CN. HK. Neramumai Kinijoje

[John]

Na pvz man, priešingai nei senamnamui, ryšiai su CŽV nėra kažkas blogo.

Žiūrint kam. JAV tikrai ne. Pačiam Dalai tikriausiai irgi ne. Kinijai tai, aišku, nepatinka, nes tai nukreipta prieš jų interesus.

[senasnamas]

Priimta manyti, kad JAV tai interesų neturi - jai rūpi tik Tibeto laisvė

[John]

Kinijoje toliau brutaliai ribojama saviraiškos laisvė

Konfiskuotas tuoletinis popierius su Honkongo vadovo atvaizdais.

China seizes toilet rolls depicting HK leader CY Leung

China's authorities have seized 7,600 toilet rolls and 20,000 packets of tissue printed with the image of Hong Kong chief executive CY Leung.

[John]

Represuojama, engiama ir laisvės bei demokratijos siekianti uigūrų mažuma siekia savo tikslų, prisijungdami prie Daesh/IS teroristų

[neamos]

Labai daug pradėjau girdėti apie augantį burbulą Kinijos rinkose, kas tikrai neramina. Nesinori dar vienos Azijos krizės.

http://www.ft.com/cms/s/0/f867f37e-0...44feabdc0.html

China’s technology stock mania scaled new heights on Monday when shares in a Shanghai-listed real estate company rose by the maximum 10 per cent daily limit after it changed its name to P2P Financial Information Service Co.

The company, formerly known as Shanghai Duolun Industry, acknowledged in filings that it had not started developing a peer-to-peer lending business.

But the company estimated that an Internet domain it recently registered, http://www.p2p.com was worth $100m.

The website currently features a few photos and a Chinese caption stating “This domain is worth $100m.”

[John]

Apie "burbulą Kinijoje" girdime jau nuo maždaug 1979. Kasdien. Nieko naujo.

[Lettered]

Apie "burbulą Kinijoje" girdime jau nuo maždaug 1979. Kasdien. Nieko naujo.

Ne visi burbulai sprogsta, t.y. ne viskas, kas sparčiai auga būtinai staigiai nukrenta, tad galima tuos "burbulus" įvairiai interpretuoti, kaip kam patinka.

[John]

Ne visi burbulai sprogsta, t.y. ne viskas, kas sparčiai auga būtinai staigiai nukrenta, tad galima tuos "burbulus" įvairiai interpretuoti, kaip kam patinka.

Taip. Tačiau dauguma burbulų "ekspertų" viską interpretuoja lygiai taip, kaip tai būtų Wall Street'e. Kinija yra kita planeta, lyginant su Amerikos ar net Europos rinkomis. Vien capital controls'ai visiškai keičia žaidimo taisykles. Valdžios vaidmuo, valiutos ribojimai ir t.t. Yra tiek daug faktorių, dėl kurių šnekos apie"burbulus" Kinijoje yra tiesiog beprasmiškos.

Šiaip vietoj paistymų apie "burbulus" ir jų įtaką Kinijos augimui, šiuo metu kur kas labiau vertėtų sekti naujai įseigtų Kinijos FTZ vystymąsi (Shanghai FTZ, Shenzhen Qianhai FTZ, Tianjin FTZ, Fujian FTZ), kur atpalaiduoti capital controls'ai, leidžiama laisvesnė valiutos prekyba, įstatymai ir t.t. t.y. de facto bandoma kita ekonominė platforma, kuri, sėkmės atveju, bus paleista veikti nation-wide, kaip kažkada nutiko su Shenzheno FEZ, kai iki tol nebuvo leidžiamos užsienio investicijos. Būtent nuo šitų (ar kelių, o gal tik vienos iš jų) zonų sėkmės/nesėkmės priklausys, kaip toliau vystysis Kinijos ekonomika. Bet, aišku, nemėgstantiems long-term planavimo ir visą savo pasaulį suvedantiems tik į "artimiausio ketvirčio rezultatus" tai yra tas pats, kas kvadratinės šaknies traukimas iš neigiamo skaičiaus. Jų smegenys tiesiog užsikerta ir pareina blue screen'as.

[neamos]

Nesuprantu tokio pasitikėjimo Kinijos valdžia ir monetarine politika.

https://twitter.com/S_Rabinovitch/st...73216849854465 - rašo, kad duomenys iš Kinijos statistikos departamento. Jeigu tiesa, tai išeina kad Kinija auga iš skolinimosi.

