Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas

[Tomizmas]

Po 2000 metų dar pamenu, kad būdavo fotografuojamasi prie mirusiųjų, o dabar nebe. Šitą tradicija tokia pobaisė. Namie yra atskiri albumai su giminės laidotuvių nuotraukomis, kurių atsiversti nė kiek nesinori (nors a. a. bobutė juos pavartydavo). Žmones reikia prisiminti gyvus, kai su jais buvo smagu.

[gerietis]

Pas mus albumuose yra 198x laidotuvių nuotraukų, vėliau nebuvo progų. Dar 2010 vienas bandė fotkinti stovinčius prie karsto, bet buvo nuvytas piktais žvilgsniais.

[PoDV]

Pagalvojus jei gražiai aprengtas mirusysis, neišdarkytas kūnas, tai nebūtų problemos jį nufotografuoti, nes mirusiajam nei šilta nei šalta turėtų būti, o artimieji galbūt jei nori prisiminti, tegul turi nuotraukas. Čia jau susiję su tradicija ir kultūra. Kita kalba tai visokie nepatogūs ir galimai kenksmingi ritualai, kai mirusiojo bučiavimas, ilgas mirusiojo laikymas ankštame bute, makabriškos situacijos bandant laiptais išnešti mirusįjį su karstu ir taip toliau.