Rusijos vidaus politika. Putino režimo griežtėjimas

[J.U.]

Lietuvos Žinios apie tą rusų namuką Turniškėse:
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/...lomatai/176680

[luknas]

Dalius Stancikas. Kiek liko tuščiaviduriam Putinui?

Susilažinau, jog Vladimiro (liet. – valdyk pasaulį) Vladimirovičiaus Putino viešpatavimas truks ne ilgiau dvejus metus ir kad jis baigs savo politinę karjerą kaip Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Arba dar liūdniau – kaip Prancūzijos monarchas Liudvikas XVI ar Anglijos karalius Karolis I. Praėjusio amžiaus pradžioje bolševikų revoliucijos Rusijoje niekaip negalime lyginti su Anglijos ar Prancūzijos revoliucijomis, nes po jos Vladimiras (tas pats imperinis vardas) Uljanovičius Leninas ne tik kad neįpūtė Rusijai demokratijos, bet dar stipriau suveržė monarchinę diktatūrą, o jo įpėdinis Josifas Visarionovičius Stalinas (liet. – plienas) praplėtė Rusijos imperiją iki Vokietijos perskėlimo.
Taigi visuomeninės santvarkos vystymasis Rusijoje nuo Anglijos ar Prancūzijos atsilieka keliais šimtmečiais ir šiandieniame globaliame pasaulyje tai nebegali ilgai tęstis – pritvinkęs katilas anksčiau ar vėliau sprogs.
Tačiau suprantu, kad lažybos dėl V. Putino saulėlydžio laiko yra rizikingos. Dar rizikingiau jas viešinti, tačiau tai darau tik dėl vienos priežasties – įgriso jau gerą mėnesį užsitęsęs V. Putino mistifikavimas, vykstantis tokiame panikiškame fone, kad skaitant žiniasklaidą kartais sutrinki: ar Rusija okupavo tik jai ilgą laiką priklausiusį Krymą, ar jau ir visą Europą?
Jokiu būdu nesiūlau į Rusijos žvanginimą ginklais nežiūrėti rimtai, nes griūvanti imperija dar ne kartą gali kruvinai pripėduoti, tačiau kodėl elgiamės taip, lyg būtume gimę kartu su Krymo okupacija? Lyg prieš tai nebūtų karo su Gruzija, Čečėnija, nebūtų Padnestrės, parklupdytos Armėnijos ir t. t.?
Kodėl nusilpusią V. Putino Rusiją prilyginame J. Stalino sovietų imperijai, įveikusiai stipriausią tuo laiku karinę galybę – Trečiąjį Reichą? 1988 metų birželį pradėję taikią Sąjūdžio kovą buvome nelyginamai blogesnėje padėtyje už Ukrainą ne tik todėl, kad Kremlius savo kariniuose gniaužtuose laikė daugiau kaip pusę Europos, bet ir todėl, kaip taikliai pabrėžė viena savanorių sąjungos kūrėja, kad rusų kariuomenė stovėjo čia, viduje, o ne prie rytinės Ukrainos sienos, kaip yra dabar.
