Rusijos vidaus politika. Putino režimo griežtėjimas

[Aleksio]

O dar prisiminkim ne tik gyventojų skaičių, bet ir valstybių plotus. Kiek kartų didesnę teritoriją Rusijai reikia viskuo aprūpint, pastatyt infrastruktūra ir t.t.. Tam juk reikia ne vienų metų, ir net ne vieno dešimtmečio.

Kada paskutinį kartą buvote Rusijos provincijoje ir ką ten pamatėte? Bent jau aš pamačiau prastėjančią situaciją su infrastruktūra, keliais, namais, gyventojais. O štai Kanadoje - šalyje, kuri yra arčiausiai Rusijos pagal klimatines sąlygas, pagal rezursus, viskas yra kitaip.

[andyour]

Tai ne mano karas, bet morališkai aš labai palaikau separatistus. Patys separatistai man nerūpi, nes jie yra vyrai su ginklais, kurie patys gali save apginti. Bet man labai gaila jų šeimų, paprastų Donbaso gyventojų, vaikų, moterų, senukų, kurie yra bejėgiai ir kasdien žūsta nuo jūsų palaikomo Porošenkos armijos bombardavimų.

Prieštarauji pats sau, jei remi samdomus kgb žudikus. Kodėl civiliai nepasitraukia iš karo zonos, o gal jie nevisai civiliai, gal jie pasyvūs kovotojai? Kodėl tavo meilė Putinas jais nepasirūpina, nes jie gi irgi kaip ir tu myli savo šeimininką.

Aišku gaila ir eilinių Ukrainos karių, kurie ten kariauja ne savo noru, šantažu ir grąsinimais priversti važiuot į Rytų Ukrainą žudyt savo tautiečių.

O vaikų žūvusių numušus lainerį negaila? Kieno kaltė dėl visko? Sakyčiau, kad dėl tokių kaip tu, bet tu nekaltas, kad kgb tau praplovė protą, kad jauties silpnas ir ieškai kaip save susitapatinti su Rusija ir pasijausti galingu(vaikų žudiku).
Kaip teigė kgb samdyti žudikai, patys(vaikai) kalti.

[Dadis]

Ramiai, ramiai, forumiečiai. Atrodo, bus pilnatis prasidėjus, arba tiesiog vaistus pamiršo išgerti. Tuoj vėl dings ir galėsim diskutuot, nesijaudinkit.

Nugi dabar delčia - keista... Matyt vaistus pabaigė.

[ONV_]

Ir ką tuo norėjai parodyt? Kodėl nerodai Ukrainos "didvyrių" kurie žudė Berkutą Maidane ir sudegino žmones Odesoj?
Žinai koks pagrindinis skirtumas tarp tos "baisios", "nedemokratiškos", "putleriškos" Rusijos ir "laisvos", "europietiškos", "nuostabios" Porošenkinės Ukrainos?
Kad jei Rusijoj tie naciai pradėtų siautėt, mušt ir žudyt žmones, atvažiuotų pora policijos autobusų visus išdaužytų bananais, nuvežtų į KPZ ir paskui nuteistų ilgiems metams(pagal nuopelnus) kalėjimo už ekstremizmą, tautinės nesantaikos kurstymą ir panašiai. O Ukrainoj tokie naciai gali lakstyt po miestus ir mušt visus iš eilės jiems neįtikusius žmones, plėšikaut, kartais net žudyt ir niekas iš jų nėra teisiamas. O jeigu dar mušamas žmogus bus, neduok dieve, su georgijaus juostele, tai po to dar Ukrainos žiniasklaida iš to nacio padarys tėvynės gynėją, didvyrį. Va toks ir skirtumas tarp Ukrainos ir Rusijos, ir apskritai - tarp Ukrainos ir bet kurios normalios civilizuotos šalies.

