CN. HK. Neramumai Kinijoje

[John]

/\ Bet kol kas tėra tik viena progresyvi valdymo forma - demokratija. Žinoma, Kinijoje iš dalies ir yra demokratija, bet mažo intensyvumo. Kurio pakanka kai aplinkinės šalis suteikia konkurenciją. Jeigu demokratija vakaruose bus amžinai, tai panašu, kad dabartinė Kinijos valdymo forma galėtų ir toliau progresuoti.

Tai čia jau pradedame aiškintis, kas apskritai yra demokratija. Plačiąja prasme, tai praktiškai bet kur yra demokratija, nes, galų gale, jeigu valdžia neturės kritinės visuomenės masės palaikymo, tai ta valdžia neišliks (velnias žino dėl kokios Š.Korėjos ar kai kurių Afrikos valstybių). Kinijai tai galioja lygiai taip pat, kaip ir bet kuriai Vakarų demokratijai. Kinijos "dangaus mandato" sąvoka atsirado gerokai seniau, nei demokratija Vakaruose. Ne šiaip sau Pekino valdžia stangiasi įtikti žmonėms ir ne šiaip sau net aukščiausi šalies vadovai leidžiasi į anksčiau nematytus PR stunt'us. Tikrai ne dėl to, kad jiems patiems taip linksmiau gyventi.

Tokios demokratijos plitimui Kinijoje paskutiniu laiku labiausiai padėjo socialiniai tinklai, kurie dabar yra komunikacijos tarp visuomenės narių backbone'as ir netgi tų pačių politikų PR įrankis.

Bet čia mes labiau kalbame apie demokratiją siaurąja prasme t.y. labiau apie tam tikrus procesinius niuansus. Tiksliau, visuotinius rinkimus. Nes Vakaruose daugelis demorkatiją suvokia būtent taip t.y. laisvi visuotiniai rinkimai. O bet kas kitas yra ne demokratija, nes yra "kitaip negu mano kieme". O tai yra blogai. Maždaug toks bukas požiūris yra dominuojantis Vakaruose. Dėl ko dabar kenčia visokie Irakai, Libijos, Afganistanai ir panašios vietos.

Labiausiai amazing yra tai, kad visi tie užkietėję demorkatijos dundukai to nemato arba ignoruoja bei siūlo toliau įgyvendinti tokią savo "demokratijos" viziją globaliu mastu, neaplenkiant ir Kinijos. Galima daugmaž įsivaizduoti, kas būtų, jeigu dabar Kinijoje būtų įvesti visuotiniai laisvi rinkimai.

[J.U.]

Na, vakarai daug kur bando įvesti demokratiją nedemokratiniu būdu. Savotiškas paradoksas. Bando įvesti net tada, kai vietiniai visiškai nenori tos demokratijos. Turiu omenyje ne vietinę valdžią, bet visuomenę apskritai.

[J.U.]

/\ gana abstraktus paaiškinimas

Jei ne taip abstrakčiai, galiu rekomenduoti štai tokį veikalą, rusų kalba:
Рейн Крюгер. Полная история поднебесной.

[senasnamas]

Vakarams demokratija yra pretekstas prisikabinti prie neparankių šalių ir tiek. Kaip ir niekas nesiginčija, kad demokratija yra gerai, todėl pasakius, kad kurioje nors šalyje trūksta demokratijos, ta šalis daugumos akyse automatiškai tampa bloga. O realiai tai po demokratijos priedanga norima prastumti savas žaidimo taisykles ir priversti kitą šalį paklusti.
Va, tyrimas, kad JAV trūksta demokratijos. Bet tai niekam neįdomu, nes kas stipresnis, to ir tiesa. Net kai kurie buvę JAV prezidentai teigia, kad JAV demokratija išsigimsta. Rinkėjai gali balsuoti kaip nori - Volstryto šešėlis valdžioje vis tiek bus.

