Sankcijų ir naftos kainų kitimo įtaka Rusijos ir kt. šalių ekonomikai (iki 2022.02)

[sankauskas]

Arba paprasčiausiai atimti iš ruskių ir atiduoti ukrainiečiams.

[liutass]

Nei bomarduos, nei atims, nei griaus. Realybe tokia.

[sankauskas]

Nei bomarduos, nei atims, nei griaus. Realybe tokia.

Ukrainiečiai patys pasiims, kai reikės.

[J.U.]

Ukraina padarė žiaurią klaidą, kai Jelcino laikais atidavė Rusijai savo branduolinį arsenalą. Dabar būtų visai kito svorio valstybė.

[J.U.]

Va, naudingas idiotas visu grožiu. Vemti norisi pamačius.
https://www.15min.lt/naujiena/aktual...joje-57-982152

[digital]

Kas nupirks Vokietiją? Tas ubagynas į rytus nuo mūsų?

https://www.facebook.com/BaciulisAud...13356028706625

Apie tikrąjį Vokietijos veidą ir kam iš tikrųjų skirti pinigai, kuriuos ES valstybės narės sumoka į bendrąjį ES biudžetą.

Pati vertingiausia Seimo NSGK tyrimo dalis: Kaip vokiečių verslininkai, panaudodami Rusiją kaip nepermatomą finansinę tarpinę, išvaginėja Europos Sąjungos fondus ir daro tai su aukščiausios politinės vadovybės parama, kuri šias schemas remia, nes tokiu būdu Vokietija į savo kišenę perkelia savo pinigus, neva skirtus naujosioms ES narėms.

Tokios schemos Vokietijoje naudojamos ne tik ES fondams siurbti - skandalingasis Nord Stream statomas ir finansuojamas analogišku finansinės kilpos būdu, kai Gazpromas tiesia vamzdyną iš vokiškų vamzdžių, pirktų per firmas tarpininkes už iš Vokietijos bankų paimtus kreditus ir susimoka pinigais, gautais kartu su Vokietijos firmomis pardavus rusiškas dujas vokiečių vartotojams.

Čia būtų įdomu pamatyti visą grandinės kreditai-vamzdžiai-statyba-dujos-pardavimai buhalteriją - nenustebčiau, kad rusams lieka tik atkatai (tegu milijardiniai), kurie galiausiai irgi investuojami į vokišką verslą ir vokiškas prabangos prekes.

Todėl vos tik Donaldas Trumpas pasiūlė Angelai Merkel atsisakyti Nord Stream2 ir vietoje politiškai nuodingų rusiškų dujų pirkti amerikietiškas iš LNG terminalų, "didžiausia Putino kritikė ES" iš karto nulėkė į Soči pas "Kremliaus vokietį" tartis, kaip kariauti su Amerika. Nes tokių pinigų, kokius Vokietijos firmos pasidaro (žodis uždirba čia netinka) melždamos Gazpromą, vokiečių verslas iš Ost-Ausschuss der Deutschen Wirtschaft niekada neatsisakys.

"2009 m. gegužę Ignalinos atominės elektrinės direktorius Viktoras Ševaldinas ir „Nukem“ valdybos pirmininkas Tonis Ekfordas sukirto rankomis – vėl perrašoma 2005 m. sudaryta sutartis dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklų statybos, darbų kaina šoktelėjo iki kelių šimtų mln.

Po trijų mėnesių Vokietijos bendrovė „Nukem GmbH“ pranešė, kad jos antrinė įmonė „Nukem Technologies“ pereina į Rusijos bendrovės „Atomstroyexport“ rankas, šio šeimininkas – valstybinis holdingas „Rosatom“. Taip Kremliaus kontroliuojamas energetikos holdingas perėmė didžiausią Baltijos regione – maždaug 3 mlrd. eurų vertės projektą.

Tais pačiais 2009 m. atominės elektrinės valdybos pirmininku paskirtas energetikos viceministras Romas Švedas, ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui liudijo apie tai, ką radę: darbų sąmata augo it ant mielių, tačiau saugyklų statybos vėlavo. Nepaisant to, užsakovė – Ignalinos atominė elektrinė – generalinei rangovei „Nukem“ tvarkingai pagal patvirtintą grafiką pervedinėjo iš Tarptautinio donorų fondo gaunamas lėšas. Projektų vykdymą turėjo prižiūrėti Europos Komisijos nusamdyti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ekspertai, tačiau ir jie neįžvelgė problemos – taip buvo sudarytos sutartys, kurias 2005 m. pasirašė Ignalinos AE vadovas.

Išsiaiškinus situaciją nuspręsta atleisti elektrinės direktorių V. Ševaldiną, jį pakeitė Osvaldas Čiukšys.