Tavo atsakymas panasus kaip sovietu laikais kai neturejo ka pasakyti tai rekdavo kad pas jus amerikoje negrus skriaudzia ir indenus isnaikino.
O siaip geriausiai atspindi chuilostano realybe ta nuotrauka is saito s1 -trecia nuo apacios kur eina naciu garbintojas kartu su pravoslavu baznycios atstovu. Trumpai ir aiskiai apie esme visos valstybes.
O siaip kaunaz ilgai netempia ir isvyksta I bateriju pakrovimo stovykla juk sunkus darbas su fasystais kovoti :-)

[andyour]

Ir ką tuo norėjai parodyt? Kodėl nerodai Ukrainos "didvyrių" kurie žudė Berkutą Maidane ir sudegino žmones Odesoj?

Jauni studentai, motynų sūnūs, beginkliai mirė prieš Berkuto(kgb pasamdytus snaiperius) kulkas.
Čia 100%, kad neturi vaikų ir pats greičiausiai dar labai jaunas.

[luknas]

Kraupi idėja, kurią stengiasi atgaivinti V. Putinas

Rusijos kariniams konvojams tęsiant invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė reabilituoti Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino sąjungą, nuo kurios prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, „The New York Review of Books“ rašo istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy D. Snyderis.

Neseniai kalbėdamas Rusijos istorikų auditorijai Šiuolaikinės Rusijos istorijos muziejuje V. Putinas pareiškė: „Tarybų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija. Jie sako: „Vaje, kaip blogai“. O kas čia tokio blogo, jei Tarybų Sąjunga nenorėjo kariauti? Kas čia tokio blogo?“.