[John]

Nesuprantu tokio pasitikėjimo Kinijos valdžia ir monetarine politika.

https://twitter.com/S_Rabinovitch/st...73216849854465 - rašo, kad duomenys iš Kinijos statistikos departamento. Jeigu tiesa, tai išeina kad Kinija auga iš skolinimosi.

Tiksliau, reiktų sakyti Kinija auga nebe tik iš eksporto, bet ir iš vidaus vartojimo, kurio trūkumas buvo ir iki šiol tebėra major concern.

Kažkada, berods, toks visų ekonomikos galų ekspertas ir pranašas Jim Chanos pranašavo Kinijos doomsday scenarijų, kur kaip vieną pagrindinių argumentų minėjo "mažą" net exports. Čia Daily Mail stiliaus "sensacijos".

O iš ko auga šalys, kurios turi nulinį einamosios sąskaitos balansą? O Lietuva iš ko auga, kuri teigiamo balanso, galima sakyti, niekada ir neturėjo? Grafikas, beje, neblogai parodo 2008 stimulo programą.

[Lettered]

Nesuprantu tokio pasitikėjimo Kinijos valdžia ir monetarine politika.

https://twitter.com/S_Rabinovitch/st...73216849854465 - rašo, kad duomenys iš Kinijos statistikos departamento. Jeigu tiesa, tai išeina kad Kinija auga iš skolinimosi.

Įdomu būtų palyginti, kaip atrodo atitinkamos diagramos JAV, JK? Didelėms šalims kaip JAV bendrai nebūtinas didelis eksportas, šiuo metu siekia tik 15% BVP, kai Kinijos 38%. Žodžiu 4 kartus pagal gyventojų skaičių didesnei Kinijai tik augti ir augti, kad pasiekti tokius vidaus vartojimo (t.y. nepriklausomybės nuo eksporto) rodiklius.

[neamos]

Kinijos ekonomikos augimas neatspindi vidaus vartojimo augimo. Vidaus vartojimui augti reikia welfare'o, kad žmonės nebijotų atsidurti gatvėje, jei suvartos, o ne investuos savo santaupas.
Kaip suprantu dabartinis Kinijos augimas yra dėl visuotinio skolinimo, kadangi visi įsitikinę, kad skolas jei ką padengs Pekinas (+'šį kartą burbulas negali sprogti'), ir visokių super infrastruktūros projektų, miestų-vaiduoklių, ilgiausių tiltų, aukščiausių kelių ir pan. Man tokie dalykai patinka, bet aišku, kad tai nėra sustainable.

[John]

Kinijos ekonomikos augimas neatspindi vidaus vartojimo augimo. Vidaus vartojimui augti reikia welfare'o, kad žmonės nebijotų atsidurti gatvėje, jei suvartos, o ne investuos savo santaupas.
Kaip suprantu dabartinis Kinijos augimas yra dėl visuotinio skolinimo, kadangi visi įsitikinę, kad skolas jei ką padengs Pekinas (+'šį kartą burbulas negali sprogti'), ir visokių super infrastruktūros projektų, miestų-vaiduoklių, ilgiausių tiltų, aukščiausių kelių ir pan. Man tokie dalykai patinka, bet aišku, kad tai nėra sustainable.

Tiltai ir miestai matosi, todėl jie pastebimi. Kitos reformos nesimato, nes jos neturi fizinio pavidalo: socialinio tinklo sistema, sveikatos apsauga, švietimas. Sritys, kurios yra prioritetinės ir kurių reformavimas (kuris vyksta dabar ir vyko jau kuris laikas) yra raktas į postindustrinės visuomenės kūrimą. Visa tai vyksta jau ne pirmi metai ir dėl to nereiktų nerimauti. Kalusimas tik kiek ilgai tai užtruks?

Problema čia nebent ta, kad tie, kurie mato tik artimiausią ketvirtį, "miestus vaiduoklius" (t.y. tiesiog dideles statybų aikšteles, kokių nebuvo matę ir dėl ko galvoja, kad tai miestai-vaiduokliai) nelabai suvokia, kad Kinija tokias strategijas piešia keliems dešimtmečiams į priekį ir po to pamažu jas stumia, o ne vien vaikosi artimiausio ketvirčio rezultatų.

