Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą
    Geras treningas ir iš pensininko padaro bachūrą, o nepacanska apranga ir iš prisikačialinusio rembo padaro gaidį.

    Vis tiek žmogų sutinka pagal rūbą, o išlydi pagal smūgį.
    Tai gal jis šiaip buvo šliapa?

    Arba tas jo "trynimasis" prie bachūrų buvo per arti ir per glaudžiai...
    Tada gali būti, kad velniavo per daug.

    Bet kokiu atveju, situacija gavosi tokia biškį baudinė.
    Toks paniatkių žinojimas rodo tik viena - Tomizzy yra arba buvo bachūru.

    Comment


      Parašė liutass Rodyti pranešimą
      viskas keiciasi
      Dabar iš viso tokie cielkiški laikai, kad šiuolaikinis bachūriausias bachūras 90-aisiais būtų buvęs duchų duchas.

      Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
      Toks paniatkių žinojimas rodo tik viena - Tomizzy yra arba buvo bachūru.
      Gaila bet ne visai... Aš kaip Dargis - tik domiuosi. Tik dar knygų nerašau.
      Paskutinis taisė Tomizmas; 2023.10.17, 14:48.
      Snowflakes will attack U <3

      Comment




        Sakykit, ką norit, bet automobilio naudojimo priešpastatant jį bet kokiems aplinkos kokybės, taisyklių laikymosi ir pagarbos kitiems eismo dalyviams klausimams esame visiškas ruskynas iki panagių. Jei pas mus visoks siemkinis, treninginis ar šiaip vatnikinis marozynas yra po truputį nykstanti rūšis, tai automarozai giliai įsismelkę visuose žmonių sluoksniuose, nuo jauniausio iki seniausio, nuo girtuoklio pašalpinio iki universiteto profesoriaus. Pavydžiu KEdas jo geležinių nervų ir atkaklumo, tiek metų akis į akį bendraujant su liaudimi.

        Comment


          Tas kedas tai batmanas?

          Comment


            Parašė liutass Rodyti pranešimą
            Tas kedas tai batmanas?
            Per storas balsas, bet užsikirtinėja kaip batmanas.

            Comment


              Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

              Čia toli gražu ne vienintelis būdas atsirasti tarmėms. Istorijoje buvo daugybė atvejų, kai didesnės tautos asimiliuoja mažesnes tauteles ir gentis ar jų dalis. Ten susidaro naujos tarmės, kurių pagrindas yra dominuojanti kalba, bet lieka daug senosios kalbos žodžių ar gramatinių elementų.

              O kuo tarmės skiriasi nuo kalbų mišinių ir pidžinų? Turbūt tik tiek, kiek laiko egzistuoja. Jeigu susimaišymas įvyko neseniai, prieš kelias kartas, tai čia labiau kaip pidžinas, bet jeigu per šimtmečius nusistovėjo kaip dominuojanti tų vietovių bendravimo priemonė ir niekas kitokių jau net neatsimena, tai čia jau tarmė.
              Skiriasi grynai techniškai, pagal formavimosi būdą ar aplinkybes.
              Yra visokių ginčytinų atvejų arba atvejų, kai tai, kas galėjo būti vienos kalbos tarmė dėl istorinių aplinkybių tapo kitos kalbos tarme, Skonės, Blekingės švedų kalbos tarmės galėjo būti danų kalbos tarmėmis. Serbų, chorvatų, bosnių ir juodkalniečių kalbos galėjo būti laikomos vienos kalbos tarmėmis, jei visi tie žmonės būtų likę vienos šalies piliečiais.
              Pavyzdžiui, sakoma, kad latvių kalba atsiskyrė nuo lietuvių kalbos dėl finougrų, gyvenusių Latvijos teritorijoje, įtakos Latvijos teritorijos baltų kirčiavimui ir dar kai kam.
              ПТН ПНХ
              «Русский военный корабль, иди нахуй!»