Tačiau iš tikrųjų J. Stalinas norėjo kariauti. 1939 metų rugpjūtį pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas turėjo slaptą protokolą, kuriuo A. Hitleris ir J. Stalinas pasidalino Rytų Europą. Jis tiesiogiai privedė prie to, kad po mėnesio Vokietija ir Tarybų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją, ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Kalbėdamas apie Molotovo-Ribentropo paktą kaip apie teigiamą užsienio politiką V. Putinas sulaužė ilgai galiojusį sovietinį tabu ir paprieštaravo savo paties ankstesnei pozicijai, kad toks susitarimas buvo „nemoralus.“ Ką gi jis turėjo omeny? Kodėl staiga, šiuo metu, jam ėmė patikti nacistinė Vokietija?
Istorinę Molotovo-Ribentropo pakto reikšmę sunku nuginčyti. Nuo jo prasidėjo Vokietijos ir Tarybų Sąjungos agresija Rytų Europoje bei visos paskesnės tragedijos Lenkijoje ir kitose šalyse. J. Stalinas sudarė paktą aiškiai žinodamas apie savo partnerio antisemitizmą, kuriuo buvo paremta ir jo paties diplomatija. 1939 metų rugpjūčio 20 d. A. Hitleris pakvietė J. Staliną susitikti, ir J. Stalinas mielai sutiko. Penkerius metus sovietinis lyderis laukė progos sunaikinti Lenkiją. J.Stalinas pasiruošė atleisdamas savo žydų kilmės užsienio reikalų komisarą Maksimą Litvinovą, kurį pakeitė rusu Viačeslavu Molotovu. A. Hitlerio teigimu, M. Litvinovo atleidimas buvo „lemiamas“. Rugpjūčio 23 d. V. Molotovas ir A. Hitlerio užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas Maskvoje sudarė paktą.
Tuo metu Ženevoje vyko pasaulinis sionistų kongresas, kurio dalyviams žinia apie Molotovo-Ribentropo paktą sukėlė šoką. Visi iš karto suprato, kad A. Hitleris nutrūko nuo pavadžio ir kad artėja karas, kuris turės liūdnų pasekmių žydams. Tuometinis Bendrųjų sionistų lyderis Chaimas Weizmannas kongreso pabaigoje pareiškė: „Draugai, turiu tik vieną norą, kad visi išgyventume.“ Ir tai nebuvo beprasmis patosas.
Po mažiau nei dvejų metų Holokaustas prasidėjo būtent toje Europos vietoje, apie kurią buvo kalbama slaptame pakto protokole. Iki 1945 metų beveik visi iš milijonų žydų, kurie gyveno tuose regionuose, buvo išžudyti. Visi žino, kad J. Stalinas yra pareiškęs, jog Molotovo-Ribentropo paktas buvo „pasirašytas krauju.“ Ir didžioji dalis to kraujo, kuris buvo pralietas tose žemėse, buvo žydų civilių.
J. Stalino ir A. Hitlerio sąjunga turėjo tragiškų pasekmių Lenkijai ir Baltijos šalims. 1939 metų rugsėjo 17 d. J. Stalinas prisijungė prie savo sąjungininko A. Hitlerio ir užpuolė Lenkiją iš Rytų. Raudonoji armija Lenkijos vidury susitiko su Vokietijos kariuomene ir surengė bendrą pergalės paradą. Tarybinė ir Vokietijos slaptoji policija pažadėjo viena kitai užgniaužti bet kokį lenkų pasipriešinimą. Sovietinė NKVD į lagerius ištrėmė maždaug pusę milijono lenkų. Be to, buvo įvykdyta mirties bausmė tūkstančiams lenkų karininkų, kurie kovojo prieš Vokietiją.
Po dešimties mėnesių Raudonoji armija okupavo ir Baltijos šalis bei prijungė prie Tarybų Sąjungos. Baltijos šalys neteko dešimčių tūkstančių piliečių, įskaitant didžiąją dalį elito, kurie buvo ištremti. Pagal tarybinius įstatymus, buvo paskelbta, kad Baltijos šalys niekada neegzistavo, todėl tarnauti joms tapo nusikaltimu. Sovietinė idėja, kad galima paskelbti šalis egzistavus ar neegzistavus, kas dabar atkartojama Rusijos pareiškimuose apie Ukrainą, yra giliai įstrigusi Lenkijos ir Baltijos šalių politinėje atmintyje.
Kadangi Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją Tarybų Sąjunga užpuolė tuomet, kai J. Stalinas buvo A. Hitlerio sąjungininkas, šių šalių vadovams neprireikė daug laiko perprasti kitų Rusijos propagandos pozicijų, pavyzdžiui, groteskišką pareiškimą, kad Rusija turėjo įsiveržti į Ukrainą, kad apsaugotų Europą nuo fašizmo. Šios šalys vis dar atsimena ne tik Molotovo-Ribentropo paktą, bet ir seriją ekonominių susitarimų tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos 1940 ir 1941 metų pradžioje, o taip pat fiktyvius rinkimus ir propagandą sovietinėje zonoje, kuri dabar labai primena nesenus Rusijos veiksmus okupuotoje Ukrainoje.
Iš tiesų V. Putino siekis reabilituoti Molotovo-Ribentropo paktą yra dalis pastaruoju metu Maskvos žengtų žingsnių siekiant atgaivinti idėją Rusijai ir Vakarams pasidalinti Rytų Europą. Šių metų kovą Rusija neoficialiai pasiūlė Lenkijai pasidalinti Ukrainą. Niekas Varšuvoje šio pasiūlymo rimtai nesvarstė. Savo pergalės kalboje po to, kai Rusija aneksavo Krymą, V. Putinas aiškino, kad etninių rusų gelbėjimas yra teisėta dingstis Ukrainos invazijai.
Tokia buvo ir nacistinės Vokietijos dingstis 1938 metais užimti Austriją ir dalį Čekoslovakijos bei Tarybų Sąjungai užpulti Lenkiją 1939 metais. Turėdami omeny šias istorines detales turime suprasti, kad savo kalba V. Putinas norėjo duoti suprasti, kad Vokietijai turėtų patikti besikeičiančių sienų idėja. Tačiau bet kokia parama tokiam argumentui Vokietijoje būtų nesuvokiama, nes Vokietijos, kaip vienos iš pagrindinių jėgų Europoje, padėtis priklauso būtent nuo Europos integracijos. Vis dėlto kai kurie Vokietijos politikai, kaip Gerhardas Schroederis ir Helmutas Schmidtas, remia Maskvos poziciją kvestionuodami Ukrainos valstybės teisėtumą.
Tačiau būtų klaida manyti, kad V. Putino pozicija yra svarbi tik Rytų Europai. Kremlius siekia pakeisti Rusijos dalyvavimo Antrajame pasauliniame kare vertinimą. Toks nacionalinės istorinės atminties pasikeitimas gali turėti pasekmių visai Europai. Visuomet egzistavo dvi karo atminimo versijos, nes nuo 1939 iki 1941 metų Tarybų Sąjunga buvo Vokietijos sąjungininkė, kovojusi rytiniame fronte ir tiekusi Vokietijai naudingąsias iškasenas, naftą ir maisto produktus tuo metu, kai ši kovojo su Norvegija, Danija, Nyderlandais, Belgija, Liuksemburgu, Prancūzija ir Didžiąja Britanija.

