Nedarbo mažinimo programos Lietuvoje ir ES

[J.U.]

Lietuvoje apart deklaruojamo nedarbo dar yra didžiulis užmaskuotas faktinis nedarbas. Valstybės tarnyboje manyčiau dirba dvigubai daugiau žmonių negu reikėtų. Faktiškai nesukuria jokios pridėtinės vertės kaip ir tikri bedarbiai, tik gauna atlyginimus, rašinėja popieriukus ir trukdo verslui. Yra tekę su tuo susidurti asmeniškai.
Garsiai Kubiliaus išreklamuotas "Saulėlydis", kai turėjo būti smarkiai sumažintas biurokratų skaičius nedavė nieko, jų tik išaugo. Butkevičiaus vyriausybė dar labiau padidino jų skaičių. Dirbame smarkiai, tik deja tuščiais sūkiais.

[andyour]

Pasigaminti daugumą prekių gali tik didelės valstybės. Kitaip, dėl Lietuvos rinkos mažumo mūsų gaminamos prekės tampa per brangios. Mus visada sėkmingai stums iš vietinės rinkos Lenkija. Štai turime savo Grigiškių fabriką, bet prekyboje pilna tualetinio popieriaus iš Lenkijos.

Lenkijos produkcija ale kokybiškesnė, pakuotė patraukliau atrodo.
Be to, rašiau daugumą prekių, ne visas. Automobilių, o tuo labiau lėktuvų nepasigaminsime. Manau, kad Lietuvoje gamina per daug maisto ir baldų, dėl ko yra IKEA diktatas, kremliaus pagalių kaišiojimas pieno produktų gamintojų eksportui.

[andyour]

Šiuolaikinėje piniginėje ekonomikoje nesavanoriško nedarbo problema atsiranda tada, kai pinigų leidybos monopolistas (t.y. valstybė) išleidžia jų mažiau nei reikia mokesčiams sumokėti ir norui taupyti patenkinti.

Taigi esminė nedarbo mažinimo "programa" tarsi ir aiški - mokesčių mažinimas ir/arba valstybės išlaidų didinimas.

Tačiau, mes kitu keliu einame, auginame ekonomiką. To augimo iki vakarų lygio turėtų užtekti dar ilgam.
Mokesčius mažinti kieno sąskaita, švietimo, sveikatos apsaugos? Neįžvelgiu srities, kuriai pinigų būtų per daug.
Dėl valstybės išlaidų didinimo, bet žinoma, skaidraus didinimo, sutikčiau.

[nomad]

Kitas dalykas, jei visoje ES būtų saugoma bendra rinka ir Kinijos prekėms uždėti dideli muitai. Tada vietiniai gamintojai taptų konkurencingais ir visi galėtų tas smulkmenėles sėkmingai parduoti.

Wake up. ES neturi laisvos prekybos nei su Kinija, nei su US. Protekcionizmo, kitaip tariant, jau yra per daug Europoje!

[nomad]

Mokesčius mažinti kieno sąskaita, švietimo, sveikatos apsaugos? Neįžvelgiu srities, kuriai pinigų būtų per daug.

Labai klaidinga prezumpcija, kad mokesčių politikoje 1 + 1 = 2. Jinai visiškai nepriima domėn mokesčių subjektų pischologijos - o gi kuo mokesčiai didesni, tuo labiau tikėtina, kad jų jie stengsis vegti labiau ... Taigi kad pakelsi mokesčius, nereiškia, kad surinksi jų daugiau. Ir atvirkščiai - gali surinkti jų daugiau juos mažindamas.

Kas liečia Sodrą - jos rate'o mažinimas tiesiog leistų surinkti daugiau mokesčių vien dėl to, kad daug šiuo metu sukčiaujančių darbdavių įteisintų nemažai užslėptų darbo santykių. Efektas būtų dvigubas - bedarbystė irgi savo nuožtu nukristų, tiek ant popieriaus, tiek realiai.

[nomad]

Lietuvoje apart deklaruojamo nedarbo dar yra didžiulis užmaskuotas faktinis nedarbas. Valstybės tarnyboje manyčiau dirba dvigubai daugiau žmonių negu reikėtų. Faktiškai nesukuria jokios pridėtinės vertės kaip ir tikri bedarbiai, tik gauna atlyginimus, rašinėja popieriukus ir trukdo verslui. Yra tekę su tuo susidurti asmeniškai.
Garsiai Kubiliaus išreklamuotas "Saulėlydis", kai turėjo būti smarkiai sumažintas biurokratų skaičius nedavė nieko, jų tik išaugo. Butkevičiaus vyriausybė dar labiau padidino jų skaičių. Dirbame smarkiai, tik deja tuščiais sūkiais.

Saulėlydžio naujo nerealiai reiktų, ypač teisingumo ir vidaus reikalų sektoriuose, bet ko gero švietime taip pat.

[Lettered]

Saulėlydžio naujo nerealiai reiktų, ypač teisingumo ir vidaus reikalų sektoriuose, bet ko gero švietime taip pat.

Manau reikia daugiau investicijų, o ne mažinti valstybės išlaidas, jos nėra didelės, Lietuva paskutinė iš visų ES šalių pagal tai, kiek mokesčių nuo BVP yra surenkama ir perskirstoma.

[nomad]

Manau reikia daugiau investicijų, o ne mažinti valstybės išlaidas, jos nėra didelės, Lietuva paskutinė iš visų ES šalių pagal tai, kiek mokesčių nuo BVP yra surenkama ir perskirstoma.

