Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas

[PoDV]

Tai ne kalbos, o faktas.

Apie tą genetiką girdėjau visaip šnekant.
Kažkokia tyrinėtoja sakė, kad su suomiais genetiškai nelabai ką bendro turim. Turime kažkokius indoeuropietiškus archaiškus genus, kurių net kaimynai tokių archaiškų neturi ir pan.

[manometras]

Finizmo įtaka juntama toje pačioje Žemaitijoje ir Panevėžio-Biržų areale.
Kalbu apie kirčio atitraukimą į priekį.

Dar yra kalbos apie finiškos N haplogrupės paplitimą tarp lietuvių, kai tokios grupės labai mažai pas lenkus ir baltarusius.

Taip, viena iš rimčiausių pripažįstamų finų kalbų įtakos pasekmių latvių kalbai buvo kirčiavimas pirmame skiemenyje, kuris paskui lėmė galūnių trumpinimą. O Šiaurės Lietuvoje kirčio atitraukimas arčiau žodžio pradžios arba į pirmą skiemenį ir galūnių trumpinimas dėl to atitraukimo irgi yra, bet jis jau aiškinamas kaimynų “latvių” įtaka.

O finų genetikos įtaka baltams yra tiesiog faktas.

[Tomas]

Dar apie mūsų šiaurinių kaimynų savimonę. Latviai švenčia 500 metų latviškos spaudos jubiliejų. Įdomu tai, kad dar visai nesenai pirma latviška knyga jie laikė 1585 metais Vilniuje išspausdintą katalikų katekizmą (kaip žinia pirmoji lietuviška spausdinta knyga yra protestantiškas 1547 metų Mažvydo katekizmas). Na bet kaip čia pirma latviška knyga laikysi Vilniuje spausdintą katalikišką brošiūrą, juk tokiems nordikams ne lygis. Tai jie nutarė švęsti legendą apie 1525 metais Rygon tariamai vežtas latvių, lyvių ir estų kalbomis spausdintas brošiūras kurios atseit pražuvo ir niekas jų akyse nėra matęs. Taip, kad lietuviams su savo varganu katekizmu šachas ir matas.

[PoDV]

Dar apie mūsų šiaurinių kaimynų savimonę. Latviai švenčia 500 metų latviškos spaudos jubiliejų. Įdomu tai, kad dar visai nesenai pirma latviška knyga jie laikė 1585 metais Vilniuje išspausdintą katalikų katekizmą (kaip žinia pirmoji lietuviška spausdinta knyga yra protestantiškas 1547 metų Mažvydo katekizmas). Na bet kaip čia pirma latviška knyga laikysi Vilniuje spausdintą katalikišką brošiūrą, juk tokiems nordikams ne lygis. Tai jie nutarė švęsti legendą apie 1525 metais Rygon tariamai vežtas latvių, lyvių ir estų kalbomis spausdintas brošiūras kurios atseit pražuvo ir niekas jų akyse nėra matęs. Taip, kad lietuviams su savo varganu katekizmu šachas ir matas.

Gal ir latviai nori atsignybžt LDK palikimo, nes baltai.
Neseniai kybojo mintis, o kaip latviai žiūri į LDK palikimą. Ar gali nors kažkiek juo didžiuotis, kad šiek tiek jų, pvz. Vytautas, Gediminas, baltiški vardai, ar tiesiog kažkas svetimo. Na, kaip mes nesididžiuojame kokiu Livonijos ordinu, kad tai būtų buvę "mūsų", o latviai tai "mes".

[Tomas]

Na, kaip mes nesididžiuojame kokiu Livonijos ordinu, kad tai būtų buvę "mūsų", o latviai tai "mes".

Netiesiogiai didžiuojamės. Livonijos ordino žemės buvo Terra Mariana. Estai net dabar turi Marijos Žemės ordiną. O pas mus, ypač atgimimo ir nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu buvo nuolat sakoma, kad Lietuva - Marijos žemė.

[digital]

Gal ir latviai nori atsignybžt LDK palikimo, nes baltai.
Neseniai kybojo mintis, o kaip latviai žiūri į LDK palikimą. Ar gali nors kažkiek juo didžiuotis, kad šiek tiek jų, pvz. Vytautas, Gediminas, baltiški vardai, ar tiesiog kažkas svetimo. Na, kaip mes nesididžiuojame kokiu Livonijos ordinu, kad tai būtų buvę "mūsų", o latviai tai "mes".