„Tai mokėjimus aš tada iš viso sustabdžiau“, – sakė IAE generalinis direktorius 2010–2011 m. O. Čiukšys.

Tačiau Lietuvos valstybės pareigūnų siekis priversti „Rosatom“ valdomą „Nukem“ dirbti sąžiningai sukėlė tikrą audrą kai kuriose „MG Baltic“ valdomų televizijų laidose ir kitoje žiniasklaidoje.

„Pasitikdavo ryte, palydėdavo vakare, važiuodavo automobiliu iš paskos. Ypatingai didelis spaudimas, kuris nepatiko. Tai yra faktas“, – pasakojo energetikos viceministras 2009–2011 m. Romas Švedas.

O. Čiukšys prisimena, kad pasidomėję „Nukem“ vykdomais projektais kitur, lietuviai ėmė brandinti mintį, kaip su juo atsisveikinti.

„Nuvažiavom pasižiūrėt į Černobylį – ten B2, 3, 4 branduolinių atliekų tvarkymo analogai. Jie neveikė kaip priklauso, inžinerinis sprendimas netikęs“, – sakė O. Čiukšys.

„2005 m. Ukrainos televizija parodė reportažą, kuriame slapčia nufilmuotas „Nukem“ atstovas Raineris Gioringas mainais už 0,5 mln. dolerių kyšį įtikinėjo Černobylio atominės direktorių Igorį Gramotkiną padidinti keliasdešimt mln. dolerių ES lėšomis vystomo projekto sąmatą, mainais už 3 procentų vadinamąjį „otkatą” – siūlė 0,5 mln. dolerių kyšį“, – teigė Ukrainos televizijos laida „Ypatinga zona“.

„Savaitė“ tuomet atskleidė, kad Černobylio atominėje įkliuvęs „Nukem“ atstovas Raineris Gioringas tuo pat metu darbavosi ir Ignalinos AE. R. Gioringas turi Maskvos elektros energetikos universiteto diplomą.

Beje, 2011 m. R. Gioringo bendramokslis Karstenas Frankas per plauką netapo Ignalinos AE technikos direktoriumi. Pagal pareigas šios tarnybos vadovas kuruoja milijardinės vertės uždarymo projektus, kuriuos vysto „Nukem“. Lietuviai aiškino Vakaruose ieškoję kompetentingų ir patyrusių specialistų.

Lietuva nesulaukė EK pareigūnų ir ERPB ekspertų palaikymo. R. Švedas kreipėsi laišku į Europos Audito Rūmus – prašė atlikti patikrinimą. Tačiau iš ES institucijų buvo daromas spaudimas reikalaujant susitarti su „Nukem“. Dėl to R. Švedas atsistatydino.

„Mano didelei nuostabai ERPB atstovai visiems „Nukem“ prašymams atidėti padidinti ir vėl atidėti ir vėl padidinti, pritardavo. Ir pradžioje mes to nesupratom, galvojom, kad čia mes kažką ne taip darom, kaip taip gali būti?“, – prisiminė R. Švedas.

Į Vilnių ėmė plūsti Briuselio lobistai. Štai Lietuvos pajūrį pamėgę ekskomisaras Gunteris Verheugenas ir buvusi jo biuro vadovė Petra Erler įkūrė lobistinę kompaniją „The European Experience Company“. Tapusi lobiste ponia P. Erler vyko įtikinti lietuvių vykdyti „Nukem“ reikalavimus.

„Tai rodė aiškų spaudimą iš EK, apsaugą „Nukem“, tas pat buvo su G. Verheugeno vizitu. Po to, kai man teko susitikti su G. Verheugenu, matėsi dėmesys, skirtas, kad „Nukem“ nenukentėtų“, – kalbėjo energetikos ministras 2009–2012 m. Arvydas Sekmokas.

Panašiu metu A. Sekmokas gavo už energetiką atsakingo eurokomisaro Guenterio Oettingerio laišką.

„Aš gavau komisaro G. Oettingerio laišką, kur tarp eilučių buvo galima aiškiai perskaityti: jeigu nesusitarsite su „Nukem“ gražiuoju, gali nukentėti kiti projektai, t. y. Visagino atominės elektrinės elektros jungčių projektas“, – sakė A. Sekmokas.

Užkasti karo kirvį ragino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė

„Prieš keliant kardą ir kviečiant kariauti, reikia būti teisiu, o, kaip matėme, ir iš Vyriausybės pusės neatliktų namų darbų, kaltinti tik vieną „Nukem“ tikrai negalima“, – kalbėjo prezidentė 2012 m. sausio 12 d.

