Parašė Aleksio
Rodyti pranešimą
Pamąstymas perskaičius - jeigu į Rusijos propagandos agresiją atsakome tiesiog sava kontr-propaganda, tai:
a) Leidžiame Rusijai primesti mums savo darbotvarkę ir brėžti viešojo naratyvo kryptį bei turinį, nes bet kuris atoveiksmis tėra atsaku į kažkieno kito jau padarytą veiksmą;
b) Švaistome ganėtinai menkus savo resursus iš anksto žinomai beviltiškai kovai, nes Lietuvos turimi kontr-propagandos finansiniai šaltiniai, priemonės, sklaidos kanalai ir, deja, kokybė negali lygintis su Rusijos propagandos ištekliais;
c) Pervedame viešąją informacinę erdvę į nuolatinio karo stovį, tokiu būdu atgrasydami nuo jos tą dalį visuomenės, kuri įsijungusi informacijos šaltinį nori pramogos ar praktinės informacijos, o ne karo, užkaitinančio ir taip nuo kasdienių rūpesčių įkaitusias smegenis;
d) Tos dalies visuomenės, kuri mielai įsijungs į kovą, sąmonėje įsijungiame nuolatinės kovos režimą, neišvengiamai peraugantį į neapykantą, atimančią sugebėjimus kritiškai vertinti ne tik savus, bet ir priešo veiksmus, priimti racionalius, šaltu išskaičiavimu ir tolima perspektyva paremtus sprendimus;
e) Todėl nepastatę fizinio barjero (svetimų kanalų išjungimo, o savų apmokestinimo už ne-ES pagamintos produkcijos transliavimą) Rusijos propagandai esame pasmerkti pralaimėjimui;
f) Ir atvirkščiai - Rusijos propagandinės agresijos užkardymas sudarytų galimybę diktuoti savą informacinę darbotvarkę Lietuvos viešojoje erdvėje, kurti savą viešąjį naratyvą ir daryti visuomenę atsparia priešiškam informaciniam terorui.
Vaizdžiai sakant, dabar iš visų pakampių skambantys reikalavimai jokiu būdu nedrausti rusiškų TV kanalų ir rusiškų TV laidų, filmų, muzikos, nes esą taip "bus įvesta putiniška cenzūra, o Lietuva niekuo nesiskirs nuo Putino režimo", vietoje to "auklėti ir šviesti visuomenę, pateikiant savas ir teisingas įvykių versijas, mokyti žmones kritiškai vertinti informaciją" (kai kas nusikalbėjo net iki siūlymų mokyti visuomenę filosofijos), tolygu siūlymui riteriui išeiti į kovą prieš stipresnį ir gausesnį priešą be šarvų ir skydo, tik su kalaviju. Tai, žinoma, gražu ir puikiai atitinka blogiausių Holivudo filmų tradicijas, bet neturi nieko bendra su tikra kova - žinoma, jeigu riteris nori išeiti iš jos gyvas ir nugalėjęs.
a) Leidžiame Rusijai primesti mums savo darbotvarkę ir brėžti viešojo naratyvo kryptį bei turinį, nes bet kuris atoveiksmis tėra atsaku į kažkieno kito jau padarytą veiksmą;
b) Švaistome ganėtinai menkus savo resursus iš anksto žinomai beviltiškai kovai, nes Lietuvos turimi kontr-propagandos finansiniai šaltiniai, priemonės, sklaidos kanalai ir, deja, kokybė negali lygintis su Rusijos propagandos ištekliais;
c) Pervedame viešąją informacinę erdvę į nuolatinio karo stovį, tokiu būdu atgrasydami nuo jos tą dalį visuomenės, kuri įsijungusi informacijos šaltinį nori pramogos ar praktinės informacijos, o ne karo, užkaitinančio ir taip nuo kasdienių rūpesčių įkaitusias smegenis;
d) Tos dalies visuomenės, kuri mielai įsijungs į kovą, sąmonėje įsijungiame nuolatinės kovos režimą, neišvengiamai peraugantį į neapykantą, atimančią sugebėjimus kritiškai vertinti ne tik savus, bet ir priešo veiksmus, priimti racionalius, šaltu išskaičiavimu ir tolima perspektyva paremtus sprendimus;
e) Todėl nepastatę fizinio barjero (svetimų kanalų išjungimo, o savų apmokestinimo už ne-ES pagamintos produkcijos transliavimą) Rusijos propagandai esame pasmerkti pralaimėjimui;
f) Ir atvirkščiai - Rusijos propagandinės agresijos užkardymas sudarytų galimybę diktuoti savą informacinę darbotvarkę Lietuvos viešojoje erdvėje, kurti savą viešąjį naratyvą ir daryti visuomenę atsparia priešiškam informaciniam terorui.
Vaizdžiai sakant, dabar iš visų pakampių skambantys reikalavimai jokiu būdu nedrausti rusiškų TV kanalų ir rusiškų TV laidų, filmų, muzikos, nes esą taip "bus įvesta putiniška cenzūra, o Lietuva niekuo nesiskirs nuo Putino režimo", vietoje to "auklėti ir šviesti visuomenę, pateikiant savas ir teisingas įvykių versijas, mokyti žmones kritiškai vertinti informaciją" (kai kas nusikalbėjo net iki siūlymų mokyti visuomenę filosofijos), tolygu siūlymui riteriui išeiti į kovą prieš stipresnį ir gausesnį priešą be šarvų ir skydo, tik su kalaviju. Tai, žinoma, gražu ir puikiai atitinka blogiausių Holivudo filmų tradicijas, bet neturi nieko bendra su tikra kova - žinoma, jeigu riteris nori išeiti iš jos gyvas ir nugalėjęs.
Comment