Nežinau kaip jie žiūri į Vytautą, bet 18 amžiuje kai dalis jų žemių priklausė LDK, jie sako, kad Lenkijai.

[mantasm]

Nežinau kaip jie žiūri į Vytautą, bet 18 amžiuje kai dalis jų žemių priklausė LDK, jie sako, kad Lenkijai.

LDK priklausė tik dalis žemių ir tik dalį laiko. Daugiau žemių ir daugiau laiko buvo susieta su bendrai ATR. Dar rodos buvo etapas kai buvo tiesiogiai karūnai pavaldžios teritorijos ar pan.

[digital]

Tai taip, o ATR jie vadina Lenkija.

[mantasm]

Tai taip, o ATR jie vadina Lenkija.

Man rodos buvo etapų kai buvo pavaldūs tiesiogiai Lenkijos karūnai, o ne ATR.

[Sula]

Man rodos buvo etapų kai buvo pavaldūs tiesiogiai Lenkijos karūnai, o ne ATR.

Po Livonijos karo buvo pavaldžios LDK, po to statusas keitėsi. Po unijos berods Lekijos karalystei kaip tokiai nepriklausė niekad. Prisiminkim Kuršo (ne Lenkijos!) kolonijas.

[mantasm]

Po Livonijos karo buvo pavaldžios LDK, po to statusas keitėsi. Po unijos berods Lekijos karalystei kaip tokiai nepriklausė niekad. Prisiminkim Kuršo (ne Lenkijos!) kolonijas.

Po unijos hercogystė buvo asmeninis karūnos vasalas. Lyg ir nepavaldi ATR, bet ir ne visiškai nepriklausoma. Labai savotiškas atvejis.

[Tomas]

Nieko keisto. Kongas pvz. buvo ne Belgijos kolonija, o Belgijos karaliaus valda.

[Kitas Džiugas]

Nieko keisto. Kongas pvz. buvo ne Belgijos kolonija, o Belgijos karaliaus valda.

Skamba kaip Džersis, Gernsis ir Meno Sala.

[Tomas]

Jo, tik dydis kitas.

[Tomizmas]

Ir elgesys su vietiniais buvo kitas...

[MedinisStrazdas]

Aš taip žiūriu: Amerikoj ispaniškas, kiniškas, arabiškas ankcentas yra norma ir yra šalies kultūrinio turtingumo apraiška. Kodėl mes taip siekiam, kad mūsų kultūrinės įvarovės nešėjai: Vilnijos lenkai, gudai, sovietmečio rusai, kalbėtų lietuviškai kaip gimtakalbiai? Akcentas yra tų asmenų identiteto dalis.

šitaip vadinamas "kultūrinis turtingumas" nėra geras šaliai dalykas.

[ifl]

šitaip vadinamas "kultūrinis turtingumas" nėra geras šaliai dalykas.

Nacionalinė šalis yra 200 metų senumo reiškinys, kuriam išnykti būtų neprošal.

[MedinisStrazdas]

Nacionalinė šalis yra 200 metų senumo reiškinys, kuriam išnykti būtų neprošal.

Lenino stiliaus Pankomunizmui būtų labiau neprošal išnykti.

[ifl]

Lenino stiliaus Pankomunizmui būtų labiau neprošal išnykti.

Yra ne Lenino stiliaus Eurofederalizmas. Bet traumuotiems lietuviams bet kokia jungtinė forma yra Lenino pankomunizmas. Čia, nepaisant to, kad LDK buvo daugiatautė daugiareliginė valstybė gyvavusi daug ilgiau nei mūsų nacionalinė.

[mantasm]

Nacionalinė šalis yra 200 metų senumo reiškinys, kuriam išnykti būtų neprošal.

Nacionalinė valstybė yra truputi senesnis reiškinys. Šiaip viena iš mūsų visuomenės problemų ir yra, kad peršokom šitą vystymosi laiptelį. Tiksliau turėjom jo tik trumpą laikotarpį tarpukaryje vietoj poros-trejeto šimtų metų kaip didelė dalis europos.