Atominės direktorius O. Čiukšys atleistas, kai paslydo priimdamas darbuotoją iš „MG Baltic“. Liudydamas parlamentinei tyrimo komisijai A. Sekmokas pasakojo sulaukęs signalų iš STT, kad atominėje lankėsi „MG Baltic“ viceprezidentas Romanas Raulynaitis. Po dviejų savaičių jį lydėjusi moteris įdarbinta elektrinėje.

„Aš tada paprašiau R. Švedą, kad ji nedelsiant būtų atleista, kadangi buvo aiškus interesas. Galiausiai ji buvo atleista. Po to, po pietų „Neringos“ kavinėje prie manęs priėjo pilietis, prisistatė, kad jis – Romanas Raulynaitis, ir paklausė kodėl aš pareikalavau atleisti tokią gerą darbuotoją“, – pasakojo A. Sekmoklas.

Liudydamas komitetui, A. Sekmokas prisiminė netrukus prezidentūroje susidūręs su pačiu „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi, šis taip pat priekaištavęs dėl atleistos moters.

Anot Seimo NSGK išvadų, „Rosatom“ ieško galimybių išlikti IAE uždarymo projektuose, pasitelkdamas įtakingiausią verslo grupę Lietuvoje „MG Baltic“, ir čia jų abiejų interesai sutampa: „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti IAE uždarymo procesą".
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=78185003

...

[liutass]

Svedija dave leidima NordStream2

[Arunasx]

Svedija dave leidima NordStream2

Ir kame čia tavo begalinis linksmumas?

[Tomas]

Niekam ne paslaptis, kad vokiečių politekonominis terorizmas yra viena iš brexito bei galimai proputiniškos valdžios Italijoje atsiradimo priežasčių.

[liutass]

Ir kame čia tavo begalinis linksmumas?

Cia visi putojosi, kad neleis Europa statyti, kad nestatys, o va prasau Jau si rudeni prades tiesti vamzdzius i jura.

[Lettered]

Cia visi putojosi, kad neleis Europa statyti, kad nestatys, o va prasau Jau si rudeni prades tiesti vamzdzius i jura.

Negu jūs toks naivus ir manėte, kad vokiečiai atsisakys vamzdžio vien dėl to, kad mums tai nepatinka?

[liutass]

Negu jūs toks naivus ir manėte, kad vokiečiai atsisakys vamzdžio vien dėl to, kad mums tai nepatinka?

As tai tikrai nemaniau

[Eidvis]

O kaip manai - gerai, kad NordStream 2 bus statomas ar blogai?

[Lettered]

O kaip manai - gerai, kad NordStream 2 bus statomas ar blogai?

Mums tai tikrai blogai, bent tikrai nieko gero iš to. Ypač, jei sugalvotų ateityje padaryti atšaką į Karaliaučių.

[liutass]

Sakai, konkurentas musu laivui?

[Eidvis]

Čia tu sakai, kad konkurentas mūsų laivui, nors neaišku iš kurios pusės kai nėra jokio tiesioginio ryšio. Aš sakau, kad tai tolesnis ES energetinės priklausomybės nuo Kremliaus didinimas - tai ne tik įrankiai Kremliui paveikti Europą, išnaudoti juos negeriems tikslams, bet ir kriminalinio režimo finansavimas, kas yra tiesiogiai kenksminga ir mums. Tu geriau nebandyk pasakyti, ką aš sakau, o pats pasakyk - tai gerai ar blogai, kad tiesiamas NordStrem2?

[liutass]

Jei tokios salys kaip Vokietija, Svedija, Danija pritaria, tai turbut gerai. Jei butu blogai, tai neleistu statyti.

[Aleksio]

Jei tokios salys kaip Vokietija, Svedija, Danija pritaria, tai turbut gerai. Jei butu blogai, tai neleistu statyti.

Ir Danija, ir Švedija, ir Vokietija žino kad Rusija nekalba apie jų "sugrąžinimą į savo sudėtį". O tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija žino kad Rusijoje nuolat kalbama (nors ir neoficialiai) apie "istorines Rusijos žemes".

[Lettered]

Ir Danija, ir Švedija, ir Vokietija žino kad Rusija nekalba apie jų "sugrąžinimą į savo sudėtį". O tokios šalys kaip Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija žino kad Rusijoje nuolat kalbama (nors ir neoficialiai) apie "istorines Rusijos žemes".

Kodėl nekalba? Rusijoje tikrai yra svajojančių apie imperiją nuo Vladivostoko iki Lisabonos.

[digital]

Jei tokios salys kaip Vokietija, Svedija, Danija pritaria, tai turbut gerai. Jei butu blogai, tai neleistu statyti.

Vokietija tai taip, bet Švedija ar Danija nebūtinai pritaria, o tiesiog davė leidimą. Čia šiek tiek skirtingi dalykai.
...