Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas

[ifl]

ES nebent kaip darinys išlaikyti Europos šiokį tokį revelance, nes šiandien po vieną Vokietiją, Prancūziją, Italiją jau pasaulio nenustebinsi. Ne 19 amžius. Nepanašu, kad tendencijos keisis. Turime hegemonus kitose pasaulio dalyse ir su jais konkuruoti mažytėmis populiacijomis bus sunku.

Lietuvos lokacija natūraliai veda prie kažkokių unijas formuojančių formų. Kažkada buvo Kijevo Rusia (kaimynystėje), po to ATR, dar po to padalinimų metu plėtėsi imperijos. Vakarų Europos stiliaus nacionalinės valstybės sunkiai laikosi kažkuria dalimi dėl lengvos užkariavimams geografijos. Prancūzija, Ispanija, Italija turi nuostabias gamtines sienas. Mažos valstybės su silpnesnėmis sienomis, kaip Beniliuksas, Danija turėjo labai nesunkų priėjimą prie atviro vandenyno, greitai turtėjo, plėtė praeityje kolonijas. Skandinavija irgi gana neblogai apribota gamtinių kliūčių bent jau lyginant su Baltijos šalimis, Lenkija, Ukraina.

Žodžiu greičiausiai tikslas būtų išlaikyti ES stiliaus formatą bent jau tarp Baltijos šalių, Lenkijos, galimai Ukrainos. Tačiau vis tik palaikau ES idėją per se, kad nebūtų apribojimų, karų tarp vidinių ES valstybių, kad turėtume daugiau svorio prieš kitas dideles valstybes.
Jei kas ir skaldys ES, tai kultūriniai skirtumai tarp slaviškų, germaniškų ir romanų kraštų, taip pat gamtinės sienos, sąsiauriai, kalnai. Lietuva, manau, viena užsidariusi neliks. Nebus gilių miškų ir pelkių, neišsivysčiusių techonologijų jas įveiklinant, kurios formavo lietuvių kalbos konservatyvumą ir vėlyvą perėjimą į krikščionybę.

Tarpukarinė situacija nepaėjo, nes nebuvo jokio rimtesnių tautų vienijimosi veiksnių (kaip Baltijos antantė ar pan.), labai greitai tokia valstybių egzistavimo forma baigė egzistuot, neatsilaikė prieš didesnes totalitarines santvarkas.

Beje, laikausi požiūrio, kad nemanau, kad jei atsikurtų realiom sąlygom kuriama ATR 2.0 pradėtų rimčiau plisti lenkų kalba, ar čia bus "Lenkija". Kol ta hipotetinė ATR 2.0 atsikurtų, greičiausiai rimčiau įsivyraus anglų kalba kaip lingua franca. Nebent Lenkija pradėtų grubią imperinę politiką, bet niekas jų už sienų nepalaikys, išskyrus gal etninius lenkus ir tai su nedideliu klaustuku dėl vietinės tapatybės niuansų.

Tarpukario Lietuvoje Pilsudskis siūlė tokį dalyką kaip Intermarium. Bet lietuviai nebuvo suinteresuoti. Galimai būtūme išvengę II pasaulinio. Dabar turim įkūrę Lublin Triangle. ATR nostalgija.

[ifl]

Siūlykit pavadinimus. Arba ir patys galite sukurti temas.

Kažkas pnš į Lietuva ir Europa nuo viduramžių iki 2100. Bet gal kas nors ir geresnį pavadinimą sugalvotų.

[Romas]

Prie Romo jau būtumėt visi išbaninti...

Tikrai ne.
Diskusija neišeina už normalių rėmų ir nepereina į asmeniškumus.
Na, nebent išimtis, kuri patvirtina taisyklę - AšNeRobotas chamiškumas ir narių įžeidinėjimas atviru tekstu

Tiesa, diskusija prasidėjo vienoje geležinkelių temoje, bet nušoko nuo bėgių.
Paprasčiau būtų perkelti kitur, ką moderatorius ir padarė.

Diskusija perkelta į šią temą, jei yra geresnių temų - siūlykite.

Bet kokia tema šioje skiltyje yra labiau tinkama diskutavimui apie multikutūriškumą ar tautos grynumą negu buvusi nei buvusi Keleivių vežimas Lietuvos geležinkeliais.