              Comment


                Parašė manometras Rodyti pranešimą
                Pavyzdžiui, sakoma, kad latvių kalba atsiskyrė nuo lietuvių kalbos dėl finougrų, gyvenusių Latvijos teritorijoje, įtakos Latvijos teritorijos baltų kirčiavimui ir dar kai kam.
                Tai kad latvių kalba neatsiskyrė nuo lietuvių kalbos, nes kai atsirado Livonijos ordino ir LDK siena, tose teritorijose nei lietuvių, nei latvių nebuvo. Siena perkirto kuršių, žiemgalių ir sėlių gentis, kaip kolonijinės sienos perkirto Afrikos gentis. Jau tik po to skirtingose sienos pusėse prasidėjo dvi atskirose etnogenezės, kurios tas perkirstas gentis asimiliavo į besiformuojančias lietuvių ir latvių tautas.

                Lietuviai kažkada buvo gentis Vilniaus apylinkėse, dėl jų dominavimo būsima tauta perėmė šitą pavadinimą, bet kuršiai ar sėliai tikrai savęs lietuviais nevadino, kai atsirado siena.
                Snowflakes will attack U <3

                Comment


                  Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

                  Tai kad latvių kalba neatsiskyrė nuo lietuvių kalbos, nes kai atsirado Livonijos ordino ir LDK siena, tose teritorijose nei lietuvių, nei latvių nebuvo. Siena perkirto kuršių, žiemgalių ir sėlių gentis, kaip kolonijinės sienos perkirto Afrikos gentis. Jau tik po to skirtingose sienos pusėse prasidėjo dvi atskirose etnogenezės, kurios tas perkirstas gentis asimiliavo į besiformuojančias lietuvių ir latvių tautas.

                  Lietuviai kažkada buvo gentis Vilniaus apylinkėse, dėl jų dominavimo būsima tauta perėmė šitą pavadinimą, bet kuršiai ar sėliai tikrai savęs lietuviais nevadino, kai atsirado siena.
                  Politinė siena ar ne siena, vienos genties pavadinimas istoriškai tenka genčių sąjungai su vienu valdovu ar kitos genties pavadinimas, kalbos turi savo raidą ir bruožus. Kai sakau, kad lietuvių kalba atsiskyrė nuo latvių kalbos, turiu galvoje, kad viena dalis baltų arealo nustojo pakankamai suprasti kitą dalį baltų arealo, nutolo ir nustojo daug tarpusavy bendrauti. Dalis sėlių tapo lietuviakalbiais (suprato lietuvių gentį ir kitas panašiai kalbėjusias), o kita dalis sėlių tapo latviais (suprato latgalių gentį ir kitas panašiai kalbėjusias gentis).

                  Lietuvių ir latvių kalbos kaip tų teritorijų gyventojams suprantamo bendravimo zonos atsiskyrė anksčiau už tą atvykėlių krikščionių nulemtą sieną.
                  ПТН ПНХ
                  «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                  Comment


                    Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

                    Tai kad latvių kalba neatsiskyrė nuo lietuvių kalbos, nes kai atsirado Livonijos ordino ir LDK siena, tose teritorijose nei lietuvių, nei latvių nebuvo. Siena perkirto kuršių, žiemgalių ir sėlių gentis, kaip kolonijinės sienos perkirto Afrikos gentis. Jau tik po to skirtingose sienos pusėse prasidėjo dvi atskirose etnogenezės, kurios tas perkirstas gentis asimiliavo į besiformuojančias lietuvių ir latvių tautas.

                    Lietuviai kažkada buvo gentis Vilniaus apylinkėse, dėl jų dominavimo būsima tauta perėmė šitą pavadinimą, bet kuršiai ar sėliai tikrai savęs lietuviais nevadino, kai atsirado siena.
                    Atsargiai, neigi amžiną, nekintančią, Apvaizdos nulemtą lietuvių tautą Gali būti per didelė mokslo ir sveiko proto dozė.

                    Comment


                      Parašė manometras Rodyti pranešimą

                      Politinė siena ar ne siena, vienos genties pavadinimas istoriškai tenka genčių sąjungai su vienu valdovu ar kitos genties pavadinimas, kalbos turi savo raidą ir bruožus. Kai sakau, kad lietuvių kalba atsiskyrė nuo latvių kalbos, turiu galvoje, kad viena dalis baltų arealo nustojo pakankamai suprasti kitą dalį baltų arealo, nutolo ir nustojo daug tarpusavy bendrauti. Dalis sėlių tapo lietuviakalbiais (suprato lietuvių gentį ir kitas panašiai kalbėjusias), o kita dalis sėlių tapo latviais (suprato latgalių gentį ir kitas panašiai kalbėjusias gentis).

