Geriausias stagnacijos pvz. manau auto pramonė, kada volgos ar žiguliai, sukurti 7 dešimtmetyje, toliau daug dešimtmečių buvo gaminami lygiai tokie pat jokių naujų modelių nebesukuriant.
Šiap neskaitant, kopijų, bent pradžiai sovietinių auto pramonė, buvo viena iš pirmaujančių iki kokiu 1958, vėliau buvo užsiciklinta ir t.t. O šiap vienintelė rimta markė buvo KAMAZ, turėjusi savo testavimo bazę ir pan.
Šiap neskaitant, kopijų, bent pradžiai sovietinių auto pramonė, buvo viena iš pirmaujančių iki kokiu 1958, vėliau buvo užsiciklinta ir t.t. O šiap vienintelė rimta markė buvo KAMAZ, turėjusi savo testavimo bazę ir pan.
Pirmaujančių kol iš Vokietijos parsivežtos ištisos gamybos linijos nepaseno ir vokiečių inžinierių nepaleido namo iš karo belaisvių stovyklų?
Daiktus sovietai gaminti/kopijuoti mokėjo, bet jiems sunkiai sekėsi su jų kokybe. Visi kas gamina nekokybiškus gaminius ar teikia nekokybiškas paslaugas, anksčiau ar vėliau žlunga.
Istorikas G.Miknevičius: „Sovietų armijos siautėjimu Lietuvoje baisėjosi net A.Sniečkus“
Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) paviešinti dokumentai apie Raudonosios armijos nusikaltimus Lietuvoje atskleidžia iki šiol mažai žinotus faktus. Raudonarmiečių veiksmais baisėjosi net Lietuvos komunistų lyderis Antanas Sniečkus, o siautėjančių kareivių suvaldyti negalėjo netgi pati jų vadovybė.
Apie 1944-1953 m. dokumentus, jų turinį ir reikšmę 15min kalbėjosi su dokumentus tyrusiu LGGRTC istoriku Gintautu Miknevičiumi. Pasak istoriko, nors mokslininkams apie daugelio dokumentų egzistavimą buvo žinoma, tai – pirmasis kartas, kai su jais susipažinti gali ir plačioji visuomenė.
Siautėjimai – masinis reiškinys
Paviešintus dokumentus sukūrė įvairios okupacinės institucijos – Komunistų partija, NKVD, NKGB, Vidaus reikalų ministerija, pati Raudonoji armija. Kol kas paskelbti dokumentai apima 1944-49 m. laikotarpį. Vėliau jų bus paviešinta ir daugiau. G.Miknevičiaus teigimu, dokumentai, į juos žiūrint kaip į visumą, atskleidžia, kad Raudonosios armijos vykdyti plėšimai, patalpų užėmimai, prievartavimai buvo ne atskiri atvejai, o masinis reiškinys. Istorikas pažymi, kad netgi 1947 m., kai karas jau buvo pasibaigęs ir padėtis stabilesnė, VRM statistika rodė, kad kareiviai padaro 24 proc. visų Lietuvoje registruojamų nusikaltimų. „Dokumentai iliustruoja, kad NKVD plėšimai jau buvo tiek nusibodę, kad jie 1945 m. nusiuntė Berijai (NKVD vadovas Lavrentijus Berija, – 15min) raštą. Ten konstatuojama, kad Lietuvoje kasdien vien tik vagysčių padaroma po kelis šimtus. Kiekvieną dieną. O karinė vadovybė to nelaiko nusikaltimu“, – sako G.Miknevičius.
Comment