Grįžtame į temą

[AšNeRobotas]

Tarpukario Lietuvoje Pilsudskis siūlė tokį dalyką kaip Intermarium. Bet lietuviai nebuvo suinteresuoti. Galimai būtūme išvengę II pasaulinio. Dabar turim įkūrę Lublin Triangle. ATR nostalgija.

Jėzau Kristau, Maria dievo motina, už ką mane baudi, kad tokius kliedesius turiu skaityt?! ;D

[ifl]

Jėzau Kristau, Maria dievo motina, už ką mane baudi, kad tokius kliedesius turiu skaityt?! ;D

Neskaityk, gali eit pasimelst ar dar kur.

[Stadionas]

Tarpukario Lietuvoje Pilsudskis siūlė tokį dalyką kaip Intermarium. Bet lietuviai nebuvo suinteresuoti. Galimai būtūme išvengę II pasaulinio. Dabar turim įkūrę Lublin Triangle. ATR nostalgija.

dar gal Arwyd Sabonski į NBA būtų ankščiau patekės ir ten už dominavęs.

[ifl]

dar gal Arwyd Sabonski į NBA būtų ankščiau patekės ir ten už dominavęs.

Jo, būtų Shaką nupūtęs tiesiog žvilgsniu...

How to embed Ukraine? The idea of an Intermarium coalition in East-Central Europe - New Eastern Europe

A functional Intermarium after the First World War might have been able to prevent the Second World War as it would have raised the stakes of Nazi Germany’s actions in Czechoslovakia in 1938 and Poland in 1939, and of the Soviet Union’s various European adventures in 1939-1940. To be sure, an Intermarium at that time might have still been militarily inferior to the Third Reich and the USSR. Yet, it would have meant a different geopolitical landscape in East-Central Europe that would have, at least, complicated Hitler’s and Stalin’s calculations when they divided up Eastern Europe in the Molotov-Ribbentrop Pact of August 1939.

[Tomizmas]

Nacionalinė šalis yra 200 metų senumo reiškinys, kuriam išnykti būtų neprošal.

Absoliuti nesąmonė. Eurazijos kontinente, kuriame gyvena 70% pasaulio gyventojų, didžioji dalis valstybių yra būtent nacionalinės, aišku su mažumomis, bet nacionalinės - su aiškiu dominuojančiu etnosu ir konkrečia valstybine kalba. Išskyrus kai kurias išimtis, tokias kaip Indija, Pakistanas, Šveicarija... Bet apskritai Europa ir Azija - labai senų, prieš daug šimtmečių ir tūkstantmečių susiformavusių tautų kontinentai. Ir neišnyks šitas reiškinys nei dabar, nei po 100 metų. Net migrantai privalomai išmoksta vietines kalbas kad gautų piletybes, ir palaipsniui asimiliuojasi, įsiliedami į dominuojančius etnosus, o tie, kurie nesiasimiliuoja ir kuria getus - jų ne toks ir lemiantis kiekis, ir dauguma jie artimoje perspektyvoje tikrai netaps.

ES nesiruošia ir neplanuoja ištrinti vietinių kalbų ir identitetų, sukurti kažkokį naują etnosą. Panašiai kaip daugiatautė Indijos valstybė neverčia ir neprivers visų kalbėti hindi kalba. Ji nors ir valstybinė, bet visada etnosų viduje tarpusavio bendravimas bus savo kalba. Tamilnade tamilai manau visada vartos tamilų kalbą tarpusavyje, o hindi - su kitais Indijos regionais. Ir ES galima naudoti tarptautiniam bendravimui anglų kalbą, bet ji nepakeis ir neišstums nacionalinių kalbų. Nereikia to, manau dauguma gyventojų visada bus prieš. Tautinis identitetas visada bus vienas iš pagrindinių. Niekas netrukdo jaustis lietuviu + europiečiu, vokiečiu + europiečiu, tos tapatybės nepaneigia viena kitos.

Čia apie rusiją buvo iškilęs klausimas. rusija realiai irgi yra nacionalinė valstybė su stambiomis mažumomis. 81% gyventojų yra rusai, kas atitinka dominuojančio etnoso kiekį daugumoje nacionalinių valstybių. Aišku, mažumos stambios, bet visi totoriai, kaukaziečiai ir sibiriečiai telpa į 19% ir dar juos stipriai veikia asimiliacijos procesai, o šiam karui prasidėjus - dar ir fizinis naikinimas Ukrainos karo zonoje.