Po to, kai A. Hitleris išdavė J. Staliną, ir Vokietijos kariuomenė užpuolė Tarybų Sąjungą 1941 metų birželį, Tarybų Sąjunga staiga atsidūrė kitoje barikadų pusėje kartu su Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis. Ištisus dešimtmečius sovietinėje istorijoje pirmoji karo dalis buvo nutylima, o antroji – šlovinama. Jeigu Tarybų Sąjunga norėjo tarptautinėje arenoje save parodyti kaip jėgą, kuri kovojo už taiką, ji turėjo paneigti tai, kad ji buvo viena iš jėgų, kurios ir pradėjo karą. Pokarinė tarybinė propaganda, kaip ir dabartinė Rusijos propaganda, siejo Vakarus su fašizmu. Tai buvo vienas būdas pamiršti, kas kovojo fašistų pusėje, kai karas prasidėjo.
Atsižvelgiant į tai, kad po 1941 metų birželio kare su vokiečiais žuvo milijonai Tarybų Sąjungos piliečių, o taip pat, kad Raudonoji armija galiausiai padėjo nugalėti Vokietiją, pergalės prieš nacius minėjimas turi aiškią politinę prasmę. Iš tiesų tai tapo tarsi antruoju Tarybų Sąjungos sukūrimo mitu – Didžiuoju tėvynės karu. Tačiau šioje istorijoje reikėjo neigti Molotovo-Ribentropo pakto egzistavimą: ne kaip nusikaltimą, bet kaip klaidą. Juk galiausiai būtent jis leido Vokietijos kariuomenei priartėti prie Tarybų Sąjungos dar gerokai iki invazijos. Jis padėjo Vokietijai tapti Europos jėga, kuri beveik pasiekė Maskvą. Jis taip pat leido tarybinei valdžiai susikurti klaidingą saugumo jausmą. 1941 metų pavasarį, nepaisant daugiau nei šimto žvalgybos perspėjimų, J. Stalinas atsisakė patikėti, kad Vokietija užpuls Tarybų Sąjungą.
Šiuolaikinei Rusijai tęsiant agresinį karą Rytų Europoje, Kremlius, rodos, yra vis labiau pasiryžęs sujungti tradicinį sovietinį įvaizdį šalies, kuri nugalėjo nacius, su paties J. Stalino šlovingo agresoriaus veiksmais. O tai reiškia ir teigiamą 1939 metų sąjungos su nacistine Vokietija vertinimą. Toks dalykas buvo išbandytas ir anksčiau. 1939-1941 metais Tarybų Sąjunga nacistinę Vokietiją skleisdama propagandą šalies viduje pristatė kaip draugišką valstybę, nustojo kritikuoti Vokietijos politiką ir net ėmė spausdinti nacių kalbas. Mitingų metu kartais buvo galima išgirsti frazių „draugas Hitleris“ arba buvo pasisakoma už „tarptautinio fašizmo triumfą.“ Ant kai kurių pastatų ar net sovietinių lyderių portretų pasirodė svastikos.
Šiandien teigiamas agresijos vertinimas vis dažniau girdimas Rusijos žiniasklaidoje, kuomet antifašistinė Rusijos retorika dažnai susilieja su pasisakymais, kuriuos tikrai galima palaikyti gana fašistiniais. Žydai per nacionalinę televiziją kaltinami dėl Holokausto. Vienas Kremliui artimas intelektualas gyrė A. Hitlerį kaip politiką. Rusijos naciai dalyvauja Gegužės 1-osios parade. Vyksta Niurnbergo stiliaus mitingai, kurių metu deglus nešantys dalyviai formuoja svastikos formos darinius. Ir tokie mitingai vadinami antifašistiniais. Kovos su homoseksualais kampanija esą siekiama apginti tikrą Europos civilizaciją. O Ukrainos invazijos atveju, Rusijos valdžia paragino vietos ir Europos ultradešiniųjų grupes remti jos veiksmus ir skleisti Maskvos įvykių versiją.