Tai milžiniški skirtumai, todėl sunku suvokti tikras skleidžiamos panikos priežastis: kiek čia natūralios baimės, kiek čia siekio gąsdinimo būdu padidinti žiniasklaidos tiražus ir pelną, kiek čia rinkimų kampanijos (gerai įsiskaitykite į šią Prezidentės citatą iš jos metinio pranešimo: „Šiandien Lietuvos politinis saugumas pinklėse, kurias pasispendėme neatsakingai rinkdami arba apskritai nedalyvaudami rinkimuose“), o kiek paties V. Putino skleidžiamo įvaizdžio: juk ginklais žvanginti jis pradėjo būtent tam, kad pagąsdintų mitine visagalybe - su manimi taip lengvai kaip su V. Janukovyčiumi nesusidorosite (galim būti tikri: V. Putinas visiškai rimtai tiki, kad Maidano revoliuciją Ukrainoje sukėlė ne ukrainiečiai, o JAV, Lietuvos ir Lenkijos smogikai).
Susireikšminę buvę V. Putino patarėjai kasdien pirmuose puslapiuose skelbia, ką jis dar „gali siekti užimti“ (atkreipkit dėmesį į formuluotę – gali siekti), politologai pasakoja apie V. Putino unikalumą primetant Vakarams savo žaidimą, paaiškėja, kad amerikiečių ir anglų žvalgybos yra lyg kokie vaikai, su kuriais slėpynių žaidžia Rusijos FSB, V. Putinas, pasirodo, besąs ne tik puikus karo (kokio?), bet ir taikos strategas, viešųjų ryšių genijus, vunderkindas nuo gimimo (V. Putino mokytojos su ašaromis akyse prisimena apie nevaikiškai rimtą jo vaikystę: ar ne panašios legendos mokyklose spaliukams skleistos apie Vladimirą Leniną?), įvairiausių mokslų specialistai kasdien nagrinėja V. Putino intonacijas, kūno kalbą, sumažėjusių raukšlių skaičių, o užviršavimui ekstrasensai skelbia Vakarų pasaulio pabaigas...
Šiurpu, ar ne? Būtent taip patys ir demonizuojame žmones, būtent iš tokios masinės baimės ar psichozės ir gimsta tokie masiniai absurdai, kokius prisimename iš Sovietų Sąjungos ar kokius vis dar regime Šiaurės Korėjoje, o pastaruoju metu ir Maskvoje.
Likus kelioms dienoms iki Krymo okupacijos, JAV žvalgyba atsiskaitė Kongrese ir savo ataskaitoje nenurodė Rusijos agresijos. Kadangi JAV Kongresas – ne Lietuvos Seimas, į kurį valstybės saugumo vadovas ateina tik pasišaipyti, Amerikoje kilo skandalas. Amerikiečių žvalgybos paaiškinimas buvo toks: arba rusai išmoko tobulai maskuotis, arba niekas net Rusijoje nežino, kas V. Putinui šaus į galvą rytoj.
Kuria versija patikėjote?
Gal kas nors gali logiškai paaiškinti, kodėl, netikėdami sąžiningais rinkimais Rusijoje ir nuolat šaukdami apie vis nuožmesnę Kremliaus cenzūrą žiniasklaidai, Rusijoje vykdomas apklausas taip lengvai priimame už gryną pinigą, neva po Krymo okupacijos V. Putino reitingai kaip niekad šoko į viršų, neva rusai tikrai ištroškę naujo pasaulinio karo?