Ir tik nelyginkim Europos + Azijos nacionalinių valstybių su Š. ir P. Amerikos ar Australijos imigrantų sukurtomis nacijomis. Visai kitos prigimties valstybės ir žmonių bendruomenės.

Manau tik laiko klausimas, kai tautų pavasaris ir kolonijinių kalbų atsikratymas taps masiniu reiškiniu ir Afrikoje. Jau dabar Malis ir Burkina Fasas perėjo prie vietinių kalbų naudojimo kaip valstybinių, ir manau procesas tik plėsis.

[ifl]

Absoliuti nesąmonė. Eurazijos kontinente, kuriame gyvena 70% pasaulio gyventojų, didžioji dalis valstybių yra būtent nacionalinės, aišku su mažumomis, bet nacionalinės - su aiškiu dominuojančiu etnosu ir konkrečia valstybine kalba. Išskyrus kai kurias išimtis, tokias kaip Indija, Pakistanas, Šveicarija... Bet apskritai Europa ir Azija - labai senų, prieš daug šimtmečių ir tūkstantmečių susiformavusių tautų kontinentai. Ir neišnyks šitas reiškinys nei dabar, nei po 100 metų. Net migrantai privalomai išmoksta vietines kalbas kad gautų piletybes, ir palaipsniui asimiliuojasi, įsiliedami į dominuojančius etnosus, o tie, kurie nesiasimiliuoja ir kuria getus - jų ne toks ir lemiantis kiekis, ir dauguma jie artimoje perspektyvoje tikrai netaps.

ES nesiruošia ir neplanuoja ištrinti vietinių kalbų ir identitetų, sukurti kažkokį naują etnosą. Panašiai kaip daugiatautė Indijos valstybė neverčia ir neprivers visų kalbėti hindi kalba. Ji nors ir valstybinė, bet visada etnosų viduje tarpusavio bendravimas bus savo kalba. Tamilnade tamilai manau visada vartos tamilų kalbą tarpusavyje, o hindi - su kitais Indijos regionais. Ir ES galima naudoti tarptautiniam bendravimui anglų kalbą, bet ji nepakeis ir neišstums nacionalinių kalbų. Nereikia to, manau dauguma gyventojų visada bus prieš. Tautinis identitetas visada bus vienas iš pagrindinių. Niekas netrukdo jaustis lietuviu + europiečiu, vokiečiu + europiečiu, tos tapatybės nepaneigia viena kitos.

Čia apie rusiją buvo iškilęs klausimas. rusija realiai irgi yra nacionalinė valstybė su stambiomis mažumomis. 81% gyventojų yra rusai, kas atitinka dominuojančio etnoso kiekį daugumoje nacionalinių valstybių. Aišku, mažumos stambios, bet visi totoriai, kaukaziečiai ir sibiriečiai telpa į 19% ir dar juos stipriai veikia asimiliacijos procesai, o šiam karui prasidėjus - dar ir fizinis naikinimas Ukrainos karo zonoje.

Ir tik nelyginkim Europos + Azijos nacionalinių valstybių su Š. ir P. Amerikos ar Australijos imigrantų sukurtomis nacijomis. Visai kitos prigimties valstybės ir žmonių bendruomenės.

Manau tik laiko klausimas, kai tautų pavasaris ir kolonijinių kalbų atsikratymas taps masiniu reiškiniu ir Afrikoje. Jau dabar Malis ir Burkina Fasas perėjo prie vietinių kalbų naudojimo kaip valstybinių, ir manau procesas tik plėsis.

Kalbėjau ne apie vietinių kalbų ir identitetų išnykimą, o apie nacionalinę valstybę kaip suverenią politinę struktūrą. Nėra abejonės, kad identitetai dar ilgą laiką gyvuos, bet nacionalinių valstybių suverenumo bus atsisakyta dėl ekonominių ir geopolitinių tikslų.

[AšNeRobotas]

Kalbėjau ne apie vietinių kalbų ir identitetų išnykimą, o apie nacionalinę valstybę kaip suverenią politinę struktūrą. Nėraabejonės, kad identitetai dar ilgą laiką gyvuos, bet nacionalinių valstybių suverenumo bus atsisakyta dėl ekonominių ir geopolitinių tikslų.

Turbūt tavo abejones išklaidė panašus lenkiškas straipsnis kuris sakė, kad Pilsudskis vos neišgelbejo pasaulio nuo antro pasaulinio karo.