Per neseniai surengtus „rinkimus“ prorusiškuose rytiniuose Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose, kaip ir per ankstesnį inscenizuotą referendumą Kryme, Europos ultradešiniųjų pažiūrų politikai buvo „stebėtojai“, kad patvirtintų Rusijos karo rezultatus. Ir tai nebuvo ekscentriškas triukas. Šių „stebėtojų“ pakvietimas parodo, kodėl Molotovo-Ribentropo paktas vis dar yra reikšmingas Maskvai ir šiandien.
Nors V. Putinas būtų tikrai pamalonintas, jei kokie nors Vokietijos ar Lenkijos politikai būtų tokie kvaili, kad užkibtų ant kabliuko ir tikrai būtų sutikę iš naujo pasidalinti Europą, dabar jam užtenka ir to, kad atsirado žmonių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu sutiko su jo siekiu sunaikinti esamą tvarką Europoje: separatistai visoje Europoje (įskaitant JK Nepriklausomybės partijos vadovą Nigelą Farage'ą, kuris vadina V. Putiną politiku, kuriuo dabar labiausiai žavisi); populistinės dešiniųjų pažiūrų antieuropietiškos partijos (kurių žymiausia yra Prancūzijos „Nacionalinis frontas“); taip pat ultradešiniųjų sparnas, įskaitant neonacius.
Molotovo-Ribentropo paktas reiškė ne tik Rytų Europos teritorijos padalijimą, bet ir apėmė visos Europos teisinę tvarką. Sudarydamas sąjungą su A. Hitleriu, J. Stalinas rėmėsi politine logika. Jis įsivaizdavo, kad parėmęs nacius karo pradžioje nukreips juos į Vakarus, tolyn nuo Tarybų Sąjungos. Dėl to bus atskleisti įgimti kapitalistinio pasaulio prieštaravimai, ir Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija žlugs tuo pačiu metu. V. Putinas savo būdais siekia to paties. Kaip ir J. Stalinas siekė radikaliausią Europos jėgą – A. Hitlerį – nukreipti prieš pačią Europą, taip ir V. Putinas vienijasi su antieuropietiškais populistais, fašistais ir separatistais. Būtent šie jo ultradešiniųjų pažiūrų sąjungininkai yra politinės jėgos, siekiančios padaryti galą dabartinei Europos tvarkai – Europos Sąjungai.
Nereikia ir sakyti, kad Europos grįžimas prie „kiekvienas už save“ visiems turėtų katastrofiškų padarinių, taip pat ir pačiai Rusijai. Tačiau tarp J. Stalino 1939 metais ir V. Putino 2014 metais yra vienas esminis skirtumas. Reikėtų bent jau įvertinti J. Stalino pastangas išspręsti tikrą problemą: A. Hitleris tikrai ketino sunaikinti Tarybų Sąjungą.
Sudarydamas sąjungą su A. Hitleriu J. Stalinas sukompromitavo savo ideologiją ir padarė strateginę klaidą, tačiau jis tikrai reagavo į tikrą grėsmę. O V. Putinas neturi priešų Europoje. Be jokios akivaizdžios priežasties pirmą kartą 2013 metais Rusijos valdžia pavadino Europos Sąjungą priešininke. Rusijos žiniasklaidoje ir oficialiuose pareiškimuose užsienio politikos tema jis apibūdino Europos Sąjungą „smukusia“ ir jau greitai žlugsiančia.
Iš pradžių pasikeitė politika Europos atžvilgiu. Vėliau kaip atsakas pradėta kurti Eurazijos Sąjunga. O galiausiai Rusija užpuolė Ukrainą. Kremlius ir toliau savo intervenciją į Ukrainą vadina pasipriešinimu Europos agresijai. Visa tai yra labai keista. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą įvyko skilimas santykiuose su Vakarais, kuris Rusijos pagrindinių interesų apsaugos prasme neturi jokios prasmės. Tai buvo Rusijos sprendimas, kuris vargiai gali būti palaikytas strateginio mąstymo šedevru. Dabar Kremlius ieško pasiteisinimo ir precedento, kas privedė prie to, jog atmetamas pagrindinis moralinis pokario politikos principas – priešintis bet kokiam agresiniam karui Europoje.

