Sankcijų ir naftos kainų kitimo įtaka Rusijos ir kt. šalių ekonomikai (iki 2022.02)

[l2ez4m]

Tuo tarpu mes kalbame apie konkretų faktą, ....

Tomai tai būtų faktas, jei realioje realybėje (atleiskit už tautologiją) su tuo 'internacionaliniu' doleriu (international dollar) savo rankose galėtum nuėjęs nusipirkt tarkim -- barelį naftos, leptopą, ifoną, mersą, kaimyno karvę ir ect ect.

Neabejotinai PPP, nors toli gražu neidealus, yra vienas iš arčiausiai prie realybės pritemptų būdų palyginti šalių living standards, bet jame yra galybė deformuojančių kinks'ų:
a) dėl nuolat kintančių skaičiavimo metodologijos revizijų, gaunamos statistiškai netoleruotinai didelės paklaidos iki ~5%, kuomet vien perskaičiavus nauju metodu šalių pozicijos pradeda kisti, kaip kaleidoskopo paveikslėliai;
b) fundamentaliai skirtinga, neharmonizuota CPI (consumer price index), ie infliacijos skaičiavimo metodika atskirose šalyse, iškraipanti unifikuoti siekiančius rezultatus;
c) elementariai, kokybiškai skirtingas krepšelių turinio parinkimas (sąlygotas adekvačių analogų nebuvimo), palyginimą neretai daro tragikomišku;
d) aktualaus - income inequality faktoriaus ignoravimas;
e) t.y. itin didelis decilinis koeficientas tarp turtingojo - top 10% bei 'biedniausio' - bottom 10%, neproporcingai iškreipiantis PPP living standards (ty kuomet viršutinis turtingųjų 10%, sukuria didžiąją dalį PPP per cap struktūroje, tarkim 40-50%), nors jei šalis lyginti vidurio spektras, ie 10-90% rėmuose, skirtumas gali būti ne toks kategoriškas;

Ir čia galima būtų tęsti be pabaigos.

Sakyčiau, teisingiausias būdas įvertinti/palyginti realius šalies pragyvenimo standartus bei iš dalies produktyvumo lygį, būtų padalinti šalies PPP iš viso spektro gyventojų pajamų decilinio pasiskirstymo -- spread'ą paberiant ant Lorenco kreivės.
Na, bet tuomet gautas rezultatas Tomą turėtų dar labiau nuvilti.

[Tomas]

Daug raidžių. Apie ką tamsta čia?

Taip BVP yra netobulas rodiklis. Taip, skirtingų šalių BVP lyginimas yra nedėkingas dalykas. Taip yra paklaidos. Taip, ispanai (o tuo labiau amerikiečiai) yra žymiai produktyvesni nei rusai. So what?

[l2ez4m]

Na implikacijų bei interpretacijų laukas yra iš ties platus, tad neabejotinai kiekvienas iš čia dalyvaujančių surastų savitų įžvalgų, gilesnių pastebėjimų, pasvarstymų.

Bet kadangi i'm really shallow, tad iš aukščiau pateikto pvz (sorry už pateiktą pagrindinio nemesis - US, kuri aišku ne Ispanija, bet ESP decilinis koeficientas žymiai mažesnis, tad ir pajamų pasiskirstymas Lorenco kreivėje žiūrint ''socialiai'' yra tolygenis, 'teisingesni', ty labiau primenantis tiesę) - pabrėšiu labiausiai akis badantį:
- realios Rusijos turtingiausios decilės -- top 10% galimybės (living standards), tėra adekvačios US middle class atstovo potencialui, o ir šiuos, norėdami gauti atitinkamos kokybės yra priversti tenkinti vakaruose (ty importuoti), dėl adekvačių - rekreacijos, švietimo, medicinos, mokslo, ect paslaugų trūkumo tėvynėje (beje, - paslaugos, o ne solid produkcija išsvysčiusiam pasauly sudaro iki 80% bendroje GDP struktūroje).

PS kai kurie dėl savaime suprantamų aplinkybių gali matyti tai, ką būtent jie nori matyti, o ne tai kas yra parodyta iš tikrųjų, bet ir šiai psichologinei kondicijai yra proper medicininis terminas - pareidolija. Pajutus pirmuosius simptomus patartina neatidėliotinai kreiptis į specialistus, kad išvengti nenumatytų komplikacijų.