Deja, tavo kosmopolitinės prielaidos yra kvailos ir nekoreliuoja su realybe. Nėra jokių tendencijų kurios rodytų, kad žmonės atsisako nacionalizmo. Priešingai, netoli mūsų vyksta didžiulis karas kur žmonės miršta dėl nacionalinės idėjos... truputį toliau vyksta dar vienas karas dėl nacionalinės idėjos...

Pateik bent vieną pavyzdį kur nacionalinė valstybė atsisako savo suverenumo ir jį kažkam perleidžia savo noru dėl ekonominių ir geopolitinių tikslų.

[Tomizmas]

Pateik bent vieną pavyzdį kur nacionalinė valstybė atsisako savo suverenumo ir jį kažkam perleidžia savo noru dėl ekonominių ir geopolitinių tikslų.

Pavyzdys būtų nebent Baltarusija.

[ifl]

Turbūt tavo abejones išklaidė panašus lenkiškas straipsnis kuris sakė, kad Pilsudskis vos neišgelbejo pasaulio nuo antro pasaulinio karo.

Deja, tavo kosmopolitinės prielaidos yra kvailos ir nekoreliuoja su realybe. Nėra jokių tendencijų kurios rodytų, kad žmonės atsisako nacionalizmo. Priešingai, netoli mūsų vyksta didžiulis karas kur žmonės miršta dėl nacionalinės idėjos... truputį toliau vyksta dar vienas karas dėl nacionalinės idėjos...

Pateik bent vieną pavyzdį kur nacionalinė valstybė atsisako savo suverenumo ir jį kažkam perleidžia savo noru dėl ekonominių ir geopolitinių tikslų.

Kokias dar abejones? Apie jokias abejones nebuvo kalbama. Buvo svarstoma, jog jei būtų pavykę sukurti Intermarium'ą, galimai WW2 būtų neįvykęs, nes rytų Europą nebebūtų taip lengva pasidalinti.

Netoli mūsų nieko nereiškia, t.y. trečio pasaulio šalys pagal savo socialinį išsivystymo lygį ir mentalitetą. Tokie karai dėl nacionalinių idėjų visiškai nebeaktualūs EU gyventojams ir dauguma net neitų kariaut dėl savo nacionalinių valstybių. Nerandu tik duomenų šaltinio (Percentage of Europeans Who Would Defend Their Countries):




Jei tikėt šiais skaičiais ir tuo, kad didesnis noras ginti koreliuoja su didesniu nacionalinės valstybės idėjos palaikymu, matome šios idėjos nykimą Vakarų Europoje.


Nereikia jokios Baltarusijos, kurios gyventojų noras būti kartu su Rusija yra nepatvirtintas. Yra pilna demokratinių pavyzdžių su UN stebimais/organizuotais referendumais: Naujoji Kaledonija ne vieną kartą balsavo referendume dėl nepriklausomybės ir vis tiek pasirinko likti su Prancūzija. Papua referendume pasirinko būti Indonezijos dalimi, o ne nepriklausoma. Ir tokių atvejų, kur mažesnė šalis šliejasi prie didesnės dėl ekonominių sumetimų ne vienas, ir ne du.

Taip pat yra valstybių, kurių sudedamosios dalys (constituents) sutiko perduoti savo suverenitetą jungtinei valdančiajai struktūrai (UK, USA pavyzdžiai):

Although the states had united politically under the Articles of Confederation in 1777, they did not yet exist as a united nation. Each state retained individual sovereignty and operated under its own constitution. Congress struggled to hold the states together, and interests often clashed.

In 1787, a group of delegates from the states wrote a new Constitution to replace the Articles of Confederation. The Constitution united the states as a single nation, strengthening the federal government and giving it the right to raise revenue, to coin money, and to maintain the military. The states surrendered their sovereignty, and could no longer coin money or raise armies of their own.

JAV pavyzdys nėra kažkuo išskirtinis ir lygiai toks pats federalizavimosi procesas tikėtinas EU. Dabartinę EU laikyčiau kaip šalių konfederaciją (JAV 1777m. analogas), kurios veiksmingumas apribotas konfederariškumo. Globalinėms problemoms vis augant, tokia struktūra yra ydinga ir, manau, iki šio amžiaus vidurio arba bus pasiektas lūžis federalizmo link, arba pereita prie 4 greičių Europos, kur didžiausia federalizacija vyks tarp Vokietijos - Prancūzijos - Italijos.