Kuo mes tikime – ta rusiška žiniasklaida, kuri protesto mitinge, pavadintame „Rusija ir Ukraina – be V. Putino“, vietoj 50 tūkstančių pamatė tik 2?
Todėl ir sakau: mitas, kad V. Putinas labai pasitiki savimi ir savo tautiečiais. Kitaip nestiprintų cenzūros, nesodintų į kalėjimus opozicijos, neorganizuotų gėdingos menininkų ir mokslininkų palaikymo akcijos, neatiminėtų apdovanojimų iš nepaklusnių dainininkų ir po 70 metų neruoštų Krymo totorių reabilitavimo programos. Visi šie veiksmai rodo kaip tik priešingą veiksmą – nepasitikėjimą rytojumi.
Mitas, kad V. Putinas, kaip koks genialus strategas, buvo iš anksto suplanavęs Krymo, visos Ukrainos, o po to ir Baltijos šalių okupaciją: tai neigia ne tik JAV žvalgybos suglumimas, bet ir ekspromto nulemta istorinė V. Putino klaida – iš baimės su Krymo okupacija akivaizdžiai paskubėta, kariuomenė turėjo įžengti tik po taikaus referendumo Kryme rezultatų, tada ir nemažos pasaulio dalies reakcija gal būtų kitokia.
V. Putinas nuo 2000 m. visaip bandė Vakarų demokratijas įtikinti, kad jo vadovaujama Rusija iš esmės pasikeitė, vienai kadencijai net leido paprezidentauti savo statytiniui V. Medvedevui - viskas pagal konstituciją, demokratiją. Ypač stengėsi asmeniškai susidraugauti su jų lyderiais, mielai dalyvaudavo buvusio Italijos premjero S. Berlusconi nepilnamečių haremuose (teisiamas S. Berlusconi dabar putoja ant Europos lyderių dėl sankcijų prieš Rusiją), o prieš Sočio olimpiadą paleido net nepatogius kalinius, tokius kaip M. Chodorkovskis.
Tačiau po Krymo visas tas 13 metų kruopščiai lipdytas grimas – perniek. Taip ilgai belstasi į galingųjų klubą G6 – ir vėl užtrenktos durys. Tad kokia čia puiki strategija, koks čia laimėjimas? Ar gali tai atpirkti Krymo pusiasalis?
Mitas, kad karo būgnus mušančiam V. Putinui nebesvarbu pasaulio nuomonė: pažiūrėkime, kaip pasikeitė V. Putino ir Rusijos tonas po praėjusią savaitę įvykusio Jungtinių Tautų posėdžio dėl Krymo, kuriame Rusija atsidūrė globalioje izoliacijoje: iš 168 valstybių ją parėmė tik 10 neįtakingų, tokių kaip Baltarusija, Armėnija, Šiaurės Korėja, Kuba. Net Kinija, Indija, beveik visa Lotynų Amerika ir Afrika laikėsi nuošaly. Net vasališkasis Kazachstanas – visiškas pravalas!
Mitas, kad Rusija yra pajėgi veržtis plačiau į Europą, kautis su NATO. Ne iš puikybės B. Obama Rusiją pavadino tik vietinės reikšmės galybe – iš tiesų taip ir yra: skurstanti, nykstanti, nebedaranti įtakos net Ukrainai, svarbi tik savo ištekliais ir branduoliniu ginklu.
Mitas, kad V. Putinas yra puikus strategas, genialus politikas ar idėjinis vadas. Jo genialumas – nebent prisitaikyti, toks reikalui esant gali būti ir visiška idėjinė menkysta: V. Putinas šlovino sovietų imperiją, o politinę karjerą darė pataikaudamas „demokratams“ A. Sobčiakui, B. Jelcinui, atsakingiems už dalines imperijos pakasynas. Tikroji V. Putino politinė sėkmė – apgauto oligarcho B. Berezovskio milijardai ir galingas KGB stogas (šiandien visi V. Putino draugeliai, buvę KGB majorai ir papulkininkiai, kūrę perestrojkos ekonomines schemas – turto pasidalijimą, kaip ir jis pats – milijardieriai).
Taip, V. Putinas, buvęs KGB papulkininkas Rytų Vokietijoje, gabus ir ciniškas apsimetėlis – kaip ir kiekvienas kiek prasimušęs šnipas, kurio pasaulėžiūroje ir profesiniame parengime tikslas pateisina bet kokias nemoralias priemones. Šnipai paprastai būna stiprūs fiziškai ir psichologiškai, tačiau tai neturi nieko bendro su tuo, kas leistų V. Putinui uždegti, „pakrauti“ rusus atgimimui, naujam gyvenimui. V. Putinas sukurtas vien iš tuščiavidurio įvaizdžio, todėl šaliai toliau skurstant tikrąjį apsimetėlio veidą neišvengiamai išvys ir patys rusai.
Ir tai jau tikrai ne už kalnų. Svarbu tik neišsigąsti.