America is an oligarchy, not a democracy or republic, university study finds
http://www.washingtontimes.com/news/...epublic-unive/

Researchers then concluded that U.S. policies are formed more by special interest groups than by politicians properly representing the will of the general people, including the lower-income class.
“The central point that emerges from our research is that economic elites and organized groups representing business interests have substantial independent impacts on U.S. government policy, while mass-based interest groups and average citizens have little or no independent influence,” the study found.

Todėl reikėtų žiūrėti ne į formalius kriterijus (rinkimų teisė, žodžio laisvė ir pan.), o į esmę - kaip esama valdžia sugeba tvarkytis, kiek piliečiai yra patenkinti, kiek šalis auga ir vystosi ir pan. dalykus. Honkonge visas dėmesys sutelkiamas į laisvus rinkimus. Kažin ar bent diskutuojama, kas ir kaip po tokių rinkimų pasikeistų ar Honkongas pradėtų gyventi dar geriau nei gyvena. Pvz., Š. Korėjai demokratija tikriausiai praverstų, o Honkongui tai kažin. Nėra reikalo pradėti rekonstruoti mašiną, kuri ir taip gerai rieda. Atrodo, tarp demokratiškiausių Azijos šalių patenka tokios šalys kaip Mongolija ir Bangladešas. Kažin ar honkongiečiai labai norėtų jose gyventi? Demokratija turi būti suvokiama kaip priemonė, o ne savaiminis tikslas. Kai kurioms šalims ta priemonė tinkama, o kai kurioms iš to nieko gero.
Pvz., Lietuvoje bus tiesioginiai merų rinkimai, bet niekas iš esmės nepasikeis, nes tai tik kosmetinis niuansas (masalas rinkėjui). Be partinio palaikymo joks kandidatas ilgai nepadirbs net jei netyčia ir bus išrinktas.

[John]

Nors ir keista sakyti tai senonamo atžvilgiu, bet spot on.

[index]

Tai čia jau pradedame aiškintis, kas apskritai yra demokratija. Plačiąja prasme, tai praktiškai bet kur yra demokratija, nes, galų gale, jeigu valdžia neturės kritinės visuomenės masės palaikymo, tai ta valdžia neišliks (velnias žino dėl kokios Š.Korėjos ar kai kurių Afrikos valstybių). Kinijai tai galioja lygiai taip pat, kaip ir bet kuriai Vakarų demokratijai. Kinijos "dangaus mandato" sąvoka atsirado gerokai seniau, nei demokratija Vakaruose. Ne šiaip sau Pekino valdžia stangiasi įtikti žmonėms ir ne šiaip sau net aukščiausi šalies vadovai leidžiasi į anksčiau nematytus PR stunt'us. Tikrai ne dėl to, kad jiems patiems taip linksmiau gyventi.

Čia kiniška (sąlyginai) demokratija per jėgą. Jei valdžia bloga tai tauta ją gali imti ir nuversti ir su tuo viskas ok. Paskutinį kartą taip buvo kai Xiaopingas sutvarkė artimiausią Mao aplinką ir visi tai priėmė labai natūraliai.

Kitas dalykas ar tokia valdymo forma priimtina Hong Kongui, kuris lyg ir Kinija, lyg ir ten gyvenai kinai, bet vis tiek kitokie. Ir iš šių protestų panašu, kad Hong Kongas nori ne kiniškos, o vakarietiškos demokratijos.

O šiaip gal geriausia ir būtų iki galo viską daryti pagal principą "viena šalis, dvi sistemos" ir duoti jiems vakarietišką demokratiją tvarkytis pas save viduje, o Pekinui pasilikti užsienio politiką ir gynybą. Ir Hong Kongas patenkintas, ir niekur nuo Kinijos nebėga, ir neramumų nekelia.

[John]

Čia kiniška (sąlyginai) demokratija per jėgą. Jei valdžia bloga tai tauta ją gali imti ir nuversti ir su tuo viskas ok. Paskutinį kartą taip buvo kai Xiaopingas sutvarkė artimiausią Mao aplinką ir visi tai priėmė labai natūraliai.

