Parašė mantasm
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas
Collapse
X
-
Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimą
Nebenusišnekėk.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Pasigogolink apie tarpukarinius amerikos liberalus kaip jie patys save vadino.
Comment
-
Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimą
Konkrečiai sakyk ką googlint
Over time, the meaning of liberalism began to diverge in different parts of the world. According to the Encyclopædia Britannica: "In the United States, liberalism is associated with the welfare-state policies of the New Deal programme of the Democratic administration of Pres. Franklin D. Roosevelt, whereas in Europe it is more commonly associated with a commitment to limited government and laissez-faire economic policies."
Comment
-
Apie lietuvių individualizmą ir nesugebėjimą kooperuotis ir priimti gerus sprendimus:
Jolanta Kryževičienė, LRT KLASIKOS laida „Laikas kultūrai“, LRT.lt
Boguslavas Gruževskis: mes patekome į spąstus – laimėjo politinis ir ekonominis egocentrizmas
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura...-egocentrizmas
Kaip LRT KLASIKAI pažymi Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, panašių procesų galime aptikti ir kitose civilizuoto pasaulio šalyse, o matant, kad kaimyno kieme nešvaru, susitvarkyti patiems irgi nekyla noras. Visgi pašnekovas sako pastebintis, jog lietuviai apskritai yra linkę į tam tikrą egocentrizmą, norą veikti sau.
„Iš principo lietuviai kaip tik yra tokio individualistinio pobūdžio genotipas. Pažiūrėkite į mūsų žemės ūkį – visada buvo vienkiemių, vienkiemis kaip norma. Lietuvis yra toks viduramžių riteris. Mes faktiškai esame šitos Europos dalies vikingai. Jie gyveno nedidelėmis grupėmis, kiekvienas labai drąsus ir nepriklausomas. Ir mums kova yra norma. Bendradarbiavimas yra problema.
Aš rašiau savo disertaciją 1989 m. Tema buvo kokybinės darbo išteklių charakteristikos. Labai gerai prisimenu lūžį, kai M. Gorbačiovas leido vykdyti nepriklausomą individualią veiklą. Tuomet mes buvome pirmi, lenkėme Estiją ir Latviją vidutiniškai du ar tris kartus.
O paskui, turbūt nuo 1989 m. ar šiek tiek anksčiau, jau pradėta leisti kurti ir bendro kapitalo įmones. Mes atsilikome faktiškai per dvejus metus. Pagal bendro kapitalo įmones estai tapo pirmi, antri – latviai. Matote? Mums sunku bendradarbiauti. Mes geri individualioje kovoje ir tai išliko“, – pasakoja dr. B. Gruževskis.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Įmetu citatą iš pirmos pasitaikiusios nuorodos į Vikipediją.
Iškart žinojau, kad tavo pareiškimas neadekvačiai hiperbolizuotas ir radžviliškas.
Comment
-
Man rodos, viskas išplaukę dėl religinės konfesijos. Labiausiai kooperavosi ir kooperuojasi protestantai (vien tik savo kalbos propagavimas ir įtvirtinimas religinėse apeigose), jie kūrė tampresnes bendruomenes pagrįstas socialiniu pasitikėjimu, net ekonominis augimas buvo priklausomas nuo efektyvaus manufaktūrų veikimo, susitarimų, kooperavimosi vykdant skirtingus projektus. Jau nekalbant, kad buvo vykdomas kruopštus bažnytinis administravimas, kuris taip pat buvo pvz. kitoms sritims.
Kai tuo tarpu katalikų bažnyčia taip stipriai nevienijo tautų ir buvo didysis brolis, kuris stebėjo iš viršaus su savo svetimybėmis, bet sukurtu didingumo įspūdžiu bei gauta didžiule galia - nes turėjo informacijos monopoliją.
Taip buvo sukilimai... bet katalikų bažnyčia kaip kooperavimosi centru tapo daug vėliau negu pas protestantus, nes tai inspiravo Tautų pavasaris.
Comment
-
Bet Europoje yra daug katalikiškų valstybių ir jos sėkmingai gyvuoja ir organizuotesnės negu mes. Visgi manau priežastys išreikšto individualizmo yra kitokios. Aš tą pastebiu per buitinį lygmenį, kaip pvz. visada individualus namas bus tvarkingesnis negu bet koks daugiabutis, nes lietuviai niekaip negali susitarti dėl bendrų tikslų, kaip kad labai ryški skirtis "viena yra mano, o kiti dalykai - valstybės" ir bendras turtas žiūrimas kaip į ne savo, o kažką visiškai svętimo (šitas gal iš sovietmečio atėjo).
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimąBet Europoje yra daug katalikiškų valstybių ir jos sėkmingai gyvuoja ir organizuotesnės negu mes. Visgi manau priežastys išreikšto individualizmo yra kitokios. Aš tą pastebiu per buitinį lygmenį, kaip pvz. visada individualus namas bus tvarkingesnis negu bet koks daugiabutis, nes lietuviai niekaip negali susitarti dėl bendrų tikslų, kaip kad labai ryški skirtis "viena yra mano, o kiti dalykai - valstybės" ir bendras turtas žiūrimas kaip į ne savo, o kažką visiškai svętimo (šitas gal iš sovietmečio atėjo).
O kas liečią požiūrį į "svetimą" turtą, tai čia išlikęs sovietinis požiūris.
Comment
-
Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
Bet katalikiški kraštai už protestantiškus kraštus turi didesnę korupciją (dešimtuką sudaro 8 protestantiškos šalys, ir tik dešimtoje vietoje Airija), žmonės, ir ypač turtingi, mėgsta pasirodyti kad jie aukščiau kitų, ko negalima pastebėti pas protestantus, gal tik anglai kažkiek tuo išsiskiria, bet daro tai rafinuotai.
