Aš manau kad Šimonytė būtų puiki premjerė, jei kada nors konservatoriai sugebėtų laimėti rinkimus.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
2019-ųjų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai
Collapse
X
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąVienas jau neatlaikė . Pavilionį nokautavo būtent Šimonytė. Nors ji gal dar ne kartą persigalvos.
Žygimantas Pavilionis traukiasi iš prezidento rinkiminės kovos
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=79086771
Comment
-
Ušacko ir Nausėdos ketinimai buvo aiškūs jau seniai. O Šimonytė šį tą naujo pasakė tik praeitą savaitę. Ir šitas rodiklis turbūt daug ką rodo.
Dalyvauti pirminiuose prezidento rinkimuose buvo iškelti šie kandidatai: Ingrida Šimonytė (37 iškėlimai), Žygimantas Pavilionis (34), Gitanas Nausėda (28), Vygaudas Ušackas (27), Rasa Juknevičienė (8), Audronius Ažubalis (7), Laima Andrikienė (6), Andrius Kubilius (5), Irena Degutienė (3), Liudas Mažylis (2), Rimantas Jonas Dagys (1), Arvydas Anušauskas (1).
Skaityti daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...identus-880768
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
Ne Lietuvos pilietybę - cituoji, kaip tau patogiau.
Mes galime jiems padėti šitą klausimą išspręsti: suteikdami Lietuvos— Latvijos federacijos ar konfederacijos pilietybę.
- 2 patinka
Comment
-
Kadangi šiandien Nausėdos diena, tai pažiūrėjau pora jo interviu. Ir turiu pasakyti, kad nepaisant to, jog jis šiuo metu yra lyderis visokiuose reitinguose, bet jis rinkimų nelaimės. Paprasčiausiai dėl to, kad jo kalbose per mažai populizmo. Kalba apie kažkokią geopolitiką ir problemų sprendimo būdus, o ne apie žydo masonų tuoj tuoj sukelsiančią pasaulio pabaigą. Šiandieninė situacija deja, bet yra tokia, kad dauguma balsuoja už populistinį labai primityvų kandidatą, kuriam nereikia suprasti kažkokios geopolitikos, o kuriam reikia suprasti ko visuomenė bijo ir tomis baimėmis pasinaudoti. Ir netgi jeigu Lietuvoje neatsiras rimto populisto, tai ta populistinė auditorija balsuos ne už, o prieš tą kandidatą, kuris yra mažiausiai populistas. Dėl to mano prognozė yra kad Nausėda žinoma į antrą turą pateks, galbūt netgi su didžiausiu skaičiumi balsų, bet po to jame praloš.
- 2 patinka
Comment
-
Kalbant apie santykius su Latvija reikia suprasti esmę, o ne kabinėtis prie iš konteksto ištrauktų smulkmenų su savomis interpretacijomis. Lietuvos ir Latvijos santykiai prasti, šalti ir oficialūs. Ir tai tęsiasi taip seniai, kad daugumai atrodo, kad kitaip ir būti negali. Iki visokių konfederacijų kelias tolimas, gal tai ir nebūtina, tačiau glaudus bendrarbiavimas ir geri santykiai turėtų būti norma. Bet Lietuvos elitas bendradarbiavimą suvokia tik kaip pataikavimą stipresniam (sovietinės pamokėlės), o į lygiavertį partnerį žiūrima kaip į konkurentą ir dar net iš aukšto, nes juk Lietuvos istorija yra garbingesnė.
A. Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga
http://alkas.lt/2018/07/31/a-juozait...ments#comments
Paprasčiausiai dėl to, kad jo kalbose per mažai populizmo.Paskutinis taisė senasnamas; 2018.09.17, 21:11.
Comment
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąKadangi šiandien Nausėdos diena, tai pažiūrėjau pora jo interviu. Ir turiu pasakyti, kad nepaisant to, jog jis šiuo metu yra lyderis visokiuose reitinguose, bet jis rinkimų nelaimės. Paprasčiausiai dėl to, kad jo kalbose per mažai populizmo. Kalba apie kažkokią geopolitiką ir problemų sprendimo būdus, o ne apie žydo masonų tuoj tuoj sukelsiančią pasaulio pabaigą. Šiandieninė situacija deja, bet yra tokia, kad dauguma balsuoja už populistinį labai primityvų kandidatą, kuriam nereikia suprasti kažkokios geopolitikos, o kuriam reikia suprasti ko visuomenė bijo ir tomis baimėmis pasinaudoti. Ir netgi jeigu Lietuvoje neatsiras rimto populisto, tai ta populistinė auditorija balsuos ne už, o prieš tą kandidatą, kuris yra mažiausiai populistas. Dėl to mano prognozė yra kad Nausėda žinoma į antrą turą pateks, galbūt netgi su didžiausiu skaičiumi balsų, bet po to jame praloš.
