiau vėliau bus sukuriama blogio, kai tą skolą ir palūkanas reikės gražinti. Koažkodėl panašių 'vartojimo skatinimo' idėjų šalnininkai pamiršta, kad skolos turi būti gražinamos, o jų gražinimas mažina vartojimą.

Taip, vartojimą kartais reikia skatinti, kaip ir kartais reikia paskatinti netgi kainų kilimą, t.y. infliaciją, kuri šiuo metu yra mažesnė rekomenduojamai. Tačiau nuolatos skatinti infliaciją, nekreipiant dėmesio į jos dydį, būtų labai kvaila. Kaip ir nuolatos skatinti vartojimą, nes galiausiai tas 'vartojimo skatinimas' skolintų pinigų sąskaita vistiek būtų nusvertas 'vartojimo mažinimu, dėl gražinamų skolų ir procentų'. Skirtumas yra tada, kai vartojimą galima paskatinti fiskalinėmis priemonėmis arba pinigų spausdinimu, t.y. kai maža infliacija leidžia tai daryti, nes prispausdinti pinigai pakelia infliaciją.

[Tomas]

Niekas tokiomis prezumcijomis nesivadovauja. Yra kur kas papraščiau - sumažinti valstybės išlaidas suma X reikia todėl, kad jinai tos sumos X neturi, gali pasiskolinti, taip neva šiek tiek paskatindama vartojimą, tačiau vėliau turės gražinti, taip sumažindama ir atimdama iš vartojimo + dar primokėdama paskolų procentus, kitaip sakant kiek skolintais pinigais yra sukuriama 'gėrio', atitinkamai tiek pat ir dar daugiau vėliau bus sukuriama blogio, kai tą skolą ir palūkanas reikės gražinti. Koažkodėl panašių 'vartojimo skatinimo' idėjų šalnininkai pamiršta, kad skolos turi būti gražinamos, o jų gražinimas mažina vartojimą.

Valstybės deficitines išlaidas (atmetus finansines alchemijas) visada finansuoja centrinis bankas ir tai nesukuria jokios naštos privačiam sektoriui, nes CB kuria pinigus on demand. Privataus sektoriaus sukaupti pinigai procese nedalyvauja, netgi atvirkščiai - yra valstybės deficitinių išlaidų rezultatas.
Taigi jei valdžia aiškina, kad mokesčius reikia didinti skolų grąžinimui - ji skiedžia ir tokią valdžią reikia vyt lauk.

[Eidvis]

Tomai, tau reiktų kažkaip įsisąmoninti, kad valstybės, bent jau ES narės, pinigų nespausdina ir tam neturi jokių teisių. Tą daro Europos centrinis bankas. Šalių centriniai bankai vistiek turi instrumentus monetarinei politikai reguliuoti, tačiau jie nėra pinigų spausdinimas ir jeigu jie daro kiekybinį skatinimą, tai daro iš skolintų lėšų ar kokių kitų šaltinių, bet ne 'pinigų spausdinimo'. Jeigu kokia Graikija nuspręstų prispausdinti eurų, tai būtų tolygu vagystei. Panašiai, kaip kad kokia Rusija nuspręstų pasistatyti dolerių spausdinimo mašiną. O dar svarbiau būtų suprasti, kad pinigai iš oro neatsiranda. Juos spausdinti galima tada, kai maža infliacija, kitu atveju pinigų spausdinimas atitinkamai išaugina infliaciją.

[Tomas]

O dar svarbiau būtų suprasti, kad pinigai iš oro neatsiranda.

O iš kur jie atsiranda?

[Eidvis]

Galima būtų sakyti, kad pinigai atsiranda iš spaudinimo mašinos, bet tai netiesa. Pinigai atsiranda iš mažos infliacijos, kuri leidžia Europos centriniam bankui prispausdinti daugiau eurų. Dabartiniam konkrečiam atvejui, kai ECB pradėjo kiekybinio skatinimo programą, pinigų prispausdinimo pagrindinė priežastis tikriausiai yra kritusios naftos kainos, kurios atitinkamai sumažino infliaciją ir atitinkamai suteikė erdvės į rinką įlieti daugiau pinigų, taip pakeliant infliaciją iki rekomenduotino lygio. Tačiau jeigu infliacija bus aukščiau rekomenduotino lygio ir tuo metu bus pradėti spausdinti pinigai, tai tokiu atveju išaugs infliacija iki kenkėjiško lygio ir tai duos neigiamą efektą. Jeigu tik pinigų spausdinimas būtų lengvas būdas praturtėti, tai tokiu atveju visame pasaulyje pinigų spausdinimo mašinos veiktų be perstojo. Tačiau taip nėra.

[Eidvis]

Eurostato GDP I ketv. duomenys.

metinis I ketv. pokytis / ketvirčio pokytis.
Lietuvos +1.5% / -0.6%
Latvijos +2.1% / +0.4%
Estijos +1.8% / -0.3%

Nuviliantys Lietuvos rodikliai, pagal pateiktus duomenis Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, tarp ES šalių traukėsi sparčiausiai. Tai turėjo įtakos ir metiniams duomenims, tačiau iš esmės tai yra labai žemas metų pradžios startas, kuris turės neigiamos įtakos ir sekančių ketvirčių augimui.

[Tomas]

Galima būtų sakyti, kad pinigai atsiranda iš spaudinimo mašinos, bet tai netiesa (...) Tačiau taip nėra.