[Tomizmas]

Šitas žemėlapis parodo saugumo jausmą, o ne nacionalinės savimonės išnykimą. Šalys su žemu noru ginti paprasčiausiai gyvena gana ramiai, saugioje aplinkoje ir neturi rimtų grėsmių. Jeigu jų atsirastų - tie skaičiai žymiai padidėtų, nes realios grėsmės akivaizdoje atsipalaidavimas baigiasi ir visuomenės linkusios mobilizuotis.

N. Kaledonija nieko keisto, kad prabalsavo likti Prancūzijos dalimi, kai vietinis etnosas (kanakai) sudaro tik 41% gyventojų. Kiti - arba europiečiai, arba kiti migrantai, arba mišrūs.

Dar keli dešimtmečiai (tarkim, TSRS būtų gyvavusi iki dabar), ir Latvijoje dauguma gyventojų būtų rusai, arba kiti ne latviai. 1990 m. ne tiek jau daug ir trūko. Irgi sakytumėte, kad Latvija "atsisakė nacionalinės idėjos"? Nes būtų etninė sudėtis kaip N. Kaledonijoje.

Papua vietiniai sudaro daugumą, bet sorry, ką tamsta vadina "referendumu"? Man suranda tik 1969 metų referendumo parodiją, kai Indonezijos kariuomenės įtakoje, apie 1000 vadinamųjų rinkikų nubalsavo už. Tobulas referendumas Šiaip Papua egzistuoja rimtas nepriklausomybės judėjimas ir noras susijungti su Papua Naująja Gvinėja, savaime aišku - Indonezijoje nelegalus, kaip separatizmo reiškinys.

JAV valstijas, sudarytas įvairios kilmės migrantų, ir tais laikais - visai šviežiai susikūrusias pagal žemėlapyje tiesiai subraižytas linijas, jūs RIMTAI lyginate su šimtų - tūkstančių metų senumo Europos tautomis, savimonėmis, valstybingumų tradicijomis? Rimtai? Nematote jokio skirtumo?

[AšNeRobotas]

Kokias dar abejones? Apie jokias abejones nebuvo kalbama. Buvo svarstoma, jog jei būtų pavykę sukurti Intermarium'ą, galimai WW2 būtų neįvykęs, nes rytų Europą nebebūtų taip lengva pasidalinti.

1. Tai yra lenkų sentimentai į kuriuos niekas rimtai nežiūri.
2. Visokių teorijų galima prisikurti ir sakyti kas būtų jeigu būtų pvz. jeigu nacionalinis Weimaro Respublikos projektas nebutų sunaikintas hitlerio arba visokie Pilsudskiai ir Dmovskiai nebūtų bandę uzurpuoti kitų naujai susikūrusių nacionalinių valstybių, o būtų bendradarbiavę su jom kaip lygus su lygiais.

Netoli mūsų nieko nereiškia, t.y. trečio pasaulio šalys pagal savo socialinį išsivystymo lygį ir mentalitetą. Tokie karai dėl nacionalinių idėjų visiškai nebeaktualūs EU gyventojams ir dauguma net neitų kariaut dėl savo nacionalinių valstybių. Nerandu tik duomenų šaltinio (Percentage of Europeans Who Would Defend Their Countries):

1. Jo, trečio pasaulio valstybės kaip Suomija, Švedija, Norvegija. Ir šiaip, šitas žemėlapis rodo, kad šalys kurių nacionaliniui saugumui gresia pavojus linkusios konsoliduotis gynybai.
2. Kad kažką įrodytum turėtum šitus duomenis (klausimas kiek jie yra teisingi), palyginti su duomenimis prieš, pvz., 50 metų.
3. Niekas nelaiko Rytų Europos trečio pasaulio valstybėmis.

Nereikia jokios Baltarusijos, kurios gyventojų noras būti kartu su Rusija yra nepatvirtintas. Yra pilna demokratinių pavyzdžių su UN stebimais/organizuotais referendumais: Naujoji Kaledonija ne vieną kartą balsavo referendume dėl nepriklausomybės ir vis tiek pasirinko likti su Prancūzija. Papua referendume pasirinko būti Indonezijos dalimi, o ne nepriklausoma. Ir tokių atvejų, kur mažesnė šalis šliejasi prie didesnės dėl ekonominių sumetimų ne vienas, ir ne du.