Comment
-
Kaip nekeista, Karbovskis iškart atsakinėja į A. Juozaičio kažkokį laišką, o į H. Mackevičiaus kreipimusis taip ir nieko neatsakė, nors buvo klausta šimtus tūkstančių kartų. Atsitiktinumas? Nemanau. Kremliaus trąšos lenda per žalstiečių diktatorių, o tuo pačiu paskui ir per Juozaitį išlys prezidento rikimuose.
Visas tekstas daug ilgesnis čia.
AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba
- 5 patinka
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimą....
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąA. Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga
http://alkas.lt/2018/07/31/a-juozait...ments#comments
Paskutinis taisė andyour; 2018.09.17, 21:46.
- 1 patinka
Comment
-
Jeigu galima - ne kremliaus kandidatų sąrašą, please ir pagal kokius požymius atrenkama
Paklaustas, kuriais kandidatais, jo nuomone, galėtų pasinaudoti Kremlius, Ž. Pavilionis sakė, kad tokių yra ne vienas. „Jų yra ne vienas, bet vienas yra pas mus. Tie kandidatai, kurie nuolat šneka apie dialogą su Kremliumi, kurie nuolat sako, kad Rusijos nepakeisi. Tarp jų yra ir Vygaudas Ušackas“, – DELFI sakė politikas.
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimąJeigu galima - ne kremliaus kandidatų sąrašą, please ir pagal kokius požymius atrenkama
- 2 patinka
Comment
-
labiausiai prokremliški veikėjai net ankščiau laiko pradėjo agituoti už tą kandidatą, kuris kaip dabar paaiškėjo yra visiškas Kremliaus ruporas
Influenceriai sukruto ir ėmė formuoti nuomonę (iškraipydami faktus) gerokai anksti (birželio straipsnis), net nelaukdami kampanijos pradžios. Taikinys ne kažkoks Puteikis ar koks nors kitas nereikšmingas rėksnys, bet būtent Juozaitis, nes turbūt jame matomas didžiausias pavojus.
Užkalnis. Rinkimų siaubas tik prasideda
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit....d?id=78281601
Comment
-
Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
· Prasinešė su roko maršais per Lietuvą, ten sakydavo kalbas nuo scenos;
· 1988 m. balandžio 20 d. Dailininkų sąjungoje vykusioje diskusijoje Arvydas Juozaitis skaitė pranešimą, kuriame ragino pradėti siekti Lietuvos suvereniteto;
· 1988 m. spalio 7 d. Gedimino bokšte iškelta Trispalvė, A. Juozaitis Katedros aikštėje vykusiame mitinge pirmą kartą viešai paragino siekti laisvės ir nepriklausomybės;
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=17261855
A.Šliogeris: A.Brazausko karjerą lėmė A.Juozaitis
“Kai vyko rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, Sąjūdis toje rinkiminėje apygardoje, kur balotiravosi Brazauskas, iškėlė A.Juozaičio kandidatūrą. Sąjūdžio pats pakilimas, tad tik kvailys galėjo abejoti, ar Juozaitis laimės prieš Brazauską. Sąjūdis ėjo be jokių kliūčių, ir Arvydas būtų laimėjęs triuškinamai. Taigi jis lėmė Brazausko karjerą. Jei Brazauskas tada būtų buvęs sunaikintas, - o taip tikrai būtų įvykę, - ar būtų atsitiesęs – klausimas. Ir čia Arvydas parodė unikalų politinį įžvalgumą ir taurumą – jis užleido vietą žmogui, turinčiam politinę patirtį, galinčiam tapti sveiko proto atsvara Landsbergiui. Todėl aš drąsiai sakau, kad Arvydas padarė didžiulę paslaugą ir Brazauskui, ir Lietuvai”, - teigia A.Šliogeris straipsnyje “Sąjūdžio riteris”.