[l2ez4m]

... daro juos dėl pelno maximizavimo, o ne dėl kažkokių kitų (socialinių, politinių) veiksnių. Vien dėl to jos dirba labiau efektyviai už valstybines.

Sure, tai yra bulletproofinis econ 101 truizmas, vis gi kvintesencinis valstybės tikslas yra visuomenės gerovė, kas aišku netaikoma Rusijos valdančiajai klasei, kurios tikslas matyt apsiriboja savo poreikių aptarnavimu bei perpetualization of power ad infinium.

Valstybė kaip žinia operuoja (ar bent jau stengiasi) tam tikruose moralinės atsakomybės rėmuose, duo tarpu private verslas naudojasi moral hazard teikiamais žemai kabančiais pelno vaisiais, bet staiga ištikusios eilinės sisteminės krizės (systemic risk) akivaizdoje - ne kas kitas, bet verslas, boom'o periodu besimušęs krūtinę dėl didesnės dereguliacijos ar visiškos laissez-faire'izacijos, būna pirmas, kuris pamiršta - ''rinka visuomet teisi ir visagalė'' mantras, nusižeminęs puola ant kelių prašytis gelbėjimosi ratų, auksinių parašiutų, bailout'ų, emergency capital injekcijų, subsidijų, QE'ingu, You name it.

Nebekalbant apie investment banking sistemos dalyvius, kurie patepti centrinių bankų draudiminėm indulgencijoms, taip lengvai praranda 'moralinę' discipliną bei užsiliepsnoja ydinga iniciatyva, kaip neminėsim kas ir prie kokių viešų transporto įstaigų.

[andyour]

Iš esmės, verslas yra asocialus dalykas, bet kokiom priemonėm siekia naudos tik sau - akcininkams.

[l2ez4m]

Šiaip inovacijų - produktyvumo garanto etalonu laikyčiau savotišką public/private sektorių simbiozę, geriausi to pvz būtų/vo Bell Labs, Darpa, kurios iš vienos pusės (private) - išvengė taip vadinamo geležinio trikampio -- Project Management Triangle - laiko, pinigų bei galutinės kokybės suvaržymų, ty nebuvo jokių planuojamo pelno projekcijų, ketvirčio deadline'ų, shareholder'ių lūkesčių patenkinimo, taigi jos turėjo tiek laiko, tiek resursų ar mokslinio potencialo, kiek joms reikėjo; iš kitos pusės - visą tai aktyviai ir visokeriopai buvo skatinama, finansuojama valstybiniais užsakymais.

Iš esmės, ten glūdi skaitmeninės revoliucijos genezės priežastys ir tikrosios šaknys, tuomet gimė ateitis tapusi dabartim , anuomet suformuluoti esminiai - kompiuterinės, telekomunikacinės bei informacinės technologijų kanonai. Pradedat - tranzistorium, bitu, informacijos teorija, lazeriu, pirmom programinėm kalbom - UNIX, C, mobiliuoju ryšiu, internetu, komunikaciniais satelitais, saulės baterijom, ect ect.

Dabar gi visur vyrauja griežtas patent wall'as, pataloginis inovacijos sklaidos protekcionizmas, kas iš esmės dar labiau didina globalinę skirtį, nelygybę ir to pačio produktyvumo stebėtina nuosmūkį (atsižvelgiant technologinio progreso spartą).

[nomad]

Statoilas dar nebankrutavo.



Efektyvumas ir ilgalaikė nauda kuriant pridėtinę vertę, ypač ne kelių akcininkų, o valstybės atžvilgiu, nebūtinai visada susijęs su pelno maximizavimu trumpuoju laikotarpiu.

Hate to break the news, bet geresnės 'vertės' visuomenei, negu pelno maximizavimas, biznis sukurti negali.

Man atrodo, painioji biznį su viešu sektorium, kurio tikslas nėra pelnas. Bet būtent dėl to valstybė ir turi neužsiimti nei investavimu, nei bizniu, o viešu sektoriaus paslaugomis visuomenei - matuojant tų paslaugų kokybę šiek tiek sudėtingesniais kriterijais.