Naujoji Kaledonija ir Papua niekada neturėjo nepriklausomybės tai ir šliejasi.

Taip pat yra valstybių, kurių sudedamosios dalys (constituents) sutiko perduoti savo suverenitetą jungtinei valdančiajai struktūrai (UK, USA pavyzdžiai):

1. Savo teiginius apie nacionaizmo žlugimą (ateitį) bandai pagrįsti kažkuo kas vyko pries pustrečio šimto metų (tolimą praeitį).
2. Čia kalbama ne apie valstybes, o apie valstijas kurios savo suverenumą atidavė, kad konsoliduotų nacionalinė valstybę - JAV, kitaip tariant, tavo pavyzdys rodo priešingus dalykus negu, kad tu nori įrodyti.

Although the states had united politically under the Articles of Confederation in 1777, they did not yet exist as a united nation. Each state retained individual sovereignty and operated under its own constitution. Congress struggled to hold the states together, and interests often clashed.

In 1787, a group of delegates from the states wrote a new Constitution to replace the Articles of Confederation. The Constitution united the states as a single nation, strengthening the federal government and giving it the right to raise revenue, to coin money, and to maintain the military. The states surrendered their sovereignty, and could no longer coin money or raise armies of their own.

JAV pavyzdys nėra kažkuo išskirtinis ir lygiai toks pats federalizavimosi procesas tikėtinas EU. Dabartinę EU laikyčiau kaip šalių konfederaciją (JAV 1777m. analogas), kurios veiksmingumas apribotas konfederariškumo. Globalinėms problemoms vis augant, tokia struktūra yra ydinga ir, manau, iki šio amžiaus vidurio arba bus pasiektas lūžis federalizmo link, arba pereita prie 4 greičių Europos, kur didžiausia federalizacija vyks tarp Vokietijos - Prancūzijos - Italijos.

The geopolitics of nationalism have resulted in millions of deaths as people fought to establish a state for their nation. For example, the United States of America was formed when a group of people had a shared sense of belonging (nationalism) that was separate from the government they lived under (the British crown). They fought, using their shared nationalism as the justification, to gain control of territory to call their own state, or country. Ultimately, they were able to gain their territory and form a state that reflected their sense of nationalism.

The United States continues to use nationalism as justification to protect the current territory it now holds. This pattern of people with a shared sense of nationalism fighting to gain control of territory is seen often throughout history and into contemporary times.|

[ifl]

Šitas žemėlapis parodo saugumo jausmą, o ne nacionalinės savimonės išnykimą. Šalys su žemu noru ginti paprasčiausiai gyvena gana ramiai, saugioje aplinkoje ir neturi rimtų grėsmių. Jeigu jų atsirastų - tie skaičiai žymiai padidėtų, nes realios grėsmės akivaizdoje atsipalaidavimas baigiasi ir visuomenės linkusios mobilizuotis.

Nebūčiau toks drąsus to teigti. Šitas žemėlapis darytas jau prasidėjus karui Ukrainoje pagal ale naujausius duomenis. Puikiai žinome Lietuvos rezultatus ir realiai ginklu gintų daug mažiau nei tai deklaruoja (30%).

JAV valstijas, sudarytas įvairios kilmės migrantų, ir tais laikais - visai šviežiai susikūrusias pagal žemėlapyje tiesiai subraižytas linijas, jūs RIMTAI lyginate su šimtų - tūkstančių metų senumo Europos tautomis, savimonėmis, valstybingumų tradicijomis? Rimtai? Nematote jokio skirtumo?

Skirtumas didžiulis, neneigiu, bet jis nyksta. EU lygiai taip pat kuria tautų maišymąsi. Tarp mano klasiokų ganėtinai nemažai sukūrusių santuokas su kitų šalių piliečiais. Dar po kelių kartų nemažos dalies EU piliečių kilmė bus "tarptautinė". Kodėl jie turėtų šlietis prie kažkurios iš tautų? Labiau tikėtina, kad jie šliesis prie tėvinės šaknies - EU, kurie jiems garantuos, kad ši grupė turės lygiai tokias pat teises kaip ir "grynakraujai" gyventojai.

[ifl]

1. Savo teiginius apie nacionaizmo žlugimą (ateitį) bandai pagrįsti kažkuo kas vyko pries pustrečio šimto metų (tolimą praeitį).
2. Čia kalbama ne apie valstybes, o apie valstijas kurios savo suverenumą atidavė, kad konsoliduotų nacionalinė valstybę - JAV, kitaip tariant, tavo pavyzdys rodo priešingus dalykus negu, kad tu nori įrodyti.