A. Brazauskas nesuprato "Istorinės klaidos"
Paskutiniame mano redaguotame žurnalo "Kelias" numeryje keletą vien Pauliaus Lileikio nuotraukomis iliustruotų puslapių skyrėme prezidento Algirdo Brazausko (1932-2010) atminimui. Projektuojant publikaciją ta tema man atrodė, jog žurnalo auditorijai būtų įdomu išgirsti Arvydo Juozaičio požiūrį. Susitarėme, kad buvusio populiaraus Sąjūdžio lyderio In Memoriam A. Brazauskui nebus nei koks nors iškilmingas, nei dirbtinai patetiškas. Platforma: 1990-ųjų kovą paskelbtas A. Juozaičio manifestas "Istorinė klaida", kuris daugelio sąjūdininkų tada, švelniai tariant, buvo lyginamas su išdavyste.
Neskaičiusiems ar neprisimenantiems "Istorinės klaidos" siūlau negaišti laiko
1990-ųjų kovą „Lietuvos ryto“ puslapiuose paskelbtas Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos nario Arvydo Juozaičio manifestas „Istorinė klaida“ (jame kritikuotas demokratiškai išrinktos Aukščiausiosios Tarybos sprendimas balsuoti už Vytautą Landsbergį į šalies lyderio postą) iki šiol tebėra vienas ryškiausių šio žanro pavyzdžių.
- „Istorinės klaidos“ žodžių potekstė visada sukosi aplink Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko konkurencijos alternatyvą. Kodėl Jūs, aktyvus ir populiarus Sąjūdžio veikėjas, tada sakėte, kad pasirinkusi ne (taisymas mano) komunistą Algirdą Brazauską, Aukščiausioji Taryba klydo? Ar iki šiol tebemanote, kad klydo istoriškai?
- Straipsnio „Istorinė klaida“ reikšmė buvo egzistencinė. Tai nebuvo straipsnis klasikine prasme. Jis – politinė pozicija, kurią ne bet kas galėjo pareikšti ir ne bet kas būtų išgirstas. 1990 metų pradžioje Lietuvoje buvo aišku, kad yra tik du politinės jėgos poliai – Sąjūdis ir A. Brazauskas. Paradoksalu, žinoma, tačiau jį reikėjo fiksuoti. Sveikas visuomenės protas matė ir vertino A. Brazausko patirtį ir gerą valią, o šalia jos – Sąjūdžio entuziazmą ir milžiniškus rezervus. Silpna V. Landsbergio pozicija nebuvo rimtai traktuojama, o jo „lipimas per lavonus“, jo aistra tapti diktatoriumi – atstumianti. Mano požiūriu, buvo judama klasikinės diktatūros keliu: mistifikuojama ir naikinama racionali aplinka, o politika verčiama mišiomis. Vidinis Lietuvos susinaikinimo pavojus išryškėjo 1988-ųjų lapkritį. Paradoksas buvo tas, kad apie A. Brazausko ir Sąjūdžio pusiausvyros fenomeną reikėjo pasakyti laiku ir stipriai, nepaisant to, kad „politikos naujakurių elitas“ tave pasmerks. Reikėjo aukos.
Strategiškai „Istorinė klaida“ laimėjo, pozicija pasiteisino. Tiesa, reikėjo dar ilgokai laikytis savo linijos, veikiant įvairiais būdais net iki 1997 m. prezidento rinkimų. Teko sukurti net Artūro Paulausko politinį įvaizdį ir vadovauti jo kampanijai prezidento rinkimuose. Pagaliau kai paaiškėjo, kad V. Landsbergis sutriuškintas pirmajame rinkimų ture, A. Paulausko vaidmuo buvo atliktas. Tada iškilo Valdas Adamkus, kuris, žinoma, buvo geresnis variantas už buvusį prokurorą. Antrajame ture aš nebesiekiau A. Paulausko pergalės, ir, manau, tai daugelis suprato (galiu priminti kontrproduktyvų aktą V. Adamkų pavadinant „atėjūnu“). Žodžiu, buvo atlikta viskas iki galo. Nuo 1998 m. sausio, pasibaigus prezidento rinkimams, politika iš mano biografijos pasitraukė.
Su A. Brazausku niekada asmeniškai neteko kalbėtis apie didžiąją politiką. Už mano poziciją jis niekada nepasakė „ačiū“ ir, esu tikras, ne itin ją vertino. „Istorinės klaidos“ reikšmės jis nesuprato. Pagaliau ne jam buvo skirta visa, ką dariau. Dar daugiau turiu pasakyti: A. Brazauskas visada manęs vengė (nereikia pamiršti 1989 m. pirmųjų laisvų rinkimų, kurių metu palikau jam laisvą kelią). Pagaliau tik vieną vienintelį kartą jis pasiūlė padirbėti kartu – 2001 m. liepą. Tada pakvietė į savo vyriausybę politinio pasitikėjimo patarėju švietimo, kultūros ir sporto klausimais. Man tas darbas pasirodė svarbus ne tiek dėl politikos, kiek dėl kultūros.
