Na 2017 metais paskelbtos nepriklausomybės ir referendumo rezultatų nepripažino nei viena valstybė, o nepriklausomybės organizatoriai sėdi kalėjime ir toliau sodinami.
visu katalonu nesusodinsi ir nenusodinsi. Lietuvoje irgi sodindavo ir tremdavo, niekas nepripazindavo, bet atejo diena X ir viskas apsiverte.
When a man lies, he murders some part of the world
Esmė yra tame, kad 2017 metais Katalonijos nepripažino niekas. Absoliučiai niekas. Jei bent dalis šalių būtų tai padarę - situacija būtų kitokia, jie turėtų statusą "dalinai pripažinta valstybė". Dabar, tai jų nepriklausomybės paskelbimas akivaizdžiai pasaulyje niekam nereikalingas. Ir jokios riaušės to nepakeis.
Yra labai slidi ir neaiški riba tarp "pasikėsinimo į valstybės teritorinį vientisumą" ir "tautų apsisprendimo teisės". Tą ribą suprasti yra gana sudėtinga, nes neaišku kur pasibaigia viena ir prasideda kita.
Buvo įdomu man, kaip ES bus vertinamas tas teismas (žmogaus teisės ir pan.), bet panašu, kad viskas tyliai ramiai, nenustebsiu jeigu ir Briuselis paragino ispanus aktyviau tvarkytis. Dabartinė stagnacija yra viena didžiausių eurozonos pastarojo metų pergalių, bet koks nestabilumas Ispanijos ekonomikoje dabar būtų ragas visiems, o čia mat kažkas tokiu metu dar ir užsimanė demokratijos.
Kilo man toks pasvarstymas "kas būtų jeigu būtų": jeigu tarkim Ispaniją po šiai dienai valdytų koks nors režimas, panašus į Franko, tai turbūt Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas pasaulio būtų priimtas su džiaugsmu. Tada garantuotai niekas nesakytų "tai šalies vidaus reikalas", ir teritorinis valstybės vientisumas kažin ar būtų svarbiu argumentu.
Kilo man toks pasvarstymas "kas būtų jeigu būtų": jeigu tarkim Ispaniją po šiai dienai valdytų koks nors režimas, panašus į Franko, tai turbūt Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas pasaulio būtų priimtas su džiaugsmu. Tada garantuotai niekas nesakytų "tai šalies vidaus reikalas", ir teritorinis valstybės vientisumas kažin ar būtų svarbiu argumentu.
Taip, iš Serbijos Kosovas irgi buvo atlėštas labai lengvai ir visų pripažintas, net be referendumo, bet galima sakyti patys serbai kalti, nes per karą žudė albanus. Tuo tarpu su Katalonija viskas švaru, ispanams nėra ko prikišti, Madridas jų niekaip neskriaudžia, leidžia turėti didžiulę autonomiją ir pan.
Kilo man toks pasvarstymas "kas būtų jeigu būtų": jeigu tarkim Ispaniją po šiai dienai valdytų koks nors režimas, panašus į Franko, tai turbūt Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas pasaulio būtų priimtas su džiaugsmu. Tada garantuotai niekas nesakytų "tai šalies vidaus reikalas", ir teritorinis valstybės vientisumas kažin ar būtų svarbiu argumentu.
Daugumoje atvejų išsivadavimas iš okupacijos ar kažkokio rėžimo yra paties silpnesniojo reikalas. Na nebent kieme turite naftos (ar šiaip kažkam paranku skaldyti esamą situaciją). Dabar problema turbūt tame, kad priešingai - tai visiškai nėra tik Ispanijos vidaus reikalas, bet suinteresuotų Katalonijos nepriklausomybe ir turinčių kažkokių realių svertų daryti spaudimą Ispanijai bus sunku rasti.
Taip, iš Serbijos Kosovas irgi buvo atlėštas labai lengvai ir visų pripažintas, net be referendumo, bet galima sakyti patys serbai kalti, nes per karą žudė albanus. Tuo tarpu su Katalonija viskas švaru, ispanams nėra ko prikišti, Madridas jų niekaip neskriaudžia, leidžia turėti didžiulę autonomiją ir pan.
Tai kad buvo Kosove referendumas dėl nepriklausomos valstybės, ne 1999 metais, be pabėgusių ir atsisakiusių jame dalyvauti serbų, kurių ir taip ten jau tada gyveno mažuma, bet buvo.
Taip, iš Serbijos Kosovas irgi buvo atlėštas labai lengvai ir visų pripažintas, net be referendumo, bet galima sakyti patys serbai kalti, nes per karą žudė albanus. Tuo tarpu su Katalonija viskas švaru, ispanams nėra ko prikišti, Madridas jų niekaip neskriaudžia, leidžia turėti didžiulę autonomiją ir pan.