Kitas dalykas ar tokia valdymo forma priimtina Hong Kongui, kuris lyg ir Kinija, lyg ir ten gyvenai kinai, bet vis tiek kitokie. Ir iš šių protestų panašu, kad Hong Kongas nori ne kiniškos, o vakarietiškos demokratijos.

O šiaip gal geriausia ir būtų iki galo viską daryti pagal principą "viena šalis, dvi sistemos" ir duoti jiems vakarietišką demokratiją tvarkytis pas save viduje, o Pekinui pasilikti užsienio politiką ir gynybą. Ir Hong Kongas patenkintas, ir niekur nuo Kinijos nebėga, ir neramumų nekelia.

Manau apie tai bene geriausią požiūrį išsakė Lee Hsien Loong (Singapūro PM). Tiek apie "one country two systems", tiek apie fundamentalius sprendimo principus. Esminiai pointai buvo maždaug tokie:

1. Šita problema turi būti išspręsta abiejų dalyvių t.y. Pekino ir Honkongo.
2. Honkongas yra Kinijos dalis ir tai yra neginčytina geopolitinė realybė, kuri nebus pakeista.
3. Kinija nori sėkmingo ir klestinčio Honkongo, o ne atvirkščiai.

Tam reiks daug pragmatizmo ir šalto bei sveiko proto tiek iš Honkongo, tiek iš Pekino stovyklos. Kokie šansai, kad tokiame kontekste Honkongui būtų leista turėti "Vakarietiško stiliaus demokratiją"? Sunku tiksliai pasakyti, bet, mano manymu, tie šansai nėra baisiai dideli.

Kitas momentas, kuris, imho, irgi yra esminis ir, svarbaiusia, jau yra post factum. Tas momentas - Pekine jau priimtas sprendimas dėl 2017 rinkimų mechanizmo. T.y. Pekinas, iš esmės, sprendžia, ar nominuoti kandidatai gali dalyvauti rinkimuose.

Kad Honkongas gautų "Vakarietišką dmokratiją", Pekinas turėtų backtrackinti dėl šito jau priimto sprendimo ir priimti naują sprendimą, palankų "demorkatijos gynėjams". Kas, imho, yra net nesvarstytina dėl savaime suprantamų priežasčių.

Kitaip tariant, kalbos apie "Vakarietiška demokratiją" Honkonge dabartinėje situacijoje yra nelabai su realybe besiderinantis užsiėmimas.

Realiausi variantai yra kažkoks kosmetinis sistemos patobulinimas, kuris leistų protestuojantiems jaunuoliams gauti saldainiuką ir atblokuoti miesto gatves.

Kitas, mažiau tikėtinas, variantas, kad kils didesnės riaušės ir įsikiš PLA, kuri gal ir be live kulkų, bet visgi sugebės sutramdyti protestuotojus ir grąžinti viešąją tvarką. Bus daug klyksmų apie "Paraleles su 1989 Tiananmenio "skerdynėmis"", bet tai, ko gero, būtų mažesnė kaina, kurią mokėtų Pekinas, nei ta kaina, kurią mokėtų leisdamas Honkongui turėti "Vakarietišką demokratiją".

[digital]

O šiaip gal geriausia ir būtų iki galo viską daryti pagal principą "viena šalis, dvi sistemos" ir duoti jiems vakarietišką demokratiją tvarkytis pas save viduje, o Pekinui pasilikti užsienio politiką ir gynybą.

Tai kaip suprantu taip ir buvo ir visi buvo patenkinti, kol Pekine kažkas nenusprendė truputį sužaisti kitaip.

[John]

Tai kaip suprantu taip ir buvo ir visi buvo patenkinti, kol Pekine kažkas nenusprendė truputį sužaisti kitaip.

Kaip buvo? Kaip Pekinas nusprendė daryti "kitaip"? Kuo remdamasis taip rašai?

Ką apie tai sako 1997 metų Honkongo SAR Basic Law (de facto Konstitucija):

The ultimate aim is the selection of the Chief Executive by universal suffrage upon nomination by a broadly representative nominating committee in accordance with democratic procedures.