                      Lietuvių ir latvių kalbos kaip tų teritorijų gyventojams suprantamo bendravimo zonos atsiskyrė anksčiau už tą atvykėlių krikščionių nulemtą sieną.
                      Tikrai viskas buvo ne taip. Siena ir skirtingos valdžios abiejose jų pusėse buvo tai, kas paskatino 2 atskiras etnogenezes. Niekas ten nepradėjo formuotis iki politinių padalijimų, buvo nedidelės gentys su giminiškomis kalbomis. Nebūtų padalinimų sienomis - būtų kažkoks visai kitas darinys, gal "Aistija" nuo Malborko iki Rezeknės.

                      Bet čia jau prasideda nukrypimai nuo lenkų temos.
                      Snowflakes will attack U <3

                      Comment


                        Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

                        Tikrai viskas buvo ne taip. Siena ir skirtingos valdžios abiejose jų pusėse buvo tai, kas paskatino 2 atskiras etnogenezes. Niekas ten nepradėjo formuotis iki politinių padalijimų, buvo nedidelės gentys su giminiškomis kalbomis. Nebūtų padalinimų sienomis - būtų kažkoks visai kitas darinys, gal "Aistija" nuo Malborko iki Rezeknės.

                        Bet čia jau prasideda nukrypimai nuo lenkų temos.
                        Tai aš ir kalbu ne apie galutinį etnosų, šalių ir bendrinių kalbų susiformavimą, o apie DU skirtingus genčių arealus (“latviškai kalbėjusios gentys” vs. “lietuviškai kalbėjusios gentys”). Jos galutinai atsiskyrė VII amžiuje (taip sako kalbininkai), Eini sau mišku, sutinki žmogų, tau sako, “matai,tenai paukštis, žuvėdra?”, eini toliau, tau sako, “redzi, tur putns, kaija?” ir tu toks, ai, eisiu atgal, ten svetimi, neaiškūs.
                        Paskutinis taisė manometras; 2023.11.23, 18:22.
                        ПТН ПНХ
                        «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                        Comment


                          Parašė manometras Rodyti pranešimą
                          Tai aš ir kalbu ne apie galutinį etnosų, šalių ir bendrinių kalbų susiformavimą, o apie DU skirtingus genčių arealus (“latviškai kalbėjusios gentys” vs. “lietuviškai kalbėjusios gentys”). Jos galutinai atsiskyrė VII amžiuje (taip sako kalbininkai), Eini sau mišku, sutinki žmogų, tau sako, “matai,tenai paukštis, žuvėdra?”, eini toliau, tau sako, “redzi, tur putns, kaija?” ir tu toks, ai, eisiu atgal, ten svetimi, neaiškūs.
                          Kažin ar buvo pagrindas formavimuisi tokių arealų. Giminiškų genčių susiliejimas į tautas prasideda kai atsiranda valstybė (sava kaip lietuvių, ar svetima - Livonija kaip latvių), poreikis bendrai kalbai, mokesčiai, miestai, kariuomenė, kontaktai - žodžiu, poreikis susikalbėti plačiau nei kelių kaimų ribose. Primityviose agrarinėse gentyse tokio poreikio nėra.
                          Snowflakes will attack U <3

                          Comment


                            Čia reikėtų pastebėti, kad sąvokos Latvija, latvis ir netgi estas atsirado tik Rusijos imperijos laikais
                            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                            Comment


                              Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                              Čia reikėtų pastebėti, kad sąvokos Latvija, latvis ir netgi estas atsirado tik Rusijos imperijos laikais
                              Bet lapės, lokiai ir elniai atsirado seniau negu ju užvadinimai bet kuria Žemės kalba.

                              Comment


                                Parašė Dundorfas Rodyti pranešimą

                                Bet lapės, lokiai ir elniai atsirado seniau negu ju užvadinimai bet kuria Žemės kalba.
                                Ką sako lapė?
                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment


                                  Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

                                  Kažin ar buvo pagrindas formavimuisi tokių arealų. Giminiškų genčių susiliejimas į tautas prasideda kai atsiranda valstybė (sava kaip lietuvių, ar svetima - Livonija kaip latvių), poreikis bendrai kalbai, mokesčiai, miestai, kariuomenė, kontaktai - žodžiu, poreikis susikalbėti plačiau nei kelių kaimų ribose. Primityviose agrarinėse gentyse tokio poreikio nėra.
                                  Todėl iki valstybės įprastai nėra atskirų kalbų arealų, o yra giminingų tarmių kontinuumas, kurio priešinguose galuose, taip, galėjo atsidurti aukštaičiai lietuviai ir Kuršo bei Latgalos šiaurinių regionų gyventojai.