[J.U.]

Kada paskutinį kartą buvote Rusijos provincijoje ir ką ten pamatėte? Bent jau aš pamačiau prastėjančią situaciją su infrastruktūra, keliais, namais, gyventojais. O štai Kanadoje - šalyje, kuri yra arčiausiai Rusijos pagal klimatines sąlygas, pagal rezursus, viskas yra kitaip.

Kai kurie rusai patys gerai mato, kas yra Rusijos provincijoje. Vasilijaus Šulženko paveikslas:

[Dadis]

Jauni studentai, motynų sūnūs, beginkliai mirė prieš Berkuto(kgb pasamdytus snaiperius) kulkas.
Čia 100%, kad neturi vaikų ir pats greičiausiai dar labai jaunas.

Ne visi ten buvo beginkliai - visos aukos iš "Berkut" pusės vasario 18-20 d. buvo nuo šautinių žaizdų. Na bet tiek to - čia matyt jau giliai įsišaknijęs mitas, neišmuši.

[andyour]

Ne visi ten buvo beginkliai - visos aukos iš "Berkut" pusės vasario 18-20 d. buvo nuo šautinių žaizdų. Na bet tiek to - čia matyt jau giliai įsišaknijęs mitas, neišmuši.

Studentai lakstė gatvėje su pagaliais ir akmenimis. Yra pilna vaizdų kaip beginkliai krenta nuo snaiperio kulkų. Žinoma, galėjo pasitaikyti tarp jų ir ginkluotų. Aš lyginu bendrą vaizdą. Faktas, kad tai nebuvo dviejų armijų kova.

[luknas]

Keistai besielgianti rusiška kosminė šiukšlė – pagrindas niūriems įtarimams

Pastarąsias kelias savaites astronomai mėgėjai ir palydovų stebėtojai įdėmiai seka neįprastus kosminio kūno, pavadinto „Objektu 2014-28E“, manevrus. Praėjusį savaitgalį jis ėmė artėti prie kitų Rusijos kosminių palydovų, o prieš tai priskrido prie raketos, prieš pusmetį iškėlusios ryšių palydovus, pakopos likučių.

Šis objektas pradžių buvo klasifikuojamas kaip kosminė šiukšlė, orbitoje atsiradusi po to, kai Rusija gegužės mėnesį paleido tris ryšių palydovus.

Tačiau keisti ir preciziški „Objekto 2014-28E“ manevrai sudomino stebėtojus.

