Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas

[dangoraižistas]

Dar vienas dalykas - kai lietuviškai sakoma "Pirmoji Respublika", turima omeny 1918-1940 m. laikotarpis. Tuo tarpu Lenkijoje tas laikotapuis vadinasi "Druga Rzeczpospolita" (Antroji Respublika).

Čia su jumis 100% sutinku. Kodėl mes taip darome? Ai tiesa, tai parašiau pradžioje. Yra visuomenėje nusižeminimo kompleksas, atsisakant visko, nes reikia susikuklinti.

Kai kas jau keičiasi. Pvz. dvarai jau laikomi ne "lietuvių valstiečius engiančiu išnaudotojų ir polonizatorių irštvomis", o "kultūros židiniais. priartinusiais mūsų mylimą Tėvynę prie Europos".

O kas tą paskleidė? Tikriausiai ne komunistai su KLASIŲ KOVOS propoganda? Dvarai patys dažnai skleidė lietuvių kultūrą. Neatsitiktinai Tiškevičiai Plungės rūmus statydami įrašą į pamatus butely įdėjo ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Kūrė lietuviškas mokyklas, Biržuose bažnyčioje lietuviška lentelė, Rokišky prie bažnyčios Tyzenhauzai lietuviškai prašė ir taip toliau.

Tuo metu buvo didelė priešprieša su lenkais (kaip Bumblauksas sako - senlietuviais). Kai kurie lenkai naujos lietuvių tautos (litvomanų) atsiradimą laikė rusų iki vokiečių (Lietuvos Taryba) sugalvotu projektu, nukreiptu prieš lenkus. Čia, žinoma, sutirštinimas.

Toks aiškinimas skamba lyg 1920 kokio Roman Dmowski prakalba. Kodėl manote, kad patys lietuviai turime perimti ir PATYS SAU prisitaikyti 1920 metų lenkų traktuotę kas yra lietuviai, jų koncepciją kas yra lietuviai?

Yra visuomenėje tas nusižeminimo kompleksas, atsisakant visko, nes visada reikia susikuklinti, nusilenkti didelėms tautoms, išsilenkti.

Bet tą skatino ir lietuvių atgimimo bei valdžios teismuka antilenkiška laikysena, ypač po 1920 m. Vilniaus užėmimo ir 1922 m. žemės reformos.

Painiojamos PRIEŽASTYS su PASEKMĖM. Ne lietuvių valdžia buvo tiesmuka, o tai buvo paprasčiausia REAKCIJA į 1. Dukart užimtą Vilnių, Seinus. Nereikia painioti Žulikauskų su Manerheimais. 2. Perversmo Kaune rengimą ir kitą panašią antivalstybinę veiklą siekiant Lietuvos pavertimo Lenkijos provincija. 3. Kai kurių bajorų giminių Lietuvoje atvirą, piktybišką veikimą prieš valstybę, aktyviai remiant Lenkiją abipusio karšto karo metu ir beigi visokius žvalgybinius dalykus.

Atlaisvinus caro režimą, suklestėjus ekonomika ir tautinį atgimimą vos ne tapatinant su antilenkiškumu susidarė visos prielaidos rusofilijai.

Kartojamas pačių lenkų 1900-1920 metų naratyvas neva buvimas lietuviu, lietuviška veikla, kalba yra ANTILENKIŠKUMAS. Dar ir neva ruso paskatintas, nes lietuviai toks objektas, kurie neveikia laisvai ir nepriklausomai, ANE? Anot šios keistokos teorijos, bet kas, kas nesusilenkina, negieda kur nors palatvijy ar pajūry lenkiškai svientamarijo bažnyčioje, o bet ką daro gimtąja kalba, yra pats žiauriausias POLAKOŽERCAS (lenkų išgalvotas terminas save nuolat vaizduoti nukentėjusiais ir tuo pretekstu remiantis visur reikalauti sau išskirtinių sąlygų, privilegijų).

Paradoksas, bet lietuvių rusofilija buvo sustiprinta per sovietemetį. Ji kartais pasireiškia ir dabar, - pvz. draudimu kitų tautų atstovams (visų pirma lenkams) rašyti savo vardus ir pavardes originaliai,

Rašyti vietoj Balandz kaip nors Bałądz yra
1. Nesąmonė, nes iš tiesiog lietuviškos pavardės (Balandzis) be galūnes, taptų neaišku kuo, bet "originaliu".
2. Lietuvių kalboje nėra visokių ł ir lietuvis neprivalo mokėti VISŲ EUROPOS KALBŲ diakritinių ženklų tarimą.
Juo labiau, tampa absurdiška, nes Kęstutis galės būt, panašiai kaip dabar populiaru nonbinariai, ir Kęstučiu, ir Kėnstučiu, o Ąžuolas – Ounžuolu.
Nieks NUOLAT nespėlios ar ponas Barzda yra ponas Barzda, ar pan Bėzda. Turi būti užrašyta lietuviškom raidėm ir gramatika ir TAŠKAS.
3. Administracinė našta, išlaidos dėl siauros grupelės onoro ir egoistinių užgaidų. Gyvenam ir be to be problemų.