[Lettered]

Hate to break the news, bet geresnės 'vertės' visuomenei, negu pelno maximizavimas, biznis sukurti negali.

Man atrodo, painioji biznį su viešu sektorium, kurio tikslas nėra pelnas. Bet būtent dėl to valstybė ir turi neužsiimti nei investavimu, nei bizniu, o viešu sektoriaus paslaugomis visuomenei - matuojant tų paslaugų kokybę šiek tiek sudėtingesniais kriterijais.

Kur ta riba tarp viešojo sektoriaus ir privataus verslo? Pvz. nauja elektrinė ar vamzdynas, kieno prerogatyva investuoti? Manau nekalbame apie bandelių kepimą ar automobilių remontą. Realybė ta, kad efektyviausiai veikia mišri ir nekorumpuota sistema. Kaip tik pateikiau pavyzdį, kai valstybinė įmonė dirba efektyviai ir kas svarbiausia, pelną uždirba ne tik saujelei akcininkų, o visai šaliai.

[nomad]

Sure, tai yra bulletproofinis econ 101 truizmas, vis gi kvintesencinis valstybės tikslas yra visuomenės gerovė, kas aišku netaikoma Rusijos valdančiajai klasei, kurios tikslas matyt apsiriboja savo poreikių aptarnavimu bei perpetualization of power ad infinium.

Valstybė kaip žinia operuoja (ar bent jau stengiasi) tam tikruose moralinės atsakomybės rėmuose, duo tarpu private verslas naudojasi moral hazard teikiamais žemai kabančiais pelno vaisiais, bet staiga ištikusios eilinės sisteminės krizės (systemic risk) akivaizdoje - ne kas kitas, bet verslas, boom'o periodu besimušęs krūtinę dėl didesnės dereguliacijos ar visiškos laissez-faire'izacijos, būna pirmas, kuris pamiršta - ''rinka visuomet teisi ir visagalė'' mantras, nusižeminęs puola ant kelių prašytis gelbėjimosi ratų, auksinių parašiutų, bailout'ų, emergency capital injekcijų, subsidijų, QE'ingu, You name it.

Nebekalbant apie investment banking sistemos dalyvius, kurie patepti centrinių bankų draudiminėm indulgencijoms, taip lengvai praranda 'moralinę' discipliną bei užsiliepsnoja ydinga iniciatyva, kaip neminėsim kas ir prie kokių viešų transporto įstaigų.

Nereikia į pasaulį žiūrėti absoliučiomis kategorijomis, nes tada visame kame matysime deguto šaukštą. Klausimas svarbesnis yra - kiek to deguto ten yra ir kas yra mažesnis blogis? Taigi, jei kalbame apie pelno maximizavimą, nežiūrint į moral hazardus, kurie kartais priveda prie irrational exuberance, privatus verslas visada labiau remsis duomenimis ir paprasta grynai verslo rizikos įvertinimo logika ir planavimu, į kuriuos žymiai rečiau kada pateks politiniai-gentiniai (ir savo ruožtu, korupciniai) motyvai. Tuo tarpu pastarųjų visada bus žymiai labiau apstu valstybės valdomoje įmonėje. Ir to priežastis labai paprasta ir žmogiška - accountability lygis valstybinėje įmonėje visada bus mažesnis, nes nei jos direktoriai nei savininkai savo asmenine kišene dėl prastų sprendimų nenukentės ...

Reziumuojant, valstybė neturi valdyti jokio biznio, o tik jį reguliuoti (protingai).

[nomad]

Kur ta riba tarp viešojo sektoriaus ir privataus verslo? Pvz. nauja elektrinė ar vamzdynas, kieno prerogatyva investuoti? Manau nekalbame apie bandelių kepimą ar automobilių remontą. Realybė ta, kad efektyviausiai veikia mišri ir nekorumpuota sistema. Kaip tik pateikiau pavyzdį, kai valstybinė įmonė dirba efektyviai ir kas svarbiausia, pelną uždirba ne tik saujelei akcininkų, o visai šaliai.