The method for forming the Legislative Council shall be specified in the light of the actual situation in the Hong Kong Special Administrative Region and in accordance with the principle of gradual and orderly progress. The ultimate aim is the election of all the members of the Legislative Council by universal suffrage

The nominating committee shall in accordance with democratic procedures nominate a certain number of candidates for the office of the Chief Executive, who is to be elected through universal suffrage by all registered electors of the Hong Kong Special Administrative Region, and to be appointed by the Central People’s Government.

Kurios tiksliai vietos neatitinka Pekino priimtas sprendimas? Kuo remdamasis taip teigi?

Šiaip kai kurie teiginiai yra atviri interpretacijoms. Ką daryti, jeigu Pekine kai kurie teiginiai interpretuojami kitaip, nei Honkongo protestuotojų stovykloje?

[index]

Manau apie tai bene geriausią požiūrį išsakė Lee Hsien Loong (Singapūro PM). Tiek apie "one country two systems", tiek apie fundamentalius sprendimo principus. Esminiai pointai buvo maždaug tokie:

1. Šita problema turi būti išspręsta abiejų dalyvių t.y. Pekino ir Honkongo.
2. Honkongas yra Kinijos dalis ir tai yra neginčytina geopolitinė realybė, kuri nebus pakeista.
3. Kinija nori sėkmingo ir klestinčio Honkongo, o ne atvirkščiai.

Tam reiks daug pragmatizmo ir šalto bei sveiko proto tiek iš Honkongo, tiek iš Pekino stovyklos. Kokie šansai, kad tokiame kontekste Honkongui būtų leista turėti "Vakarietiško stiliaus demokratiją"? Sunku tiksliai pasakyti, bet, mano manymu, tie šansai nėra baisiai dideli.

Kitas momentas, kuris, imho, irgi yra esminis ir, svarbaiusia, jau yra post factum. Tas momentas - Pekine jau priimtas sprendimas dėl 2017 rinkimų mechanizmo. T.y. Pekinas, iš esmės, sprendžia, ar nominuoti kandidatai gali dalyvauti rinkimuose.

Kad Honkongas gautų "Vakarietišką dmokratiją", Pekinas turėtų backtrackinti dėl šito jau priimto sprendimo ir priimti naują sprendimą, palankų "demorkatijos gynėjams". Kas, imho, yra net nesvarstytina dėl savaime suprantamų priežasčių.

Kitaip tariant, kalbos apie "Vakarietiška demokratiją" Honkonge dabartinėje situacijoje yra nelabai su realybe besiderinantis užsiėmimas.

Realiausi variantai yra kažkoks kosmetinis sistemos patobulinimas, kuris leistų protestuojantiems jaunuoliams gauti saldainiuką ir atblokuoti miesto gatves.

Kitas, mažiau tikėtinas, variantas, kad kils didesnės riaušės ir įsikiš PLA, kuri gal ir be live kulkų, bet visgi sugebės sutramdyti protestuotojus ir grąžinti viešąją tvarką. Bus daug klyksmų apie "Paraleles su 1989 Tiananmenio "skerdynėmis"", bet tai, ko gero, būtų mažesnė kaina, kurią mokėtų Pekinas, nei ta kaina, kurią mokėtų leisdamas Honkongui turėti "Vakarietišką demokratiją".

Viskas priklauso nuo to kaip labai Hong Kongas nori demokratijos. Jei tai tik jaunų idealistų judėjimas tai gal ir pakaks simbolinių nuolaidų. Jei jis visgi rimtas gali būti sunkiau, nes nei viena pusė nenorės rimčiau nusileisti:

1) Kadangi Pekinas jau padarė sprendimą tai jie negali lengvai jo atšaukti, nes tada "praras veidą" kas nepatiks žmonėms ir kels grėsmę partijai prarasti dangaus mandatą;

2) Hong Kongas nenorės nusileisti, nes kam tada tiek kovota ir šiaip mums partijos nereikia, nes mes esam ne kinai, o honkongiečiai, buvę karalienės valdiniai, o ne kokie nekultūringi mainland kinai (Hong Konge vietiniai mainland kinų nemėgsta ir vos ne diskriminuoja).