Tai argumentas prieš valdymo efektyvinimą? Lietuvos teisingumo sistema nerealiai neefektyvi sąnaudų/rezultato prasme, ir vidaus reikalų irgi. Baudžia ir ginčus sprendžia dar daugeliu atvejų sovietiškai, o pinigų kainuoja (proporcingai GDP) daugiau nei vakarietiškai. Dėl švietimo sistemos galima ginčytis - bet ten problemos struktūrinės irgi yra.

[andyour]

Tai argumentas prieš valdymo efektyvinimą? Lietuvos teisingumo sistema nerealiai neefektyvi sąnaudų/rezultato prasme, ir vidaus reikalų irgi. Baudžia ir ginčus sprendžia dar daugeliu atvejų sovietiškai, o pinigų kainuoja (proporcingai GDP) daugiau nei vakarietiškai. Dėl švietimo sistemos galima ginčytis - bet ten problemos struktūrinės irgi yra.

Berods daugiausia biudžeto lėšų nukeliauja sveikatos apsaugai, švietimui, policijai. Pagrinde atlyginimams mokėti.

[andyour]

Labai klaidinga prezumpcija, kad mokesčių politikoje 1 + 1 = 2. Jinai visiškai nepriima domėn mokesčių subjektų pischologijos - o gi kuo mokesčiai didesni, tuo labiau tikėtina, kad jų jie stengsis vegti labiau ... Taigi kad pakelsi mokesčius, nereiškia, kad surinksi jų daugiau. Ir atvirkščiai - gali surinkti jų daugiau juos mažindamas.

Kadangi Lietuvoje mokesčiai yra mažiausi europoje, jų mažinimas nėra prasmingas.
Kad mokesčių perskirstymas turi būti efektyvus, čia jau savaime aišku by default.

[Silber418]

Kadangi Lietuvoje mokesčiai yra mažiausi europoje, jų mažinimas nėra prasmingas.
Kad mokesčių perskirstymas turi būti efektyvus, čia jau savaime aišku by default.

Gal pajuokavai?

[nomad]

Darbo apmokestinimas Lietuvoje yra labai didelis lyginant su kitomis ES šalimis. LRI darė šiuo klausimu analizę - reiktų surasti ją. Pelnas ir pajamos aišku mažai apmokęstinami, Europos mąstu palyginus. O prekės/paslaugos (PVM) apmokestinamos sakyčiau vidutiniškai. Kitaip tariant, yra labai ir labai kur tobulėti, ypač turint omeny, kad žemi mokesčiai yra ir išliks (artimiausiu metu) vienu nedaugelio Lietuvos konkurencigumo aspektų Europoje.

[balietis]

Lietuva yra didelio darbo jėgos apmokestinimo ir mažo kapitalo apmokestinimo valstybė. Prieš 20 metų atrodė, kad kapitalas gali persikelti, o žmonės niekur nedings, dabar laikai jau pasikeitė, bet milijonieriai valdžioje atsisako tą dalyką pastebėti.

[J.U.]

Lietuva yra pašalpininkų rojus. Mokame katastrofiškai daug niekuo nepateisinamų pašalpų. Asmeniškai žinau kaimą Labanoro apylinkėse, kur bene 80% gyvena iš pašalpų, ir dar kaip gyvena! Sulaukia pašalpų, savaitę geria, po to tris savaites minta labdarinėmis kruopomis. Net vištų niekas nelaiko!
Antras pavyzdys. Žinau vieną UAB'o direktorę gaunančią pašalpą ir kompensacijas šildymui. Važinėja Volvo ir darbe praktiškai pasirodo kartą per mėnesį parašiukų padėt. Atlyginimas minimumas. Kitkas vokeliuose.

[nomad]

Lietuva yra pašalpininkų rojus.

Lyginant su kitomis ES šalimis, JAV ar netgi Rusija - tikrai ne.

[Silber418]

Nedarbas ir su tuo susijusios problemos bus pagrindine kasmetinio EBPO (OECD) LEED forumo tema šiais metais. Forumo, kuris vyks Švedijos sostinėje Stokholme, metu virš 300 darbo rinkos, edukacinio profilio, integracijos bei ekonominio vystymosi sričių specialistų aptars galimybes spartinti ekonominį atsigavimą bei kurti naujas darbo vietas. Taip pat bus pristatyti The Local Job Creation project tyrimų rezultatai. Forumas vyks balandžio 24-25 dienomis.

Daugiau informacijos: Employment issues will top agenda during OECD LEED Forum on Partnerships and Local Development - 24-25 April in Stockholm, Sweden

[Silber418]

Štai tokia situacija ES darbo rinkoje.
Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, 2014 m. Europos Sąjungoje dirbo apie 70% 20-64 m. amžiaus žmonių. Mažiausiai dirbančių šios amžiaus grupės žmonių buvo Graikijoje (53.3%), o daugiausiai - Švedijoje (80%). (Žr. žemėlapį; žemėlapyje išskirta kita amžiaus grupė)
Vokietija, Kroatija, Malta ir Švedija pasiekė 2020 metams užsibrėžtą tikslą.
Mažiausias paskutinį kartą registruotas sezoninis nedabas buvo Vokietijoje (4.7%), o didžiausias - Ispanijoje (23%). Tačiau artimiausiais metais Švedija ketina mažinti nedarbo lygi iki žemiausio ES.
Mažiausias ilgalaikis nedarbas Švedijoje, o didžiausias - Ispanijoje.



Plačiau: http://ec.europa.eu/eurostat.

[senasnamas]

Apibendrinimas

Pirmą kartą nuo finansų krizės užimtumas ES išaugo, skelbia „Eurostat“. Tai dar vienas ženklas, rodantis nedrąsų senojo žemyno ekonomikos atsigavimą. Lietuva šiuo rodikliu – aukščiau ES vidurkio.

http://vz.lt/article/2015/5/8/pirma-...#ixzz3ZXn38zml