1. Taip, nes dalykai vykę praeityje vėl kartojasi ateityje. Nepankamai efektyvus konfederacijos modelis skatino konstituentes federalizuotis. Norint didesnio efektyvumo EU, galioja ta pati sąlyga. Žmonėms reikės rinktis tarp didesnės ekonominės gerovės ir nacionalinės valstybės suverenumo. Esu įsitikinęs jog suverenumas bus ilgainiui paaukotas kaip praradęs prasmę (tai buvo svarbu kovoje prieš represuojančias šalis, nebesant represijų tautiniam identitetui suverenumo poreikis mąžta).
2. Nevadinčiau JAV nacionaline valstybe, nes nėra šimtų - tūkstančių metų senumo tautos, savimonės, valstybingumo tradicijos. Jei jau JAV laikytumėme nacionaline valstybe, tai bet koks žmonių junginys be istorinės praeities (ta pati EU) galėtų būti laikoma nacionaline. JAV pavyzdys, mano suvokimu, yra labai stiprus įrodymas kaip gali atsirasti valstybės ne nacionaliniu pagrindu.

[ifl]

Kas labiau jaučia rusijos gėsmę - Lietuva, Lenkija, Suomija, ar tarkim - Olandija? Nes V. Europoje kažkokių kitų rimtesnių išorės priešų nėra, o rusija už "buferio". Ukrainos karas ten tiek pat atrodo grėsmingas, kiek mums "grėsmingi" buvo Jugoslavijos karai. O mums rusija - prie pat.

Skandinavai, atrodo stipriai suliberalėję ir teoriškai turėtų būti vieni iš toliausiai pažengusių link kosmopolitizmo, bet kažkodėl ginti savo šalį pageidaujančių procentai labai aukšti. Nes grėsmė jiems irgi šalia. Ir beje, nors Skandinavijoje praktiškai visi moka anglų kalbą praktiškai laisvo kalbėjimo lygiu, bet savo tautinių kalbų ar nacionalinių identitetų atsisakyti net nemano.

Mišrias santuokas sudarę žmonės paprastai "nusėda" kažkokioje šalyje kur auga ir mokyklas lanko jų vaikai, kurių pilietybę gauna, ir natūraliai - turi išmokti vietinę kalbą. Po kelių kartų per mišrias santuokas įvyksta asimiliacija į vietinį etnosą. Jeigu jų vaikai vėl kažkur persikraustys - na, vis tiek nusės kažkur.

Skandinavų liberalumas žmogaus teisėse nepadaro tų valstybių kosmopolitinėmis, t.y. skandinavai yra daug labiau nacionalistiškesni nei lietuviai. Kodėl? Todėl, kad socialistinė ideologija skatina bendruomeniškumą, rūpestį visais visuomenės nariais. Tas labai akivaizdu ten pagyvenus: tam tikros tautos dalies žmonių viešai matomas skurdas yra laikomas nacionaline gėda, nation failure. Visai priešinga situacija hyper-kapitalistiškuose miestuose mišrainėse.

Taip, nusės Londone, Amsterdame, Berlyne ir panašiuose kosmopolitiniuose miestuose. Jau dabar Londone < 40% britų.

[wrm]

Nebūčiau toks drąsus to teigti. Šitas žemėlapis darytas jau prasidėjus karui Ukrainoje pagal ale naujausius duomenis. Puikiai žinome Lietuvos rezultatus ir realiai ginklu gintų daug mažiau nei tai deklaruoja (30%).

As netarnavęs, su ginklu elgtis nemoku, bet jei reiks, galiu dirbt pvz. vairuotoju, evakuot sužeistuosius ar pan. Po mokymų galiu ir su ginklu eit.
Tiesa, kam ten priklauso Krymas, ifl?

[ifl]

As netarnavęs, su ginklu elgtis nemoku, bet jei reiks, galiu dirbt pvz. vairuotoju, evakuot sužeistuosius ar pan. Po mokymų galiu ir su ginklu eit.
Tiesa, kam ten priklauso Krymas, ifl?

Totoriams! Gal kartais ne? O Palestina kam priklauso?

[Lettered]

O Palestina kam priklauso?

Žemė priklauso tiems, kurie joje gyvena, t.y. palestiniečiams.