Geriausias viso to indikatorius yra urban middle class augimas. Galėtų visa tai vykti dar greičiau, bet yra tam tikri dirbtiniai apribojimai: visų pirma hukou sistema, kuri gana griežtai skirsto gyventojus į urban ir rural bei formaliai "pririša" prie gyvenamosios vietos. Ne priverstinai, bet atitinkamai teikiant/neteikiant subsidijuojamą būstą, healthcare, socialinę apsaugą ir t.t. Dėl to tikros urban middle class (t.y. tokios, kuri registruota ten pat, kur gyvena su visomis socialinėmis garantijomis ir gali naudotis viso to privalumais) augimas Kinijoje yra dirbtinai sulėtintas, norint "dėl viso pikto" apsidrausti nuo tokių dalykų, kaip lūšnynų kūrimasis ar socialinės sistemos perkrovimas ir iš to išplaukiantis nepasitenkinimas valdžia ir šiaip chaosas. Tokio dydžio šalyje turbūt kitaip nelabai ir įmanoma.

Negatyvus poveikis tas, kad Kinija gana lėtai (kai kurių manymu per lėtai) transformuojasi iš eksporto į importo ir vartojimo ekonomiką, kas dabar pradeda kelti daugiau problemų, negu bumo pradžioje.

Pozityvas tas, kad sistemos įgyvendinimas, nors ir iš lėto, veikia pagal planą ir Kinijos miestuose nėra tokio labai nemalonaus ir šlykštaus fenomeno, būdingo visokioms Indijoms, Brazilijoms ir Filipinams: didelių urban lūšnynų, kurie yra tarsi už įstatymų ir valdžios jurisdikcijos ribų. Čia bene esminis Kinijos skirtumas nuo beveik visų kitų tą vystymosi etapą praėjusių developing šalių. Tokio dydžio šalyje tokioje transformavimosi būsenoje tai yra beprecedentiškas pasiekimas.

Čia neblogas paveiksliukas, rodantis situaciją:



2010 buvo apie 670 milijonų (t.y. 50% visų gyventojų), gyvenančių miestuose. Bet tik 384 milijonai su urban hukou. Kitaip tariant, apie 300 milijonų žmonių miestuose yra stuck inbetween. Kinijos valdžios tikslas juos visus (ir kitus, kurie dar atvyks į miestus t.y. long-terme, ko gero, apie kokius 300 milijonų) "pajungti" prie urban socialinės sistemos. Pagal dabartinę tvarką jie turėtų gauti savo naujos gyvenamosios vietos hukou, bet tai padaryti yra labai sunku ir reikia nueiti kryžiaus kelius, kad tai pasiektum. Hukou reforma (kuri šiuo metu vykdoma) turėtų procesą supaprastinti ir paspartinti. Tai reiškia daugiau pilnateisių miesto gyventojų greičiau. Daugiau middle class. Daugiau consumerių.

Šiuo metu visi tie miestuose floatinantys 300 limonų rural hukou holderių neturi urban hukou holerių teisių: negali nemokamai siųsti vaikų į mokyklą, naudotis sibsidijuojama medicina, pirkti subsidijuojamą būstą ir t.t. BET savo kaimuose turi kažkiek žemės ir kažkokias žemesnio lygio (lyginant su miestais) rural hukou suteikiamas socialines garantijas, kas reiškia, kad jie niekada nebadaus ir, blogiausiu atveju (tarkim, ištikus didelei krizei), galės grįžti iš miesto ir gyventi savo kaime bei patys prasimaitinti).

Tai va tie 300 (+300 long term) milijonų miestuose floatinančių kaimiečių yra ta problema, kurią šiuo metu sprendžia Kinija: jie dirba ir dažniausiai visai padoriai uždirba, kad galėtų sau leisti padoriai gyventi. Bet dėl socialinės sistemos nebuvimo yra priversti labai didelę dalį savo uždarbio elementariai taupyti medicinai, senatvei ir vaikų mokslui. Kitaip tariant, jie nėra normalūs consumeriai. Vėlgi, nepamirškim, kad kalba eina ne šiaip apie milijoną kitą, bet apie 300 milijonų žmonių. Esminis klausimas, kaip juos iš dabartinės būklės transformuoti į pilnavertę urban middle class? Kiek tam prireiks laiko? Manyčiau apie 15 metų.