[PoDV]

Sutinku, kad irgi ne šventučiai buvome, kas lietė 19-20 amžių. Buvo bendras krašto ekonominis ir socialinis atsilikimas.

Gal ir nėra paradoksas ta rusofilija sovietmečiu. 20 amžiaus antroje pusėje, rusų kalba Lietuvoje buvo tikra lingua franca, nemažai žmonių atsimena "gerų dalykų" iš sovietmečio.

Anti lenkiškas sentimentas šiaip išlikęs Lietuvoje. Nemažai jaunimo esu girdėjęs juokaujant apie lenkus. Vilniaus kraštas iš vis gali pasirodyti neaišku ar priklauso ES (vaizdžiai kalbant). Lenkija irgi ne super turtingas kraštas (netgi kultūros/išsilavinimo požiūriu), tik pastarąjį dešimtmetį pradeda vietomis atrodyti kaip "tikri Vakarai".

[Dundorfas]

Lietuvių tauta kaip ir visos kitos tautos susiformavo XIX a.iki XVIII a. antros pusės net nebuvo tokios koncepcijos kaip nacionalizmas. Dėkoti reikia susiformavusiai humanistinėms idėjoms, SPAUDAI, bužuazijos klasiai
Iki to visi tarnavo tarnavo savo ponui/valdovui, o ne tautai (feodalizmas). Ty kokio neraštingo valstiečio pasaulis - jo laukai, koks miestelis kur jis parduodavo/pirkdavo kažką, kas toliau tai ten nelabai rūpėjo, ty 10-30km spindulys.
Gi LDK žemių elitai sulenkėja buvo, surusėja, gal ten pavieniai atvejai ir buvo jau XIXa., įtakoti hunamistinių idėjų, bet didžiajai daliai šlėktos/elitų mužikų kalba buvo ne prioritetas. Kad imperinė Rusija suformavo lietuvių tauta tai čia nežinau, gal atlaisvino kažkur kaip priešstatą dominuojančiai lenkų bajorijai, bet Maskvos tikslas buvo surusinti visas tautas imperijos žemėse, juolab katalikus.
Lietuvybės idėjos labiausiai ėjo iš protestantiškos Mažosios Lietuvos, kur gyventojai buvo labiau išsilavinę, turtingesni mokėjo skaityti, nes pasak protestantų Šėtonas laikė žmonės tamsoje, kad negalėtų skaityti Biblijos.
Ty mes mužikų tauta, kuri turi gražias ir svarbias legendas (LDK) kurios turėjo labai daug įtakos lietuvių savimonės formavimuisi. IMHO daugiau nei didikai lietuvybės formavimuisi turėjo kunigai, nes jie mokėjo skaityti, buvo apsišvietę, katalikybė buvo priešprieša imperijos stačiatikių bažnyčiai ir jie buvo arti liaudės.

[Romas]

Čia su jumis 100% sutinku. (...) Yra visuomenėje nusižeminimo kompleksas, atsisakant visko, nes reikia susikuklinti.

Smagu girdėti, kad nuomonės sutampa.
Lietuvos istorijos laikotarpis nuo 1430 iki 1883 metų grįžtą (atsiranda) lietuvių kolektyvinėje sąmonėje. Tas paisreiškai įvaiitomis formomis - nuo Karolio Chodkevičiaus (Chodkiewicz) šlovinimo, ar Vilniaus dailės istorijos (ne tik lietuvių) iki 1907 metų viešinimo iki "Petro imperatorės"

Dvarai patys dažnai skleidė lietuvių kultūrą. Neatsitiktinai Tiškevičiai Plungės rūmus statydami įrašą į pamatus butely įdėjo ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba

Ten buvo mano sušaržavimas, panaudojant skirtingų laikų stereotipus. Dvarai tarpukario Lietuvoje irgi buvo ne itin myimi. Paimkim kaip pavyzdį kad ir Rietavo Oginskių dvaro istoriją po žemės reformos. Antra vertus Smetonos ir kitų tuometinių inteligentų žmonos dažnai buvo dvarininkaitės
Bet faktas,kad požiūris į dvarus keičiasi

Kodėl manote, kad patys lietuviai turime perimti ir PATYS SAU prisitaikyti 1920 metų lenkų traktuotę kas yra lietuviai, jų koncepciją kas yra lietuviai?