Na, Kosovo atskyrimas tikrai neįvyko lengvai, ir jo nepripažino "visi". Tiesą sakant, Kosovą pripažįsta mažesnioji dalis pasaulio.
Bet to užtenka, kad Kosovas būtų dalinai pripažinta valstybė. Katalonija negavo netgi to.
Per balsavimą 400 europarlamentarų palaikė siūlymą panaikinti C. Puigdemont'o neliečiamybę, 248 tam nepritarė, o dar 45 susilaikė. Panašiai balsai pasiskirstė ir balsuojant dėl buvusio Katalonijos sveikatos apsaugos ministro Toni Comino bei buvusios regiono švietimo ministrės Claros Ponsati – 404 balsais prieš 247, nurodė parlamentas.
Ispanija C. Puigdemont'ą, T. Cominą ir C. Ponsati kaltina kurstymu maištauti prieš vyriausybę. Be to, C. Puigdemont'as ir T. Cominas kaltinami lėšų grobstymu.
Dabar Belgijos ir Škotijos nacionalinės tarnybos galės svarstyti Ispanijos Aukščiausiojo Teismo prašymus šiuos veikėjus išduoti, bet kol kas jie toliau gali eiti europarlamentarų pareigas.
Beje reikia pabrėžti, kad Belgija jau yra atsisakiusi išduoti kitą buvusį Katalonų ministrą ieškomą pagal EAO.
Naujasis Katalonijos parlamentas penktadienį išrinko pirmininke užkietėjusią separatistę, už nepriklausomybę pasisakantiems įstatymų leidėjams siekiant suformuoti vyriausybę šiame šiaurės rytiniame Ispanijos regione. Laura Borras į šias pareigas paskirta sulaukusi palaikymo iš separatistinių partijų, kurios per vasario 14 dieną vykusius regioninius rinkimus sutvirtino savo daugumą, laimėjusios 74 iš 135 vietų asamblėjoje.
Jos išrinkimas yra tikėtinas pirmas žingsnis formuojant separatistinę koalicinę vyriausybę, kurią sudarytų partija „Kartu už Kataloniją“ (JxC), nuosaikesnė politinė jėga ERC ir, galbūt, nedidelis susivienijimas CUP. Filologijos studijas baigusi 50 metų politikė anksčiau dirbo JxC atstove Ispanijos nacionaliniame parlamente, kur aršiai priešinosi premjero Pedro Sanchezo politikai.
„Ši įstatymų leidžiamoji institucija turi tapti esminiu posūkiu Katalonijos nepriklausomybės link“, – sakė ji po to, kai buvo išrinkta regiono parlamento pirmininke.
Politikei yra iškelta byla dėl įtarimų, kad ji be konkurso pasirašė 260 tūkst. eurų sutartį su savo kolega, kuomet vadovavo Katalonų raštijos institutui – regioninei institucijai, atsakingai už katalonų kalbos ir literatūros puoselėjimą. L.Borras neigia jai mestus kaltinimus ir vadina juos katalonų separatistų „teisminio persekiojimo“ kampanijos dalimi.
Kažkaip keistai atrodo terminas "užkietėjusi" separatistė".
Pas mus prieš 30 metų net sovietai nenaudojo tokių terminų.
Čia gal nevykęs vertimas iš kokios nors angliškos žiniasklaidos, kuri atsiskyrimų atžvilgiu nėra itin objektyvi. Anglija nenorėtų, kad atsiskirtų Škotija.
Kažkaip keistai atrodo terminas "užkietėjusi" separatistė".
Pas mus prieš 30 metų net sovietai nenaudojo tokių terminų.
Čia gal nevykęs vertimas iš kokios nors angliškos žiniasklaidos, kuri atsiskyrimų atžvilgiu nėra itin objektyvi. Anglija nenorėtų, kad atsiskirtų Škotija.
Man asmeniškai žodis „separatistas“ neatrodo kaip įžeidus, nes kitaip nelabai kaip ir pavadinsi tos ideologijos (siekio atsiskirti). Gal kita problema yra, kad šitas terminas užsiteršė dėl buvimo negiamam kontekste. Turiu omenyje įvairių šalių separatistus, kurie vykdo teroro aktus ar veikia kitokiais nelabai gražiais būdais.
Kažkaip keistai atrodo terminas "užkietėjusi" separatistė".
Normalus (galima sakyti - net labai švelnus, realiai jie yra maištininkai ir išdavikai) terminas. Visi, siekiantys atskirti vieną neatsiejamą Ispanijos dalį nuo Ispanijos yra separatistai.
Comment