- Ką būnant A. Brazausko – ministro pirmininko – komandoje reiškė Jūsų karjeros posūkis iš patarėjo posto į kultūros atašė pareigas Kaliningrado konsulate? Paaukštinimą ar nuokalnę?
- Nepritariau A. Brazausko suteiktai paramai Rolando Pakso rinkimuose į prezidentus. Tad išsyk po rinkimų, jau kitą dieną (2003 m. sausio 7 d.) pasitraukiau iš darbo vyriausybėje. Lietuvoje politika buvo nulemta, stovėjome ant ES ir NATO slenksčio. Man atgijo senas noras panirti į Latviją – jos kalbą, kultūrą. Sąjūdžio laikų bičiulis Petras Vaitiekūnas 2003 m. baigė ambasadoriaus kadenciją Rygoje, tad buvo galimybė pakeisti jį. Tačiau A. Brazausko komanda neleido to padaryti. Po metų vyriausybė įsteigė kultūros atašė etatą Karaliaučiaus generaliniame konsulate. Man buvo pasiūlyta pradėti šį darbą. Jis pasirodė viliojantis ir svarbus, be to, savotiška kompensacija už „numarintą“ Latviją. Bet nuo likimo nepabėgsi: nuo 2009 m. sausio aš Latvijoje, jos kalboje ir kultūroje. Tiesa, kaip privatus asmuo.
- Norime ar ne, tačiau „Istorinėje klaidoje“ užfiksuota alternatyva buvo jaučiama net per A. Brazausko laidotuves. Ką galėtumėte pasakyti šiandien visiems – ir jo nuoširdžiai gedintiems, ir lygiai taip nuoširdžiai nekenčiantiems?
- A. Brazauskas nebuvo komunistas. Jis – laiko kūdikis, prisiėmęs Maskvos ir Vilniaus valdžių gūžynes. Jo asmenyje ryškiausiai pulsavo sveikas lietuviškas protas. Būdamas iš esmės labai jautrus ir ambicingas žmogus, jis vis dėlto nelipo „per galvas“, ką darė beveik visi Sąjūdžio politikai ir veikėjai. Žinoma, dar 1989 m., sunaikinus Valerijono Baltrūno opoziciją LKP CK aparate, niekas iš savų tautinių komunistų nedrįso durti A. Brazauskui į nugarą. Tai buvo jo politinio kapitalo pamatas.
Komunistinė nomenklatūra buvo neišvengiama, ir kildavo tik vienas klausimas: kurioje pusėje daugiau stovėsi – Vilniaus ar Maskvos? A. Brazauskas nė karto nesuklupo – jis amžiams stojo Lietuvos pusėn, tuo paliudydamas, kad tapo geriausiu „vėlyvojo“ Antano Sniečkaus gvardijos kariu. Nežinau, ar kas žino, kad A. Sniečkaus portretas nuolat buvo jo poilsio kambaryje vyriausybės rūmuose, paskutinėje darbo vietoje. Turint galvoje, jog tai buvo politiškai pavojinga, šis faktas negali nekelti simpatijų A. Brazauskui. Jis nebuvo chameleonas, gerbė savo mokytoją ir jo fenomenalų sugebėjimą dirbti Lietuvai teroristinės SSRS valdžios sąlygomis. Nuo 1956 m., kai pradėjo „atsakingas partines pareigas“ Kauno HE statyboje, iki pat Valdovų rūmų atstatymo iniciatyvos ir atkaklios paramos projektui (tai juk A. Sniečkaus Trakų pilies atstatymo tęsinys!), A. Brazauskas buvo Lietuvos kelio ženklas. Pats aukščiausias ženklas. Jis lygiai 50 metų buvo su Lietuva – niekam to nebuvo lemta ir vargu ar bus.
Paskutinis taisė Eikantas X; 2018.09.17, 23:21.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
Niekas neagituoja, tik reaguoja į pilstomas nesąmones, kai vienas iš sąjūdininkų dergiamasPaskutinis taisė Eidvis; 2018.09.17, 23:16.
- 2 patinka
Comment
Comment