[senasnamas]

1988 metų birželį pradėję taikią Sąjūdžio kovą buvome nelyginamai blogesnėje padėtyje už Ukrainą ne tik todėl, kad Kremlius savo kariniuose gniaužtuose laikė daugiau kaip pusę Europos, bet ir todėl, kaip taikliai pabrėžė viena savanorių sąjungos kūrėja, kad rusų kariuomenė stovėjo čia, viduje, o ne prie rytinės Ukrainos sienos, kaip yra dabar.

Nemanau, kad vykęs palyginimas. Rusija tada buvo politiškai silpna ir pakrikusi.

[luknas]

Nemanau, kad vykęs palyginimas. Rusija tada buvo politiškai silpna ir pakrikusi.

Palyginimas tikrai teisingas, nes jau visi turbūt užmiršo 1989 metų Tbilisio ir 1990 metų Baku žudynes.

Viskas pas mus galėjo baigtis taip pat kaip ir Užkaukazėje.

[J.U.]

Teisingas suomių rašytojos straipsnis apie padėtį Europoje ir Rusijoje:
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...ciu-500-417141

[nomad]

panašu kad Rusijoj vyksta kapitalinis tapatybės remontas: Rusija - nei Rytai, nei Vakarai, nereikia jokių multikultūrizmų, kūrybinių laisvių ir tolerancijų, ir kuo toliau, tuo giliau į viduramžius, ta proga pasiūlė ir įstatymą kriminalizuoti Rusjijos istorijos 'iškraipymus' filmuose ir knygose.

Rusijai gali priseiti išeiti iš Europos Tarybos (EŽTT sistemos), jei tokie įstatymai ten įsigalios.

[J.U.]

Rusijai gali priseiti išeiti iš Europos Tarybos (EŽTT sistemos), jei tokie įstatymai ten įsigalios.

Ją seniai laikas buvo iš ten išmesti, be jokių ten gražių išėjimų. Spyriu į užpakalį. Tik bijau, neatsiras kas spirtų.

[luknas]

Butai Sočyje - slaptųjų tarnybų agentams

Atsakymas į klausimą, kas bus su olimpine infrastruktūra Sočyje, įgyja vis pikantiškesnes formas“, - rašo Die Presse. Laikraščio duomenimis, gyvenamojo fondo apartamentų, kuriuose per Olimpiadą buvo įsikūrę sportininkai ir valdininkai, pardavimas jau startavo, rašo Eduardas Štaineris.

Pasak jo, „pikantiška“ tai, kad dalis butų atiteks „Rusijos specialiųjų tarnybų ir armijos bendradarbiams“.

O nusipirkti juos, kai kuriais duomenimis, gali tik žmonės, įtraukti į slaptus, uždarus sąrašus.

„Konkrečiai, kalbama apie olimpinį kaimą, kurį austrų firma „Strabag“ pastatė savo stambaus akcininko iš Rusijos Olego Deripaskos užsakymu, - sakoma straipsnyje. – Jame per 3 tūkst. butų, kurių bendras plotas 280 tūkstančių kvadratinių metrų. Kontrakto suma siekė apie 23 mlrd. rublių (beveik 500 mln. eurų), iš kurių „Strabag“‘ui teko 14 mlrd. rublių“.

Apie tai, kad esama specialių sąrašų, papasakojo Andrejus Elinsonas, Deripaskai priklausančio holdingo „Bazovyj element“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. „Bazovyj element“ spaudos tarnyba patvirtino, kad pirmasis išpardavimo turas vykdomas pagal uždarus sąrašus.

Iš pokalbio su dviem statytojo menedžeriais, kurie paprašė neminėti jų pavardžių, Die Presse sužinojo, kad derybos dėl butų įsigijimo vedamos ne tik su „Lukoil“ ir „Gazprom“, bet ir su armijos bei specialiųjų tarnybų atstovais.

„Naujoji dvarininkija“, kaip pavadino tą kontingentą portalo Agentura.ru vyriausiasis redaktorius ir ekspertas Rusijos specialiųjų tarnybų klausimais Andrejus Soldatovas, turi pagrindo domėtis Sočio kurortais – ir ne vien todėl, kad valdininkams uždraudė turėti turto užsienyje.

Vladimiras Putinas „sugriežtino taisykles, pagal kurias specialiųjų tarnybų bendradarbiai negali išvažiuoti iš šalies, negavę specialaus leidimo“, sakoma straipsnyje. Kaip paaiškino Soldatovas, „specialiųjų tarnybų darbuotojai ir anksčiau turėdavo gauti leidimą kelionėms į užsienį. Bet jį gauti būdavo paprasčiau. O šiandien jų paprasčiausiai niekam neišduoda“.

Šaltinis: Die Presse

[J.U.]