Taip nebuvo sakyta, priešingai - moaminėjau kad spalvos sutirštintos.
Tiesiog formuojantis tautai yra etapas, kai kažkas tampa didžiausia grėsme indentitetui. Tokiais buvo lenkai ,o ne rusai ar vokiečiai. Net jei ir ATR nebūtų žlugusi 1795 metais, ta priešprieša pasireikštų kai prasidėtų leituvių emancipacija. Ar tai būtų XIX a. tautų pavasaris (čekai ir slovėnai prieš vokiečius ar kroatai prieš italus), ar vėlesni laikai (slovakai prieš čekus ar kroatai prieš serbus)

Painiojamos PRIEŽASTYS su PASEKMĖM. Ne lietuvių valdžia buvo tiesmuka, o tai buvo paprasčiausia REAKCIJA

Čia reikėtų išsamiau padiskutuoti, bet nebuvo taip kad viena pusė absoliučiai gera, o kita - absoliučiai bloga. Tiesiod tai buvo ppriešpriešos laikas, kurė sutiprino tie du konfliktai dėl Vilnaius priklausomybės ir dėl žemės reformos.
Kaip kažkas pasakė, Želigovskis (Lucjan Żeligowski ) daug prisidėjo prie lietuvių tautos, kokai ji yra dabar, susiformavimo, ar bent pagreitino procesus . Panašiaianalogiją galima rasti Ukrainoje - niekas taip nesukonsolidavo per pirmuosius 25 metus nepriklausomybės ukrainiečių, kaip bendras priešas Putinas, kuris 2014 metais aneksavo Krymą.

Kartojamas pačių lenkų 1900-1920 metų naratyvas neva buvimas lietuviu, lietuviška veikla, kalba yra ANTILENKIŠKUMAS. Dar ir neva ruso paskatintas, nes lietuviai toks objektas, kurie neveikia laisvai ir nepriklausomai, ANE?

Ten buvo atsakymas apie rusofiliją. Kodėl Lietuvoje vis dar pasireiškia rusofilija, tai platesnės diskusijos objektas
Apie lietuvių - lenkų santykius šiame forume yra 30 puslapių tema, neverta čia kartotis

Rašyti vietoj Balandz kaip nors Bałądz yra
1. Nesąmonė, nes iš tiesiog lietuviškos pavardės (Balandzis) be galūnes, taptų neaišku kuo, bet "originaliu".
2. Lietuvių kalboje nėra visokių ł ir lietuvis neprivalo mokėti VISŲ EUROPOS KALBŲ diakritinių ženklų tarimą.
Turi būti užrašyta lietuviškom raidėm ir gramatika ir TAŠKAS.
3. Administracinė našta, išlaidos dėl siauros grupelės onoro ir egoistinių užgaidų. Gyvenam ir be to be problemų.

Trisdešimt metų kalba eina apie X, Q ir W legalizavimą, o ne apie diakritinius ženklus.
Net ir legalizavus W, tik vienas iš 100 ar 1000 Lietuvos lenkų norės užsiimti pakeisti pavardę ir turėti sveikatos pasikeisti visus dokumentus.
Tačiau kad dabar net nėra net tokios teisės. Tokius pavardžių keitimus Lietuvoje tvirtina tik teismas - tas aktualiau už užsieniečių ištekėjusioms moterims ir jų vaikams. Apie svetimų kalbų vardų rašybą yra atskira tema.

[dangoraižistas]

Smagu girdėti, kad nuomonės sutampa.
Lietuvos istorijos laikotarpis nuo 1430 iki 1883 metų grįžtą (atsiranda) lietuvių kolektyvinėje sąmonėje. Tas paisreiškai įvaiitomis formomis - nuo Karolio Chodkevičiaus (Chodkiewicz) šlovinimo, ar Vilniaus dailės istorijos (ne tik lietuvių) iki 1907 metų viešinimo iki "Petro imperatorės"

Ir tas yra labai gerai. Mes kaip ir airiai, katalonai, bretonai, oksitaniečiai, suomiai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kiti, NEturime atsisakyti savo asmenybių tik dėl to, kad rašė, kalbėjo kita kalba ar buvo kito nei valstiečių luomo (čia manau sovietmečio komunistų įtaka). Europoje daug mažesnių tautų, kurių tautiečiai rašė, kalbėjo angliškai, bet dėl to netapo svetimi airiams, švediškai, bet netapo nesuomiais, ispaniškai, bet liko katalonais ir t.t.

Tie patys LENKAI nepaisydami nieko, pasiėmė SAU Mickevičių, Šopeną, Koperniką, kurie tokie truputį ant ribos, bet jie jų NEATSISAKĖ, o aiškina, kad jie "otdziadowpradziadow" lenkai.