Taip, kad reikia kažkokio tarpinio sprendimo, tik neaišku į kurią pusę labiau pasvirusio, o PLA ne sprendimas. Nes Ukrainoje Maidanas nuo to ir prasidėjo.

[John]

Viskas priklauso nuo to kaip labai Hong Kongas nori demokratijos. Jei tai tik jaunų idealistų judėjimas tai gal ir pakaks simbolinių nuolaidų. Jei jis visgi rimtas gali būti sunkiau, nes nei viena pusė nenorės rimčiau nusileisti:

1) Kadangi Pekinas jau padarė sprendimą tai jie negali lengvai jo atšaukti, nes tada "praras veidą" kas nepatiks žmonėms ir kels grėsmę partijai prarasti dangaus mandatą;

2) Hong Kongas nenorės nusileisti, nes kam tada tiek kovota ir šiaip mums partijos nereikia, nes mes esam ne kinai, o honkongiečiai, buvę karalienės valdiniai, o ne kokie nekultūringi mainland kinai (Hong Konge vietiniai mainland kinų nemėgsta ir vos ne diskriminuoja).

Taip, kad reikia kažkokio tarpinio sprendimo, tik neaišku į kurią pusę labiau pasvirusio, o PLA ne sprendimas. Nes Ukrainoje Maidanas nuo to ir prasidėjo.

Na taip, čia, iš principo reikia sutikti.

Tik keletas momentų papildymui. Honkongiečiai vs. Kinai. Ar, pavyzdžiui, Li Ka Shing'as yra honkongietis ar kinas? O Wong Kar Wai? Ir turbūt vienas kitas milijonas panašių?

Problema ta, kad honkongiečio identitetas yra labiau socialinis, nei politinis, etninis, tautinis ar koks nors kitoks. Bet kuris kinas, šnekantis kantonietiškai ir sugebantis elgtis pagal daugmaž civilizuotas elgesio normas, bus priimtas kaip honkongietis. Karalienė Honkonge nėra daug kam įdomi (ar net žinoma). Taip kad aš labai skeptiškai vertinčiau kažkokį ideologinį ir identiteto faktorių.

Realybė yra ta, kad Honkongas yra labiau išsivystęs Kinijos miestas. Jis neturi atskiro kultūrinio identiteto ir nepanašu, kad bent bandytų jį susikurti (kaip, pavyzdžiui, Singapūras, kuris tuo aktyviai užsiima ir skiria tam daug dėmesio).

[index]

Na taip, čia, iš principo reikia sutikti.

Tik keletas momentų papildymui. Honkongiečiai vs. Kinai. Ar, pavyzdžiui, Li Ka Shing'as yra honkongietis ar kinas? O Wong Kar Wai? Ir turbūt vienas kitas milijonas panašių?

Problema ta, kad honkongiečio identitetas yra labiau socialinis, nei politinis, etninis, tautinis ar koks nors kitoks. Bet kuris kinas, šnekantis kantonietiškai ir sugebantis elgtis pagal daugmaž civilizuotas elgesio normas, bus priimtas kaip honkongietis. Karalienė Honkonge nėra daug kam įdomi (ar net žinoma). Taip kad aš labai skeptiškai vertinčiau kažkokį ideologinį ir identiteto faktorių.

Realybė yra ta, kad Honkongas yra labiau išsivystęs Kinijos miestas. Jis neturi atskiro kultūrinio identiteto ir nepanašu, kad bent bandytų jį susikurti (kaip, pavyzdžiui, Singapūras, kuris tuo aktyviai užsiima ir skiria tam daug dėmesio).

Taip. Identitetai yra persipynę ir labai tiksliai atskirti juos nėra lengva. Nors dėl visiško kitokio indentiteto nebuvimo nesutikčiau. Vienas dalykas, kad jie nėra patyrę kultūrinės revoliucijos, dėl ko neatsiradęs "paprasto žmogaus" mentalitetas ir dėl to jie mainland kinus laiko nekultūringais . Net ir po prisijungimo prie Kinijos iš pradžių niekas nebandė įvedinėti tokių mainland papročių dėl ko mentalitetas visgi yra kitas.