Edvardo Lukaso (The Economist) straipsnis liečiantis Lietuvą:
http://www.balsas.lt/naujiena/784373...s-savo-tikslus

[luknas]

Rusijoje del labai didelio kiauliu maro isplitimo praktiskai uzdrausta ukininkams auginti kiaules. Tuo leidziama uzsiimti tik dideliems koncernams, kurie sumoka didelius kysius valdininkams. Galutinai bus suzlugdyti smulkus kaimo fermeriai. Ju fermerius zlugdo ta pati tarnyba, kuri uzdraude lietuvisku maisto produktu importa.
Rusijos valdzia bijo smulkaus vidutinio verslo ir visais budais stengiasi sunaikinti smulku versla. Rusijai reikalingi tik oligarchai ir proletarai.

[luknas]

Leidykla pabūgo išleisti Vladimirui Putinui nepalankią knygą

Cambridge University Press leidykla atsisakė publikuoti dokumentinio pobūdžio veikalą apie mįslingą Rusijos prezidento Vladimiro Putino praeitį. Būtent ji paskutiniuoju momentu persigalvojo – nutarė nepublikuoti Majamio universiteto profesoriaus, Rusijos eksperto Kareno Deivišo knygos apie dabartinį Kremliaus valdovą.

Žurnalistas A.Teiloras pasiteiravo Majamio profesoriaus K.Deivišo, ar jis kaltina V.Putiną ryšiais su mafija?

Ne, tokio kaltinimo nėra. Tiesiog prof. K.Deivišas ieško atsakymo į klausimą, kada V.Putino grupuotė nusprendė atlikti tai, ką atliko – sukurti kleptokratinį, autoritarinį režimą. Rankraščio autorius teigia, kad svarbiausi sprendimai priimti buvo dar 1990-aisiais metais. Bet tik 2000-aisiais metais galutinai išryškėjo, ko siekia V.Putino klika – sukurti galingą valstybę, kur būtent V.Putinas ir jo aplinka valdytų ekonomiką vardan galimybės turėti absoliučią politinę valdžią.

O dėl rusų mafijos apibrėžimo galima pasakyti taip: sunku nesutikti su Ispanijos prokuroro Chose Grindos Gonsaleso pastebėjimu: Rusijos valdžia nepersekioja mafijos vadų, kurie ranka rankon darbuojasi su Kremliumi. Ši pratika įteisinta maždaug prieš du dešimtmečius.

Rankraščio autorius taip pat pabrėžė, jog V.Putino pakilimas, pažymėtas maršrutu „Drezdenas – Kremlius“, aprašomas remiantis vieša informacija, pasirodžiusia laikraščiuose, knygynuose ir bibliotekose.

Bet ar vadinamasis Peterburgo periodas tikrai aktualus? Rankraščio autorius į šį žurnalisto klausimą atsakė: „Pagrindiniai mano knygos herojai – žmonės, kuriuos po Krymo okupacijos oficialusis Vašingtonas įtraukė į juoduosius sąrašus“.

Informacijos šaltinis – „The Washington Post“

UK nenori pyktis su Rusijos oligarchais.

[luknas]