Chodkevičiai greičiausiai net NE RUSĖNAI, žinoma ir ne lenkai, bes PATYS vedėsi savo genealogiją iš Bareikių, žemaičių bajorų. Kilmė iš Kijevo ar kitur yra "neaiški" ir pritempta 19 a. pab., 20 a. pr. istorikų rusų, lenkų.

Ten buvo mano sušaržavimas, panaudojant skirtingų laikų stereotipus. Dvarai tarpukario Lietuvoje irgi buvo ne itin myimi. Paimkim kaip pavyzdį kad ir Rietavo Oginskių dvaro istoriją po žemės reformos. Antra vertus Smetonos ir kitų tuometinių inteligentų žmonos dažnai buvo dvarininkaitės
Bet faktas,kad požiūris į dvarus keičiasi

Rietavas žinoma pats liūdniausias pavyzdys, bet deja konkrečiai Rietavo Oginskiai liūdnai pagarsėjo 1918-1920 metų laikotarpiu savo antilietuviškumu.

Žemės reforma gal kiek ir per daug nuskriaudė bajorus, bet tik dėl jos Lietuva reformavo žemės ūkį, priešingai nei Lenkija, kuri dėl pataikavimo bajorų žemėvaldai LABAI ATSILIKO. Yra net lietuviškos karikatūros, pašiepiančios lenkų žemės ūkio atsilikimą, kurios buvo objektyvios. Bendras turtas taip pat buvo didesnis, NE PASKUTINĖJE VIETOJE dėl klestinčio reformuoto žemės ūkio.

Taip nebuvo sakyta, priešingai - paminėjau kad spalvos sutirštintos.
Tiesiog formuojantis tautai yra etapas, kai kažkas tampa didžiausia grėsme indentitetui. Tokiais buvo lenkai, o ne rusai ar vokiečiai. Net jei ir ATR nebūtų žlugusi 1795 metais, ta priešprieša pasireikštų kai prasidėtų lietuvių emancipacija. Ar tai būtų XIX a. tautų pavasaris (čekai ir slovėnai prieš vokiečius ar kroatai prieš italus), ar vėlesni laikai (slovakai prieš čekus ar kroatai prieš serbus).

Vokiečiai BUVO, rusai nebuvo, nes buvo skurdūs. Jei Rusija būtų buvusi tiek turtinga kiek lenkai, vokiečiai, tuomet lietuviai dėtųsi rusais ir asimiliuotųsi sparčiai. Tas iki šiol matosi ne tik tarp baltarusių, seniau ir dalies ukrainiečių, bet netgi tarp tolimų nuo slavų kultūros gruzinų (kartvelų), armėnų ir kai kurių kitų tautų. Tiesiog rusai daliai šių tautų žmonių atrodo kaip turtuoliai, dėl to prie jų šliejasi.

Lietuviai šiuo metu šliejasi prie anglų, airių, norvegų, švedų, vokiečių ir kitų. Lygiai dėl to paties – lenda prie turtingo, juo dedasi, su juo tapatinasi.

Skurdūs kaimiečiai lietuviai 19 a. pab. neretai šliejosi prie lenkų šlėktų, kad jaustųsi turtingesni. Dažnai tai būdavo beraščiai žmogeliai...

Čia reikėtų išsamiau padiskutuoti, bet nebuvo taip kad viena pusė absoliučiai gera, o kita - absoliučiai bloga.

Nereikėtų. Kai aukštesnių klasių banditas trenkia mažiukui, mes "išsamiau nediskutuojame", kad mažiukas biškį irgi kaltas, nereikėjo jam "netaip žiūrėti" į dičkį, ar "nesitrinti valgykloje", "nesidemonstruoti per pertrauką".

BŪTENT LENKAI, būdami dideli ir stiprūs, darė mažiukams lietuviams SKRIAUDAS. Jų vertė dabar būtų vertinama DEŠIMTIMIS MILIJARDŲ EURŲ, tačiau kalbame apie tarptautines partnerystes ir tai nutylime dėl gerų santykių saugojimo. Vistik, tokia laikysena dažnai priveda prie gana ciniško kitos pusės elgesio, pasipūtimo ir žiūrėjimo iš aukšto.

Lietuva vadinama "na Litwie" ("lietuviška provincija" – KIENO??), šaipomąsi neva nebuvo okupacijos, patiems mums sako, kad jūs patys "Vilnių 1939 okupavote", dažnas diktatas, aiškinimai, pasipūtimas...

Jei tokio požiūrio nedemonstruotų, galima būtų sakyti, kad santykiai puikūs. Kas gal ir yra, nes dabar jau LENKAMS mūsų reikia ES, kai vis ko nors prisidirba.

