Eutanazija

[DSaulius]

Mielieji, aš tik įsipasakojau, ką buvau patyręs per savo sujauktą gyvenimą, neagituodamas nei už eutanaziją, nei prieš, o jūs mane iškart kalat prie kryžiaus – atseit esu religinis fanatikas, davatka su savo durnystėmis. Maža to, pasityčiojot iš paties Kūrėjo.
O tyčiotis nederėtų, nes norim to ar nenorim, toliau gyventi teks, būsim priversti, pagal Kūrėjo Valią ir niekaip kitaip. O mes taip negyvenam. Pasijutę tikrais ereliais, spjovėm į Dievą ir turim ką turim – planeta galutinai nuniokota ir ji keršija mums milžiniškais potvyniais, siaubingais uraganais, tornadais, vis kylančia kaitra, žemės drebėjimais ir nesustabdomais gaisrais su visomis pasekmėmis – milijonais pabėgėlių, kariniais konfliktais ir neišvengiama finansine griūtimi. Ir šiems apokaliptiniams sukrėtimams, be Dievo pagalbos, mes pasipriešinti nepajėgūs. Per skystos mūsų blauzdos.
Ir vėl visi kaltins Dievą, kodėl jis mus taip žiauriai baudžia, nors Kūrėjas čia nei prie ko. Jis savo vaikų niekada nebaudžia. Tiesiog egzistuoja visuotinis pasekmės dėsnis – ką pasėsi tą ir pjausi. Pasėjom, t. y. prisišikom (atsiprašau už šį žodį) iki ausų ir dabar teks viską išsrėbti. Ir iki dugno. Ir srėbsim kraujais čiaudėdami. Ir netrukus.
Amen ir aleliuja tokiai šlovingai žmonijai.

Apsispręskit, čia tas "kūrėjas" ar "planeta" daugiau galių turi

[Norbeko]

Apsispręskit, čia tas "kūrėjas" ar "planeta" daugiau galių turi

Mielas drauge, tamstos pasiūlymas man apsispręsti „...„kūrėjas“ ar „planeta“ daugiau galių turi“ tapo sunkiai išsprendžiamas, pareikalavęs iš manęs daug pastangų. Todėl nedelsdamas imu į rankas Senąjį Testamentą ir ieškau informacijos apie Kūrėją ir Jo galias. Skaitau: „...tuomet Viešpats Dievas Adomui užmigus išėmė vieną jo šonkaulį ir jo vietą užpildė mėsa. Po to Viešpats Dievas iš Adomo šonkaulio padarė moteriškę ir ją atvedė pas Adomą. Už pražangą Viešpats Dievas išmetė juos iš linksmybių Rojaus.
„Pradžios Knyga“, 3 psl.
Ir taip vieną nežinomąjį išsprendžiau. Liko išsiaiškinti, kas per tokia „planetos galia“. Ir čia man atsakymą davė netikėtai užklupusi galinga audra. Nulindęs į rūsio gilumą ir pritūpdamas nuo kiekvieno griaustinio trenksmo apturėjau momentinį proto nušvitimą – tai štai kokia gamtos galia, va čia tai jėga. Tai nepalyginamai galingiau už kažkokį Viešpatį, lupinėjantį kankinio šonkaulius ir gainiojantį nuklydusiuosius iš linksmybių Rojaus. Mielas drauge, štai čia rūsyje ir įvyko mano dvasinės brandos proveržis – tvirtas ir galutinis apsisprendimas planetos naudai.

P. S. Bet. Įvyko ir tai, kas lyg ir neturėjo įvykti. Didžiuodamasis savo apsisprendimu apie planetos didybę ir jos galią kažkuriuo momentu supanikavau ir išskydau (pasirodo ne toks jau kietas esu) – kažkur arti trenkus perkūnui, puoliau ant kelių melsti tą patį Viešpatį Dievą, maldauti Jį, kad Jis mane apsaugotų...

[Ignalina]