Net Taivano gyventojai (kurie iš esmės prieš atsiskyrimą buvo tie patys mainland kinai), kalbantys mandarinų kalba dabar yra jau kiti žmonės nei gyvenantys mainland Kinijoje. Hong Kongas su kitokia valdžia, kitokiu valdymu ir apskritai gyvenimo supratimu gyveno ilgiau nei taivaniečiai.

Kitas dalykas yra kantoniečių (kuria kalba tik dalis kinų) ir iš dalies vis dar anglų kalba, kas kaip ir būtų išorinis skirtumas.

[John]

Taip. Identitetai yra persipynę ir labai tiksliai atskirti juos nėra lengva. Nors dėl visiško kitokio indentiteto nebuvimo nesutikčiau. Vienas dalykas, kad jie nėra patyrę kultūrinės revoliucijos, dėl ko neatsiradęs "paprasto žmogaus" mentalitetas ir dėl to jie mainland kinus laiko nekultūringais . Net ir po prisijungimo prie Kinijos iš pradžių niekas nebandė įvedinėti tokių mainland papročių dėl ko mentalitetas visgi yra kitas.

Net Taivano gyventojai (kurie iš esmės prieš atsiskyrimą buvo tie patys mainland kinai), kalbantys mandarinų kalba dabar yra jau kiti žmonės nei gyvenantys mainland Kinijoje. Hong Kongas su kitokia valdžia, kitokiu valdymu ir apskritai gyvenimo supratimu gyveno ilgiau nei taivaniečiai.

Kitas dalykas yra kantoniečių (kuria kalba tik dalis kinų) ir iš dalies vis dar anglų kalba, kas kaip ir būtų išorinis skirtumas.

Nepaisant viso to, studentai iš Honkongo UK universitetų campusuose dažniausiai hangina su studentais iš Mainland Kinijos, bet ne su studentais iš UK ar kitų Europos šalių.

Honkongo vs Kinijos identitetas, imho, šiuo atveju, yra kažkas panašaus, kaip Vilniaus vs Šiaulių identitetas. Vieni kitus vadins kaimiečiais/ponais, bet esminiai sąlyčio taškai visviena niekur nedings.

[John]

Panašu, kad protestuotojų gretos ir ryžtas mažėja. Rašoma, kad "pro democracy" protestuotojai paliks kitas protesto vietas ir koncentruosis ties valdžios ofisais. Kiti "pro democracy" protestuotojai jiems prieštarauja.

Channel NewsAsia
HK protesters remain at government HQ as deadline looms[/quote]

Protest group Occupy Central said demonstrators would leave a secondary Mong Kok site on Sunday to reinforce the main rallying point near government offices across the harbour, and would also allow access to a blockaded road near the downtown headquarters in the Admiralty district.

Panašu, kad protestuotojai nėra visiškai vieningi:

Scholarism, led by 17-year-old activist Joshua Wong, and the Hong Kong Federation of Students both issued statements saying they had not told supporters to relocate to the main site.

A sign reading the "Hong Kong Federation of Students does not represent me" was erected, in further evidence of divisions among the demonstrators.

[John]

Įdomu, kaip situaciją nušviečia BBC, bei Straits Times

BBC:
Hong Kong protesters braced for police crackdown

Hundreds of pro-democracy campaigners are camped out on the streets of Hong Kong ahead of a government deadline for them to withdraw.

Many suspect that police will try to remove them by force in the coming hours.

Hong Kong's leader says public offices and schools will open on Monday, and social order will be restored.

The protesters are angry at China's plans to vet candidates when Hong Kong holds elections in 2017.

Straits Times
Hong Kong protests: Protest organisers in growing discord over road ahead

HONG KONG’S eight-day-old pro-democracy protest movement is increasingly fractured, facing dissent both within and outside – which analysts say could offer an opportunity for the government to “stage a comeback”.