Kaip kažkas pasakė, Želigovskis (Lucjan Żeligowski ) daug prisidėjo prie lietuvių tautos, kokai ji yra dabar, susiformavimo, ar bent pagreitino procesus . Panašiaianalogiją galima rasti Ukrainoje - niekas taip nesukonsolidavo per pirmuosius 25 metus nepriklausomybės ukrainiečių, kaip bendras priešas Putinas, kuris 2014 metais aneksavo Krymą.

Čia tikra tiesa, dėl lenkų sukūrėme Kauną kaip sostinę, kitais metais bus UNESCO naujas pasaulinis paveldas. Tai iš šitos pusės Vilniaus netektis išėjo į gera. Vistik, reikia teoriškai apsvarstyti ir kaip atrodytų Lietuva jei lenkai nebūtų 1921 m. pamiršę išeiti iš Vilniaus krašto.

Kai lenkai išvarė bolševikus iš Daugpilio, jie jo neaneksavo. Tą patį padarę su Vilniaus kraštu 1921, galėjome turėti PUIKIUS santykius tarpukariu, karines sąjungas, bet to DABAR nebūtų Astravo AE, nes siena galimai eitų kur nors 30 km. palei Minską.

1920 m. Lietuva amžiams neteko Gardino, Lydos, Seinų, Ašmenos, Vydžių, Pastovio, Breslaujos, Krėvos, Alšėnų, daugybės ežerų kaip Naručio, strateginės Ašmenos aukštumos ir Nemuno upės pietuose.

Ten liko senosios Lietuvos pilys, bažnyčios, archeologiniai paminklai, etnografiniai kaimai, geografiniai pavadinimai...

Šios teritorijos, miestai jau niekada nebus Lietuva, o valstybės sostinė bus jautrioje vietoje, su ATVIRU pasieniu be gamtos kliūčių. Nuo Ašmenos plynaukštės BEVEIK matosi Vilnius ir tai nėra taip jau PUIKU.

Deja, istorija neturi tariamosios nuosakos, o Dmowski nebuvo Manerheimas. Lenkų elitui pritrūko strateginio mąstymo gylio, mąstymo dešimtmečiams į ateitį, o ne isteriško mąstymo būdo paskatintos šiaminutinės taktinės pergalės. 1919-1920 tai buvo didelė atsikūrusi šalis, bet neišmintinga...

Didelę žalą lenkų mąstymui padarė pačių susikurta mąstymo teorija apie lenkų išskirtinumą, neva "Lenkai – Europos Kristus", o mums tai įvarė KOMPLEKSUS, nes buvome praradę patį švenčiausią miestą, apkramtytos išorinės sienos, atsirado nesaugumo, nepaditikėjimo, išdavystės baimė ir įtarumas... Lenkiško mesianizmo ideolgija ir buvo viena priežasčių isteriško, tarptautinių santykių geopolitikos prasme visai nepamatuoto tarpukario manevro į Vilnių. Tokia nedraugiška AVANTIŪRA mūsų visam regionui kainavo daug. Ir nereikia čia ieškoti TARIAMOS mūsų kaltės.

Trisdešimt metų kalba eina apie X, Q ir W legalizavimą, o ne apie diakritinius ženklus.
Net ir legalizavus W, tik vienas iš 100 ar 1000 Lietuvos lenkų norės užsiimti pakeisti pavardę ir turėti sveikatos pasikeisti visus dokumentus.
Tačiau kad dabar net nėra net tokios teisės. Tokius pavardžių keitimus Lietuvoje tvirtina tik teismas - tas aktualiau už užsieniečių ištekėjusioms moterims ir jų vaikams. Apie svetimų kalbų vardų rašybą yra atskira tema.

QWX nieko nesprendžia šioje "problemoje". Kabutėse, nes manau tai išpūstas burbulas, o ne problema. Lenkų pavardėse nėra nei Q, nei X. Žmogus, kurio pavardėje sz, ę, ą, ł, ż ir t.t., NIEKO negauna su ta viena W. Be to, didžiulė dalis Lietuvos lenkų pavardžių yra kokios nors Balandz, Katinel, Žvirbliukojt. Net jei jas užrašysime Bałądz, Katineł, Żwirbłiukojt, dėl to NĖ VIENAS jos savininkas netaps ereliu, liūtu, vanagu. Liks tas pats balandis, katinėlis, žvirbliukaitis, tik su didesniu ONORU, galutinai "suoriginalinta" rašyba ir išeikvotais administraciniais resursais.

Geriau jau žmonės pasidomėtų TIKRĄJA tu pavardžių reikšme, kilme, savo genealogija, gal tada ir daugelis problemų ir išgalvoto priešiškumo sumažėtų. Iš esmės, DIDELĖ dalis Lietuvos lenkų yra šimtą ar kelis šimtus metų lenkiškai kalbantys lietuviai. Kaip Adam Mickiewicz. Dėl to sutarus, problemos "STEBUKLINGAI" išsispręstų, nes tas FAKTAS visiems "STAIGA" paaiškėtų. Bet kad tokia tradicija, dėl to gal tik įdomiau. Tai kad ten užrašo Riešė – Rzesza, tebūnie.