                                  Ir ar nėra taip, kad latvių kalba tik vėliau buvo stipriai paveikta vokiečių ir rusų kalbų? Iki XIII a. susikalbėti galėjo būti gerokai lengviau.

                                  Comment


                                    Parašė Kecal Rodyti pranešimą

                                    Todėl iki valstybės įprastai nėra atskirų kalbų arealų, o yra giminingų tarmių kontinuumas, kurio priešinguose galuose, taip, galėjo atsidurti aukštaičiai lietuviai ir Kuršo bei Latgalos šiaurinių regionų gyventojai.

                                    Ir ar nėra taip, kad latvių kalba tik vėliau buvo stipriai paveikta vokiečių ir rusų kalbų? Iki XIII a. susikalbėti galėjo būti gerokai lengviau.
                                    Standartizuota latvių kalba atsirado iš vienos iš mažesnių tarmių. Lengviau susikalbėti galbūt dar ir XIX amžiuj buvo. Dar ir dabar latviai sako, kad lietuvių kalba primena kai kurių regionų močiučių tarmes.

                                    Comment


                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą

                                      Ką sako lapė?
                                      Žmonės kalba apie lapes. Matyt, lapės uodega baltams ir slavams priminė lapą, tai ir pavadino ją lapė / lapsa / lisa.
                                      ПТН ПНХ
                                      «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                                      Comment


                                        Parašė Kecal Rodyti pranešimą

                                        Todėl iki valstybės įprastai nėra atskirų kalbų arealų, o yra giminingų tarmių kontinuumas, kurio priešinguose galuose, taip, galėjo atsidurti aukštaičiai lietuviai ir Kuršo bei Latgalos šiaurinių regionų gyventojai.

                                        Ir ar nėra taip, kad latvių kalba tik vėliau buvo stipriai paveikta vokiečių ir rusų kalbų? Iki XIII a. susikalbėti galėjo būti gerokai lengviau.
                                        Rytų baltų tarmės, vėliau pavadintos latvių kalbos tarmėmis (šiaurinės), anksčiau negu vokiečių buvo paveiktos finų, su kuriais “latviai” kurį laiką gyveno pramaišiui vienoje teritorijoje. Yra dabartinėje Latvijoje, pvz., gyvenvietė Ikškile ir ji buvo anksčiau finų kaimas, vėliau atvykę vokiečiai jį vadino Uexkuell, kas Baltijos finų kalba reiškia vienas-kaimas, tai yra tiesiog kaimas. Dar yra Latvijoje Tervete, o terve yra sveikas Baltijos finų kalbomis.
                                        ПТН ПНХ
                                        «Русский военный корабль, иди нахуй!»

                                        Comment


                                          Parašė manometras Rodyti pranešimą

                                          Rytų baltų tarmės, vėliau pavadintos latvių kalbos tarmėmis (šiaurinės), anksčiau negu vokiečių buvo paveiktos finų, su kuriais “latviai” kurį laiką gyveno pramaišiui vienoje teritorijoje. Yra dabartinėje Latvijoje, pvz., gyvenvietė Ikškile ir ji buvo anksčiau finų kaimas, vėliau atvykę vokiečiai jį vadino Uexkuell, kas Baltijos finų kalba reiškia vienas-kaimas, tai yra tiesiog kaimas. Dar yra Latvijoje Tervete, o terve yra sveikas Baltijos finų kalbomis.
                                          Finizmo įtaka juntama toje pačioje Žemaitijoje ir Panevėžio-Biržų areale.
                                          Kalbu apie kirčio atitraukimą į priekį.

                                          Dar yra kalbos apie finiškos N haplogrupės paplitimą tarp lietuvių, kai tokios grupės labai mažai pas lenkus ir baltarusius.
                                          Paskutinis taisė PoDV; 2023.11.24, 14:10.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X