Jo paskirtis yra nežinoma – galbūt tai ir civilinis projektas, pavyzdžiui skirtas sutaisyti arba papildyti degalų atsargas palydovams. Tačiau Rusija niekuomet nepranešė apie tokio palydovo paleidimą.

Sužlugus SSSR, Rusija oficialiai uždarė priešpalydovinės ginkluotės programą, kuri vadinosi „Istrebitel Sputnikov“ (palydovų naikintojas), tačiau įdirbis išliko, bet to, darbai galėjo būti tęsiami ir slaptai.

Rusijos kariuomenės pareigūnai yra ir viešai pareiškę, kad gali atnaujinti palydovų naikintojo projekto mokslinius tyrimus kaip atsaką į JAV kuriamas priešraketines sistemas. 2010 metais Olegas Ostapenko, tuomet Rusijos kosminių pajėgų vadas, dabar vadovaujantis Rusijos kosmoso agentūrai „Roskosmos“, patvirtino, kad Rusija vėl kuria palydovus, galinčius numušti ar kitaip sutrikdyti kitų palydovų veikimą.

„Objektas 2014-28E“ atrodo eksperimentinis,“ teigia Patricia Lewis, analitinės organizacijos „Chatham House“ kosmoso saugumo ekspertė. „Jis gali turėti tiek civilines, tiek ir karines funkcijas. Viena gali būti automatinis griebtuvas, galintis pagauti kitą palydovą, arba jis gali turėti kinetinį ginklą, kuriuo šautų į priešišką palydovą, ar vykdytų kibernetinius išpuolius ir trikdytų signalus.“

„2014-28E“ manevrai, vykstantys tą pačią savaitę, kai Europos kosmoso agentūros zondas sėkmingai nusileido ant kometos paviršiaus, gali atrodyti nereikšmingi, tačiau jie išryškina augančią, bet dar nedaug dėmesio sulaukiančią problemą – atsinaujinantį kosmoso militarizavimą.

[kaunaz]

Kada paskutinį kartą buvote Rusijos provincijoje ir ką ten pamatėte? Bent jau aš pamačiau prastėjančią situaciją su infrastruktūra, keliais, namais, gyventojais. O štai Kanadoje - šalyje, kuri yra arčiausiai Rusijos pagal klimatines sąlygas, pagal rezursus, viskas yra kitaip.

Nežinau kaip yra Kanadoje. Jei gali, papasakok plačiau. O šiaip kaimų ir mažų miestelių nykymo problemos yra aktualios ne tik Rusijai, bet ir Lietuvai bei kitoms šalims. Nes kaimai tuštėja, mažai kas juos nori likti gyventi, visi kraustosi į miestus.

[Albinas007]

Keistai besielgianti rusiška kosminė šiukšlė

Pati formuluotė pralinksmino

[Eidvis]

[VNS]

Atvaizdas

Uz rezaliucija balsavo, zemelapi nupaise ir cia ipostimo zydomasonai iluminaciai, valgantys vaikus ir negrus, ir sugriove kolukius.

[Aleksas666]

Atvaizdas

Baltarusija ir Kazachstanas irgi yra nebyliai prieš putino politiką, bet wthatever.

[kaunaz]