Šiaip gi Lenkija didelė, faina, gražiai besivystanti šalis, su kuria turime KUO LABIAU draugauti. Gerai, kad tiesiame bendras autostradas, elektros linijas, dujotiekius, nutiesime geležinkelį, bendraujame, bendradarbiaujame, prekiaujame.

[Tomizmas]

Tiek baltai tiek slavai yra gana artimi, pripažįstat tai ar ne. Ir visi lingvistai tai sako, kad mokantis slavų kalbų, po to lengviau mokytis baltų kalbas.


https://lt.wikipedia.org/wiki/Balt%C...v%C5%B3_kalbos

Yra savų ypatybių, dėl kurių baltams žymiai lengviau perprasti slaviškos, nei pvz. romaniškos kalbos logiką, veikimą ir sistemą. 7 linksniai, bendraties galūnė -t(i), panaši priešdėlių ir priesagų sistema, daug jų net sutampantys (pri-, pa-, iz- ir t. t.), artikelių nebuvimas, laisva žodžių tvarka, labai daug bendros kilmės žodžių (ne skolinių) kurių kitose indoeuropiečių kalbose nėra (galva, ranka, ežeras...), ir dar daug dalykų.

Tik keista, kad Lietuvoje paminėjus kad baltų ir slavų kalbos kilo iš tos pačios centrinėje Europoje gyvenusios indoeuropiečių atšakos/tarmės (greičiausiai persiskyrė į baltus ir slavus dėl Polesės pelkių fizinio barjero), daug kam prasideda labai nervinga reakcija.

O slavai, beje, yra pati jauniausia indoeuropiečių grupė. Migruoti pradėjo tik V amžiuje ir iki šiol labai daug išlaikę panašumų kalbose (nespėjo stipriai išsidiferencijuoti). Rusų, lenkų ir serbų kalbose daugiau tarpusavio panašumų, nei vokiečių, anglų ir švedų.

[VNS]

Lietuvius gi nuleido tiesiai iš dangaus, prieš tai duodant patepimą asmeniškai. Todėl Laurinavičius toks piktas.

[dangoraižistas]

Rusų, lenkų ir serbų kalbose daugiau tarpusavio panašumų, nei vokiečių, anglų ir švedų.

Eiliniai panslavistiniai (rusofiliniai) BLĖNIAI.

Serbų kalba, net gerai MOKANT rusų, lenkų, visai sunkiai suprantama, tas pats galioja ir lenkų, čekų kalboms, joks rusas normaliai jomis nesusikalba NEBENT lenkas, čekas mokės rusiškai.


Tave paskaičius, VISAI neužmaskuotai varai kažkokią slavianofilišką pagodianą.

В самой России в конце 1830-х годов в работах Михаила Погодина были выдвинуты тезисы об утверждении особенности славянского мира и присущих славянским народам высших духовных ценностей и истинной веры — православия. В славянофильской идеологии важное место занимал тезис о главенствующей роли России среди славян, об её объединительной миссии.

Tai ta pati rusiško mesianizmo ekspansionistinė doktrina, kad galima būtų prisiknisti prie daugelio tautų. Panašiu pagrindu po 110 m. sukūrė Varšuvos satelitų bloką.

Keista, kad yra Švenčionėliuose jos pasekėjų.

[Tomizmas]

Prie ko čia rusofilija? Tu be rusų kitų slavų nežinai? Šitas tavo postas puikiausias pavyzdys, kad pats labiausiai ir taikai savo šitas šiaudines baidykles. Pasivaideno, sukarikatūrinau, išjuokiau, "nugalėjau". Skaityk kas parašyta, o ne kas tau ten atrodo.

[mantasm]

Prie ko čia rusofilija? Tu be rusų kitų slavų nežinai? Šitas tavo postas puikiausias pavyzdys, kad pats labiausiai ir taikai savo šitas šiaudines baidykles. Pasivaideno, sukarikatūrinau, išjuokiau, "nugalėjau". Skaityk kas parašyta, o ne kas tau ten atrodo.

Prie to, kad kiti slavai nelabai pasirašo panslavizmams. Ypač kai tas panslavizmas vedamas Maskovijos.

[Tomizmas]

Prie to, kad kiti slavai nelabai pasirašo panslavizmams. Ypač kai tas panslavizmas vedamas Maskovijos.

Tai kurioje čia vietoje panslavizmas? Kad slavai vėliausiai išplito iš visų indoeuropiečių ir todėl yra mažiausiai diferencijuoti, tai jie dėl to jau turi jungtis? Kas taip sakė?