Svarbesnis klausimas, o kiek Statoil uždirbtų, jei būtų privati įmonė?

[Lettered]

Svarbesnis klausimas, o kiek Statoil uždirbtų, jei būtų privati įmonė?

Svarbesnis klausimas kam? Valstybei, ar galimiems privatiems akcininkams?
Kažin, ar dabar Norvegija būtų turtingiausia Europos šalis, jeigu tokios bendrovės kaip Statoil priklausytų privatiems akcininkams, tiksliau kol taip buvo, t.y. naftą išgavinėjo privačios užsienio įmonės, tol Norvegija pakankamai skurdi buvo.

[Arunasx]

Džiugu kad nesuveikė vien pinigų uždirbimo noras:

Derybos dėl „Mistral“: Prancūzija sumokės kompensaciją Rusijai

http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykia...ja-rusijai.htm

[Tomas]

PS kai kurie dėl savaime suprantamų aplinkybių gali matyti tai, ką būtent jie nori matyti, o ne tai kas yra parodyta iš tikrųjų, bet ir šiai psichologinei kondicijai yra proper medicininis terminas - pareidolija. Pajutus pirmuosius simptomus patartina neatidėliotinai kreiptis į specialistus, kad išvengti nenumatytų komplikacijų.

Jei nori pasakyti, kad vidutinis ispanas (ar amerikietis) gyvena geriau nei vidutinis rusas, tai niekas dėl to nesiginčija Ir taip, tikrai - pasaulis nėra tobulas

[Aleksas666]

Džiugu kad nesuveikė vien pinigų uždirbimo noras:

Derybos dėl „Mistral“: Prancūzija sumokės kompensaciją Rusijai

http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykia...ja-rusijai.htm

Reikėjo tą padaryti iki išvogiant laivą, ir dar prieš tai, kai į laivą rusus įleido, nes nuo tos akimirkos laivš vertė dvigubai sumažėjo.

[balietis]

Reikėjo tą padaryti iki išvogiant laivą, ir dar prieš tai, kai į laivą rusus įleido, nes nuo tos akimirkos laivš vertė dvigubai sumažėjo.

Keista, kad Prancūzijos derybininkai pražiūrėjo šitą garantuotai įvykusį faktą.

[Arunasx]

Balsas mėtosi į kraštutinumus rašant antraštes.
Buvo iš pradžių:

Prancūzija klaupiasi: sumokės Rusijai milijardinę kompensaciją už neparduotus „Mistral“ laivus

po to:
„Mistral“ kontraktas nutrauktas: Rusijos grasinimai baudomis baigėsi fiasko

ir dabar:

„Mistral“ kontraktas nutrauktas: kol kas nėra aišku, ar Rusija gavo kompensaciją
Visą straipsnį galite rasti http://balsas.tv3.lt/naujiena/842139...baigesi-fiasko

[andyour]

Svarbesnis klausimas kam? Valstybei, ar galimiems privatiems akcininkams?
Kažin, ar dabar Norvegija būtų turtingiausia Europos šalis, jeigu tokios bendrovės kaip Statoil priklausytų privatiems akcininkams, tiksliau kol taip buvo, t.y. naftą išgavinėjo privačios užsienio įmonės, tol Norvegija pakankamai skurdi buvo.

Tarybų sąjungoje absoliučiai visą biznį vystė valstybė. Gyvenome kaip trečiojo pasaulio šalys.

Kad valstybės aparatas įtakojamas verslo grupuočių siekiant sau naudos, tai čia jau kitas klausimas.

[andyour]

Džiugu kad nesuveikė vien pinigų uždirbimo noras:

Derybos dėl „Mistral“: Prancūzija sumokės kompensaciją Rusijai

http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykia...ja-rusijai.htm

Džiugu būtų, kad NATO draugiškai susimestų Prancūzijai ant laivų. T.y. kas nors nusipirktų juos.

[nomad]

kol taip buvo, t.y. naftą išgavinėjo privačios užsienio įmonės, tol Norvegija pakankamai skurdi buvo.

Putinas panašia argumentacija Jukos nacionalizavo

[Arunasx]

USD/RUB istorija:
История одного доллара
http://kommersant.ru/doc/2649852