Daug raidžių. Bet visgi iš kur atsiranda pinigai?

[Eidvis]

Tomai, visaip bandau, bet nebežinau kaip čia tau suprantamiau bepaaiškinti. Ar tavo sąskaitą už telefoną atsiranda iš spausdintuvo, ar iš to, kad prakalbi telefonu? Pinigai yra atspausdinami, o jeigu jau tiksliau, dauguma jų sukuriami virtualūs, tačiau atsiranda jie ne iš spausdintuvų, o iš poreikio. O poreikis atsiranda iš mažos infliacijos.

[Tomas]

Ne nu tai jo, bet iš kur atsiranda pinigai?

[Eidvis]

Gal tu geriau 'pirk dramblį' kažkaip panašiai vaikai būdami bendraudavo, kai jau neturėdavom ką pasakyt. Tik vaikams pinigų politika nerūpėjo, gal ir gerai, nes su tokiu požiūriu į dramblių pirkimą apie pinigų politiką nelabai ką ir būtumėm nutuokę

[Tomas]

Kad šiais laikais net vaikai žino, kad pinigai "iš oro" atsiranda

[Sula]

Kad šiais laikais net vaikai žino, kad pinigai "iš oro" atsiranda

Duona auga ant medžio, pieną gamina pienovežis
Iš ko atsiranda Vyriausybės, Bankai? Iš oro

[index]

Tomai, visaip bandau, bet nebežinau kaip čia tau suprantamiau bepaaiškinti. Ar tavo sąskaitą už telefoną atsiranda iš spausdintuvo, ar iš to, kad prakalbi telefonu? Pinigai yra atspausdinami, o jeigu jau tiksliau, dauguma jų sukuriami virtualūs, tačiau atsiranda jie ne iš spausdintuvų, o iš poreikio. O poreikis atsiranda iš mažos infliacijos.

Pinigus leidžia CB, o jų leidžia - taip, koks yra jų poreikis. Tik jis priklauso ne nuo infliacijos (ji iš esmės yra kaip šalutinis reiškinys ir indikatorius), o nuo tam tikro BVP dydžio. Pinigai iš esmės yra kaip tepalas ekonomikai ir esant tam tikrai pinigų apyvartos greičiui tam tikram BVP rinkoje turi būti tam tikras kiekis pinigų. Jei jų trūksta, CB jų turi išleisti daugiau, jei per daug - dalį surinkti ir sunaikinti.

O kas dėl infliacijos, tai kai kuriais atvejais išleidus per didelį kiekį pinigų infliacija gali tapti didelė. Tai iš esmės priklauso nuo to, kiek pasiūla sugebės patenkinti paklausą. Aišku, infliacija priklauso nuo įvairių priežasčių ir vieni ją mažinantys veiksniai leidžia ją turėti mažesnę nei esant tokiam pinigų kiekiui, paklausai ir pasiūlai būtų kitu atveju.

[senasnamas]

Tai, ką jūs vadinat pinigais, reikėtų vadinti skola. Ar gali bet kurios ES šalies vyriausybė susiveikti pinigų, kurių vėliau nereikėtų grąžinti (ir dar su palūkanom)? Tomo žodyne žodžio skola nėra, tai ir išeina diskusija iš serijos "pirk dramblį" .

[index]

Tai, ką jūs vadinat pinigais, reikėtų vadinti skola. Ar gali bet kurios ES šalies vyriausybė susiveikti pinigų, kurių vėliau nereikėtų grąžinti (ir dar su palūkanom)? Tomo žodyne žodžio skola nėra, tai ir išeina diskusija iš serijos "pirk dramblį" .

Na, pinigai patys savo esme nuo pat jų sukūrimo (dar tada kai tai buvo tik kriauklelės) visuomet buvo skola. t.y. skola kažkieno skola duoti tau prekę ar paslaugą.

[Eidvis]

Pinigus leidžia CB, o jų leidžia - taip, koks yra jų poreikis. Tik jis priklauso ne nuo infliacijos (ji iš esmės yra kaip šalutinis reiškinys ir indikatorius), o nuo tam tikro BVP dydžio.

Nelabai žinau kas ir kokias būdais galėtų nustatyti ar rinkoje pinigų trūksta ar ne. Žinau tik vieną rodiklį, t.y. infliaciją. Jeigu jinai didelė - vadinasi pinigų rinkoje per daug. Jeigu per maža - jų rinkoje trūksta. Atitinkamai tada įsijungia centrinių bankų mechanizmai ir jie į rinką tų pinigų paduoda, arba juos išima. Kaip ir dabartiniu atveju ECB pradėjo vykdyti pinigų skatinimo politiką ne tam, kad valstybėms prispausdintų eurų ekonomikoms kelti, o tam, kad kovotų su defliacija ir artėtų prie 2% infliacijos lygio, priimto laikyti sveikiausiu ekonomikai auginti. Panašiai ir Rusijoje, nepaisant stringančios ekonomikos, Centrinis bankas priėmė sprendimą pakelti palūkanų normas ir taip ištraukti rublius iš rinkos. Ne dėl to, kad juos gasdintų krentantis rublio kursas, o dėl to, kad tai reiškia aukštą infliaciją ir su tuo jau reikia kovoti. Galbūt yra ir kitų rodiklių, įtakojančių pinigų spausdinimą, tačiau esu tikras, kad pats pagrindas ir esmė yra infliacijoje.