Iš kur tas pomėgis knaisiotis tarp eilučių ir ieškoti to, ko nėra?

[mantasm]

Tai kurioje čia vietoje panslavizmas? Kad slavai vėliausiai išplito iš visų indoeuropiečių ir todėl yra mažiausiai diferencijuoti, tai jie dėl to jau turi jungtis? Kas taip sakė?

Iš kur tas pomėgis knaisiotis tarp eilučių ir ieškoti to, ko nėra?

Panslavizmas aiškinti, kad visos slavų kalbos panašios. Kaip rusų propagandonai, kurie dar prideda, kad reiškia visa tai viena pasiklydusių avelių tauta. Kurią reikia parvest namo pas tatą.

[Tomizmas]

Panslavizmas aiškinti, kad visos slavų kalbos panašios. Kaip rusų propagandonai, kurie dar prideda, kad reiškia visa tai viena pasiklydusių avelių tauta. Kurią reikia parvest namo pas tatą.

Panslavizmas, pangermanizmas, pantiurkizmas yra ideologijos, pagal kurias tos tautos "turi vienytis", nors gal to nė kiek nenori.

Tuo tarpu sakyti kad slavų, germanų, tiurkų kalbos turi tarpusavyje nemažai panašumų, yra ne ideologija, o mokslas ir faktai.

Gal nereikia painioti šitų dalykų.

Tai čia dėl šitos priežasties, jeigu jau sugrįžti prie temos, Lietuvoje daug kas kaip velnias kryžiaus bijo net užuominos apie baltų ir slavų išsivystymą iš tos pačios indoeuropiečių atšakos?

[mantasm]

Panslavizmas, pangermanizmas, pantiurkizmas yra ideologijos, pagal kurias tos tautos "turi vienytis", nors gal to nė kiek nenori.

Tuo tarpu sakyti kad slavų, germanų, tiurkų kalbos turi tarpusavyje nemažai panašumų, yra ne ideologija, o mokslas ir faktai.

Gal nereikia painioti šitų dalykų.

Kiek pamenu tamsta aiškino ne apie panašumus, o susikalbamumą.

[Tomizmas]

Kiek pamenu tamsta aiškino ne apie panašumus, o susikalbamumą.

Vėl eilinį kartą - skaityti reikia, kas parašyta, o ne kas pasirodė.

O slavai, beje, yra pati jauniausia indoeuropiečių grupė. Migruoti pradėjo tik V amžiuje ir iki šiol labai daug išlaikę panašumų kalbose (nespėjo stipriai išsidiferencijuoti). Rusų, lenkų ir serbų kalbose daugiau tarpusavio panašumų, nei vokiečių, anglų ir švedų.

Kur paminėtas susikalbamumas? Kad slavai vėliausiai migravo ir mažiausiai išsidiferencijavo, tai nereiškia, kad jie susikalba.

Analogija: indoeuropiečių kalbų šeima yra žymiai mažiau diferencijuota nei afrazinė (seniau vadinta semitų - hamitų), nes yra gerokai jaunesnė ir vėliau migravusi, vėliau suskilusi į atskiras kalbas. Bet tai NEREIŠKIA, kad indoeuropiečiai tarpusavyje susikalba.

Dabar aiškiau? Ar vėl pasivaidens koks tekste nebuvęs žodis, ir reiks paaiškinti?

[manometras]

Na, Šiaurės germanai skandinavai irgi gerai susikalba.
O rusai su serbais – ne, rusai su lenkais – ne, serbai su bulgarais ir makedoniečiais – ne, serbai su slovėnais – irgi ne.

[manometras]

Panslavizmas, pangermanizmas, pantiurkizmas yra ideologijos, pagal kurias tos tautos "turi vienytis", nors gal to nė kiek nenori.

Tuo tarpu sakyti kad slavų, germanų, tiurkų kalbos turi tarpusavyje nemažai panašumų, yra ne ideologija, o mokslas ir faktai.

Gal nereikia painioti šitų dalykų.

Tai čia dėl šitos priežasties, jeigu jau sugrįžti prie temos, Lietuvoje daug kas kaip velnias kryžiaus bijo net užuominos apie baltų ir slavų išsivystymą iš tos pačios indoeuropiečių atšakos?

Taip, dėl šitos priežasties. Bijoma, kad rytų slavai, ypač, aišku, visokių cariukų valdomi imperijos gerbėjai rusai, puls “broliautis” ir pretenduoti į mūsų žemes, o Vakarų pasaulis amžinai tikės, kad mūsų tokia pat vatinė morozinė “kultūra”, mums patinka, kai su mumis kalbama rusiškai ir pan.