O kas liečią požiūrį į "svetimą" turtą, tai čia išlikęs sovietinis požiūris.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Gal labiau protesntai nemėgsta viešai skalbt savo baltinių. Visgi tas indeksas ne korupcijos, o korupcijos suvokimo (ir viešo pripažinimo).Paskutinis taisė RokasLT; 2024.02.07, 21:01.
Comment
-
Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
Taip sutrumpinau pavadinimą, bet to negalima apskaičiuoti, pvz. kiek pinigų pavogta, pasisavinta, lyginant su kitų šalių: vykdomais valstybiniais projektais, BVP dalimi ir t. t. Tad lieka tik anoniminės apklausos.
Comment
-
Parašė RokasLT Rodyti pranešimąMan rodos, viskas išplaukę dėl religinės konfesijos. Labiausiai kooperavosi ir kooperuojasi protestantai (vien tik savo kalbos propagavimas ir įtvirtinimas religinėse apeigose), jie kūrė tampresnes bendruomenes pagrįstas socialiniu pasitikėjimu, net ekonominis augimas buvo priklausomas nuo efektyvaus manufaktūrų veikimo, susitarimų, kooperavimosi vykdant skirtingus projektus. Jau nekalbant, kad buvo vykdomas kruopštus bažnytinis administravimas, kuris taip pat buvo pvz. kitoms sritims.
Kai tuo tarpu katalikų bažnyčia taip stipriai nevienijo tautų ir buvo didysis brolis, kuris stebėjo iš viršaus su savo svetimybėmis, bet sukurtu didingumo įspūdžiu bei gauta didžiule galia - nes turėjo informacijos monopoliją.
Taip buvo sukilimai... bet katalikų bažnyčia kaip kooperavimosi centru tapo daug vėliau negu pas protestantus, nes tai inspiravo Tautų pavasaris.
Šiaip Latvijos kapitalo rinka, net lyginant su Lietuva ir Estija, yra mirusi.Paskutinis taisė Stadionas; 2024.02.07, 23:09.
Comment
-
Parašė Stadionas
Šiaip Latvijos kapitalo rinka net lyginant su Lietuva ir Estija yra mirusi.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
Tai, kad cia eiliniai Gruzevskio bleniai. Individualizmas susijes su verlumu, nes individualizmas skatina ideja, kad vienas zmogus gali pakeisti situacija ir buti svarbus (panasus ir laisves principas, todel individualizmas ir laisve yra neatsiejami dalykai). Bet su sunestinio kapitalo imonem, indivudualizmu ir Latvija bei Estija, tai cia eiline Gruzevskio pykcio valandele. Latvija ir Estija kapitalo sutelkimo prasme atsilieka nuo Lietuvos. 1989 situacija galima laisvai paaiskint tuo, kad i Latvija ateidavo daug rusisku, o i Estija rusisku ir kazkiek suomisku pinigu. Lietuva tokios prabangos neturejo, todel ir sukomes is saves. Ir aciu Dievui, nes rusiski pinigai sugadino Latvija ir pasiko Estijai (3 metus is eiles ekonomika smunka). Siaip bendrai paemus, Gruzevskio izvalgas komentuot yra laiko svaistymas, nes zmogus raso ir kalba belenka, be jokio anlitinio mastymo ir suvokimo. Subjiektyvi polemika ir tiek.
Comment
-
Parašė Stadionas Rodyti pranešimąŠiaip Latvijos kapitalo rinka, net lyginant su Lietuva ir Estija, yra mirusi.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė RokasLT Rodyti pranešimąTai kad jie labiausiai iš Baltijos šalių buvo priklausomi nuo ruZZ kapitalo ir investicijų.
Comment
-
Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
tai čia priežastis ar pasekmė? ir kodėl pas katalikus lietuvius ar protestantus estus, kitaip?
kai kranelis užsisuko, pakeisti kryptį yra sunku.
Lietuvoje pati kiek sugebėjo bandė prekiauti, dėl ilgų sienų su Kaliningradu ir Baltarusija irgi buvo prekybos su Rytais, bet po 1998 krizės jau buvo linkstama link Vakarų. Po to rusams rodant savo imperinę prigimtį tos prekybos buvo vis mažiau. Lietuva turi Lenkiją (nedidelė siena, bet netoli pagr. Lietuvos miestų), o ir Vokietija šiek tiek arčiau.
Latvija dar ir labiausiai nutolusi nuo post ssrs'o sienų. Vienintelė tik EEZ jūros siena su Švedija, kur jūra žymiai platesnė nei Suomių įlanka. Talinas ir Helsinkis yra beveik aglomeracija. Pavyzdžiui, iš Ventspilio-Nyneshamno (kelto maršrutas) aglomeracija nesigauna niekaip. Atstumas per didelis. Jau nekalbant apie Ryga-Stokholmas kuri yra dar ilgesnė kelionė keltu.Paskutinis taisė PoDV; 2024.02.08, 15:46.
Comment
-
Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
tai čia priežastis ar pasekmė? ir kodėl pas katalikus lietuvius ar protestantus estus, kitaip?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
Priežastis: Rygoje, Daugpilyje dauguma gyventojų ruZZ, automatiškai nemažai ruZZ kilmės verslininkų, politikų, tie patys latviai automatiškai labiau orentavosi į ten. Pasekmė: karas, po to sekusios sankcijos bei vykdoma vidaus politika išstūmė tokias didžiules investicijas, galimybę kaupti kapitalą joje, jau nekalbant, kad LV viena pagrindinių šalių kur buvo plaunami ruZZ pinigai.
- 1 patinka
Comment
Comment