A.Duginas tampa naujosios Rusijos galybės ideologu

Kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateisina savo veiksmus Kryme ir Pietryčių Ukrainoje? Skaitydamas pagrindinio mistinės eurazianizmo filosofijos ideologo Aleksandro Dugino rašinius, rašo „Lietuvos rytas“.
52 metų A.Duginas – ne paprastas politologas. Jis yra garsiausias Eurazijos imperijos, kuri kovotų prieš Vakarų interesus, entuziastas.
Vakaruose žinoma, kad jo pažiūros radikalios, – A.Duginas Rusijoje buvo įkūręs Nacionalinę bolševikų partiją, Nacionalinį bolševikų frontą, Eurazijos partiją. Jis neslepia simpatijų nacių esesininkams.
Bet V.Putinui šis mąstytojas, regis, prie širdies. Rusijoje tik pusiau juokais sakoma: „Jei norite sužinoti, kaip elgsis prezidentas, skaitykite, ką rašo A.Duginas.“
Vykdė propagandinę misiją
Olegas Bachtijarovas buvo sulaikytas Kijevo centre kovo 31 dieną. Jis tiesiog sėdėjo ant suolelio parke.
Bet Ukrainos saugumo tarnybos skelbia, kad šis jaunuolis, apsimetęs vienu Maidano aktyvistų, kone pats vienas parengė maždaug 200 žmonių Aukščiausiosios Rados ir dar vieno vyriausybinio pastato šturmui.
Manoma, kad O.Bachtijarovas – tik vienas iš šimtų Rusijos šnipų ir agentų, kurie plūsta į Ukrainą prieš svarbius gegužės 25-osios prezidento rinkimus.
O.Bachtijarovo užverbuotiems asmenims esą buvo pažadėta po 500 JAV dolerių (1242 litus). Rusijos šnipas būtų pasirūpinęs lazdomis, „Molotovo kokteiliais“ ir specialiomis šturmo kopėčiomis.
Vėliau sulaikytas vyras taip pat buvo susitaręs su Rusijos televizijomis, kad jų operatoriai nufilmuotų incidentą, o kaltę dėl jo suverstų Ukrainos radikalams.
Juk Kremlius nepailsdamas siekia įrodyti, kad vyriausybę Kijeve kontroliuoja radikalai, todėl nauji rinkimai net negali vykti. Taip Aukščiausiosios Rados šturmas būtų tapęs Rusijos propagandos mašinos sudedamąja dalimi.
Čingischanas – didvyris
Specialistų nuomone, kas iš tiesų vyksta, geriau paaiškina faktas, kokiai organizacijai priklauso O.Bachtijarovas, – Rusijos Eurazijos jaunimo sąjungai.
Organizaciją, kuri tapo Tarptautinio Eurazijos judėjimo jaunimo sparnu, 2005 metais įsteigė būtent A.Duginas. O jis per devynerius metus jau spėjo tapti garsiausiu vadinamosios Rusijos konservatyvios revoliucijos šaukliu.
„Konservatyvi revoliucija“ skamba kaip oksimoronas – priešingos reikšmės žodžių derinys. Bet režimo Maskvoje pareigūnai iš tiesų nori atsukti laikrodžius atgal.

Nuo tos akimirkos, kai V.Putinas ne Antrąjį pasaulinį karą, o Sovietų Sąjungos žlugimą pavadino didžiausia geopolitine XX amžiaus katastrofa, Rusijos imperinės galybės atkūrimas tapo kertiniu šalies užsienio politikos pamatu.
Todėl A.Duginas vis įdomesnis ir tarptautinei auditorijai.
Kaip ir eurazianizmas – po Pirmojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Sovietų Sąjungos suformuota dogma, kuri buvo pristatoma kaip alternatyva ir bolševizmui, ir neva nusilpusiems Vakarams.
„Bet kokią demokratijos formą, laisvą ekonomiką ar pasaulietines teises jie laikė nepriimtinais ir itin pavojingais reiškiniais“, – JAV leidžiamame žurnale „Foreign Affairs“ kovą pabrėžė Antonas Barbašinas.
Caras Petras I pagal šią ideologiją – Rusijos išdavikas. Užtat Mongolų imperijos įkūrėjas Čingischanas – didvyris, rusus esą pamokęs, kad valstybė turi būti valdoma tvirta ranka ir piramidės principu.
Kalba Maskvos vardu
A.Dugino eurazianizmo katekizmas jau šiuolaikinis, bet panašus. Iš esmės jo peršamą ideologiją galima apibūdinti vienu sakiniu: „Modernus pasaulis yra niekam tikęs.“
Modernus pasaulis, žinoma, yra JAV ir liberalizmas – degradavimo simbolis. O tinkama alternatyva – naujojo elito diktatūra, paremta tokiais idealais kaip Sovietų Sąjunga ir Ivanas Rūstusis.
Pastarasis XVI a. tironas garsėjo žiauriais sprendimas ir visai Maskvai įskiepijo paranoją – prasidėjo masinės represijos, viešos egzekucijos, įkurta slaptųjų agentų armija.
Tokios pat paranojos nestinga ir dabar, pirmiausia A.Duginui. Būtent jis visam Kremliui įdiegė įsitikinimą, kad dėl bet kokių demokratinių permainų Rusijos kaimynystėje kalti Vakarai.
Ir pasiūlė atsakomuosius smūgius, kurių reikia galingajai Eurazijai įtvirtinti.
Vienu pirmųjų tapo Krymo aneksija, o dabar nusitaikyta į Pietryčių Ukrainą.
Internete neseniai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip A.Duginas tikina vieną Ukrainos rusę, kad Maskva visapusiškai remia separatistus ir kad visi vietos politikai, planuojantys dalyvauti gegužės 25-osios prezidento rinkimuose, yra išdavikai.
„Neieškokite bendros kalbos su Kijevu. Imkitės radikalių veiksmų“, – Jekaterinai Gubariovai patarė A.Duginas.
Į jo žodžius Ukrainos pietryčiuose veikiantys kovotojai ir jiems vadovaujančios Rusijos specialiosios pajėgos, kaip matyti iš pastarųjų įvykių, tikrai įsiklausė.