Atvaizdas

Viskas labai subjektyvu. Nemažai tų "neutralių" šalių yra geros Rusijos sąjungininkės, o neutralios jos todėl, kad situacija nevienareikšmiška ir nevisi tą mato kaip Rusija vs. Ukraina, kiti neutralūs palaiko Rusiją, bet to nedeklaruoja, kad nesigadint santykių su jiems svarbiom antirusiškom šalim.
O tarp nepalaikančių Rusijos, dauguma, ypač Europoj, yra arba tiesioginės JAV marionetės arba valdomos per Briuselį.
Ir tai tėra tik šiuo metu tas šalis valdančiųjų politikos elito nuomonė. O paprastų piliečių nuomonė labai smarkiai skirtųsi ir šitas žemėlapis atrodytų visai kitaip. Dauguma šalių tarp tų antirusiškų taptų žaliai-raudonai dryžuotos, geriausiu atveju 50 ant 50, jeigu nepasakyt, kad apskritai didesnis palaikymas būtų Donbaso/Putino(juk centrinė figūra pasak žiniasklaidos) pusėj.
Geriausia pozicija yra neutrali ir siūlanti kompromisus. Tai buvo ypatingai dėkinga būtent Lietuvai užimti tarpininkų poziciją, turint omeny Lietuvos geografinę padėtį, ryšius ir kitas aplinkybes. Tuo pačiu Lietuvai gera rekomendacija visų akyse ir savų užsienio interesų užsitikrinimas derybose, ypač iš Rusijos, su kuria dabar ryšių trūksta. Prie to dar ir prieš visą pasaulį būtų labai gera reklama Lietuvai ir vidinis nacionalinis pasitenkinimas kad maža Lietuva dalyvauja pasauliniuose įvykiuose. Bet eilinį kartą Lietuvos diplamatija parodė savo apgailėtiną visiškų lapūchų lygį, vietoj istorinės progos išnaudojimo Lietuvos labui, viskas buvo sugadinta momentaliai ir padaryta atvirkščiai, iš pradžių Lietuvos diplomatija išbučiavo juodą užpakalį Vašingtone, o paskui išbučiavo storą Vašingtono valdomo paršelio užpakalį Kijeve. Patys pirmi rėkiam garsiau už kitus dėl sankcijų, nuo kurių atsakomosios reakcijos labiausiai iš visų ir nukenčiam.
Vietoj to brutalus diktatorius Lukašenka pasinaudojo Lietuvos proga ir pasireklamavo prieš pasaulį pravędęs derybas ir tuo pačiu užsitikrinęs Baltarusijai kažkokius bonusus, ir iš Ukrainos ir iš Rusijos. Bet Baltarusija ne ES, ir su Lukašenka daug kas iš vis nenori reikalų turėt, todėl Lietuvos galimybės užsiimti tarpininkavimu buvo nepalyginamai didesnės. Lietuva Ukrainos krizės akivaizdoj galėjo būti visą ES vedanti šalis. Vietoj to eilinį kartą apsikvailino ir pakenkė pati sau.

[index]

Nes tiesiog žinai kaip viskas turėtų būti jei tik jankiožydomasonbanderovcai nesukčiautų ir neapgaudinėtų. Tiesiog žinai ir viskas.

[kaunaz]

Nes tiesiog žinai kaip viskas turėtų būti jei tik jankiožydomasonbanderovcai nesukčiautų ir neapgaudinėtų. Tiesiog žinai ir viskas.

Kas graudžiausia, kad Vašingtonas nei Ačiū nepasakys už šitą pasiutligišką Lietuvos lojimą ant Rusijos, o apie kažkokią ekonominę naudą Lietuvai iš JAV pusės net nekalbu. Vietoj to dar įsiūlys sumokėti jiems pusę milijardo eurų ginkluotės pirkimui ir taip pastiprinti JAV kariuomenę potencialiam karui prieš Rusiją. JAV prievartauja Lietuvą per visus galus, o lietuviai dar ir laimingi po to lieka.

[grustnyj]

JAV prievartauja Lietuvą per visus galus, o lietuviai dar ir laimingi po to lieka.

Gerai, mus prievartauja JAV, Jus - Rusija. Visi liekam išprievartauti, taip kad nematau Jūsų privalumų prieš mus

[kaunaz]

Gerai, mus prievartauja JAV, Jus - Rusija. Visi liekam išprievartauti, taip kad nematau Jūsų privalumų prieš mus

Lietuva yra "prievartaujama"(tarnauja JAV interesams, o ne savo, ir ne Europos) kaip visa šalis. Aš LR pilietis ir gyvenu Lietuvoj, tai mane lygiai taip pat "prievartauja", dėl tokio buko antilietuviško Lietuvos užsienio politikos kurso.