In an initial move hailed as a breakthrough in the crisis, protesters declared Sunday night they were withdrawing from the area outside the Chief Executive’s Office in Admiralty and reopening the nearby Lung Wo Road to allow traffic to flow from the eastern to the western part of the island.

A protester shook hands with a police officer, in a “handover” photographed by the media.

Another faction at Mong Kok also said it was retreating and would be regrouping at the main protest site at Harcourt Road in Admiralty.

Kažkaip, besivaikant objektyvumo ir nešališkumo, BBC vis niekaip ir nė pro kur nepavyksta raportuoti to fakto, kad protestuotojai SKIRSTOSI iš protesto vietų. It's tricky su ta laisva ir nepriklausoma Vakarų mainstreamine žiniasklaida.

[J.U.]

It's tricky su ta laisva ir nepriklausoma Vakarų mainstreamine žiniasklaida.

Tas jau seniai matoma plika akimi. Štai kad ir mano jau labai seniai klausoma Radio Svoboda - pavirto kokia tai bedante kultūrinių apžvalgų stotimi. Didžiulis skirtumas, jei palygintume su Brežnevo laikais. BBC irgi išlenda naujos kartos žurnalistų mąstymo nebrandumas.

[John]

Galima pasigrožėti, kokius "perliukus" kartais pasako net ir tokie žmonės (PhD visgi), kurie to pasakyti neturėtų. Saulius Geniušas iš CUHK rašo apie scenarijus Honkongui

S. Geniušas. Trys scenarijai Honkongui

Kai prieš trejus metus sulaukiau kvietimo keltis i Honkongą ir prisijungti prie filosofijos katedros Honkongo kiniškajame universitete (CUHK), vienas mano būsimų kolegų prasitarė: “Tu esi iš Baltijos šalių, tad neturėsi jokių problemų norėdamas suprasti, ką reiškia būti honkongiečiu.”

Aišku, gal iš filosofo ir nereiktų tikėtis konkrečios ir impartial analizės ir racionalizavimo, bet visgi tokių nesąmonių rašinėjimas žmogui su PhD (ir dar ten gyvenančiam) yra gana nekažką. CUHK irgi galėtų susirūpinti, kokios chebros ten prisikvietė.

[Lettered]

Galima pasigrožėti, kokius "perliukus" kartais pasako net ir tokie žmonės (PhD visgi), kurie to pasakyti neturėtų. Saulius Geniušas iš CUHK rašo apie scenarijus Honkongui

S. Geniušas. Trys scenarijai Honkongui



Aišku, gal iš filosofo ir nereiktų tikėtis konkrečios ir impartial analizės ir racionalizavimo, bet visgi tokių nesąmonių rašinėjimas žmogui su PhD (ir dar ten gyvenančiam) yra gana nekažką. CUHK irgi galėtų susirūpinti, kokios chebros ten prisikvietė.

Gal ten gyvenantis žmogus geriau supranta ir pažįsta visuomenę nei turistai?

[John]

Gal ten gyvenantis žmogus geriau supranta ir pažįsta visuomenę nei turistai?

Tai aš dėl to čia ir užvariau taip ant jo, nes akivaizdu, kad ne. Praktiškai visi jo daromi teiginiai yra klaidingi/laužti iš piršto, o prognozės nepasitvirtino (kad ir tie trys scenarijai). Kita vertus, turisto John, bei kitų šioje temoje diskutavusių forumiečių, prognozės dėl protestų baigties pasitvirtino kur kas labiau, negu minimo ten gyvenančio S.Geniušo.

[Gnoss]

Straits Times
Hong Kong protests: Protest organisers in growing discord over road ahead


Kažkaip, besivaikant objektyvumo ir nešališkumo, BBC vis niekaip ir nė pro kur nepavyksta raportuoti to fakto, kad protestuotojai SKIRSTOSI iš protesto vietų. It's tricky su ta laisva ir nepriklausoma Vakarų mainstreamine žiniasklaida.

Man atrodo retreating ir regrouping yra du skirtingi žodžiai anglų kalboj?
O ar laisva ir nepriklausoma Singapūro spauda irgi rašo teisybę?