[manometras]

Romai, nenorėjimas įvesti Lietuvos piliečių pasuose Q, X, W raidžių, kad kai kurie lenkai, vokiečiai ar anglai piliečiai galėtų demonstratyviai pasidžiaugti akivaizdžiu savo pavardžių nelietuviškumu, nėra jokia rusofilija. Rusofilija būtų, jeigu rusų pavardes būtų leista rašyti kirilica.
Aš asmeniškai norėčiau ne tik Q, X ir ypač W, nes W svarbi tuteišiams, o visų Europos ir pasaulio lotyniško raidyno diakritikų įteisinimo, nes tai nebūtų pusinė priemonė, kai kurių visiškam, o kai kurių daliniam pasitenkinimui. Tai jau būtų maksimumas to, ką galime, vartodami lotynišką raidyną ir kompiuterius. Tai patiktų visiems tuteišiams, lenkams, vengrams, čekams, vokiečiams, skandinavams. latviams, estams, vietnamiečiams, serbams ir kt.

[manometras]

Tarpukariu Lietuva labiau pasitikėjo sssru (“rusais”) negu Lenkija (ar Vokietija), nes sssras pripažino Vilnių ir daug gretimų Lenkijos okupuotų buvusios LDK (baltarusių ir lietuvių gyvenamų) žemių Lietuvai. O Lenkija niekino Lietuvą kaip silpną valstiečių, buvusių baudžiauninkų, kultūros pagrindu kuriamą šalį. Na, nusvilo nuo to pasitikėjimo sssru. Rusofilijos buvo ir dėl to, kad daug inteligentų mokėjo ir vartojo rusų kalbą iš imperijos laikų, buvo mokęsi Rusijos 8mperijos universitetuose.
Sssre Lietuvoj tikros rusofilijos beveik nebuvo, išskyrus Vilnių ir Vilniją, buvo tik pačių rusų sssrcų primesto rusų kultūros ir kalbos tradicijų sekimo, prievartinio gilinimosi į rusų kultūrą ir negalėjimo gilintis į Vakarų kalbas ir kultūras.
Dabar irgi yra nuo Brazausko laikų palaikomo rusų kalbos ir rusakalbių 8nformacijos šaltinių vartojimo, bet jų dominavimas šalia lietuviškų pamažu natūraliai nyksta, nes jaunoji karta mokosi nebe rusų, o kitas kalbas, ypač anglų, kurios jūs pats, Romai, tikriausiai nelabai mokat ir mėgstat.

[PoDV]

Dabar irgi yra nuo Brazausko laikų palaikomo rusų kalbos ir rusakalbių 8nformacijos šaltinių vartojimo, bet jų dominavimas šalia lietuviškų pamažu natūraliai nyksta, nes jaunoji karta mokosi nebe rusų, o kitas kalbas, ypač anglų, kurios jūs pats, Romai, tikriausiai nelabai mokat ir mėgstat.

Rusakalbių pas mus labai nedidelis procentas, bet vis tiek didelė dalis vyresniosios kartos įnikusi į rusišką media. Kažkiek tai yra suprantama, rusų kalba vyresniojoje kartoje yra gryna lingua franca. Niekur ES tokio lygio situacijos nėra. Latvijoje ir Estijoje įdomu kiek etniniai latviai ir estai įnykę į rus. media. Spėju latviai kažkur arčiau mūsų, estai gal net mažiau už mus visus, spėju.

Man asmeniškai nelabai patinka, kad esame vis tiek per daug posovietiniai. Todėl ir burbu karts nuo karto, ignorindamas pasiekimus, kurie yra ok, nes lengviau atkreipti dėmesį į problemą, negu jau išspręstą klausimą Kažkaip galvoju, kad rusiška posovietinė kultūra labiau net loss, nei net win Lietuvai. Rusija mano atvirkščiai, kad kaip fainai ir jų įtaka išlieka, bėda, kad jie net patys žino, kad jų politinė-ekonominė santvarka šiuo metu gana nekonkurencinga globaliu mastu, labai daug prievartos elementų ir pan. Tai irgi paskata galvoti, kad buvimas posovietine šalimi yra elementarus no go.
Aišku, kartų kaita situacija iš lėto keis, bet tai labai lėtas procesas, ir greičiausiai apims ne vieną kartą, tad ir ilgai šnekėsim: davai bachūrai pjankę... stiliumi

Jei smetoninių laikų žmonės (miestiečiai, politikai, intelektualai) atsidurtų šiandienos LT realijose, tai jokio intelektualaus rusofiliškumo nebūtų. Vilnius būtų mūsų, kad ir be Gardino. Gal kaip tik labiau demokratiniams Griniui, Stulginskiui būtų daugiau prielankumo, nei autoritariniam labiau tų laikų aktualijoms tinkančiam Smetonai. Galimas dalykas, kad populiarėtų Baltoskandijos idėjos ir pan.