[l2ez4m]

Na tarkim, kad ilguoju periodu viskas yra suplanuota pagal sterilius konfucianizmo principus, tačiau tavo nuomone kokios bus trumpalaikės pasekmės bei ant kieno pečių guls tas titaniškas vietinės valdžios sukauptas įsiskolinimas ~$4 trillions, jei esminis ekonomikos pažangos variklis - middle class'e dirbtinai yra ''iškastruota''?

[John]

Na tarkim, kad ilguoju periodu viskas yra suplanuota pagal sterilius konfucianizmo principus, tačiau tavo nuomone kokios bus trumpalaikės pasekmės bei ant kieno pečių guls tas titaniškas vietinės valdžios sukauptas įsiskolinimas ~$4 trillions, jei esminis ekonomikos pažangos variklis - middle class'e dirbtinai yra ''iškastruota''?

Middle class nėra "iškastruoti". Jų yra apie 400 milijonų ir getting stronger. Ir tai yra įspūdingas skaičius. Klausimas tik, kada bus milijardas. Po 10 metų? 15? O gal ir 20.

O "skolos" Kinijos viduje yra pavojingos tik tiek, kiek valdžia nesugebės atitinkamai žongliruoti politika. Turint omeny, kad aukštuose sluoksniuose ten sėdi ypač kieta chebra, nereiktų dėl to per daug nerimauti. Na ir kas, kad kokia x provincija "skolinga" kokiam nors valstybiniam bankui kažinkien ¥ už naują kelių šimtų km ilgio HSR geležinkelio atkarpą? Big deal. At the end of the day tai viena maža grand vision dalis, kuri patogumo sumetimais buvo apiforminta kaip "skola" toje provincijoje. Galėjo apiforminti ir kitaip. Tikriausiai nusprendė, kad taip dėl kažkokių priežasčių patogiau ir tiek.

Kažką tokio jau ir matome: http://www.wsj.com/articles/china-ap...wap-1433939288

Taip pat nepamirškim, kad didelė dalis "skolų" yra skirtos infrastruktūros projektams (geležinkeliams+autostradoms). Čia ne šiaip keliai į niekur, o žūtbūtinės investicijos, kurios turės long-term efektą ekonomikai ir kurios skiria Kiniją nuo Indijos ir visokių panašių šiknų. Kai važiuoji 310km/h traukiniu ir naudojiesi uninterrupted 3G internetu kažkokiam tunely kažkokio kalno vidury ir gurkšnoji alutį, tai galvoji, kad va čia tai provincijų skolos well spent. Ir taip iš tikrųjų yra, nepriklausomai nuo to, ką sako visokie Roubiniai ir Chanos'ai.

[andyour]

Kiek teko girdėti, užsienio investuotojai investuodami Kinijoje, privalo pusę akcijų suteikti valstybei. Įdomu, kokie mastai viso to, nes tai turėtų valstybei generuoti nemažus pinigus, tarsi pelno mokestis būtų 50%.

[andyour]

Kai važiuoji 310km/h traukiniu ir naudojiesi uninterrupted 3G internetu kažkokiam tunely kažkokio kalno vidury ir gurkšnoji alutį, tai galvoji, kad va čia tai provincijų skolos well spent. Ir taip iš tikrųjų yra, nepriklausomai nuo to, ką sako visokie Roubiniai ir Chanos'ai.

Manau, kad kitaip ir negalėtų būti, nes montuoji naujausią įrangą. Gal rusai ir parduotų tarybinių laikų technologiją, nes dar tebegamina pagal jas.

[John]

Kiek teko girdėti, užsienio investuotojai investuodami Kinijoje, privalo pusę akcijų suteikti valstybei. Įdomu, kokie mastai viso to, nes tai turėtų valstybei generuoti nemažus pinigus, tarsi pelno mokestis būtų 50%.

Gal ne valstybei, o tiesiog vietiniam (kad ir kokiai privačiai kompanijai) partneriui?

[andyour]

Taip, pasitaisau, prisiminiau, kad kompanija turi būti atidaroma kartu su vietiniu partneriu Tikriausiai tam, kad kiek įmanoma technologijų perimtų kinai bei didėtų kiniškos kilmės kapitalo.

[John]

Būtent todėl. O kam daryti kitaip, jeigu ir tokiomis sąlygomis investicijos plaukte plaukia? Plius iki šiol veikia gana drakoniški capital controls'ai. Taip kad Kinija turi dar labai daug erdvės naudoti visą eilę instrumentų ekonomikos vystymui kontroliuoti/manipuliuoti.