[Tomas]

Įdomus Rusijos visuomenės nuomonės tyrimas ir jo rezultatai:
- už intervenciją į Ukrainą 56.8%, 19.6% - prieš;
- daugiausia žmonių palaikytų intervenciją į Baltijos šalis, JAV ir Japoniją; mažiausiai - į Izraelį;
- 50.4% pasiruošę atlaikyti galimą galimų ekonominių sankcijų poveikį;

http://uainfo.org/yandex/305245-pozd...shokiruet.html

[J.U.]

Edvardas Lukasas, The Economist apžvalgininkas rašo:

Netrukus susidursime su labai paprastu ir žiauriu pasirinkimu. Galime pasirinkti atsisakyti bet kokios atsakomybės ginti Ukrainą ir Baltijos valstybes, kurios yra beveik akivaizdus kitas V. Putino taikinys. Arba vis tik galime susiimti ir pasipriešinti Rusijos imperinėms ambicijoms. Jei rinksimės pasipriešinimą V. Putinui, rizikuosime sukelti karinį konfliktą, kuris mus nuves prie branduolinio karo slenksčio. V. Putinas tai žino ir tiki, kad pasirinksime pasidavimą. Šiame konflikte pagrindinis aspektas yra jėga. Bandoma išsiaiškinti, ar V. Putino Rusija gali laikyti įkaitais savo kaimynus ir ar Europa išdrįs jam pasipriešinti. Kol kas atsakymas į pirmą klausimo dalį yra „Taip“, o į antrą, daugiau ar mažiau, „Ne“. Rusijos lyderis tiki, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo „geopolitinė katastrofa“, ir nori tą klaidą ištaisyti.

[andyour]

/\ jei taip nutiktų - NATO žlugtų. Manau, tokia organizacija buvo kuriama ne dėl to, kad taip įdomiau. Tokios rašliavos labai panašios į kremliaus propagandą. Koks tikslas visiems įteiginėti, kad NATO kaip organizacija yra silpna? Kad Baltijos šalių jėgos struktūros kaip Ukrainoje pradėtų dvejoti?

[Egiuxz]

Daug blokų jau žlugo, ne ką mažiau dar žlugs.

[andyour]

/\ anksčiau daug kas žlugo. Gyvenime vadovaujis žlugimais?

[Egiuxz]

Ne, tiesiog istorija turi tendenciją kartotis. Juolab niekas negali pasakyt kas įvyks rytoj.

[laimutis]

Jei NATO sužlugtų tada Rusijai visi keliai atviri į visas puses. Šiandien vienas amerikonas populistas iš senato gerai pavarė ant Rusijos, bet kai Lietuvai iškils reali grėsmė iš rytų ar neliksime kaip ir 1945 m. kada partizanai išbėgo į miškus ir laukė pagalbos iš vakarų?

[andyour]

Ne, tiesiog istorija turi tendenciją kartotis. Juolab niekas negali pasakyt kas įvyks rytoj.

jei lauksi žlugimo, tai jis tau ir ateis. Rytojus bus toks, kokį tu pats susikursi.